Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.5.1; 2.1.8; 2.1.15.3.2.

2024 m. sausio 24 d.

nukentėjusiajai N. Š. (N. Š.), jos atstovui advokatui Andrejui Proškinui (Andrej Proškin),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB "(duomenys neskelbtini)" valytoja, neteista,

kaltinama padarusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. ji, 2023 m. birželio 21 d., apie 08:00 val., Liubeko g. ties 15 namu, Klaipėdoje, O. M., būdama labradoro mišrūno veislės šuns laikytoja ir žinodama, kad jos šuo agresyvus, viešoje vietoje vedžiojo savo šunį tik su pavadėliu be antsnukio, nesutrumpino pavadėlio ir tvirtai nelaikė šuns, kad jis negalėtų pasiekti kitų žmonių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir GGAĮ) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pagal kurį gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AD1-965 patvirtintų Dėl gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo patvirtinimo 39 punktą, pagal kurį šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės. Dėl tokio O. M. šuns vedžiojimo būdo 2023 m. birželio 21 d., apie 08:00 val., Liubeko g. ties 15 namu, Klaipėdoje, O. M. žinioje buvęs šuo užpuolė pėsčiųjų taku pro šalį einančią N. Š., kojomis pargriovė ją ant šaligatvio, įkando nukentėjusiajai į dešinę ranką ir nepaleisdamas draskė, tuo padarydamas muštinę žaizdą pakaušio srityje, plėštines žaizdas dešinio dilbio viršutinėje dalyje ir ties riešu, kelias taškines žaizdas vidurinėje dilbio dalyje, smulkų juostos formos nubrozdinimą – nudrėskimą dešinio dilbio vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, taip nukentėjusiajai padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu O. M. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo N. Š..

Kaltinamoji O. M. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad ji su šuniu ėjo ties Liubeko g. 7 namu. Priėjo prie medžio, jis pradėjo šlapintis. Paskui, kai jis pasisuko, pamatė moterį ir nubėgo prie jos. Ji matė, kaip ji krito. Paskui jis jai į ranką dar įkando. Ji jį paskui nuvedė prie medžio. Ėjo vyras pro šalį ir ji prašė, kad jis iškviestų pagalbą. Šuo pratempė pavadėlį ir jis išilgėjo. Jos šuo yra labradoro mišrūnas, jis sveria 26 kilogramus. Buvo iškviesta policija. Šiuo metu jie eina su šuniu kur žmonių nėra. Nukentėjusiosios atsiprašė. Ji jai pasakė, o kas jai iš jos atsiprašymo. Nukentėjusioji nesutinka susitaikyti. Ji sutinka mokėti kokius 300 eurų. Ji iš pradžių siūlė 1000 eurų. Nukentėjusioji norėjo 3600 eurų. Ji neturi tokių pinigų. Ji gauna minimalią algą. Su nukentėjusiąja nėra pažįstama. 2022 metais šuo pamatė katiną ir pabėgo. Ji atlygino žalą. Ėjo pasivaikščioti ir šuo pabėgo. Vedžiojo šunį be antsnukio. Jai jos šuo buvo įkandęs. Ji neturi antsnukio šuniui. 7 metai šuo yra pas ją. Jai dukra padovanojo jį mažiuką. Ji rūpinasi šunimi. Šuo buvo prieglaudoje, ji jį atgal pasiėmė, jai jo gaila. Ji sutinka mokėti 300 eurų turtinės žalos ir mano, kad 500 eurų suma yra per didelė. Sutinka mokėti 1000 eurų ar truputėlį daugiau už moralinę žalą. Jos vyras yra pensijoje. Bendros jų šeimos pajamos yra 1000 eurų. Jos vyrui reikia vaistų taip pat. Sąskaitoje neturi pinigų ir 1000 eurų yra šeimos vienintelės pajamos. Turi stuburo problemų, serga bronchine astma, turi pirkti kompensuojamus ir nekompensuojamus vaistus. Nepavyko jiems šuns išauklėti, ėjo į pamokas kai šuo buvo jaunas. Šuniui dabar yra 7 metai. Šuo buvo mokomas kaip reikia vaikščioti. Šuo niekada nebuvo mušamas.

Kadangi kaltinamoji O. M. kalta prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Be kaltinamosios O. M. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Nukentėjusioji N. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji nesutinka su kaltinamosios siūloma suma, kadangi jai buvo sugadinta visa vasara. Ji turėjo vartoti daug vaistų, kadangi blogai jautėsi. Visą mėnesį ranka buvo ištinusi, visa juoda. Ji turėjo prašyti žmonių, kad jai padėtų. Jai teko gerti daug vaistų, nes buvo labai bloga. Labai apmaudu dėl to, kad šuns šeimininkė gyvena arti, ji neatėjo pas ją ir nepasisiūlė jai padėti. Jai reikėjo prašyti kitų žmonių, kad padėtų. Todėl ji mano, kad turėtų atlyginti visą moralinę žalą. Gerai, kad šalia buvo vyras ir jis iškvietė greitąją pagalbą. Jos akinių buvo kojelė nusukta, nebuvo įmanoma jų nešioti. Buvo stiklas subraižytas. Jai teko keisti visus rūbus, sumokėti už vaistus. Pirko vaistus, kad galėtų pakelti hemoglobiną, nes neteko daug kraujo. Mano, kad kaltinamoji turėtų sumokėti 2500 eurų. Ji patyrė daug streso, sapnuoja sapnus, šunį, jo letenas. Kaltinamoji nė karto nebuvo atėjusi, neatsiprašė jos, nekalbėjo su ja. Į ją niekas nesikreipė. Reikėjo kalbėti iš karto, kai jai reikėjo pagalbos. Iki šiol blogai miega, maudė ranką ir dabar yra nejautri ranka. Visą kūną skaudėjo, ji buvo susitrenkusi. Buvo išsigandusi, dabar ji bijo ir mažų šunų. Balais iki 10 jautė skausmą 8 balus. Ji jaučiau skausmą naktimis. Gydytojai jai nieko nesakė, tik susiuvo viską. Kartais jai skauda galvą, nežino ar nuo to ar ne nuo to. Iki įvykio jautėsi sveiku žmogumi. Ji ne viską gali valgyti. Kepenys ne visą maistą virškina, matyt po vaistų įvyko kažkoks kepenų sutrikimas.

Nukentėjusioji N. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2023-06-21 8.00 val., einant šaligatviu, skirtu eiti pėstiesiems, prie namo (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog moteris ant žolės su pavadėliu vedžioja šviesiai rudos spalvos šunį. Vizualiai šuo panašus į labradoro veislės šunį, tačiau tikrai atrodo mišrūnas. Šuo nuo jos buvo nutolęs 5 metrų atstumu, jam buvo uždėtas ilgas kelių metrų pavadėlis, antsnukis uždėtas nebuvo. Negirdėjo, kad minėtas šuo urgztų ar elgtųsi agresyviai. Kadangi pavadėlis buvo ilgas, jis ją einančią laisvai galėjo pasiekti, nebuvo užtikrintas saugus gyvūno laikymas ir atstumas. Jai einant, šis šuo staigiai pribėgo prie jos iš priekio, savo priekinėmis letenomis ją pastūmė, ko pasėkoje ji susvirduliavo ir pargriuvo visu savo svoriu ant šaligatvio plytelių. Galvos pakaušio dalimi atsitrenkus į plyteles, jai buvo praskelta galva, iš galvos pradėjo stipriai bėgti kraujas. Prie jos gulinčios pribėgo minėta moteris, pavadėlio pagalba atitraukė šunį nuo jos, pasitraukė kelių metrų atstumu. Ji pradėjo šaukti pagalbos pašalinių asmenų, jog jai būtų iškviesta greitoji medicininė pagalba, nes stipriai kraujavo, nesugebėjo atsistoti, tačiau šuns šeimininkė, kaip supranta, to nepadarė. Ji laikė šunį už pavadėlio nuo jos nutolusį 3 metrų atstumu, laikė prispaudusi prie pat savęs. Šuo pradėjo muistytis. Tuomet ji šuns neišlaikė, ir jis dar kartą pribėgo prie gulinčios N. Š. ir du kartus jai stipriai įkando į dešinės rankos dilbį ir sukandimo vietas pradėjo stipriai draskyti. Jai tokiais agresyvaus šuns veiksmais buvo iškąsti odos audiniai, matėsi kaulas, labai stipriai kraujavo iš minėtų vietų. Prie jos pribėgo pašaliniai asmenys suteikti pagalbą, o šuns šeimininkė tuo metu jėga atitraukė šunį nuo jos ir jį pririšo prie medžio. Šuo ant visų garsiai lojo, agresyviai elgėsi. Atvykę medikai ją išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, Liepojos g. 41, Klaipėda, kur buvo apžiūrėta, galva ir ranka buvo susiūtos, išleido gydytis namo ambulatoriškai. Jai buvo padaryta fizinė, moralinė ir turtinė žala (drabužių apgadinimai, papildomos išlaidos dėl gydymosi), civilinį ieškinį dėl žalos dydžio pateiks tyrimo eigoje. Prašo, kad šunį vedžiojusi moteris būtų nubausta pagal baudžiamąjį įstatymą, taip pat prašo, kad būtų priverstinai iš jos paimtas šuo, kadangi jis ne pirmą kartą užpuola kitus asmenis. Viena kaimynė nurodė, jog 2022 metais kreipėsi į policiją su pareiškimu 012200291326, nes ta pati šeimininkė jai žodžiu buvo grasinusi, jog užsiundys tą patį šunį ant jos vaikų. Šis šuo kelia realią grėsmę, todėl jei šeimininkė nesugeba su juo susitvarkyti, prašo imtis priemonių apsaugojant kitus asmenis dėl jo keliamų grėsmių. Minėtos moters ji asmeniškai pati nepažįsta, tik žino, kad ji yra kaimynė iš gretimo namo, yra ne kartą mačiusi, kaip ji lauke vedžioja ją užpuolusį šunį (t.1, b. l. 1-11).

Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023-06-21, apie 08:00 val., atvyko į darbą. Automobilį pasistatė prie PC "Big2". Kitoje kelio pusėje prie penkiaaukščio namo pamatė, kaip viena moteriškė vedžiojo šunį, ir šis šuo užpuolė vyresnio amžiaus moterį. Šuo įkando į vyresnės moters ranką ir jos nepaleido. Šuns šeimininkė bandė atitraukti savo šunį, tačiau šuo įkandęs moteriškei į ranką jos nepaleido. Nukentėjusioji neišlaikiusi lygsvaros griuvo ant pėsčiųjų tako. Po to šuns šeimininkei kažkaip pavyko atitraukti šunį ir jį pririšo prie medžio. Šuo buvo su pavadėliu, bet be antsnukio. Prie nukentėjusiosios moters priėjo dar kažkokia moteris. Jis iškvietė pagalbą. Nukentėjusiosios rankos buvo visos kruvinos. Jai stipriai kraujavo iš tos rankos, kur įkando šuo. Kadangi prie nukentėjusios stovėjo kažkokia moteris, kuri jai bandė suteikti pagalbą ir su ja bendravo, jis nebelaukė, kol atvyks pareigūnai ir greitoji. Jokio konflikto tarp vyresnio amžiaus moteriškės ir šuns šeimininkės jis prieš tai nematė. Jam pasirodė, kad jos prasilenkė viena pro kitą, ir tada šuo įkando vyresnio amžiaus moteriškei (t.1, b.l. 51-54).

Liudytoja E. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022-11-23, apie 18.20 val., ties Liubeko g. 11, Klaipėda, namo kampu ėjo į parduotuvę "MAXIMA", kai priešais pastebėjo ateinančią jai nepažįstamą moterį. Moteris buvo smulkaus kūno sudėjimo, apsivilkusi tamsią aprangą, tamsios spalvos kepurę, apie 50 m., apie 1,60 m ūgio. Nepažįstama moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, griuvinėjo ant žemės, šlitinėjo, sunkiai vaikščiojo. Moteris vedžiojo šunį su pavadėliu, bet be antsnukio. Šuo buvo neramus, draskėsi, ko pasėkoje šuo tempė pavadėlį ir pargriovė moterį. Šuo buvo didelis, šviesaus rusvo/smėlio spalvos kailio. Moteriai paleidus pavadėlį, šuo pribėgo prie jos (E. S.), įkando jai į dešinę ranką ir laikėsi įsikandęs. Kelis kartus buvo paleidęs ranką ir pakartotiniai puolė, kando į tą pačią ranką. Dėl šuns įkandimo jautė fizinį skausmą, taip pat šuo sudraskė striukę. Jai stovint, pribėgo nepažįstamas vyras, kuris mosikuodamas rankomis šunį nubaidė. Jai nepažįstama moteris, atsistojusi nuo žemės, pasiėmė savo šunį už pavadžio ir toliau nuėjo jį vedžioti taip pasišalinusi iš įvykio vietos. Jos žiniomis, moteris gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Po įvykio iškart iškvietė policijos pareigūnus. Po minėto įvykio kelis kartus matė minėtą moterį Sąjūdžio parke be antsnukio vedžiojant šunį, nors buvo įpareigota vedžioti su antsnukiu (t. 2, b. l. 31-34).

Liudytoja O. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022-05-20, apie 08:00 val., grįžo iš darželio į namus (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Lipdama laiptais į antrą aukštą, sutiko kaimynę, lipančią iš trečio aukšto su šunimi. Kaimynė yra apie 55 metų amžiaus, apie 1,60 cm ūgio, šviesių pusilgių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, jos vardo nežino. Ji leidosi laiptais su šunimi mišrūnu labradoru, kreminės spalvos. Šuo buvo be antsnukio, su pririšta storesne virve, pavadėliu negali pavadinti. Iš pažiūros kaimynė atrodė neblaivi, nes kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Kaimynė iškart šuniui rusų kalba pasakė: "Žiūrėk, šitą kaimynę ir jos vaikus reikia kandžioti". Ji pasitraukė į šalį, nes bijo didelių šunų. O kaimynė su šunimi nusileido į apačią. Ji kaimynei pasakė, jog šitaip nepaliks, nes bijo dėl vaikų. Kaimynė rusų kalba jai atsakė: "Daryk ką nori, tu man nieko nepadarysi" ir išėjo į lauką. Grįžusi į namus, iškart paskambino 112. Jai nurodė, kad gali per epoliciją parašyti pranešimą. Nuvykusi į darbą, dėl šio įvykio ji parašė pranešimą (t. 2, b. l. 37-40).

N. Š. 2023-06-22 pareiškime policijai nurodyta, kad 2023-06-21 8.00 val. Liubeko g., ties 15 namu, einant pėsčiųjų taku ant jos staiga užšoko šuo. Ji nukrito ir smarkiai susidaužė galvą. Šuo buvo ant jos, ji juto, kaip iš galvos tekėjo kraujas. Netoliese buvusi moteris šaukė "neišlaikiau". Šuo nubėgo, moteris pasiėmė pavadėlį. Ji negalėjo atsistoti, šaukė, kad kas nors iškviestų greitąją pagalbą. Moteris su šunim pradėjo artintis prie jos. Priėjus šuo puolė ją antrą kartą gulinčią, įsikibo į ranką ir draskė. Ji šaukė, kad kas padėtų. Moteris šeimininkė nieko nedarė. Po kurio laiko šeimininkė pradėjo traukti šunį. Ranka buvo suplėšyta, sukandžiota iki kaulo. Padėjo vyras, ėjęs kitoje gatvės pusėje, jis iškvietė policiją ir greitąją. Šuo buvo be antsnukio. Patyrė baimę, skausmą, pažeminimą ir sveikatos sutrikimą, materialinę žalą (visi drabužiai buvo užlieti krauju) (t. 1, b. l. 14).

2023-06-21 apžiūros protokole užfiksuota, jog atvykus adresu Liubeko g., Klaipėdoje, einant nuo pirmu numeriu pažymėto namo link 15-to numerio namo, greta gatvės, rytinėje dalyje, matoma veja, kuri yra apsodinta medžiais. Šalia žalios vejos matomas šaligatvis. Šaligatvis yra klotas plytelėmis. Ant šaligatvio plytelių, ties viduriu, matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Raudonos spalvos dėmės matomos dviejų metrų spinduliu. Taip pat ant šaligatvio krašto matomi šviesios spalvos akiniai. Rasti akiniai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 516602. Iš įvykio vietos taip pat paimtas biologinis raudonos spalvos pėdsakas, kuris supakuotas į voką Nr. 1. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 21-23).

2023-07-13 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti akiniai, kurie išimti 2023-06-21 įvykio vietos apžiūros metu. Akiniai yra regėjimo. Akinių stiklai yra skaidrios spalvos, rėmeliai šviesios rožinės spalvos. Ant akinių rėmelių matomas užrašas: „Z. P., dekoptica, Hande made in Polanda“. Ant akinių matomi nešvarumai, smulkūs apibraižymai (t.1, b. l. 28-30, 31-34). Pagal 2023-09-21 pakvitavimą akiniai grąžinti pareiškėjai N. Š. (t.1, b. l. 35-36).

BIRT žiūryklės išraše užfiksuota, kad 2023-06-21 8.01 val. gautas pranešimas iš R. V., kad Liubeko g. 7, Klaipėda, apie 75 m. moterį užpuolė šuo, moteris virto, prasiskėlė galvą, kraujuoja galva, šuns savininkė vietoje. Taip pat gautas pranešimas iš Universitetinė ligoninės gydytojo K., kad 2023-06-21, apie 8.50 val., GMP į Universitetinę ligoninę atvežė N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri medikams paaiškino, kad 2023-06-21 apie 8.00 val. Liubeko g. 7, Klaipėda, sukandžiojo šuo. Nustatyta diagnozė: galvos žaizda, dešinio dilbio žaizdos, gydosi ambulatoriškai (t. 1, b. l. 55-56).

2023-06-21 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjos R. J. tarnybiniame pranešime dėl įvairių viešosios tvarkos pažeidimų nurodyta, kad 2023-06-21 patruliuojant AP "L1715" kartu su tyrėju M. K., 08:02 val. iš Klaipėdos AVPK OVS gautas pranešimas, kad adresu Liubeko g. 7, Klaipėda, moterį apie 75 m. užpuolė šuo, moteris virto, prasiskėlė galvą, kraujuoja galva, šuns savininkė vietoje. Praneša liudininkas. Info AVPK, GMP. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad ją užpuolė šuo. N. Š. galvos plaukuotoje dalyje, pakaušyje, buvo kirstinė kraujuojanti žaizda, o dešinėje rankoje keliose vietose kraujuojančios įkandimų žymės. Įvykio vietoje taip pat buvo O. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad vedžiojant savo šunį M. be antsnukio, su pavadėliu, ji neišlaikė pavadėlio, ir šuo puolė moterį, kuri krisdama ant žemės prasiskėlė galvą. O. M. nurodė, kad su šunimi nesusitvarko, jis agresyvus, kanda, žmogų užpuola ne pirmą kartą. Susisiekta su gyvūnų organizacija "Nuaras", kurie nurodė, kad gyvūno neims, nes gyvūnas turi šeimininką. Susisiekta su organizacija "Būk mano draugas", kurie taip pat atsisakė gyvūną paimti, nes šis turi šeimininką, o O. M. gyvūną buvo atidavusi į prieglaudą ir nesumokėjo už jo priežiūrą. Dėl agresyvaus gyvūno pranešta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Susisiekta su pranešėju R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad atvykęs į darbą automobiliu pamatė, kaip šuo įkando moteriai į ranką, ko pasėkoje ji nukrito ant žemės ir prasikirto galvą. R. V. iškvietė tarnybas, nes moteris kraujavo. N. Š. atvykusi GMP brigada išvežė į ligoninę. Kadangi neaiškus sveikatos sutrikdymo mastas, O. M. AN protokolas nesurašytas. N. Š. nurodė, kad pasijutusi geriau atvyks į Klaipėdos m. PK pateiks pareiškimą. Atlikta įvykio vietos apžiūra (t. 1, b. l. 57).

2023-07-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas policijos pareigūno vaizdo registratoriumi 2023-06-21 nuo 08:05:46 val. darytas vaizdo ir garso įrašas kurio Nr.PSS-20230621-080546UTC+0300.mp4. Užfiksuota ant gatvės kelkraščio sėdinti N. Š. (duomenys nustatyti ikiteisminio tyrimo metu), prie kurios yra dvi jai pagalbą teikiančios moterys, iš kurių viena skambina telefonu N. Š. anūkui ir praneša apie šuns sukandžiotą jo močiutę. N. Š. veidas, rankos, kairės pusės galvos plaukuotoji dalis kruvina. Moteris sėdi kairę ranką pridėjusi prie galvos, skundžiasi, kad iš galvos bėga kraujas. Pareigūnas prieina prie netoliese stovinčios O. M. (duomenys nustatyti ikiteisminio tyrimo metu), kuri už pavadėlio laiko šviesiai rudos spalvos didelės veislės šunį, kuris yra be antsnukio. Pareigūnui artėjant prie šuns, jis pradeda agresyviai loti. Į pareigūno klausimą, ar čia jos šuniukas ir kodėl jis toks piktas, O. M. atsako, jog jis yra agresyvokas, jį reikia vežti į prieglaudą, iš jos jo neima, jis ir ją yra pakandžiojęs. Aiškina, kad "močiutė ėjo iš paskos, jis kažko, močiutė nukrito, galvą susitrenkė, ji norėjo atsikelti, jis jai į ranką įkando". Prie N. Š. atbėga jaunuolis, tyrimo metu nustatyta, kad jis yra jos anūkas. Jaunuolis atsineša binto, tvarsto močiutei dešinę ranką. Šuo nuolatos yra agresyvus, loja (t.1, b. l. 58-60).

2023-06-21 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad su N. Š., gim.(duomenys neskelbtini), sutikimu buvo apžiūrėtas moters kūnas. Moteris turi šviesius plaukus, moters kairės pusės pakaušio srityje ir ant kairės pusės veido matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Moteris vilki mėlynos spalvos palaidinę su baltais taškais, kuri yra ištepta raudonos spalvos dėmėmis. Apžiūrint moters dešinės pusės ranką, matoma žaizda. Aplink žaizdą ir žaizdoje matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. N. Š. vilki pilkos spalvos kelnes ir baltos spalvos avalynę. Apžiūros metu nukentėjusioji nufotografuota (t. 1, b. l. 63-64, 65-68).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 622/2023(03) nurodyta, jog N. Š. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: muštinė žaizda pakaušio srityje, plėštinės žaizdos dešinio dilbio viršutinėje dalyje ir ties riešu, kelios taškinės žaizdos vidurinėje dilbio dalyje, smulkus juostos formos odos nubrozdinimas - nudrėskimas dešinio dilbio vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Visi sužalojimai vienodo senumo, padaryti maždaug prieš vieną parą laiko iki objektyvios apžiūros, anksčiau kaip 2023-08-21 08.03 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Kadangi pagal pateiktus papildomai medicininius dokumentus, nurodančius į ilgalaikį N. Š. žaizdų gijimą (siūlai iš žaizdos išimti 2023-07-12), N. Š. sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 83-84).

Iš BIRT žiūryklės išrašų matyti, kad 2021-12-25 12.24 val. gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kad pranešėjai R. M. įkando šeimininkės šuo, mišrūnas labradoro veislės, sako, kad šuo puola ir ant šeimininkės. Abiem moterims apkandžiojo rankas. 2022-03-17 00.46 val. pranešėjas A. M. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jo bute agresyvus šuo užpuolė jo sugyventinę 49 metų, neleido jai išeiti. Pokalbio metu šuo puolė ant pranešėjo ir įkando į ranką. 2022-12-24 23.26 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pranešėjos uošvienei įkando šuo į ranką, kraujuoja. 2022-12-25 02.26 val. reikalauja grąžinti šunį. 2023-04-18 15.06 val. pranešėja R. M. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, namuose piktas šuo apkandžiojo motiną. Nori šunį išvežti į prieglaudą (t. 1, b. l. 104-108).

2023-11-14 - 2023-11-15 kitų objektų apžiūros protokolu atlikta kito policijos pareigūno Body kamera daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra (t. 2, b.l. 26-28).

Iš BIRT žiūryklės išrašo dėl 2022-05-20 8.10 val. O. M. pranešimo policijai dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kaimynės (vardo ir pavardės nežino) su šunimi, kuri pagrasino šuniu, kad ją reikia kandžioti (t. 2, b. l. 41-42).

2022-11-30 administracinio nusižengimo protokolo ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagoje Nr. 31-ANR_P-23274-2022, surašytas O. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl nusižengimo, numatyto ANK 346 str. 2 d., kai 2022-11-23 18.20 val. O. M. vedžiodama šunį be antsnukio su pavadėliu jo neišlaikė, ko pasėkoje jis užpuolė moterį, įkando jai į ranką bei suplėšė striukę, tokiais veiksmais O. M. padarė tiesės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. (t. 2, b. l. 44-46).

2023-11-07 akistatos protokole užfiksuoti nukentėjusiosios N. Š. parodymai, kad pribėgęs šuo jai ant krūtinės uždėjo savo letenas, dėl ko ji nugara griuvo ant asfalto ir susitrenkė galvą, šaukiant, kad kažkas iškviestų pagalbą, tas pats šuo su moterimi prie jos priėjo, šuo įkando jai į dešinę ranką ir laikė įsikandęs. Šuns šeimininkė atplėšė šunį nuo jos. Ji su šunimi ir jo šeimininke nekontaktavo, ramiai viena ėjo šaligatviu. Įtariamoji O. M. akistatos metu parodė, kad vedžiodama šunį ji atsisukusi pamatė krentančią ant šaligatvio moterį. Skubėdama padėti moteriai, ji netvirtai pririšo šunį prie medžio. Moteris pasakė, kad susitrenkė galvą, pamatė, kad jai iš galvos bėga kraujas. Moteris turėjo maišą, kuriuo mojavo, norėjo pridėti prie žaizdos. Tuo metu nuo medžio atsirišo šuo, nes jam pasirodė, kad moteris nori jai kažką padaryti. Šuo pribėgęs įkando moteriai į ranką. Čiupusi už pavadėlio, šunį atitraukė, nuėjusi prie medžio, šunį pririšo ir pradėjo šaukti, kad žmonės iškviestų pagalbą (t. 1, b. l. 181-185).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Šioje baudžiamojoje byloje analizuojamu atveju BK 139 straipsnio 1 dalies teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.

Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbūs CK6.263 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AD1-965 patvirtintų Dėl gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo patvirtinimo 39 punkto ( šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės) reikalavimai. Kaltinamoji, būdama Labradoro mišrūno veislės šuns laikytoja, su šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, konstatuojama ar pakanka įrodymų pagrįsti teismo apkaltinamąsias išvadas.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-23-895/2016, 2K-287-697/2017, 2K-327-495/2019). Taigi BK 139 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padaryti veiksmai gali sukelti įvykį, dėl kurio gali kilti šiame straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Konstatuotina, kad kaltinamosios psichinis santykis su veika ir kilusiais padariniais pasireiškė kaip nusikalstamas nerūpestingumas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors kaltinamoji nenumatė, jog jos šuo gali užpulti ir sužaloti nukentėjusiąją, tačiau žinodama, kad netoliese yra nukentėjusioji, kuri šuniui yra iš esmės svetimas žmogus, turėjo ir galėjo numatyti, kad nukentėjusioji, gali būti užpulta ir sužalota. Tuo labiau, kad tas pats šuo jau buvo užpuolęs žmogų. Todėl kaltinamoji turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, t. y. vedžioti šunį su antsnukiu ir tinkamu pavadėliu, kurį galėtų suvaldyti pati kaltinamoji. Darytina išvada, kad pagal veikos padarymo aplinkybes bei savo asmenines savybes kaltinamoji galėjo tai užtikrinti, tačiau elgdamasi nerūpestingai šios pareigos tinkamai nevykdė, taigi elgėsi nusikalstamai nerūpestingai.

Kaltinamoji teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, jos kaltę įrodo byloje esanti įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiosios N. Š., liudytojų R. V., E. S., O. M. parodymai ir kiti byloje esantys daiktiniai ir rašytiniai įrodymai. Teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamosios neatsargių veiksmų ir nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog O. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai O. M. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas neatsargus nusikaltimas (BK 16 straipsnis), taip pat įvertina ir kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamosios O. M. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro 2023 m. spalio 18 d. išrašo matyti, kad O. M. ne kartą bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 116-119). Kaltinamoji neteista (t. 1, b. l. 152-153). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji šiuo metu dirba, duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąją O. M. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, skirtina 9 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, atitinka kaltinamosios O. M. asmenybę ir jos padaryto nusikaltimo pavojingumą su įpareigojimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); atitinka kaltinamosios O. M. asmenybę ir jos padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarosios elgesį ir gyvenimo būdą.

Kaltinamoji O. M. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl šuns konfiskavimo

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš kaltinamosios jos laikomą šunį (labradoro mišrūną), nes kaltinamoji negeba atsakingai rūpintis gyvūnu ir užtikrinti kitų asmenų saugumo, šiuo atveju gyvūnas yra ir nusikaltimo priemonė.

BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimą. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020, 2K-118-788/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas.

GGAĮ 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nebegalėdami daugiau suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros, šeimininkai privalo perduoti gyvūną augintinį naujam savininkui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui), kuris privalės prižiūrėti gyvūną augintinį pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Gyvūno augintinio savininkas, nebegalintis suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros ir išnaudojęs visas galimybes perduoti gyvūną augintinį kitam savininkui ir išsaugoti jo gyvybę, gali kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl nugaišinimo. Pažymėtina, kad kaltinamoji minėtą šunį augina jau 7 metus, 2022 m. lapkričio 23 d. buvo bausta pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį už tai, kad vedžiodama tą patį šunį be antsnukio ir pavadėlio jo neišlaikė, ko pasėkoje jis užpuolė moterį, įkando jai į ranką bei suplėšė striukę. Tokiais veiksmais O. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Be to, teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad vis dar neturi nusipirkusi šuniui antsnukio, nesusitvarko su juo, jis buvo ir jai įkandęs, buvo jau jį nuvežusi į prieglaudą, t. y. O. M. iki šiol nepasimokė bei ir toliau vedžioja šunį be antsnukio, kuris vėl gali sužaloti ją bei kitus asmenis. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinas kaltinamajai O. M. priklausantis šuo (labradoro mišrūnas) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Dėl civilinių ieškinių

Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017). Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų.

Byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 101,11 Eur turtinės žalos (t.1, b. l. 93-94, 95), susijusios su N. Š. gydymo išlaidomis, priteisimo bei žalos dydį pagrindžiantis gydymo paslaugų apskaitos. Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad N. Š. gydymo išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamosios O. M. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamosios O. M. priteisiant 101,11 Eur turtinę žalą.

Nukentėjusioji N. Š. pareiškė 3018.94 Eur dydžio civilinį ieškinį (dėl 518,94 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo) (t.1, b. l. 112-116, 117-119), bei prašo atlyginti procesinės išlaidas – 600 Eur, patirtas dėl advokato suteiktų paslaugų, atstovaujant ją ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Nukentėjusiosios teigimu, dėl kaltinamosios veiksmų jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu buvo sugadinti nukentėjusiosios daiktai: regėjimo akiniai, šalikas, palaidinė. Įvykio metu nukritę regėjimo akiniai buvo apibraižyti, dėl to pasidarė netinkami naudoti, nes atsiradę įbrėžimai optiškai iškreipdavo vaizdą pro akinius bei kenkdavo akims žiūrint pro apibraižytus akinius. Jai teko įsigyti analogiškus regėjimo akinius, kurių kaina 299,10 eurų. Taip pat įvykio metu buvo stipriai išteplioti krauju ir nepataisomai sugadinti nukentėjusiosios rūbai: šalikas 50 Eur, ir palaidinė – 150 Eur. Taip pat patyrė turtinės žalos sumokėjusi už vaistus, iš viso – 19,84 Eur. Iš viso dėl įvykio nukentėjusioji patyrė 518,94 Eur turtinės žalos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 84- 648/2019). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019).

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos faktą patvirtinančius dokumentus, taip pat pačios nukentėjusiojo baudžiamojo proceso metu pateiktus paaiškinimus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, pripažįsta, kad nukentėjusiosios N. Š. civilinio ieškinio dalis dėl 518,94 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta. Tarp kaltinamosios O. M. veiksmų ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad dėl kaltinamosios neprižiūrėto šuns ir šio įvykdyto nukentėjusiosios užpuolimo, kurio metu nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei nukentėjusioji turėjo pirkti vaistus, buvo sugadinti akiniai, rūbai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios N. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas ir iš kaltinamosios O. M. nukentėjusiosios N. Š. naudai priteistina pastarosios prašoma turtinės žalos suma – 518,94 Eur.

Be patirtos turtinės žalos, nukentėjusioji iš kaltinamosios O. M. prašo priteisti 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti (lot. restitutio in integrum), leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-189/2010, Nr. 3K-3-215/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip buvo minėta, kaltinamoji O. M. neatsargia nusikalstama veika nukentėjusiajai N. Š. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą - O. M. žinioje buvęs šuo užpuolė pėsčiųjų taku pro šalį einančią N. Š., kojomis pargriovė ją ant šaligatvio, įkando nukentėjusiajai į dešinę ranką ir nepaleisdamas draskė, tuo padarydamas muštinę žaizdą pakaušio srityje, plėštines žaizdas dešinio dilbio viršutinėje dalyje ir ties riešu, kelias taškines žaizdas vidurinėje dilbio dalyje, smulkų juostos formos nubrozdinimą – nudrėskimą dešinio dilbio vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų ji jautė stiprų ir ilgalaikį fizinį skausmą, jai teko vartoti skausmą slopinančius vaistus. Traumos padariniai paveikė jos miegą ir poilsį – ji negalėjo guldyti galvos ant sužaloto pakaušio, nes tai sukeldavo stiprius skausmus, buvo sutrikdytas normalus miegas, dažnai prabusdavo dėl skausmų galvoje, rankoje. Ji ilgą laiką negalėjo naudoti dešiniosios rankos buityje ir dėl to patyrė papildomų nepatogumų. Taip pat teko patirti ir dvasinių išgyvenimų, stiprų išgąstį, emocinį stresą. Po įvykio buvo kelis kartus skiepijama nuo pasiutligės, iki šiol jaučia galvos sumušimo pasekmes, galvos skausmus, nerimą ir susirūpinimą dėl tikėtinų komplikacijų ateityje. Visą tą laiką kaltinamoji nesugebėjo jos atsiprašyti, nepasiūlė pagalbos gydymui

Įvertinus nukentėjusiosios pateikto civilinio ieškinio turtinį, taip pat jos paaiškinimus pateiktus baudžiamojo proceso metu, akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, stresą, fizinį skausmą, kas turėjo ir turi neigiamos įtakos jo savijautai bei gyvenimui po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, įvertinęs paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kaltinamosios finansinę padėtį, taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašios šiai bylai faktinėms aplinkybėms. Iš šių bylų turinio matyti, kad dėl šuns įkandimų padarytų sužalojimų – nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo – priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis sudarė: 2 316,00 Eur – padarytos dauginės kastinės kairio dilbio apatinio trečdalio žaizdos, atviri skeveldriniai kaulo lūžiai, kaulo defektas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106/2012); po 1 737,00 Eur – vienam nukentėjusiam asmeniui padarytos kąstinės plėštines žaizdos kairėje blauzdoje su odos ir poodžio nekroze, kitam – kąstinės žaizdos su raumenų pažeidimu kairėje šlaunyje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2010); 1 737,00 Eur – kairės rankos 2-o piršto kąstinės žaizdos, daugybinės nugaros, pilvo, juosmens kairės blauzdos kąstinės žaizdos, kairės plaštakos 2-o piršto pamatinio pirštikaulio atviras skeveldrinis lūžis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2009).

Pirmiau aptartų faktinių aplinkybių ir jų vertinimui aktualios teismų praktikos kontekste pripažintina, kad nukentėjusiosios N. Š. prašoma priteisti 2500 Eur suma nėra per didelė. Ji atitinka nukentėjusiosios asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą bei žalos padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Visas anksčiau aptartos aplinkybes įvertinus minėtos teismų praktikos bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų kontekste, pripažintina, kad nukentėjusiosios N. Š. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina ir iš kaltinamosios O. M. nukentėjusiosios naudai priteistina 2500 Eur suma.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios 600 eurų advokato išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 313- 489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021 ir kt.).

Tiek nukentėjusioji civiliniame ieškinyje, tiek pastarosios advokatas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė prašymą iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai priteisti pastarosios patirtas bylinėjimo išlaidas, o būtent – 600 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas.

Iš nukentėjusiosios pateiktų duomenų matyti, kad pastarajai teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusiosios vardu buvo parengtas civilinis ieškinys, ji buvo atstovauta ir ikiteisminio tyrimo metu, teisinės paslaugos buvo teikiamos ir bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji yra garbaus amžiaus ir be advokato jai būtų sunku pačiai atstovauti save.

Teismas, anksčiau įvertintų aplinkybių kontekste įvertinęs prašomų priteisti teisinių paslaugų dydį, pripažįsta, kad jos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir patirtoms advokato laiko sąnaudoms, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamosios.

Įvykio vietoje išimti biologiniai pėdsakai, saugomi Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikintini.

DVD laikmena su pareigūnų kūno kamerų įrašais bei fotonuotraukomis - paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu skirti: 1) įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. M. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu skirti: 1) įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti kaltinamajai O. M. priklausantį šunį (labradoro mišrūną).

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl N. Š. gydymo išlaidų tenkinti visiškai. Priteisti iš O. M. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 101,11 Eur turtinę žalą.

N. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl 518,94 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamosios Olgos M. N. Š. naudai iš viso 3018,94 Eur žalai atlyginti.

Iš O. M. priteisti N. Š. 600 Eur proceso išlaidų už advokato atstovavimą jai procese.

Įvykio vietoje išimtus biologinius pėdsakus, saugomus Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

DVD laikmeną su pareigūnų kūno kamerų įrašais bei fotonuotraukomis palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.