- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2-784-637/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00328-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Hadrovska
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Jonas Povilionis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės V. B. individualios įmonės nemokumo administratorės UAB „Bankroto vizija“ įgaliotam asmeniui Vitui Kelmeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. individualios įmonės nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankroto vizija“ ieškinį atsakovei V. B. – T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 8617,54 Eur žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi V. B. individualiai įmonei (toliau ir V. B. IĮ) iškelta bankroto byla, teismo nutartimi nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“. Nurodo, kad atsakovė, buvusi įmonės vadovė, nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Buvusi įmonės vadovė nesudarė atskaitomybės dokumentų nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nepateikė jokių duomenų apie įmonės turtą, taip pat duomenų apie tai, kad esamu turtu atsiskaitė su įmonės kreditoriais ar kitaip juo buvo disponuojama, nepateikė ir jo galimą realizavimą pagrindžiančių dokumentų. Kadangi atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų bankroto bylos iškėlimo dienai, VĮ „Registrų centras“ nebuvo teikiamos pelno ataskaitos, įmonei padaryta žala skaičiuojama pagal kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų dydį. Atsakovė tinkamai nevykdė savo pareigų, t. y. įmonei tapus nemokiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarė įmonei ir jos kreditoriams 8617,54 Eur žalą, nes būtent tokiai sumai yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.
3. Teismo posėdyje nemokumo administratorė prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog V. B. IĮ turėjo skolų nuo 2004 m. ir jau tuomet įmonės veikla buvo nuostolinga. Atsakovei laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, augo įmonės skolos, augo skolos kreditoriams. Atsakovei neperdavus įmonės buhalterinių dokumentų ir turto nebuvo galimybės įvertinti ar atsakovės sudaromi sandoriai buvo sudaromi pagrįstai ir nepažeidė kreditorių interesų. Patvirtino, jog V. B. IĮ bankroto procese nebuvo nustatytas tyčinio bankroto faktas. Kliūčių bendrauti su atsakove nebuvo, atsakovė nesislapstė. Mano, jog egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovei taikytina civilinė atsakomybė ir priteistina 8617,54 Eur žala.
4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje atsakovė V. B. – T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad nesislapstė ir su nemokumo administratore susisiekė pati. Bendraujant telefonu nupasakojo realią situaciją ir tai, jog praėjus 10 metų nepažeisdama įstatymų sunaikino įmonės buhalterinius dokumentus, kai kėlėsi gyventi kitur. Dalis dokumentų buvo išblukę, todėl nebuvo prasmės juos išsaugoti. Prieš sunaikindama įsitikino, kad įstatymas įpareigoja buhalterinius dokumentus saugoti dešimt metų. Dokumentų sunaikinimo akto nesurašė. Dokumentus sunaikino ne kažką nuslėpti norėdama, tačiau ir dėl saugumo, dalyje jų buvo kitų asmenų asmens duomenys. Įmonė veiklą pradėjo 2004 m., 2005 ir 2006 m. įmonės veikla buvo pelninga, 2007 m. susidarė 5533 Eur nuostolis, 2008 m. veikla buvo minimali, o 2009 m. nebuvo atliekamos jokios ūkinės operacijos ir jokia veikla nebuvo vykdoma. Bankroto iškėlimo dienai įmonė turto neturėjo. Mano, kad yra kaltinama neteisingai, nes negalėjo iššvaistyti to, ko neturėjo. Šiuo metu yra faktiškai bankrutavusi jau dešimt metų, antstoliai keletą metų išskaičiuodavo skolas iš sąskaitų. Įmonės veiklos teisiškai neužbaigė, nes neturėjo lėšų. Atsakovė skyrė visas savo lėšas įmonei, tačiau to nepakako. Keletą metų iš gaunamų pajamų buvo mokamos įmokos skolas išieškantiems antstoliams. Po to, kai atsakovė susisiekė su Sodra, kad išsiaiškinti, koks skolos likutis likęs mokėti, paaiškėjo, kad skola nesumažėjusi, nes antstolis pirmiausia dengė skolos išieškojimo išlaidas. 2009 m. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes sąskaitos visos buvo areštuotos, turto jokio neturėjo.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė netenkinti ieškinio, nes ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų. Individualios veiklos buhalterinė apskaita vedama paprastesne tvarka. Atsakovė tinkamai vedė apskaitą, teikė metines pelno mokesčio deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, mokėjo mokesčius. Tą pagrindžia teismui pateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi iškėlė V. B. IĮ bankroto bylą, įmonės nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankroto vizija“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 2 d. 2020 m. kovo 25 d. nutartimi nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartyje nurodyta, jog už nustatyto nurodymo nevykdymą gali būti skiriama bauda iki vienos MMA dydžio bauda už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
8. Nustatyta, jog 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios V. B. IĮ kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (c. b. Nr. eB2-316-459/2021) nustatyta, jog 2020 m. liepos 22 d teismas netenkino nemokumo administratorės prašymo dėl baudos skyrimo buvusiai įmonės vadovei V. B. - T. Teismas konstatavo, jog iš byloje esančių įrodymų nustatyta, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui VSD įmokų už apdraustuosius susidarė dar nuo 2007 m. sausio mėnesio, o apdraustųjų V. B. IĮ nėra nuo 2010 m. gegužės 3 d., todėl yra pagrindas tikėti buvusios įmonės vadovės teigimu, jog įmonė veiklos nebevykdo nuo 2009 m., perduoti įmonės dokumentų paskirtai nemokumo administratorei buvusi vadovė neturi galimybės, nes dokumentų neišsaugojo, o reikalavimui pateikti dokumentus suėjo senaties terminas, kadangi praėjo daugiau negu 10 metų nuo momento, kada įmonė nustojo vykdyti realią ūkinę veiklą. Teismas priėjo išvados, kad kai asmeniui, kuriam prašoma skirti baudą už įpareigojimų, kurių jis dėl susiklosčiusios situacijos objektyviai negali įvykdyti, nevykdymą, bauda negali būti paskirta, todėl nenustačius buvusio įmonės vadovo piktybiško vengimo perduoti turtą ir dokumentus, netenkintas prašymas dėl baudos skyrimo. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi V. B. IĮ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
9. Iš pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad V. B. individuali įmonė įregistruota 2004 m. lapkričio 9 d., įmonės savininke nuo įregistravimo įrašyta V. B. – T. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė buvusi individualios įmonės savininkė ir vadovė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau ir IĮĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija (IĮĮ 7 straipsnio 2 dalis).
11. Nemokumo administratorė prašo priteisti iš atsakovės, kaip buvusios ieškovės vadovės, 8617,54 Eur žalos atlyginimą.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).
13. Nemokumo administratorė atsakovės atsakomybės pagrindą pirmiausia sieja su JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos perduoti administratoriui juridinio asmens turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla per teismo nustatytus terminus.
14. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, <...> per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija) (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
15. Sprendžiant dėl atsakovės, kaip buvusio įmonės vadovės, atsakomybės pažymėtina, jog administracijos vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme numatytas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).
16. Nemokumo administratorė teigia, jog atsakovės V. B. – T. neteisėti veiksmai pasireiškė įmonės turto ir dokumentų neperdavimu, atsakovė taip pat neteikė VĮ „Registrų centras“ įmonės finansinės atskaitomybės (balanso), nors tokią pareigą turėjo ir tuo pažeidė įstatyme numatytas vadovo pareigas. Pažymėjo, kad dėl šių priežasčių administratorė neturi galimybės nustatyti bankrotą lėmusias priežastis.
17. Įstatyme numatyta, kad, individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registrui (IĮĮ 7 straipsnio 5 dalis). Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas.
18. Teismas sutinka su atsakovės atstovo išsakyta pozicija, jog individualios įmonės buhalterinė apskaita vedama paprastesne tvarka. Įstatyme numatyta, jog individualios įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį ir teikia šiuo duomenis juridinių asmenų registrui tik tuo atveju, jeigu tai yra nustatyta įmonės nuostatuose (IĮĮ 9 straipsnis). Tai, kad individualios įmonės neturi pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentų spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo klausimą 2020 m. kovo 25 d. nutartyje pažymėjo ir ieškovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas.
19. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė nevykdė pareigos teikti finansinę atskaitomybę. Ar pagal V. B. IĮ nuostatus atsakovei kilo pareiga teikti finansinę atskaitomybę VĮ „Registrų centras“, ieškovė galėjo įsitikinti ir pateikti teismui tvirtus įrodymus gaudama V. B. IĮ nuostatus, kurie, kaip nustatyta iš juridinių asmenų registro išrašo, parengti 2004 m. lapkričio 4 d. ir pateikti juridinių asmenų registrui. Tokių duomenų nepateikus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė tokią pareigą turėjo bei pažeidė įstatymo įmonės vadovui numatytą pareigą teikti finansinę atskaitomybę juridinių asmenų registrui.
20. Sprendžiant dėl atsakovės pareigos pateikti įmonės buhalterinius dokumentus administratorei pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo rodyklės patvirtinimo, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) turi būti saugomi 10 metų.
21. Atsakovė neneigė, kad neperdavė įmonės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, tačiau nurodė objektyvias tai pagrindžiančias aplinkybes. Atsakovė paaiškino, kad įmonė turto bankroto bylos iškėlimo dienai neturėjo, dalis dokumentų buvo išblukę, dalyje buvo kitų asmenų duomenys, juos buvo sudėtinga išsaugoti keičiant gyvenamąją vietą, todėl įsitikinusi, kad buhalterinius dokumentus privaloma saugoti 10 metų, praėjus dešimčiai metų po įmonės veiklos nutraukimo, juos sunaikino. Teismas neturi pagrindo netikėti šiomis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovės pozicija šiuo klausimu nuosekli, analogiškas aplinkybes atsakovė nurodė tiek elektroniniame laiške nemokumo administratorei, tiek duodama paaiškinimą teismui.
22. Teismas pažymi, jog įstatymas numato specialią tvarką, pagal kurią spendžiamas įmonės valdymo organų pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą bei dokumentus nevykdymo klausimas.
23. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nemokumo administratorė kreipėsi į ieškovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl baudos skyrimo atsakovei už ieškovės turto ir dokumentų neperdavimą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino prašymo dėl baudos skyrimo buvusiai įmonės vadovei konstatavęs, jog V. B. – T. šio reikalavimo dėl susiklosčiusios situacijos objektyviai negali įvykdyti, nenustačius buvusio įmonės vadovės piktybiško vengimo perduoti turtą ir dokumentus bauda negali būti paskirta, todėl prašymas netenkintas. Pažymėtina, kad ir nemokumo administratorės įgaliotas atstovas V. Kelmelis patvirtino, kad kliūčių bendrauti su atsakove nebuvo, atsakovė nesislapstė.
24. Bankrutuojanti įmonė, kaip savarankiška proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis ir jas gindama jos pasirinktu būdu, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
25. Įrodinėdama įmonei padarytos žalos dydį, nemokumo administratorė teigia, kad atsakovei neperdavus įmonės turto ir dokumentų padaryta žala šiuo atveju laikytina teismo įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumą, t. y. 8617,54 Eur.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala įmonei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo įmonės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
Žemesnės instancijos teismas
27. Klaipėdos apygardos teismas priimdamas 2020 m. kovo 25 d. nutartį nustatė, kad VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ ir Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2020 m. sausio 22 d. duomenimis, V. B. IĮ vardu registruoto turto nėra, duomenų apie turimą jos savininkės vardu įregistruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą taip pat nėra.
28. Nagrinėjant šią bylą teismas negavo kitokių duomenų apie įmonei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei duomenų apie šio turto vertę bankroto bylos iškėlimo dieną. Iš atsakovės paaiškinimų, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, spręstina, kad bankroto bylos iškėlimo metu V. B. IĮ neturėjo turto, kurį atsakovė privalėjo perduoti nemokumo administratorei.
29. Nustačius, kad įmonės turtas buvo prarastas ir/ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) kalto pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto (neperduoto) turto vertės sumažėjimą, vadovas turi atlyginti įmonei dėl prarasto (neperduoto) turto atsiradusią žalą, lygią to turto vertei (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1345/2014, 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-731-370/2016). Šioje byloje teismui vertinant su ieškiniu pateiktus įrodymus, nemokumo administratorės ir atsakovės paaiškinimus teismui bei įmonės bankroto byloje teismo konstatuotas aplinkybes, nenustatyta, jog įmonės turtas buvo prarastas ir/ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) kalto pareigų nevykdymo (neveikimo).
30. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlygintinos žalos dydis turi būti nustatinėjamas konkrečioje byloje įvertinant nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, taigi žalos dydis, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją. Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį sąlygų, gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens (įmonės) ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo (įmonė) ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakomybės taikymo už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei atveju kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015).
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai atsakovei grindžiami ir tuo, kad atsakovė būdama įmonės vadove nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
32. Sprendžiant, ar įmonės vadovas ar dalyvis pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos įmonei iškėlimo nagrinėjimo dalyką sudaro įmonės nemokumo fakto nustatymas bankroto bylos iškėlimo momentu, tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, ar kilo įmonės vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, ar vadovas šią pareigą pažeidė, kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės, koks buvo vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-684/2019).
34. Teisminio nagrinėjimu metu ieškovė teigė, kad jau 2007 m. įmonė turėjo skolų, tačiau pažymėtina, kad konkretaus atsakovės kaip vadovės pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momento ir įmonės nemokumo momento ieškovė nenurodo ir neįrodinėja.
35. Minėta, nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Pagal V. B. IĮ veiklos metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
36. 2020 m. kovo 25 d. nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, konstatuota, kad įmonė nuo 2005 metų nemoka savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, o nuo 2007 m. nemoka įmokų už apdraustuosius, nuo 2005 metų nesugeba atsiskaityti su kreditore Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriumi, nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. į turimas sąskaitas kredito įstaigose ir nuo 2015 m. gruodžio 1 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nėra įvykdyti. Įsiskolinimas nebuvo išieškotas ir pagal Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimus, 2007 m. kovo 21 d. perduotus antstolei Vidai Daugirdienei, 2007 m. liepos 31 d., 2019 m. gegužės 21 d. perduotus antstoliui Jonui Petrikui, 2017 m. lapkričio 8 d. perduotus antstolei Linai Pužienei.
37. Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 25 d. nutartimi nustatytas tik įmonės nemokumas bankroto bylos iškėlimo momentu, bet ne nemokumo momentas JANĮ 2 straipsnio 7 dalies ar iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Nutartimi, kuria iškelta bankroto byla, nėra nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Dėl to nėra pagrįsti ir įrodyti abstraktūs ieškovės teiginiai, kad atsakovė laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės argumentai, kad įmonės vadovė neperdavė nemokumo administratorei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra pagrindas perkelti įrodinėjimo naštą atsakovei, nes dokumentų nebuvimas savaime nesukelia atsakovės atsakomybės už ieškovės nurodytą žalą dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo inicijavimo. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimas taip pat nepreziumuoja įmonės nemokumo kažkuriuo konkrečiu momentu.
38. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016).
39. Su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda prievolė inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, t. y. ieškovė privalo įrodyti, kada atsirado įmonės faktinis nemokumas, t. y. momentą, nuo kada įmonė nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo skolų, neatliko iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, taip pat įrodyti padarytų nuostolių dydį. Aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju 2004 m. ir vėliau įmonė turėjo skolų, savaime neįrodo įmonės nemokumo tuo metu. Įmonės veikloje neišvengiamai atsiranda mokėtinų mokesčių tiek valstybės biudžetui, tiek verslo partneriams, tiekėjams (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
40. Be to, vertinant iš mokestinių prievolių kilusias skolas įmonės vadovo civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą požiūriu, pažymėtina, kad tokių skolų negalima laikyti prisiimtu įsipareigojimu aiškiai žinant, kad šie įsipareigojimai nebus įvykdyti dėl įmonės nemokumo. Atsakovė paaiškino, kad įmonės veiklai tapus nuostolingai, veiklos vykdymą sustabdė ir dar keletą metų stengėsi mokėti skolas, iš atsakovės sąskaitų buvo vykdomos išskaitos, tačiau išaugus išieškojimo išlaidoms, susidariusio įsipareigojimo kreditoriams nepajėgė padengti.
41. Vien faktas, kad atsakovei vadovaujant įmonei susidarė įsiskolinimų, savaime nereiškia, kad būtent bankroto byloje patvirtintų reikalavimų dydžiu padidėjo įmonės skolos kreditoriams.
42. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
43. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovės veiksmai dėl įmonės bankroto pripažinti tyčiniais. Tą teismo posėdyje patvirtino ir nemokumo administratorės įgaliotas atstovas.
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus. Žalos dydis kiekvienu atveju turi būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Bet kuriuo atveju svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Sieti žalą, padarytą pavėlavimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo vien su kreditinių reikalavimų sumine išraiška negalima, paprastai tokioje situacijoje žala skaičiuojama nuo buvusių nemokumo momentu (kai egzistavo prielaidos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) kreditinių reikalavimų ir bankroto metu užfiksuotų padidėjusių reikalavimų skirtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-977/2014). Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018). Taigi, vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama įmonės skolų suma, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakingo asmens įmonės valdymo laikotarpiu. Taip pat turi būti nustatyta, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Tik nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006); bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).
46. Teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės yra fakto klausimas, tačiau jų ieškovė neįrodė, ieškovė ieškinį grindžia tik faktais, kad įmonei iškelta bankroto byla, kurioje kreditorių patvirtintų reikalavimų suma sudaro 8617,54 Eur, ir kad atsakovė buvo įmonės vadovė ir savininkė, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
47. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tik tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį, kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų delsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei padaryta žala. Ieškinys atmestinas nenustačius visų privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis).
48. Ieškinio tenkinimo pagrindo nesudaro ir aplinkybė, kad atsakovė neperdavė nemokumo administratorei įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų. Kaip minėta, dokumentų nebuvimas ar neperdavimas savaime nesukelia atsakovei atsakomybės už ieškovės nurodytą žalą dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo inicijavimo. Pažymėtina ir tai, jog bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusia 2020 m. liepos 22 d. nutartimi netenkintas nemokumo administratorės prašymas paskirti baudą V. B. – T. už įpareigojimų perduoti nemokumo administratorei įmonės dokumentus ir turtą nevykdymą nenustačius piktybiško vengimo perduoti turtą ir dokumentus.
49. Atmetus ieškinį, netenkintinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.