Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arx Optima“ direktoriaus L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-5406-392/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arx Optima“ direktoriaus L. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Dvigubas dublis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Arx Optima“ direktorius L. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Arx Optima“ iškėlimo bei bankroto administratoriaus UAB „Posterus“ paskyrimo. Nurodė, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai yra žymiai didesni už pusę į balansą įrašyto turto vertės. Įmonė realiai negali vykdyti savo finansinių prievolių, laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, nevykdo jokios veiklos, yra faktiškai nemoki. Todėl egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnyje nurodyti pagrindai, ir atsakovui UAB „Arx Optima“ keltina bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas netinkamai traktavo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-698/2012 nurodytus kriterijus. Aplinkybė, kad bankroto administratorių siūlo įmonės vadovas negali besąlygiškai būti aiškinama kaip siūlomo bankroto administratoriaus suinteresuotumo prezumpcija, nes tiek įmonės vadovo, tiek kito kreditoriaus siūlomas bankroto administratorius teikia atitinkamą deklaraciją dėl jo kandidatūros atitikties teisės aktų reikalavimams, taip pat suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimą. Kadangi bankroto administratoriai yra pelno siekiantys asmenys, nesant pagrįstų abejonių dėl bankroto administratoriaus galimo šališkumo, toks siaurinamai taikomas asmens nešališkumo traktavimas bankroto bylos baigtimi, eliminuoja iš proceso šalių lygiateisiškumo principą. Teismas nesivadovavo teismų praktika, numatančia pareigą be formalių atitikimo kriterijų, teismui įvertinti siūlomų administratorių patirtį, darbo krūvį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas nevertino ir nelygino bankroto administratorių užimtumo, turimų darbuotojų skaičiaus, profesionalumo, administravimo išlaidų ir t.t. UAB „Posterus“ darbo krūvis pagal administruojamų įmonių skaičių tenkantį vienam administratoriui yra žymiai mažesnis nei UAB „Avere“. Todėl UAB „Posterus“ turi galimybę skirti daugiau laiko UAB „Arx Optima“ administravimui ir taip užtikrinti operatyvų bankroto procesą. Teismas nenagrinėjo bankroto administratorių patirties, apsirūpinimo būtinais ištekliais, kreditorinių reikalavimų patenkinimo procentą ir pan.Teismas nesiaiškino kitų svarbių aplinkybių – trečiojo asmens reikalavimo teisės buvimo ir tikrųjų šio kreditoriaus tikslų. UAB „Dvigubas dublis“ nebuvo „tikru“ atsakovo kreditoriumi iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, t. y. neteikė atsakovui jokių paslaugų, kurių pagrindu galėtų atsirasti reikalavimo teisė, o tik 2014 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi tokią teisę įgijo iš UAB „Apskaitos partneriai“. UAB „Dvigubas dublis“ įsteigta tik 2014 m. birželio mėnesį, dirba tik vienas darbuotojas – direktorė, informacija apie šios įmonės teikiamas paslaugas neskelbiama. 2014 m. rugpjūčio 29 d. trečiasis asmuo, teikdamas prašymą dėl įstojimo į bankroto bylą, negalėjo būti traktuojamas kaip atsakovo kreditorius, nes pranešimas atsakovui apie reikalavimo teisės įgijimą iš UAB „Apskaitos partneris“ išsiųstas tik 2014 m. rugsėjo 2 d. (CK 6.109 str.). Trečiasis asmuo įsigijo 295 Lt dydžio reikalavimo teisę į atsakovą už skolos nominalą, t. y. 295 Lt, kas leidžia abejoti tokio sandorio naudingumu ir pagrįstumu ekonomine prasme bei prasilenkia su elementaria logika. Apelianto teigimu, trečiasis asmuo, įsigydamas reikalavimo teisę, siekė ne ekonomiškai pagrįstos naudos atgauti skolą (nekalbant apie pelno iš tokio sandorio gavimą), o paskirti bankroto administratoriumi UAB „Avere“. UAB „Avere“ visas bankroto procedūras vykdo įgaliotas asmuo R. P., o per paskutinius kelerius metus, praktiškai visose teisėjo V. K. nagrinėtose bylose dėl bankroto bylų iškėlimo, kur vienas iš pretendentų į bankroto administratorius buvo UAB „Avere“, būtent ši įmonė ir tapdavo bankroto administratoriumi (UAB „Nikira“, UAB „Judėjimo kryptis“, UAB „Arx Optima“). Nors apeliantas neturi nepaneigiamų įrodymų dėl trečiojo asmens ir UAB „Avere“ sąsajų bei UAB „Avere“ su teisės aktais nesuderinamo suinteresuotumo šioje byloje, tačiau nurodytų aplinkybių visetas ir jas patvirtinantys įrodymai, apelianto teigimu, traktuotini labiau nei pagrįstai verčiančių abejoti paskirto administratoriaus nešališkumu.

Skunde išdėstyti teiginiai yra visiškai nepagrįsti, grįsti prielaidomis ir „išsigalvojimais“. Teismo paskirtas administratorius UAB „Avere“ atitinka ĮBĮ reikalavimus. Aplinkybių, kurios būtų kliūtimi būti paskirtam atsakovo administratoriumi, nėra. Bankroto administratoriumi negalima skirti tokio asmens, kai yra aplinkybės, pagrįstai verčiančios abejoti, ar toks asmuo tikrai neturi ir negali turėti teisinio suinteresuotumo tos įmonės bankroto procese. Trečiojo asmens vertinimu, aplinkybė, jog UAB „Posterus“ kandidatūrą siūlo atsakovo direktorius, kelia pagrįstų abejonių, ar UAB „Posterus“ neturi ir/ar negali turėti suinteresuotumo įmonės bankroto procese. 2014 m. rugpjūčio 27 d. tarp trečiojo asmens ir UAB „Apskaitos partneriai“ sudaryta teisės aktų reikalavimus atitinkanti reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Apskaitos partneriai“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Dvigubas dublis“ reikalavimo teises į atsakovą dėl 295 Lt sumokėjimo, taip pat ir teisę reikalauti delspinigių bei palūkanų sumokėjimo. Trečiasis asmuo yra įmonė, kurios viena iš veiklos rūšių yra skolų pirkimas, todėl priklausomai nuo įsigyjamo reikalavimo dydžio trečiojo asmens ekonominis reikalavimas pasireiškia visos skolos, delspinigių ir palūkanų susigrąžinimu arba delspinigių ir palūkanų sumokėjimu. Sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, trečiajam asmeniui nebuvo žinoma, jog atsakovui inicijuojama bankroto byla. Apie tai tapo žinoma tik 2014 m. rugpjūčio 28 d., kai trečiasis asmuo įgijo nuosavybės teisę į pradinio kreditoriaus perleistą reikalavimo teisę. 2014 m. rugsėjo 2 d. trečiasis asmuo išsiuntė atsakovui pranešimą apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir tik po šio pranešimo išsiuntimo dienos atidavė teismui pareiškimą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu. Todėl trečiasis asmuo yra tinkamai pranešęs atsakovui apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovas neįvykdė savo prievolių nei pradiniam kreditoriui, nei trečiajam asmeniui, todėl pastarasis yra atsakovo kreditorius. Nepagrįsti apelianto „pasvarstymai“, kad teisėjas V. K. administratoriumi skirdavo UAB „Avere“ visose bylose, kuriose ši bankroto administratoriaus kandidatūra būdavo siūloma. UAB „Nikira“ administratoriumi UAB „Avere“ paskirta dėl savo patirties ir dėl to, jog veiklą vykdo tame pačiame mieste kaip ir UAB „Nikita“, o UAB „Arx Optima“ – dėl to, kad kitą administratoriaus kandidatūrą pasiūlė įmonės vadovas. Be to, UAB „Judėjimo kryptis“ bankroto bylą nagrinėja ne teisėjas V. K..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Atsakovui UAB „Arx Optima“ skundžiama nutartimi yra iškelta bankroto byla, tačiau apeliantas skundžia tik nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Todėl apeliacijos dalyką sudaro nutarties dalies, kuria UAB „Arx Optima“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Avere“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti įmonės administratorių. Būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Bankrutuojančios įmonės administratorius skiriamas iš ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pasiūlytų administratorių kandidatūrų. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Ši teisė reiškia, kad teismui įstatymu yra suteikta bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyva. Todėl iš esmės teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų asmenų, turinčių teisę siūlyti administratoriaus kandidatūrą, pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Kita vertus, teismo diskrecijos teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau. Bankroto administratorius turi ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus.

Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktos dvi administratorių kandidatūros administruoti UAB „Arx Optima“. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino bankroto administratorių užimtumo, turimų darbuotojų skaičiaus, profesionalumo, patirties, apsirūpinimo būtinais ištekliais, administravimo išlaidų, kreditorinių reikalavimų patenkinimo procento ir pan. Tačiau pažymėtina, kad nei didelė administratoriaus darbo patirtis, nei pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius, nei baigtų bankroto procedūrų kiekis, nei administratoriaus užimtumas savaime nelemia administratoriaus prioritetiškumo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir pan. yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571/2012, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-847/2012).

Nagrinėjamoje byloje abu pretendentai administruoti UAB „Arx Optima“ tiek UAB „Posterus“, tiek UAB „Avere“ atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, t.y. administratoriai turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotus leidimus, yra apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, jų kandidatūroms yra pritaręs Įmonių bankroto valdymo departamentas bei administratoriai sutinka administruoti UAB „Arx Optima“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad egzistuotų ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių vienas ar kitas pretendentas negalėtų būti paskirtas bankroto administratoriumi. Apeliantas abejoja teismo paskirtojo bankroto administratoriaus nešališkumu, nes jis pasiūlytas trečiojo asmens, kurio reikalavimo teisės (ne)buvimo ir tikrųjų tikslų nagrinėjamoje byloje teismas neišsiaiškino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto skunde nurodyti argumentai, susiję su trečiojo asmens reikalavimo teise į apeliantą bei siekiu nagrinėjamoje byloje paskirti bankroto administratorių, nesudaro pagrindo šioje bankroto proceso stadijoje abejoti paskirto bankroto administratoriaus nešališkumu byloje (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Be to, ir pats apeliantas teigia, kad neturi nepaneigiamų įrodymų dėl trečiojo asmens ir paskirto bankroto administratoriaus sąsajų bei pastarojo su teisės aktais nesuderinamo suinteresuotumo šioje byloje.

Priešingai, apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, daugiau abejonių kelia apelianto siūlomo bankroto administratoriaus UAB „Posterus“ galimas šališkumas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai teismui atsakovo bankroto administratoriaus kandidatūras pasiūlė keli dalyvaujantys byloje asmenys ir vienas iš jų yra atsakovo vadovas ar savininkas, teismas, nesant ĮBĮ tiesiogiai nustatytų draudimų, dėl kurių administratoriai negalėtų administruoti įmonės, atsakovo bankroto administratoriumi paprastai turėtų paskirti asmens, kuris turi mažiausią suinteresuotumą bylos baigtimi, pasiūlytą administratorių, t. y. ne atsakovo vadovo siūlomą asmenį. Tokia išvada darytina dėl to, kad administratorius, privalantis ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, vertindamas per paskutinius 36 mėnesius UAB „Arx Optima“ sudarytų sandorių teisėtumą, privalo būti nešališkas, o atsakovo vadovas, kaip ir atsakovas, turi didžiausią teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir jo argumentai dėl teismo paskirto bankroto administratoriaus teisiškai gali būti reikšmingi tik tiek, kiek keliamos abejonės dėl bankroto administratoriaus nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2012). Kaip minėta, parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Taigi, apeliacinės instancijos teismui apelianto siūloma bankroto administratoriaus UAB „Posterus“ kandidatūra kelia daugiau abejonių dėl jo nešališkumo administruojant UAB „Arx Optima“. Be to, administratoriumi neturėtų būti skiriamas asmuo, kurio veiklos atitikimas minėtiems reikalavimams objektyviam stebėtojui galėtų kelti pagrįstų abejonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1199/2013).

Pagal formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-350/2009, 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2009). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai šioje bankroto proceso stadijoje neteikia pakankamo pagrindo manyti apie galimą pirmosios instancijos teismo paskirto administratoriaus šališkumą, neobjektyvumą, nesąžiningumą ir pan., t.y. esminius kriterijus parenkant administratoriaus kandidatūrą. Nors apeliantas ir nurodo, kad UAB „Posterus“ turi galimybę skirti daugiau laiko UAB „Arx Optima“ administravimui ir taip užtikrinti operatyvų bankroto procesą, tačiau nenurodė argumentų, iš kurių galima būtų spręsti, jog teismo paskirtas administratorius dėl kokių nors kitų objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali(ės) tinkamai vykdyti jam pavestų funkcijų. Taigi, nėra duomenų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino pareigą skirti administratorių ir (ar) pažeidė bankroto administratoriaus skyrimo esmines sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad apelianto argumentai, kad teisėjas V. K. administratoriumi skirdavo UAB „Avere“ visose bylose, kuriose ši bankroto administratoriaus kandidatūra būdavo siūloma, neturi teisinės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui šioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nenurodė įtikinamų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie teiktų pakankamą pagrindą abejoti teismo paskirto administratoriaus kompetencija, gebėjimu užtikrinti sklandų ir operatyvų bankroto procedūrų atlikimą, tinkamai atlikti jam ĮBĮ pavestas funkcijas bei ginti visų kreditorių ir įmonės interesus. Pažymėtina, kad nustačius, jog administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, jis įstatymo nustatyta tvarka gali būti atstatydintas (ĮBĮ 11 str. 8 d.). Tai, kad teismas paskyrė ne apelianto pasiūlytą administratorių, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus veiklos tinkamumo ( ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.