Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-92-576/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
AN2-92-576/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04851-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Nida Vigelienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Advokatai
Lina Andriuškevičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-92-576/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04851-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2.; 21.11.10.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. C. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria R. C. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės skundas netenkintas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis M. G. 2019 m. rugpjūčio 30 d. R. C. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę (motociklą) gyvenvietėje viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 110 km/h greičiu, leistiną greitį viršijo 58 km/h (įvertinus greičio matuoklio paklaidą). Minėtais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 129 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2019 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. C. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą ir jam paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

3. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal R. C. atstovės advokatės skundą dėl minėto nutarimo, nustatė, kad paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra adekvačios jo padarytam nusižengimui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria R. C. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės skundas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas, ir jį patenkinti.

5. Skunde vertinama, kad tiek Institucija, parinkdama R. C. administracinio poveikio priemonę, tiek nutartį priėmęs teismas, netinkamai taikė materialines normas, reglamentuojančias nuobaudos individualizavimą. Toliau skunde dėstomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, aktuali minėtoms nuostatoms teismų praktika. Skunde nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas skundą vertino R. C. nurodytas reikšmingas aplinkybes, tačiau jų nevertino santykyje su ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis: R. C. prisipažino kaltu padaręs ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo neatsargaus ir neapdairaus elgesio, jis puikiai supranta, kad motociklas yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl jis, kaip motociklo valdytojas, privalėjo būti itin apdairus ir laikytis visų saugumo reikalavimų, kad nesukeltų žalos nei sau, nei aplinkiniams, supranta, kad jo neapdairus elgesys negali būti niekaip pateisinamas ir/ar bent iš dalies toleruojamas, bei pats negali paaiškinti savo elgesio motyvų ir priežasčių, ypač vertinant tai, kad šio įvykio dieną jis neturėjo jokių galiojančių nuobaudų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo motociklu. Be to, teismas nevertino padaryto administracinio pažeidimo konkrečioje aplinkoje: R. C. jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą padarė šviesiu paros metu, kai buvo labai geras matomumas, jo veiksmais nebuvo sukelta kokia nors žala ar kilusi bent grėsmė žalai atsirasti. Skunde nurodoma, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas skirti R. C. švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą, o būtent – neskirti administracinio poveikio priemonės specialios teisės (vairuoti transporto priemonės) atėmimą ar sumažinti jos atėmimo terminą. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, argumentuodamas skirtos baudos dydį ir specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, dėl pastarojo trukmės mažinimo, t. y. bausmės švelninimo, iš esmės jokių argumentų nenurodė, o apibendrintai konstatavo, kad R. C. kaltės pripažinimas nesudaro pagrindo sutrumpinti ir taip minimalų jos terminą. Teismas nevertino specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo švelninimo galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

6. Tuo pačiu skunde pažymėta, kad R. C. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog savo kaltę dėl padaryto administracinio pažeidimo pripažino visiškai ir sutiko sumokėti baudą (tuo metu jam buvo pasiūlyta sumokėti pusę minimalios baudos), tačiau siekdamas pasinaudoti savo teise prašyti taikyti išimtį dėl skirtos baudos mažinimo, t. y. specialios teisės vairuoti transporto priemonę termino sutrumpinimo, jis neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip tik to paprašyti jo administracinio pažeidimo bylą nagrinėsiančio pareigūno. Tokiu būdu, R. C., net nežinodamas kaip bus vertinami jo argumentai dėl specialios teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimo, iš esmės sau pakenkė, nes teismas net nevertino tokių argumentų.

7. Apibendrinant skunde pažymėta, jog R. C. mano, kad administracinio poveikio priemonė jam paskirta pažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimus, yra akivaizdžiai per griežta, neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, neatitinka nuobaudų skyrimo pagrindų ir yra perteklinė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 straipsnis), atsižvelgus į tai, kad jis charakterizuojamas iš esmės teigiamai, kad administraciniu nusižengimu žalos ar jos grėsmės nesukėlė, įvertinus šio konkretaus administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nuostatas, skiriant baudą už pažeidimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą. Šiuo atveju ANK 416 straipsnio 7 dalyje administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti visų tipų transporto priemones atėmimas 12 mėnesių prasilenkia su anksčiau aptartų aplinkybių turiniu, nėra proporcinga (neadekvati) nei padaryto pažeidimo pobūdžiui, nei pažeidėjo asmenybei, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, neatitinka siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžo pareiškėją akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. R. C. vertinimu, būtų teisinga, kad jam būtų uždrausta vairuoti transporto priemonės, priskirtas A kategorijai, paliekant teisę vairuoti transporto priemones, priskirtas B kategorijai, tad būtent taip spręsdamas R. C. administracinę atsakomybę už padarytą administracinį pažeidimą, teismas tinkamai individualizuotų bausmę bei diferencijuotų administracinę atsakomybę už vairuojamu motociklu padarytą administracinį pažeidimą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

R. C. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinis skundas netenkinamas

9. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), neblogindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties, nesant institucijos arba nukentėjusiojo skundo, neblogindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad apygardos teismas, gavęs apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą vertina skundo ribose, išnagrinėja bylą ir priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Taigi apygardos teismas, be kita ko, turi teisę tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau negali, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, tenkinti skundo teikto pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliacinio skundo reikalavimas nėra tiksliai įvardintas, tačiau tai nedaro esminės įtakos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui. Iš skundo turinio matyti, kad yra prašoma neskirti specialios teisės atėmimo arba sumažinti terminą, atitinkamai teismas tik šioje dalyje ir vertins skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai, išsamiai ir teisingai pasisakė dėl kiekvieno skunde keliamo teiginį, nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis buvo gauta 2019 m. gruodžio 16 d., todėl paskutinė diena skundui pateikti yra 2020 m. sausio 6 d. Apeliacinis skundas yra surašytas 2020 m. sausio 6 d., tuo tarpu jis buvo išsiųstas, kaip matyti iš voko, 2020 m. sausio 7 d. (t. 1, b. l. 54). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad terminas skundui pateikti yra skaičiuojamas ne nuo skundo surašymo dienos, ne nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, tačiau nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. gruodžio 13 d. (kaip tai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje), vadinasi apeliacinis skundas buvo išsiųstas praleidus skundo padavimo terminą. ANK 642 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apylinkių teismų nutarimai ir nutartys, kuriais baigiamos nagrinėti administracinio nusižengimo bylos, įsiteisėja per dvidešimt kalendorinių dienų nuo atitinkamo nutarimo ar nutarties paskelbimo, jeigu jie nebuvo apskųsti apeliacine tvarka. Tiek R. C., tiek jo atstovė advokatė pasirašytinai žinojo, kad teismas procesinį sprendimą skelbs 2019 m. gruodžio 13 d., 10.30 val. (t. 1, b. l. 43). Be to, jeigu ir laikantis tokių taisyklių, kurios nurodomos apeliaciniame skunde, vis tiek terminas būtų praleistas, kadangi skundas buvo išsiųstas, kaip minėta, 2020 m. sausio 7 d. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nutartis nuorašas buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2019 m. gruodžio 16 d. (t. 1, b. l. 50), kad terminas skundui paduoti praleistas nežymiai, bei siekdamas užtikrinti operatyvumo principą negrąžino skundo pirmosios instancijos teismui ir jį išnagrinėjo savo kompetencijos ribose.

12. Antra, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, pažymi, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra tapačios nei lingvistine prasme, nei savo turiniu. Administracinė nuobauda nėra tapati administracinio poveikio priemonei. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos yra 3 rūšių: įspėjimas, bauda, viešieji darbai (ANK 23 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis apima 3 tikslus: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, pavyzdžiui asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Taigi administracinio poveikio priemonės yra skirtos administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, o ne ją pakeisti. Skunde viena vertus, nurodoma, kad parenkant administracinio poveikio priemonę buvo netinkamai taikytos materialinės normos, reglamentuojančios nuobaudos individualizavimą, kita vertus, nurodoma, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas skirti R. C. švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą, o būtent – neskirti administracinio poveikio priemonės specialios teisės (vairuoti transporto priemonės) atėmimą ar sumažinti jos atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad administracinio poveikio priemonė nepagrįstai yra prilyginama nuobaudai. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika yra išimtinai susijusi su švelnesnės administracinės nuobaudos, o ne administracinio poveikio priemonės skyrimu.

13. Vertinant skundą iš esmės, pirmiausia pažymėtina, kad ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą (bauda nuo 450 eurų iki 550 eurų). To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad protokole, kurį R. C. pasirašė iš karto po įvykio, suformuluoti 2 savarankiški pasiūlymai, kurie vienas kito nesaisto. Protokole nurodyta, kad, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, siūloma iki 2019 m. rugsėjo 14 d. sumokėti 225 eurų baudą. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, siūloma iki 2019 m. rugsėjo 14 d. grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (sutikti su specialios teisės atėmimu). Toliau nurodoma, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos ir (ar) negrąžinus specialiąją teisę patvirtinančių dokumentų, administracinis nurodymas bus laikomas nebegaliojančiu. Iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos ir (ar) negrąžinus specialiąją teisę patvirtinančių dokumentų <...> bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla (t. 1, b. l. 16). Taigi protokole nurodyta, kad administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, jeigu nebus sumokėta bauda ir (arba) negražintas vairuotojo pažymėjimas, tai reiškia, kad R. C. turėjo teisę sumokėti baudą galiojant administraciniam nurodymui, o negrąžinus vairuotojo pažymėjimo, t. y. nesutikus su paskirtu specialios teisės atėmimu, jį ginčyti, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tiek Institucijoje, tiek teisme. Atitinkamai pasekmės kilusios dėl jo paties neveikimo negali būti laikomos netinkamu teisės normų aiškinimu, skiriant jam baudą.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje (iki 2020 m. sausio 1 d. buvusi ANK 34 straipsnio 5 dalis) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

16. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Institucija paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą (baudą) ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė ir į tai, kad R. C. neteistas ir teisė vairuoti anksčiau nebuvo atimta, yra baustas už KET pažeidimus, įskaitant greičio viršijimą, jis neatsižvelgė į vairuojamos transporto priemonės specifiką, žymiai viršydamas greitį kėlė didelį pavojų eismo saugumui.

17. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors R. C. nurodo, kad nebuvo sukelti jokie padariniai ir žala niekam nebuvo padaryta, tačiau būtent dėl to, jog buvo išvengta padarinių, nebuvo padaryta žala, jam nekilo atsakomybė pagal kitus ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Taip pat pažymėtina, kad jo veiksmai buvo nutraukti jį sustabdžius kelių patruliams, t. y. užkardžius galimai neteisėtus jo tolimesnius veiksmus. Be kita ko, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors pažeidimui, kurio sudėtis formali, konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-31-942/2017, 2AT-40-489/2018). Svarbu tai, kad daugiau nei dvigubai viršydamas leistiną greitį jis važiavo padidinto pavojaus transporto priemone – motociklu (duomenys neskelbtini), dienos metu, kai eismas yra intensyvus, kai pavojus sukelti žalą tiek sau, tiek bet kuriam eismo dalyviui yra didelis. Tuo pačiu pažymėtina, kad buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo turimas darbas ir šeiminė padėtis kitų aplinkybių kontekste nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad R. C., nepasinaudojęs administraciniu nurodymu ir nesumokėjęs siūlomos 225 eurų baudos, su kuria sutiko, buvo nubaustas dvigubai didesne bauda, kuri ANK 416 straipsnio 6 dalyje yra numatyta kaip minimali, nėra pagrindas mažinti paskirtą administracinio poveikio priemonės terminą. Be kita ko, ne veltui KET 129 punkte yra numatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Nustatytas maksimalus 50 km/h greitis yra nukreiptas į asmenų ir turto apsaugą nuo padidintų pavojaus šaltinių – transporto priemonių. Atitinkamai daugiau nei dvigubai viršijus leistiną greitį yra numatyta griežta administracinė atsakomybė, įskaitant privalomą teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą (ANK 28 straipsnio 3 dalis), todėl atimti teisę vairuoti A kategorijai priskiriamas transporto priemones, neuždraudžiant vairuoti B kategorijai priskiriamų transporto priemonių, negalima, kadangi specialiosios teisės atėmimas yra nukreiptas ne į konkrečią transporto priemonę, tačiau į asmenį, pažeidusį KET.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepažeisdamas nei ANK 22 straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos paskirties, nei ANK 32 straipsnyje numatytų bendrųjų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindų, ir pagrįstai netaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, pagrįstai paliko galioti Institucijos paskirtą 450 Eur baudą ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. C. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nida Vigelienė