Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

– pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija) – laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

– pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

– pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649 redakcija) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, L. L. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visa apimtimi ir iš L. L. nuspręsta priteisti 8 000 Eur nukentėjusiajai M. M. ir 2 000 Eur nukentėjusiajai S. S. neturtinei žalai atlyginti ir iki nukentėjusiųjų pilnametystės šių lėšų tvarkytoja paskirta nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė V. Ž..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimus Nr. APD-2023-16529, Nr. APD-2023-16815 nuspręsta tenkinti ir iš L. L. priteista 576,67 Eur išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. M., ir 826,67 Eur susidariusių išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. L. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį, už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., tikslios datos ir laikas tyrimo metu nebuvo nustatyti, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ir rūsyje, ūkinio pastato, esančio priešais minėtą namą, patalpose, taip pat savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir netoli šio namo stovinčiame apleistame statinyje, taip pat bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas pusseserės M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, tai yra tuo, kad nukentėjusioji dėl savo jauno amžiaus negalėjo suvokti L. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir esmės ir dėl šios priežasties adekvačiai ir aktyviai priešintis, nenustatytą skaičių kartų prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiavo įvesdamas savo lytinį organą į jos makštį, taip pat sakydamas, kad mažametė nesudrėko, kad geriau slys jo lytinis organas, prašė M. M. čiulpti jo lytinį organą, o šiai sutikus, nenustatytą skaičių kartų įvedė į nukentėjusiosios burną savo lytinį organą; taip pat prieš jos valią nenustatytą skaičių kartų įvedė į jos burną bei išeinamąją angą savo lytinį organą, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu, taip pat, rankomis per rūbus ir po jais glostydamas mažametės krūtinę, sėdmenis, lytinius organus, nukentėjusiosios akivaizdoje dirgindamas savo apnuogintą lytinį organą ir reikalaudamas, prašydamas M. M. rankomis liesti, glostyti jo apnuogintą lytinį organą, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, tokiu būdu išžagino ir seksualiai prievartavo mažametę M. M..

2. L. L. taip pat nuteistas BK 151¹ straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. nakties metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, poilsio namų „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijoje ir netoli jos, žinodamas, kad pusseserė M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, pasinaudodamas jos sutikimu, lytiškai santykiavo su ja įvesdamas savo lytinį organą į jos makštį, taip pat tenkino lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu, o rankomis liesdamas nukentėjusiosios lytinius organus, kišdamas pirštus į jos makštį, prašydamas nukentėjusiosios rankomis dirginti jo lytinį organą, tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, taip pažeidė jaunesnės negu šešiolikos metų M. M. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

3. L. L. taip pat nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ir rūsyje, ūkinio pastato, esančio priešais minėtą namą, patalpose, taip pat L. L. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), netoli šio namo stovinčiame apleistame statinyje, taip pat bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nenustatytą skaičių kartų išžagindamas mažametę M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir nenustatytą skaičių kartų tenkindamas savo lytinę aistrą su šia mažamete oraliniu, analiniu, kitokio fizinio sąlyčio būdu, tai yra seksualiai prievartaudamas mažametę M. M., taip pat 2022 m. rugpjūčio 15 d. nakties metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, poilsio namų „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijoje ir netoli jos, lytiškai santykiaudamas, tenkindamas lytinę aistrą oraliniu, analiniu, kitokio fizinio sąlyčio būdu pažeidžiant jaunesnės negu šešiolikos metų M. M. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, tokiais savo veiksmais sukėlė jai vidutinio sunkumo depresijos epizodą, nepatikslintą kaip atsirandantį postnataliniu periodu (F32.10), kuris padarė žalą nukentėjusiosios psichinei sveikatai, ir taip nesunkiai sutrikdė nepilnametės M. M. sveikatą.

4. Taip pat L. L. nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 3 dalį, už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn., tiksli data tyrimo metu nebuvo nustatyta, (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) sav., žinodamas, kad pusseserė S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra mažametė, nakties metu, atėjęs prie lovoje gulinčios S. S., rankomis per rūbus lietė, glostė jos lytinius organus, kol nukentėjusioji išsigandusi pabėgo, ir taip atliko veiksmus, galinčius sukelti S. S. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sukėlusius nukentėjusiajai psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), tokiu būdu tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų S. S. ir nežymiai sutrikdė šios mažametės sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistojo L. L. gynėjas advokatas Viktoras Kičiatovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti ir L. L. už nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę bausmę.

a. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuteistasis L. L. savo kaltę pripažįsta pilnai, su veikų kvalifikavimu sutinka, todėl šioje dalyje nuosprendis nėra skundžiamas. Gynėjo vertinimu, bausmė, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje, yra per griežta.

b. Skunde pažymima, kad nuteistasis nuo jau nuo pirmos apklausos savo atsakomybės nevengė, pilnai pripažino savo kaltę, išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes, taip padėdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams pilnai atskleisti nusikaltimą. Viso proceso metu L. L. labai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį ir labai išgyveno dėl savo elgesio sukeltų padarinių, nukentėjusiųjų atstovės atsiprašė, su pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko ir pasižadėjo atlyginti žalą. Šiuo metu L. L. dirba ir deda visas pastangas atlyginti žalą.

c. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog didžiąją dalį nusikalstamų veikų nuteistasis padarė būdamas nepilnametis. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad fizinė prievarta nukentėjusiųjų atžvilgiu nebuvo naudota. Gynėjo teigimu, dėl L. L. nepilnametystės bei jo paties atžvilgiu vaikystėje patirtos seksualinės prievartos, jis galėjo ir nesuprasti savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, o sulaukęs pilnametystės, dėl savo jauno amžiaus, psichologinės ir socialinės brandos, klaidingo aplinkybių suvokimo ir vertinimo, nenutraukė nusikalstamų veikų darymo manydamas, kad nukentėjusiosios sutikimas atlikti lytinio pobūdžio veiksmus neužtrauks atsakomybės.

d. L. L. teisiamas pirmą kartą, jokių kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs, nukentėjusiųjų atstovės teigimu, nukentėjusios mergaitės jam atleido ir nenori, kad L. L. būtų nuteistas. Tokia nukentėjusiųjų ir jų atstovės pozicija buvo fiksuojama viso proceso metu. Atsižvelgiant į tai, paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė nuteistajam yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Gynybos nuomone, visos aptartos aplinkybės suteikia galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir L. L. paskirti švelnesnę bausmę. Be to, L. L. šiuo metu yra sutrikusi sveikata. Dėl psichikos sveikatos sutrikimų jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą, kur po gydytojo konsultacijos L. L. buvo išduotas elektroninis siuntimas konsultacijai dėl stacionaraus gydymo.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis L. L. ir jo gynėja Daiva Dereškevičienė prašė nuteistojo L. L. gynėjo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų atstovės bei prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. L. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nuteistasis L. L. neskundžia byloje nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes ir L. L. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo. Nuteistojo gynėjas ginčija pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalį dėl jam skirtos bausmės, nurodo, kad penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, skirta pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, yra per griežta, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi įrodymų tyrimą, pavedusi Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui pateikti socialinio tyrimo išvadą (t. 6, b. l. 57–59), apklaususi ekspertę Vilmą Joneliūkštienę (t. 6, b. l. 85–86), paskyrusi L. L. ambulatorinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (t. 6, b. l. 95–98) ir įvertinusi gautus duomenis, sprendžia, jog L. L. tiek už BK 149 straipsnio 4 dalį, tiek už kitas padarytas nusikalstamas veikas skirtos bausmės yra ne per griežtos. Tenkinti nuteistojo L. L. gynėjo apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Žemesnės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam paskyrė teisingas bausmes, tačiau, atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertins šių pakeitimų įtaką nuteistojo L. L. teisinei padėčiai.

9. Pažymėtina, kad baudžiamieji įstatymai, kuriais nustatoma bausmių sistema, turi paskirtį ne tik padaryti atitinkamą poveikį nuteistajam, bet ir užtikrinti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų gynimą, taip pat vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: pirma, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; antra, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; trečia, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; ketvirta, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; penkta, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad visi penki tikslai yra vienodai svarbūs. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

10. Nuteistojo gynėjas, prašydamas jo ginamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliaciniame skunde kėlė L. L. nepilnametystės, psichologinės ir socialinės brandos, klaidingo aplinkybių suvokimo ir vertinimo, bei jo paties atžvilgiu vaikystėje patirtos seksualinės prievartos įtaką nusikalstamų veikų darymui.

11. Socialinė branda – fizinio ir psichinio asmenybės brandumo pakopa, kurią skirtingi asmenys pasiekia skirtingo amžiaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad 18–20 metų asmenys pagal savo socialinę brandą iš tiesų nedaug skiriasi nuo nepilnamečių – jie dažnai būna priklausomi nuo tėvų, gyvena kartu su jais, nėra sukūrę savo šeimų, tebesimoko, dar nedirba, laisvalaikį leidžia su vaikystės draugais ir panašiai.

12. BK XI skyriuje įtvirtinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. BK 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. To paties BK straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso 90–94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

13. Apeliacinės instancijos teisme apklausus nuteistąjį L. L., proceso dalyviams kilo klausimų dėl L. L. socialinės brandos, todėl teisėjų kolegija, siekdama išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti keliamam klausimui svarbias aplinkybes, L. L. socialinę brandą, atliko įrodymų tyrimą – kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių, prašė pateikti socialinio tyrimo išvadą, apklausė ekspertę Vilmą Joneliūkštienę, 2024 m. spalio 30 d. nutartimi (t. 6, b. l. 95–98) paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę.

14. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados (t. 6, b. l. 70–76) nustatyta, kad L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra artima žemai, tačiau vidutinė - 43 balai (žema nuo 0 iki 40 balų). Akcentuoti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis; silpna seksualinių impulsų kontrolė ir savo elgesio pasekmių minimalizavimas; asmuo nusikalstamus veiksmus atliko artimoje aplinkoje; turi tik pagrindinį išsilavinimą, nėra įgijęs jokios profesijos; nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos alkoholio vartojimas; emocinės gerovės, asmens mąstymo ir elgesio problemos, kurios gali būti sietinos su asmens nusikalstama veika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog svarbus apsauginis veiksnys nuteistojo sėkmingai socializacijai yra stabilaus ir nuoseklaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas, legalios darbinės veiklos vykdymas. Nuteistojo kriminalinė istorija prasidėjo anksti, nuo 2016 m. rugsėjo 16 d., kai L. L. buvo (duomenys neskelbtini) metų. Gauta informacija, jog L. L. vaikystėje buvo patyręs seksualinę prievartą iš suaugusios, pažįstamos moters. Dabartinė bloga emocinė būklė išskirtinai susijusi su išaiškėjusiu nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Duomenų apie nusikaltimų darymo metu buvusią nuteistojo emocinę būklę nėra. Taip pat išvadoje nurodyta, kad nuteistasis L. L. nesprendžia problemų, stengiasi nuo jų atsiriboti, nesugeba suvokti poreikio pačiam spręsti problemas, nuo 2016 metų tęsė nusikalstamas veikas, ilgą laiką kartojo tas pačias klaidas.

15. Apeliacinės instancijos teisme apklausta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos psichiatrijos ekspertė Vilma Joneliūkštienė nurodė, jog L. L. tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu, neturėjimas pastovios gyvenamosios vietos, jo paties apleistumas turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui, tačiau kiek, atsakyti nėra galimybės. Ta aplinkybė, kad nuo mažens su pussesere buvo guldomas į vieną lovą (L. L. buvo (duomenys neskelbtini) metų, o nukentėjusiajai M. M. buvo (duomenys neskelbtini) metai) galėjo turėti įtakos nuteistojo suvokimui, kad tai įprastas būdas miegoti su pussesere, o vėliau ir turėti santykius. Susipažinusi su byloje esančia socialinio tyrimo išvada ekspertė nurodė, jog L. L. tarpasmeninių įgūdžių lygis lyg ir atitinka jo amžių ir išsilavinimą. L. L. bendrauja mandagiai, laikydamasis elgesio, bendravimo taisyklių, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis nelinkęs spręsti savo problemų, jų vengia, nenumato visų galimų savo veiksmų pasekmių spektro, daugiau orientuotas į betarpiškas pasekmes, į savo poreikius, į savo naudą, gyvena šia diena, neturi jokių ateities tikslų, galbūt gana lengvabūdiškai įvertino savo nusikalstamą elgesį tuo metu, kai jį vykdė.

16. Iš byloje esančio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-271/2024 (t. 6, b. l. 105–114) matyti, kad nenustatyta, jog veikų padarymo metu (nuo 2016 m. rugsėjo 6 d iki 2022 m. rugpjūčio 15 d.) L. L. būtų sirgęs kokiu nors psichikos sutrikimu, dėl kurio būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šiuo metu jam konstatuojamas lengvas depresijos epizodas. Psichologijoje nėra vieningo, bendro socialinės brandos apibrėžimo bei nėra vieningų vertinimo kriterijų, o taip pat ir metodinių priemonių socialinei brandai vertinti. Taip pat bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų atsakyti į klausimus apie L. L. inkriminuotos veikos padarymo metu (nuo 2016 m. rugsėjo 6 d iki 2022 m. rugpjūčio 15 d.) socialinę brandą, psichinio ir protinio išsivystymo lygį, individualius psichologinius ypatumus bei socialinės brandos bei subrendimo laipsnio atitikimą pilnamečio asmens amžiui jam inkriminuotų veikų laikotarpiu. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad tiriamojo bendrieji intelektiniai gebėjimai atitinka normalias jo amžiaus galimybes, bet jo socialinis nuovokumas ribotas. Nepalankios socialinės sąlygos, kuriose augo L. L., sąlygojo tai, kad jam tekdavo dažnai patirti didelį stresą ir nerimą, kuris galėjo trikdyti jo psichinę sveikatą, tai galėjo trikdyti ir jo socialinį vystymąsi, dėl ko jis turėjo sunkumų užmegzti ir palaikyti sveikus santykius su bendraamžiais ir suaugusiais. Šiuo metu stebimi emocinės brandos deficito požymiai. Asmenybės tyrimo duomenys būdingi disharmoniškai, vidiniai konfliktiškai asmenybei, tačiau nesiekia asmenybės sutrikimo lygio.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esantys duomenys paneigia abejones dėl L. L. socialinės brandos trūkumo. Nėra byloje tokių duomenų, jog tęstinės nusikalstamos veikos darymo metu, kai L. L. sulaukė pilnametystės, pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui. Visi pirmiau išdėstyti duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos metu, L. L. sulaukus pilnametystės, jo socialinė branda buvo pakankama, atitiko jo tikrąjį amžių, tokia branda negali būti prilyginama nepilnamečiui, ir tai patvirtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu L. L. elgesys buvo sąlygotas ne nepakankamos jo socialinės brandos, o besiformuojančios asmenybės su ryškiu atsakomybės ir seksualinio elgesio disciplinos deficitu. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo L. L. taikyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų. Skirdamas L. L. bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis bei nuteistajam skyrė bausmę kaip pilnamečiui asmeniui.

18. Pirmosios instancijos teisme L. L. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę pilnai pripažino. Jo teikti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme, atsakymai į proceso dalyvių klausimus, vėliau duoti parodymai apeliacinės instancijos teisme yra nuoseklūs, detalūs ir aiškūs. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka L. L. buvo diagnozuota sunki depresija (t. 6, b. l. 87), nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d. gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos filiale. L. L. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad jo psichologinė būsena susijusi su įvykdytais nusikaltimais, jis nuolat jaučia nerimą, baimę, gėdą. Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis L. L. sugrįžo iš psichiatrinės ligoninės, įsidarbino, gavęs atlyginimą, dalį jo (200 Eur) pervedė nukentėjusiajai M. M. neturtinei žalai atlyginti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis L. L. yra gimęs (duomenys neskelbtini), seksualinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją M. M. jis pradėjo atlikti sulaukęs 14 metų amžiaus, t. y. būdamas nepilnamečiu, o nusikaltimai buvo baigti, kai L. L. buvo 18 metų amžiaus, t. y. būdamas pilnamečiu.

19. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. L. už BK 149 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri ir lėmė galutinės subendrintos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, nustatė, jog L. L. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, tačiau 2022 metais baustas administracine tvarka du kartus už tai, kad be pateisinamos priežasties laiku nepateikė duomenų (duomenys neskelbtini) Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos skyriui, skirtas baudas sumokėjęs (t. 4, b. l. 85–87). L. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs visus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atstovių atsiprašė, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl savo elgesiu sukeltų padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje L. L. padarė didesnę laiko dalį būdamas nepilnamečiu, tačiau nusikaltimai buvo baigti jam sulaukus 18 metų amžiaus. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pripažinta tai, jog L. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos minėtos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarė mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

20. Prieš nukentėjusiąją M. M. L. L. padarė keturis tarpusavyje susijusius nusikaltimus: seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, numatytam BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 151¹ straipsnio 1 dalyje, bei BK 138 straipsnio 1 dalyje, numatytam nusikaltimui žmogaus sveikatai. Veikų padarymo metu nukentėjusioji M. M. buvo mažametė, tai ne tik didina padarytų veikų pavojingumą (įstatymų leidėjas mažamečio išžaginimą laiko sunkiausiu seksualiniu nusikaltimu), tačiau ir byloja apie ypač ankstyvą intervenciją į nukentėjusiosios seksualinę sveikatą, ydingą tokio pobūdžio veiksmų supratimo formavimą bei šių veikų išliekamuosius padarinius vaikui. Neteisėti L. L. seksualinio pobūdžio veiksmai prieš mažametę buvo kryptingi, pasikartojantys, truko pakankamai ilgą laiką ir sukėlė nukentėjusiajai neigiamus išgyvenimus, emocinį stresą ir baimės jausmą, padarė žalą nukentėjusiosios psichinei sveikatai ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Mažametę S. S. L. L. tvirkino vieną kartą, tačiau Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, jog S. S. atlikti veiksmai sukėlė psichikos sutrikimą - kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), nustatytas psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais (t. 3, b. l. 14–20).

21. Klaipėdos apygardos teismas, skirdamas L. L. bausmes ir jas bendrindamas tarpusavyje įvertino, jog nuteistasis padarė du labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje, du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, BK 153 straipsnio 1 dalyje, du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad BK 149 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 5 metų iki 15 metų, BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 3 metų iki 13 metų. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog L. L. įvykdė iš viso 6 nusikalstamas veikas.

22. BK 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tik veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalį). Lyginant L. L. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 149 straipsnio 4 dalies redakciją (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija), su šia apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojančia nauja BK 149 straipsnio 4 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), matyti, kad pagal naująją BK 149 straipsnio 4 dalies redakciją niekas nesikeičia, numatyta tokia pati griežta atsakomybė nuo penkerių iki penkiolikos metų, t. y. nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimali ir maksimali ribos nepamažintos (kitose to paties straipsnio 1, 2, 3 dalyse atsakomybė griežtinama). Taigi, naujasis baudžiamojo įstatymo straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už mažamečio išžaginimą, nešvelnina šioje byloje nuteistam asmeniui bausmių, kitokiu būdu irgi nepalengvina jo teisinės padėties. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Kadangi BK naujoji redakcija nepalengvina nuteistojo L. L. teisinės padėties, dėl to jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 149 straipsnio 4 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija).

23. Lyginant L. L. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 150 straipsnio 4 dalies redakciją (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija), su šia apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojančia nauja BK 150 straipsnio 4 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), matyti, kad pagal naująją BK 150 straipsnio 4 dalies redakciją numatyta griežtesnė atsakomybė, t. y. nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimali ir maksimali ribos padidintos. Taigi, naujasis baudžiamojo įstatymo straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už mažamečio seksualinį prievartavimą, nešvelnina šioje byloje nuteistam asmeniui bausmių, kitokiu būdu irgi nepalengvina jo teisinės padėties.

24. Lyginant L. L. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 151¹ straipsnio 1 dalies redakciją (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija), su šia apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojančia nauja BK 151¹ straipsnio 1 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) matyti, kad pagal naująją BK 151¹ straipsnio 1 dalies redakciją numatyta griežtesnė atsakomybė, nes nebelieka galimybės kaltininkui skirti baudos. Taigi, naujasis baudžiamojo įstatymo straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už lytinį aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę, nešvelnina šioje byloje nuteistam asmeniui bausmių, kitokiu būdu irgi nepalengvina jo teisinės padėties.

25. Lyginant L. L. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 140 straipsnio 3 dalies redakciją (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1649), su šia apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojančia nauja BK 140 straipsnio 3 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), matyti, kad pagal naująją BK 140 straipsnio 3 dalies redakciją numatyta griežtesnė atsakomybė, t. y. nustatytos laisvės atėmimo bausmės maksimali riba padidinta. Taigi, nagrinėjamu atveju naujasis baudžiamojo įstatymo straipsnis nešvelnina šioje byloje nuteistam asmeniui bausmių, kitokiu būdu irgi nepalengvina jo teisinės padėties. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Kadangi BK naujoji redakcija nepalengvina nuteistojo L. L. teisinės padėties, dėl to jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 140 straipsnio 3 dalį (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1649).

26. Teisėjų kolegija, sugretinusi šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu su naujomis galiojančiomis kitų BK straipsnių, pagal kuriuos L. L. pripažintas kaltu redakcijomis, nemato galimybės taip pat perkvalifikuoti ar kitaip švelninti L. L. teisinės padėties, kadangi minėta 150 straipsnio 4 dalis, 151¹ straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis sunkina nuteistojo L. L. teisinę padėtį, o BK 149 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 1 dalis nesikeitė, todėl nuteistojo padėties nelengvina.

27. Kaip jau minėta pirmiau, L. L. gynėjo apeliaciniame skunde ginamajam L. L. pirmosios instancijos teismo paskirta minimali BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyta bausmė - penkeri metai laisvės atėmimo vertinama kaip per griežta, prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog tiek BK 149 straipsnio 4 dalies, tiek BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijose numatyta, kad asmeniui, padariusiam šiuos nusikaltimus, gali būti skiriamos tik laisvės atėmimo bausmės. Švelnesnės ar kitos bausmės paskyrimas galimas tik taikant BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio nuostatas. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė bausmė, negu numatyta įstatyme, gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinųjų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-289/2011 ir kt.). Nustatyta tik viena L. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atstovės atsiprašė, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl savo elgesiu sukeltų padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą, taikant BK 62 straipsnio nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

28. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.).

29. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad mažesnį nusikalstamų veikų pavojingumą L. L. gynėjas sieja su tuo, jog jis fizinės prievartos prieš nukentėjusiąsias nenaudojo, galvojo, jog nukentėjusiosios sutikimas atlikti lytinio pobūdžio veiksmus neužtrauks atsakomybės Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistasis žinojo, kad nukentėjusioji M. M. yra mažametė (vėliau lytinius santykius su ja tęsė šiai esant nepilnametei), jog bet kokie lytiniai santykiai su mažamečiu vaiku yra draudžiami įstatymo, nepaisant, ar tokio asmens sutikimas yra, ar nėra, o kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų, jis pats ir nesidomėjo, kaip nukentėjusioji suprato lytinius santykius. Nors nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo naudojamas fizinis smurtas, nukentėjusiajai nebuvo padaryti fiziniai sužalojimai, tačiau nagrinėjamu atveju L. L. pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos amžiaus – mažametystės. Dėl nuteistojo L. L. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai M. M. buvo sukeltas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl byloje tiriamų įvykių, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios nurodytos aplinkybės nerodo mažesnio nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo.

30. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Tai, kad L. L. yra jauno amžiaus, dirba, gailisi, atlygino dalį neturtinės žalos, augo su alkoholiu piktnaudžiaujančiais tėvais, pats susirgo depresija išaiškėjus jo nusikalstamoms veikoms, šios aplinkybės savaime nėra išimtinės, į jas pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, skirdamas minimalią bausmę už BK 149 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą, tačiau jos nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo asmenybę kaip mažiau pavojingą ir taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, minėti duomenys negali būti vertinami ir atsietai nuo kitų byloje esančių nuteistąjį apibūdinančių duomenų. Pažymėtina ir tai, jog įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, padariusio nusikalstamas veikas, siekį išvengti laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

31. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Kadangi L. L. padarė du labai sunkius nusikaltimus numatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje, teisėjų kolegija šios teisės normos taikyti negali.

32. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Teisėjų kolegija neturi galimybės atidėti L. L. paskirtos bausmės vykdymo, nes jis padarė ir nusikaltimus, numatytus BK XXI skyriuje (BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje, 151¹ straipsnio 1 dalis, BK 153 straipsnio 1 dalis).

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo padarytų nusikaltimų bei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma neleidžia spręsti apie kokį nors situacijos išimtinumą. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajam L. L. yra teisėta ir pagrįsta, teismas išsamiai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaip ir minėta pirmiau, L. L. padarė šešis tyčinius nusikaltimus: du labai sunkius nusikaltimus (BK 149 straipsnio 4 dalis, 150 straipsnio 4 dalis), du apysunkius nusikaltimus (BK 151¹ straipsnio 1 dalis, BK 153 straipsnio 1 dalis), du nesunkius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis ir BK 140 straipsnio 3 dalis). Pagrindo švelninti paskirtas bausmes ar taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas byloje nenustatyta. Taip pat nėra galimybės L. L. taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Apeliaciniame skunde konkrečių argumentų dėl paskirtų bausmių už kitas nusikalstamas veikas, išskyrus BK 149 straipsnio 4 dalį ir galutinės subendrintos bausmės, nenurodyta, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573). Nors naujasis baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau šiuo atveju net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajam L. L. skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta įstatyme.

Dėl proceso išlaidų

35. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios M. M. atstovė advokatė Diana Vaitkevičienė ir nukentėjusiosios S. S. atstovė advokatė Asta Mačernytė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės, ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020, Nr. 2K-143-788/2022, Nr. 2K-255-697/2022, Nr. 2K-26-1073/2024, Nr. 2K-89-697/2024 ir kt.). Atkreipiamas dėmesys, kad, proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant išlaidų dydį. Be to, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018, Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-78-942/2022, Nr. 2K-89-697/2024 ir kt.).

37. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymų matyti, kad už nukentėjusiosios S. S. atstovavimą prašoma priteisti 212,50 Eur (t. 6, b. l. 129–131), numatomas bylos nagrinėjimo laikas 1 val. 30 min., o už nukentėjusiosios M. M. atstovavimą 312,50 Eur (t. 6, b. l. 134–136), numatomas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas 2 valandos.

38. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo L. L. gynėjo apeliacinį skundą, kuris atmestas. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, advokatų darbo sąnaudas, kad tos pačios nukentėjusiųjų atstovės advokatės Diana Vaitkevičienė, Asta Mačernytė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl bylos medžiaga joms buvo gerai žinoma, skundas buvo paduotas tik dėl bausmės, taip pat į protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, jog tiek už nukentėjusiosios S. S. atstovavimą prašoma priteisti 212,50 Eur suma už suteiktas advokatės A. M. suteiktas paslaugas, tiek už nukentėjusiosios M. M. atstovavimą prašoma priteisti 312,50 Eur už suteiktas advokatės Dianos Vaitkevičienės paslaugas apeliacinės instancijos teisme yra per didelė. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų atstovės dalyvavo per nuotolį viename teismo posėdyje, kuris truko vieną valandą, skundžiamu nuosprendžiu L. L. paskirta reali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kas apsunkina L. L. galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymose nurodytas sumas antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Įvertinus nuteistojo L. L. turtinę padėtį (neturi jokio nekilnojamo turto, santaupų, gyvena su tėvais), aplinkybę, jog jis privalės nukentėjusiosioms atlyginti priteistą padarytą neturtinę žalą, daroma išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą abiem nukentėjusiosioms apeliacinės instancijos teisme netenkinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. L. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiosioms M. M. ir S. S. apeliacinės instancijos teisme atmesti.