Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-05-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-311-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-05-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-07-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-24
Bylos Nr.
II-311-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00777-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. Ž.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Deimantė Drąsutavičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-311-1122/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00777-2021-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:16.9.2; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Raimondai Bingelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Ž. ir jo atstovei advokatei Deimantei Drąsutavičienei (nuotoliniu būdu),

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniajai specialistei Indrei Norvaišienei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2021 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6343-2021 (ROIK: 20114360249).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – ir Institucija) specialistė 2021 m. kovo 2 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-6343-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK 20114360249 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, kadangi jis 2020 m. balandžio 30 d. 15.06 val. Vilniuje, Sukilėlių g. 9A, vairuodamas motociklą viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 83 km/val. greičiu, įvertinus paklaidą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus. Už tai A. Ž. skirta administracinė nuobauda – 120 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 11).

Šalies argumentai

A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokatės Deimantės Drąsutavičienės, pateikė skundą (teisme gautas 2021 m. kovo 30 d.) dėl priimto Nutarimo A. Ž. atžvilgiu.

Skunde nurodoma, jog pareiškėjas padaryto nusižengimo neginčija, kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau prašo pakeisti Nutarimo dalį, kuriuo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams, ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba kiek įmanoma šį terminą sutrumpinti arba specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą pakeisti į didesnę piniginę baudą.

Skunde nurodoma, jog priimtas formalus, standartiškas analogiškiems nusižengimams Nutarimas, kadangi šiuo atveju neįvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams sukėlė A. Ž. padarytas administracinis nusižengimas. Pareiškėjas tikina, jog neturėjo jokių ketinimų ar tikslų sąmoningai viršyti leistiną greitį (t. y. neveikė tiesiogine tyčia), o buvo neapdairus ir pritrūko dėmesio kontroliuojant motociklo judėjimo greitį ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Pabrėžė, jog pažeidimo vietoje kelias yra dviejų eismo juostų, dėl retai apgyvendintos vietovės šioje vietoje pėsčiųjų eismas nedidelis, be to, 2020 m. balandžio 30 d. (administracinio nusižengimo padarymo dieną) kelio danga buvo sausa, vyravo apie +15 laipsnių Celsijaus oro temperatūra, matomumas buvo geras, važiavo šviesiu paros metu. Taigi jis realaus pavojaus niekam nesukėlė bei žalos nepadarė, daugiau jokių KET reikalavimų nepažeidė. A. Ž. tikina, jog pasimokė ir ateityje toks elgesys nesikartos (šis pažeidimas atsitiktinis). Jis turi 24 metų vairavimo stažą, iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad nėra linkęs pažeidinėti KET, galiojančių nuobaudų neturi, per 24 vairavimo metus yra padaręs kelis nešiurkščius KET pažeidimus, už kuriuos baudos yra sumokėtos. Skunde teigiama, jog A. Ž. iš esmės yra atsakingas vairuotojas, supranta būtinumą laikytis KET, gerbia kitus eismo dalyvius, brangina ir vertina kitų asmenų gerovę, o pažeidimą padarė tik dėl neapdairumo.

Pažymima, jog A. Ž. darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su teise vairuoti transporto priemonę – jis dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardoje, kurioje eina specialisto pareigas. Tarnybą vykdo mobiliajame patrulyje ir vairuoja tarnybines transporto priemones. Tikina jau dabar patyręs didelį gėdos jausmą prieš darbdavį, kolegas dėl šio pažeidimo padarymo. Taip pat į darbą (kuris yra maždaug 30 km atstumu nuo gyvenamosios vietos) vyksta automobiliu, o dirbant pamaininį darbą bei dėl karantino naudojimasis viešuoju transportu yra apsunkintas. Taip pat A. Ž. dirba (duomenys neskelbtini), kuriame eina vyriausiojo dėstytojo pareigas, ir dėl darbo dažnai yra siunčiamas į komandiruotes kituose miestuose, dažnai privalo per dieną nuvykti į ne vieną miestą. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių negalės įvykdyti savo kaip darbuotojo įsipareigojimų. Dėl šių priežasčių yra reali grėsmė, jog A. Ž. praras vieną ar net abu darbus, o dėl visuotinės pandemijos rasti kitą darbą, siekiant gauti nuolatines pajamas, būtų itin sudėtinga ar net neįmanoma. Pabrėžė, jog paskirtą baudą sumokėjo, santaupų neturi. Turi pilnametę dukrą, kuri mokosi, dėl to ją išlaiko (per mėnesį skiria 360 Eur, daugiau nei buvusi sutuoktinė), ir nuolatinių pajamų netekimas pažeistų jos teises. Pabrėžia, jog darbdavių vertinamas teigiamai. Savo prašymą argumentuoja teismų praktika (b. l. 4–5).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyris (toliau – ir Institucija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad nėra nustatytų pagrindų taikyti ANK 625 straipsnio nuostatų, sutikti su skundu ir panaikinti Nutarimą, todėl skundą persiuntė teismui (b. l. 1–2).

A. Ž. teismo posėdžio metu palaikė savo atstovės skundą ir paaiškino, kad nusižengimo padarymo metu važiavo Vilniaus mieste, Sukilėlių gatve, kuri yra Rasų kapinių rajone. Balandžio 30 d. buvo darbo diena, jis tuo metu važiavo į darbą (duomenys neskelbtini) motociklu. Nepasižiūrėjo į greitį, per neapdairumą taip atsitiko. Motociklą vairuoja nuo(duomenys neskelbtini) 1997 m. paprastai sezono metu savo reikmėms ir šiuo atveju tai pirmas jo pažeidimas per daugiau nei 20 metų. Nėra baustas dėl motociklo vairavimo, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Jo darbas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje tiesiogiai susijęs su valstybės išorės sienos apsauga, patruliavimu pasienio ruože, vairuoja tarnybines transporto priemones, kaip sargybos vyresnysis, kaip pamainos vyresnysis. Šiuo metu sistema tarnybinėse transporto priemonėse yra tokia, kad jeigu automobilis yra paskirtas tarnybai konkrečiai jam, tai jis ir vairuoja automobilį, galimybės pasikeisti vietomis su kolega nėra, kolega negali už jį vairuoti. Be patruliavimo atlieka ir kitas funkcijas – bendras policijos funkcijas, baudžia už Kelių eismo pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimus, reaguoja į šeimyninius konfliktus pasienio ruože. Tai pagrindinė jo darbo vieta. (Duomenys neskelbtini). Ši įmonė dirba visuose miestuose. Nuolat tenka važinėti. Jeigu yra praktinė užsiėmimų dalis, vežasi šaunamuosius kovinius ginklus, kaip ginklininkas, veža ir šovinius, kurie yra jam priskirti, už juos atsakingas. Kažkam kitam to perleisti negali, nes čia yra jo darbo funkcijos. Jų daugiau iš šios įmonės niekas neatlieka. Taigi be teisių jis lieka be darbo, be finansinio šaltinio. Supranta savo žioplo poelgio pasekmes, kad pareigūnui nedera taip elgtis, bet tiesiog taip gavosi. Nesiginčija, pilnai pripažįsta, kad tai jo padarytas pažeidimas, nebandė išsisukti, prisipažino, nors yra nufilmuota nugara, o ne veidas. Konkretus jo reikalavimas – jeigu galima pakeisti, sušvelninti administracinio poveikio priemonę ir ją pakeisti į didesnę piniginę baudą, kurią sutinka sumokėti, bet neatimti teisių, t. y. prašo neskirti specialiosios teisės atėmimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Deimantė Drąsutavičienė teismo posėdžio metu palaikė skundą ir paaiškino, kad Nutarimas skundžiamas tik iš dalies, su pačiu pažeidimu pareiškėjas sutinka, jo neginčija, gailisi, tačiau prašo sušvelninti jam skirtą poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, tokį prašymą teikė ir Institucijai, ji tai daryti atsisakė. Pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas reikalingas išimtinai dėl darbo santykių, jis dirba dviejose vietose, jo, kaip pareigūno, pareigos susijusios su transporto priemonės vairavimu (viena iš funkcijų), o kaip dėstytojas dirba ir vyksta į įvairius miestus, veža atitinkamą inventorių (ginklus), todėl prašo administracinio poveikio priemonės neskirti, ją sušvelninti ar pakeisti didesne bauda. Dėl padaryto nusižengimo pareiškėjas ne tik nuoširdžiai gailisi, kaltu prisipažįsta, tačiau išgyveno šitą įvykį, patyrė neigiamų emocijų ir darbe, ir kolegų, vado atžvilgiu. Padarytas pažeidimas yra atsitiktinis, tai rodo ir jo istorija, susijusi su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Per 24 metus nėra baustas už greičio viršijimą vairuojant motociklą. Yra padaręs kelis, bet nežymius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jie nėra šiurkštūs. Visos baudos yra sumokėtos. Teisė vairuoti jam išimtinai reikalinga jo darbo santykiams. Taip pat pareiškėjas turi ir finansinių įsipareigojimų, turi dukrą, kuriai teikia išlaikymą, ir kaip tėtis prisideda didesne suma prie vaiko išlaikymo, nei gali prisidėti mama. Netekus pajamų šaltinio, nukentėtų ir trečiųjų asmenų interesai. Byloje esantys duomenys leidžia ir sudaro pagrindą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu išdėstė policiją, kad palieka tai spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. Vadovaujantis ANK 416 straipsnio 7 dalimi, be kita ko, už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Vertinant A. Ž. skunde nurodytus argumentus, pažymėtina, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog jis 2020 m. balandžio 30 d. 15.06 val. Vilniuje, Sukilėlių g. 9A, pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, vairuodamas motociklą leistiną 50 km/val. greitį viršijo 33 km/val., važiavo 83 km/val. greičiu, įvertinus paklaidą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje. Savo kaltę dėl šio nusižengimo padarymo pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž., tai patvirtino ir teismo posėdžio metu. A. Ž. kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis buvo pagrindas Institucijoje pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Atsižvelgus į tai, skundžiamu Nutarimu už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą pareiškėjui skirta minimali 120 Eur dydžio bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 3 mėnesiai.

Pareiškėjas skunde neginčija kaltės, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių, tačiau prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba kiek įmanoma šį terminą sutrumpinti arba specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą pakeisti į didesnę piniginę baudą.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra tapačios nei lingvistine prasme, nei savo turiniu. Administracinė nuobauda nėra tapati administracinio poveikio priemonei. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 str. 1 d.). Administracinės nuobaudos yra 3 rūšių: įspėjimas, bauda, viešieji darbai (ANK 23 str. 1 d.). Administracinių nuobaudų paskirtis apima 3 tikslus: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str. 2 d.). Tuo tarpu administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, pavyzdžiui asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 27 str. 1 d.). Taigi administracinio poveikio priemonės yra skirtos administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, o ne ją pakeisti. Todėl pareiškėjo reikalavimas vietoj administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, paskirti baudą, kad ir didesnę, yra ydingas ir apskritai negali būti tenkinamas, nes administracinio poveikio priemonė nepagrįstai yra prilyginama nuobaudai, o ši administracinio poveikio priemone nekeičiama.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 str. 3 d.).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-38-303/2020).

Be to, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos atitinkamos priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-525-651/2017).

A. Ž. skunde ir teismo posėdžio metu bei jo atstovė alternatyvius prašymus neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba kiek įmanoma šį terminą sutrumpinti arba specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą pakeisti į didesnę piniginę baudą, grindžia teigdami, jog A. Ž. padarytas nusižengimas nėra itin pavojingas, pažeidimo vietoje kelias yra dviejų eismo juostų, dėl retai apgyvendintos vietovės šioje vietoje pėsčiųjų eismas nedidelis, be to, administracinio nusižengimo padarymo dieną kelio danga buvo sausa, vyravo apie +15 laipsnių Celsijaus oro temperatūra, matomumas buvo geras, jis važiavo šviesiu paros metu, t. y. turėjo galimybę išvengti susidūrimo ar kitų sunkių padarinių, ir realaus pavojaus niekam nesukėlė bei žalos nepadarė, daugiau jokių KET reikalavimų nepažeidė. Taip pat A. Ž. tikina, jog jis neveikė tiesiogine tyčia, tiesiog buvo neapdairus ir pritrūko dėmesio kontroliuojant motociklo judėjimo greitį, yra atsakingas vairuotojas, turi 24 metų vairavimo stažą, nėra linkęs pažeidinėti KET, galiojančių nuobaudų neturi, per 24 vairavimo metus yra padaręs kelis nešiurkščius KET pažeidimus, už kuriuos baudos yra sumokėtos. Be to, argumentuoja, kad jo darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su teise vairuoti transporto priemonę, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių negalės įvykdyti savo kaip darbuotojo įsipareigojimų, dėl ko yra reali grėsmė, jog A. Ž. praras vieną ar net abu darbus, dėl visuotinės pandemijos rasti kitą darbą būtų itin sudėtinga ar net neįmanoma, o santaupų neturi, be to, išlaiko pilnametę dukrą, kuri mokosi. Pabrėžia, jog paskirtą baudą sumokėjo, darbdavių vertinamas teigiamai.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį ypatingai švelninančių aplinkybių nenustatyta, todėl jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo.

Pareiškėjo nurodyti argumentai ir aplinkybės dėl nusižengimo mažo pavojingumo nepagrįsti. Įvertinęs A. Ž. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, teismas pažymi, kad A. Ž. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. vairuodamas motociklą leistiną 50 km/val. greitį viršijo 33 km/val., važiavo 83 km/val. greičiu, įvertinus paklaidą. Vien tai, kad A. Ž. aptariamu atveju leistiną greitį viršijo važiuodamas Vilniaus mieste, darbo dienos metu, kai eismas yra pakankamai intensyvus, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – motociklą, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo skubėti ar greitį viršyti esant nenumatytoms, neišvengiamoms aplinkybėms ar būtinumui, rodo, jog nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažai pavojingas. Be to, tai, kad nebuvo sukeltas realus pavojus ar padaryta žala, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjui švelnesnę nuobaudą (administracinio poveikio priemonę) nei numatyta sankcijoje. Šiuo konkrečiu atveju padarytas administracinis nusižengimas apibūdinamas formalia sudėtimi, kuomet vien ANK 416 straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų padarymas laikomas tiek pavojingu, jog kiltų administracinė atsakomybė, net nelaukiant padarinių atsiradimo. Vien tai, kad neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalota asmenų sveikata ar kitiems asmenims priklausantis turtas, nepaneigia grėsmės kėlimo fakto ir nėra aktualu kvalifikuojant veiką pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, kadangi eismo įvykio metu padarius žalą ar sužalojus kitus asmenis atsakomybė kiltų pagal kitas teisės normas. Dėl šių priežasčių transporto priemonių valdymo apribojimas yra būtina poveikio priemonė, kadangi ji tiesiogiai įgyvendina administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, ypač užtikrina, kad asmuo nepadarys naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu yra apsaugomas visuomenės interesas, užtikrinamas jos saugumas ir efektyviai taikomos prevencinio pobūdžio priemonės.

Taip pat A. Ž. nurodė, kad turi 24 metų vairavimo stažą, taigi aplinkybė, jog tokį vairavimo stažą turintis asmuo, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį – motociklą, nejuto jo greičio (buvo neapdairus, pritrūko dėmesio kontroliuojant greitį) ir jį reikšmingai viršijo (važiavo 83 km/h, kai leistinas greitis 50 km/h), vertintina skeptiškai. Kartu pažymėtina, jog asmuo, pasirinkęs vairuoti transporto priemonę – motociklą, privalo kelių eisme dalyvauti itin atidžiai, pasirinkdamas tokį važiavimo tempą, kuris nesudarytų prielaidų administraciniam nusižengimui padaryti ir, juolab, nesukeltų pavojaus tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Šiuo atveju, pareiškėjo neapdairumas ir dėmesio stoka vairuojant motociklą vertintinas kaip lengvabūdiškas. Be to, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie A. Ž. registruotus administracinius nusižengimus už 5 metus, jis negali būti laikomas nepriekaištingu vairuotoju. Iki tol jis tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už leistino greičio viršijimą pagal tą pačią ANK 416 straipsnio 4 dalį (2017 m. gruodžio 13 d. protokolas su administraciniu nurodymu). Nors baudos sumokėtos, tačiau yra galiojančių nuobaudų. Taigi pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtą minimalaus termino administracinio poveikio priemonę. Iš administracinio nusižengimo nagrinėjimo medžiagos negalima vienareikšmiškai spręsti, jog pareiškėjas charakterizuojamas išimtinai kaip pareigingas ir drausmingas vairuotojas.

Vertinant pareiškėjo teiginius dėl administracinio poveikio priemonės neigiamų pasekmių jam bei artimiesiems, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymą, kadangi aplinkybės, susijusios su darbinės veiklos vykdymu, nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo. Šiuo atveju, teismo vertinimu, tai, kad A. Ž. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, o dėl atsirasiančių neigiamų teisinių pasekmių jis gali būti atleistas iš darbo, nėra tos aplinkybės, kurios lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės visišką netaikymą ar šios administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimą. Minėtos aplinkybės neatsirado po aptariamo pažeidimo, o buvo ir pažeidimo padarymo metu, apie jas pareiškėjas žinojo, tačiau tai jo nesustabdė nuo pažeidimo padarymo. Be to, A. Ž. pateikti dokumentai iš darboviečių savaime nepatvirtina, jog netekęs teisės vairuoti tik laikinai – 3 mėnesius, jis tinkamai negalės vykdyti savo darbinių pareigų, dėl ko iškils būtinybė jį atleisti iš darbo, juo labiau tai apribos jo galimybes finansiškai prisidėti prie pilnametės besimokančios dukters išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atitinkamiems poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims. Teismų praktikoje neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi šiuo atveju ir aplinkybė, kad teisė vairuoti pareiškėjui būtina dėl darbinių funkcijų vykdymo, nelaikytina išskirtinai jo padėtį švelninančia, dėl kurios būtų pagrindas jam skirto teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo netaikyti ar nustatytą terminą sutrumpinti. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-543-468/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-92-576/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-634/2020; Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-238/2021 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuo atveju nenustatė aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonės skyrimas pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant, visumos. Įvertinus tai, pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

A. Ž. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2021 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6343-2021 (ROIK: 20114360249) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė