Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai J. V., o būtent: jis, 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 6.10 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, prie buto numeris (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su J. V., tyčia sugriebė ją už chalato ir pastūmė į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas duris, dėl ko J. V. patyrė nosies kaulų lūžį, dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštikaulio lūžį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatą (specialisto išvada Nr. G 4005/2019 (01). Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

1. Pateiktų medicinos dokumentų duomenimis J. V. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kaktoje, nosies kaulų lūžis, dešinės pėdos 1 piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais.

3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu ir būdu.

8. Medicinos dokumentų duomenų nepakanka tikslesniam sužalojimų padarymo laikui nurodyti. Pagal radiologinius vaizdus, lūžiai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu.

9. J. V. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 23-24).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018). Teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo R. B. smurtinis veiksmas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, prieš vyresnę už jį, smulkaus kūno sudėjimo moterį už tai, kad pastaroji praeityje ir įvykio dieną galimai netinkamai elgėsi, negali būti pateisinami teise į būtinąją gintį. Nagrinėjamu atveju nesusidarė situacija būtinajai ginčiai, kadangi ankstesni konfliktai nėra pagrindas pasitaikius progai prieš asmenį naudoti fizinį smurtą, o šiuo atveju pavojingas kėsinimasis nebuvo nustatytas.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015 ir kt.). Jeigu pavojingo kėsinimosi realiai nebuvo, tačiau, klaidingai įvertinęs aplinkybes, asmuo jį įžvelgia ir pradeda gintis, susidaro tariamosios ginties situacija. Tariamoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir traktuojama kaip būtinoji gintis tik pateisinamos klaidos atveju, t. y. kai susidariusios įvykio aplinkybės leido asmeniui pagrįstai manyti esant pavojingą kėsinimąsi ir kai jis neturėjo ir negalėjo suvokti, jog kėsinimosi iš tikrųjų nėra. Jeigu besiginantysis suklydo vertindamas kito asmens elgesį kaip pavojingą kėsinimąsi, nors galėjo ir turėjo išvengti klaidos, jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip neatsargi nusikalstama veika. Tačiau tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, tokia veika kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2009, 2K-602/2011, 2K-38-788/2020).

Vertinant įvykio aplinkybes, tai, kad buvo panaudotas smurtas prieš fiziškai silpnesnę, vyresnio amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo moterį, taip pat tai, kad smurtinis veiksmas pasireiškė nukentėjusiosios pastūmimu iš nugaros, nuo ko nukentėjusioji atsitrenkė, jai lūžo nosis ir kojos pirštas, ji nugriuvo ant žemės ( tai užfiksuota ir A. P. pateiktame vaizdo įraše), kas leidžia teigti, jog pastumta buvo stipriai, darytina išvada, kad R. B. negalėjo nesuprasti, kad įvairaus sunkumo traumų rizika buvo pakankamai didelė. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą dėl to, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti tyčia, t. y. kad R. B., nors nenorėjo nežymiai sužaloti nukentėjusiosios, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia).

Kaltinamasis teismo posėdžio metu išsakė abejones dėl nukentėjusiajai nustatytų sveikatos sužalojimų, tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti teismo medicinos ekspertės J. B. pateiktomis išvadomis dėl J. V. nustatytų sužalojimų ir jų aplinkybių konstatavimo, todėl šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Duomenų, jog teismo medicinos ekspertė, surašiusi 2019 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadą NR. G 4005/2019 (01) ( b.l. 23-24), būtų šališka ar kaip nors suinteresuota bylos baigtimi teismas nenustatė, tokių duomenų nenurodė ir kaltinamasis. Bylos medžiagoje yra VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019-09-30 medicinos dokumentų išrašas ( b.l. 26), gydytojo radiologo M. G. 2019-09-30 pateikti duomenys ( b.l. 27) kartu su rentgenogramos vaizdu ( kompaktinis diskas b.l. 92), kurie patvirtina specialistės duotas išvadas, prieštaravimų teismas nenustatė, jokių abejonių šie duomenys teismui nekelia. Kaltinamojo teismo posėdžio metu pateiktas prašymas daryti dabartinę rentgeno nuotrauką ir išsakytos abejonės apie tai, kad teisme peržiūrėtas rentgenogramos vaizdas galimai yra ne nukentėjusiosios, grindžiant tokį prašymą tuo, kad nukentėjusioji nenešiojo gipso, taip pat prašymas sukviesti visus koridoriaus kaimynus ir policijos pareigūnus, tam, kad jie patvirtintų, kokia yra nukentėjusioji ir kad, kaip nurodė kaltinamasis, ji (nukentėjusioji) buvo verta tokių veiksmų, teismo buvo atmesti, nes kaltinamasis nenurodė objektyvių duomenų, kurie leistų teismui suabejoti medicinos specialisto išvadomis, todėl toks prašymas buvo atmestas ir parodo kaltinamojo siekį vilkinti procesą, teismas šiuos kaltinamojo argumentus laiko gynybine kaltinamojo pozicija. Kaltinamojo prašymas iškviesti liudytojus tam, kad pastarieji parvirtinų, jog nuketėjusioji, kaip teigė kaltinamasis, buvo verta tokio jo smurtinio elgesio, patvirtina tai, kad kaltinamasis suvokė, jog smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, tai darė sąmoningai dėl praeityje netinkamo jos elgesio. Teismo nuomone, kaltinamojo neteisėtus ( smurtinius) veiksmus lėmė pyktis dėl nukentėjusiosios ankstesnio elgesio, taip pat jų ankstesni konfliktai. Atsižvelgiant į tai, kad būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2011), teismas daro išvadą, kad aplinkybės, susijusios su ankstesniu nukentėjusiosios elgesiu, nesudaro pagrindo pripažinti buvus būtinosios ginties situaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis R. B. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 6.10 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, prie buto numeris (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su J. V., tyčia sugriebė ją už chalato ir pastūmė į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas duris, dėl ko J. V. patyrė nosies kaulų lūžį, dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštikaulio lūžį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatą (specialisto išvada Nr. G 4005/2019 (01). Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra darbingas, tačiau niekur nedirba (b. l. 84), neteistas (b. l. 75), baustas administracine tvarka (b. l. 79-83), 2013 m. sausio 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ( b.l. 75), LITEKO duomenimis 2020 m. sausio 06 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nuosprendis neįsiteisėjęs).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus– įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant artimą vidurkiui – 1 metų 3 mėnesių jo terminą ir tokius BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus ir draudimus: 1) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje ( 4 dalies 1 punktas); 2) įpareigoti neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (4 dalies 2 punktas); 3) įpareigoti pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (4 dalies 4 punktas); 4) uždrausti per šį terminą bendrauti su nukentėjusiąja (5 dalies 2 punktas); neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje ( 6 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. 14.00 val. iki 2019 m. spalio 1 d. 14.05 val. (2 paros), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 48).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog šiuo metu gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Kardomosios priemonės-rašytinio pasižadėjimo neišvykti keistinas gyvenamosios vietos adresas, nurodant adresą: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji patvirtino, jog su kaltinamuoju gyvena kartu šiuo adresu, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos naikintinas kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti įpareigojimas-nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. P..

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 2 dalies 6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųsjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Teismas, atsižvelgdamas į visas jau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, laiko, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį atitiks 10 MGL dydžio (500 (penkis šimtus) Eur )įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą R. B. paskyrimas, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasą pareiškė civilinį ieškinį dėl 153,33 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios J. V. gydymo (b. l. 38-40).Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis R. B. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susijusi su išlaidomis patirtomis nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.

Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. V. pareiškė 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl to, kad R. B. savo neteisėtais veiksmais jai sulaužė kojos pirštą ir stipriai sumušė veidą, kas atsiliepė jos sveikatai, todėl prašo atlyginti padarytą žalą (b. l. 156). Teismo posėdyje nukentėjusioji J. V. nurodė, kad civiliniu ieškiniu prašo atlyginti neturtinę žalą, į ją buvo įtraukusi ir 340 eurų, kuriuos kaltinamasis jai yra skolingas, tačiau šio reikalavimo atsisako, mažina civilinį ieškinį iki 600 eurų. Ji patyrė negatyvių išgyvenimų, jautėsi pažeminta, neteisingai apkaltinta, su ja neteisingai pasielgė. Dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, veidas buvo ištinęs, dėl mėlynių buvo sunku išeiti į viešumą, dėl kojos taip pat jautė diskomfortą, buvo sunku vaikščioti, lipti laiptais, gipsas ant kojos buvo pusantro mėnesio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (pvz. 2K-21-942/2016). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. Šiuo atveju kaltinamasis nukentėjusiąją iš nugaros pastūmė nuo ko nukentėjusioji atsitrenkė veidu į duris, jai lūžo nosis, dešinė koja atsitrenkė į durų slenkstį, nuo ko lūžo kojos pirštas, t.y. nebuvo naudoti žmogų žaloti galintys daiktai, pavyzdžiui, peilis. Pastūmęs nukentėjusiąją, kaltinamasis tolesnius smurtinius veiksmus nutraukė. Taigi, R. B. naudotas smurtas nebuvo intensyvus, kaltinamasis nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, sprendžia, kad J. V. prašoma priteisti 600 Eur suma yra per didelė. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Akivaizdu, jog nosis yra labiausiai matoma veido dalis, jos negalima pridengti drabužiais ar galvos apdangalais, todėl asmuo, patyręs nosies kaulų lūžį, neabejotinai susiduria ne tik su fiziniu skausmu, tačiau ir su psichologiniu diskomfortu. Teismui, įvertinus nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, nekelia abejonių ir nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl jos patirtų nepatogumų, susijusių su sugipsuotu kojos pirštu.

Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, J. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies, priteisiant iš R. B. nukentėjusiajai J. V. neturtinei žalai atlyginti 500 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Byloje esantis kompaktinis diskas su rentgeno vaizdo įrašu, esantis voke (b. l. 92), – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (2019-09-30 savanoriškų daiktų pateikimo protokolo priedas), esantis voke (prie bylos viršelio), – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tokius Baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus ir draudimus:

1) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje ( 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigoti per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (4 dalies 2 punktas);

3) įpareigoti pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (4 dalies 4 punktas);

4) uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja (5 dalies 2 punktas);

5) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje ( 6 dalis).

R. B. paskirti Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę –10 (dešimties) MGL (500 (penkis šimtus) Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti šią įmoką per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. B. paskirtą kardoąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pakeitus gyvenamosios vietos adresą: Butėnų g. 10, Butėnų km, Anykščių raj., o pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti R. B. į bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. 14.00 val. iki 2019 m. spalio 1 d. 14.05 val. (2 paros), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš R. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 153,33 Eur (šimtą penkiasdešimt triss eurus 33 cnt) turtinei žalai atlyginti.

J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai priteisti iš R. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti R. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis)..

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.