Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-02-28 · Administracinė byla Nr. I3-1050-595/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-28
Bylos Nr.
I3-1050-595/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02852-2022-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
R. V.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 17.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. I3-1050-595/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02852-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. prašymą trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą su prašymu, kurį patikslinusi prašo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019-11-12 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191112-00043 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą 40 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o teismui nusprendus, kad pratęsti Privalomojo nurodymo termino nėra galimybės, leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius per 40 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Taip pat pareiškėja prašo atnaujinti jai terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėja nurodo, kad dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo ji dar 2022-06-29 kreipėsi į teismą, tačiau per suklydimą - į bendrosios kompetencijos teismą, kuris 2022-07-04 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą kaip neteismingą. Nutartis pareiškėjai įteikta 2022-07-09. Todėl pareiškėja iš karto kreipėsi į administracinį teismą. Taigi, pareiškėja aktyviai gynė savo teises ir su prašymu pratęsti terminą kreipėsi į teismą nepraleidusi Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus termino pabaigos, kuris buvo nustatytas teismo iki 2022-06-30. Šiuo atveju nėra duomenų, kad ji buvo nesąžininga.

Pareiškėja prašyme ir patikslintame prašyme nurodo, kad nuosavybės teise valdo 20/39 dalis gyvenamojo namo (vieno buto pastato), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamojo namo dalis), esančio (duomenys neskelbtini). Jai priklausančio Gyvenamojo namo dalis buvo medinė (rastų), stogas šlaitinis. Nuo senumo (namas statytas 1940 m.) namo sienos buvo deformuotos, dalis apatinių rastų buvo supuvę, pastato viduje nuolat buvo pelėsio ir drėgmės tvaikas, todėl buvo pradėti rekonstravimo darbai (padidintas plotas, keliamas antras aukštas, įrengtas naujas stogas ir pan.) neturint įstatymų nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Esant šioms aplinkybėms, Inspekcija 2019-11-08 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-191108-00041 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), o 2019-11-12 – Privalomąjį nurodymą, kuriuo iki 2020-05-05 nurodė pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Teigia, jog Inspekcija 2019-05-05 sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. EPSL-00-200505-00019 pratęsė Privalomo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020-08-11. Privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas dėl to, kad ji, gavusi Savavališkos statybos aktą, iš karto pradėjo rengti savavališkos statybos įteisinimo projektą. Projektavimo darbai vyko pagal suderintą grafiką, tačiau 2020-02-12 atliekant pastatų plotų ir bendrųjų rodiklių skaičiavimus, esamas sklypo užstatymo tankumas viršijo leistiną pagal detalųjį planą. Norint pakoreguoti rodiklius buvo būtina atlikti detaliojo plano koregavimą, o tam buvo reikalingi visų bendrasavininkų sutikimai. Dėl COVID-19 apribojimų parašus iš kaimynų pavyko surinkti tik 2020 m. gegužės mėnesį.

Nurodo, kad gavus visų kaimynų pritarimą, iš karto buvo pradėtos detalaus plano reglamentų koregavimo procedūros, 2020-05-25 buvo pateiktas prašymas dėl sklypo detaliojo plano koregavimo. Pareiškėja veikė pagal visų bendrasavininkų jai suteiktus įgaliojimus, tačiau 2020-06-21 patyrė infarktą ir buvo hospitalizuota. Iš stacionaro ji buvo išrašyta tik 2020-07-14. Matydama, kad iki pratęsto 2020-08-11 termino objektyviai neįmanoma užbaigti detalaus plano keitimo dokumentų parengimo, ji kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Nagrinėjant bylą pareiškėja toliau aktyviai tęsė detaliojo plano koregavimo veiksmus: 2020-08-28 buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymas Nr. A30-2125/20 „Dėl leidimo inicijuoti sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių koregavimą”. 2020-10-12 su Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo pasirašyta Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-10-19 sprendimu pareiškėjos prašymą patenkino ir pratęsė Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021-03-31. Iki teismo nustatyto termino pareiškėjai nespėjus įteisinti savavališkos statybos padarinių, pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama dar kartą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-05-17 sprendimu pareiškėjos prašymą patenkino ir pratęsė Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021-12-31.

Šalies argumentai

Nurodo, kad toliau vyko detaliojo plano procedūros ir tik 2021-11-24 detalusis planas buvo patvirtintas. Toliau negalėdama gauti statybą leidžiančio dokumeno nepasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui ji kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo. Teismas 2022-02-08 sprendimu pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022-06-30.

Pareiškėja paaiškina, kad 2022-01-17 pasikeitė viena bendrasavininkė, t.y. po I. L. B. mirties turtą paveldėjo dukra R. K.. Todėl reikėjo koreguoti projekto dokumentus ir gauti sutikimą iš naujosios savininkės. Tolimesni projektavimo veiksmai buvo tęsiami. Nuosavybės dokumentuose projektuotojas pildydamas prašymo dokumentus IS statyba įžvelgė neatitikimus tarp bendrasavininkiams priklausančio turto dalių, dėl ko negalėjo projekto pateikti IS Infostatybai statybą leidžiančio dokumento gavimui. Buvo kreiptasi į Registrų centrą 2022-03-08, o 2022-03-30 gautas neigiamas atsakymas dėl klaidos ištaisymo. Todėl teko bendrasavininkiams naujai pasiskirstyti esamą vienbutį gyvenamąjį namą ir tik 2022-05-11 tarp benraturčių pas notarą pasirašyta Gyvenamojo namo patalpų dalių perskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis. Registruota ji Registrų centre 2022-05-17. Iš karto buvo papildytas projektas ir pateiktas TPS Vartai IS Infostatyba statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Projektas pateiktas 2022-05-23, bet nepriimtas dėl trūkumų. Projektuotojas trūkumus pašalino ir pateikė 2022-05-30. Projektas 2022-06-02 priimtas nagrinėti. Tačiau dėl nežymių trūkumų (dėl neskelbiamų duomenų nurodymo viešojoje projekto dalyje) jam nepritarta 2022-06-21. Trūkumai buvo pašalinti 2022-06-22, ir projektas pakartotinai pateiktas. Tačiau 2022-06-28 atmestas dėl netinkamai užpildytų Prašymo dokumentų, nors prieš tai identiškai užpildytas Prašymas buvo priimtas. Projektuotojai ištaisė trūkumus ir 2022-06-29 pateikė projektą pakartotinai.

Nurodo, kad be Privalomojo nurodymo termino pratęsimo ji toliau negalės atlikti projekto nagrinėjimo procedūros IS Infostatyboje. Projektuotojas prognozuoja, kad galimai bus gautas neigiamas atsakymas dėl dokumentų tvarkymo pasibaigus Privalomojo nurodymo terminams.

Taip pat nurodo, kad ji 2022 m. birželio 16-23 dienomis gulėjo ligoninėje, negalėjo tvarkyti dokumentų dėl termino pratęsimo.

Nurodo, kad ji aktyviai siekia pasinaudoti įstatymo suteikta teise ir įteisinti savavališkos statybos projektą. Ji visą laiką nuo pat Privalomojo nurodymo surašymo atliko aktyvius veismus, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjai atstovaujantys asmenys nuolat komunikavo su atsakingomis institucijosmis, reagavo į visas teikiamas pastabas, nedelsiant tikslino reikalingus patvirtinti sprendinius, teikė prašymus ir pan. Sprendimas dėl detaliojo plano pakeitimo patvirtinimo buvo priimtas 2021 m. gruodžio mėnesį. Pareiškėja atliko visus reikalingus veiksmus šiam tikslui pasiekti, kadangi be to savavališkos statybos įteisinimas negalimas. Savavališkos statybos įteisinimas nei valstybės, nei trečiųjų asmenų interesų nepažeidžia. Visi bendrasavininkai yra suinteresuoti, kad būtų užbaigtos savavališkos statybos įteisinimo procedūros ir rekonstruotas statinys naudojamas pagal paskirtį, o ne griaunamas. Šis pastatas yra pareiškėjos gyvenamoji vieta. Pareiškėja yra sumokėjusi įmoką už statybos leidimo išdavimą, įmoką už savavališkų statybų įteisinimą, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką. Pažymi, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis suteikia teisę teismui ne tik pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus terminą, bet ir leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jiegu jie yra privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Atsiliepimas

Inspekcija pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą prašymą, kuriame nurodo, kad su prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pareiškėjos pateikto prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą papildomam laikotarpiui, pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama į tai, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti. Nagrinėjamu atveju terminas privalomojo nurodymo vykdymui teismo 2022-02-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2124-983/2022 pratęstas iki 2022-06-30. Pareiškėjos prašymas dėl termino pratęsimo surašytas 2022-07-10, teisme gautas 2022-07-11. Taigi, prašymas pateiktas pasibaigus privalomojo nurodymo vykdymo terminui.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad ji 2022-06-29 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-04 nutartimi prašymą atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kadangi pareiškėja į administracinį teismą kreipėsi pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir aptartą teismų praktiką, pareiškėjos prašymas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo atmestinas.

Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais privalomąjį nurodymą įvykdyti. Asmuo, siekiantis pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, prašyme dėl šio termino pratęsimo turi nurodyti svarbias ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiančias priežastis, patvirtinančias, kad objektyviai nėra galimybės įvykdyti privalomojo nurodymo per nustatytą terminą ir pateikti šias priežastis patvirtinančius duomenis (dokumentus). Svarbios priežastys, kurių pagrindu teismas galėtų pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi būti vertinamos kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, byloje pateiktus dokumentus, realų bei akivaizdų siekį įvykdyti privalomąjį nurodymą, remiantis teismų praktika analogiškose bylose.

Nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje pagal galiojančius teisės aktus savavališkos statybos įteisinimui statytojas turi parengti statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėja prašyme nurodo, kad tam, kad galėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą, ji pirmiausia turėjo atlikti detaliojo plano koregavimą, kuris buvo derinamas su Vilniaus miesto savivaldybe ir kitomis institucijomis bei tvirtinamas administracijos direktoriaus. Įvertinus pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes apie pareiškėjos inicijuotas ir atliktas procedūras, teismui 2022-02-08 sprendimu pratęsus terminą Privalomojo nurodymo vykdymui, ir prie prašymo pridėtus dokumentus, Inspekcijos vertinimu, laikytina, kad pareiškėja, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius, veikė aktyviai.

Nurodo, kad pareiškėja prašyme nemotyvavo tokios termino pratęsimo trukmės. Pareiškėja taip pat nepateikė duomenų apie atliktus veiksmus, siekiant įvykdyti Privalomąjį nurodymą, po 2022-07-10 prašymo „Dėl savavališkos statybos įteisinimo termino pratęsimo“ pateikimo. Inspekcijos nuomone, pareiškėja nepagrindžia reikalingumo ir būtinumo pratęsti terminą 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nors 2022-07-10 prašyme „Dėl savavališkos statybos įteisinimo termino pratęsimo“ pareiškėja nurodė, kad nurodytos trukmės termino reikia, nes gali papildomai tekti koreguoti teikiamą dokumentaciją, tačiau nedetalizavo, ką konkrečiai turės koreguoti. Tokie motyvai dėl termino trukmės yra abstraktūs ir grindžiami prielaidomis apie galimus pareiškėjos rengiamų dokumentų trūkumus, ne konkrečiais faktais apie reikiamus atlikti veiksmus. Būtent pareiškėja turi pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, įskaitant ir tinkamos, kokybiškos dokumentacijos parengimą. Pažymi ir tai, kad prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą IS „Infostatyba“ gali būti teikiami ir nagrinėjami šios bylos nagrinėjimo metu, todėl juo labiau nebūtų pagrindo sieti termino pratęsimo su teismo sprendimo įsiteisėjimu. Įstatymai nedraudžia pasinaudoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta teise parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pasibaigus privalomojo nurodymo terminui ar teismui nagrinėjant bylą dėl šio termino pratęsimo.

Teigia, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, prašomo pratęsti termino trukmės būtinybė turėtų būti detalizuota siekiamais atlikti veiksmais, kurie pagrįsti pateiktais įrodymais. Šioje byloje nagrinėjamu atveju, Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjai surašiusi Privalomąjį nurodymą už savavališką statybą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Pareiškėjai pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius buvo nustatyta dar 2019-11-12, kuomet buvo surašytas Privalomasis nurodymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimui pareiškėja turėjo daugiau kaip 2,5 metų. Taigi, Inspekcijos nuomone, jei teismas spręstų, kad yra pagrindas pratęsti nustatytą privalomojo nurodymo vykdymo terminą ir pripažintų pareiškėjos nurodytas aplinkybes svarbiomis priežastimis Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pratęsti, nustatytas terminas turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju ilgo termino nustatymas mažins pareiškėjos suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą.

Nurodo, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato teisę asmenims teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, esant Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms. Kaip teisingai nurodoma ir pačios pareiškėjos prašyme, minėta įstatymo norma yra imperatyvi. Tačiau, priešingai nei teigiama prašyme, įstatymas nenumato, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta teise asmuo gali pasinaudoti leidus teismui. Taip pat pažymi, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nenumato ribojimo pasinaudoti šia teise per tam tikrą terminą. Pagal galiojantį reglamentavimą už savavališką statybą atsakingas asmuo turi laikytis privalomojo nurodymo vykdymo terminų, o jų nesilaikant, privalomasis nurodymas perduodamas vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7-8 dalys). Kita vertus, asmenys tiek iki privalomojo nurodymo surašymo, tiek privalomojo nurodymo vykdymo terminu, tiek šiam terminui pasibaigus ir perdavus privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, gali pasinaudoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise ir teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą ir taip pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėja prašyme nurodytu antruoju reikalavimu prašo leisti atlikti veiksmus (teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą), kuriuos pareiškėjai jau leidžia atlikti imperatyvios įstatymo normos. Vadovaujantis įstatymu, pareiškėja gali šiuos veiksmus atlikti tiek šios bylos nagrinėjimo metu, tiek per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tiek ir vėliau. Šiems veiksmams atlikti nereikia kreiptis į teismą dėl termino suteikimo. Tokio reikalavimo tenkinimas teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje nesukeltų pareiškėjai materialiųjų teisinių padarinių. Dėl aptartų priežasčių alternatyvus antrasis prašymo reikalavimas yra nepagrįstas ir netenkintinas, todėl yra pagrindas nagrinėjimą dėl šio reikalavimo nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo pratęsti Privalomojo nurodymo savavališkos statybos padariniams pašalinti įvykdymo terminą 40 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o teismui nusprendus, kad pratęsti Privalomojo nurodymo termino nėra galimybės, leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius per 40 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat pareiškėja prašo atnaujinti jai terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo 20/39 Gyvenamojo namo dalį, adresu (duomenys neskelbtini)).

Inspekcijos 2019-10-18 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK- užfiksuota, kad atlikus statinių patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad jame be esamų statinių vykdomi statybos darbai: centrinėje sklypo dalyje įrengti betoniniai, juostiniai pamatai apie 12 m ilgio, 10 m pločio; dvejose pamatų kraštinėse pradėti montuoti (mūryti) tuštuminiai, lengvatūriai sienų blokeliai; vienas (galimai gyvenamas) pastatas rekonstruojamas – sumontuotas antras aukštas, įrengtas dvišlaitis stogas. Pareiškėja paaiškino, kad 2017 m. kreipėsi į architektą prašydama parengti namo rekonstravimo projektą, 2017-04-18 buvo gauti specialieji architektūros reikalavimai, tačiau statybas pradėjo neturėdama statybą leidžiančio dokumento.

Šiuo aktu remiantis pareiškėjai buvo surašytas 2019-11-08 Savavališkos statybos aktas dėl vykdomų pastato rekonstravimo darbų neturint leidimo ar projekto ir 2019-11-12 Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis, ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti savavališkai rekonstruojamo gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis: pastatytą išorinę kapitalinę sieną, įrengtą perdangą, išmūrytas antrojo aukšto kapitalines sienas, įrengtą dvišlaitį stogą, kurios užfiksuotos savavališkos statybos akte. Atstatyti pastatą į padėtį užfiksuotą pagal UAB „Senamiesčio kurantai“ 2006-01-20 atliktus kadastrinius matavimus (bylos NR. (duomenys neskelbtini)).

Inspekcija 2020-05-07 sprendimu Nr. 2D-5570 „Dėl sprendimo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą įteikimo“ tenkino pareiškėjos prašymą ir terminas savavališkos statytos pašalinimui pratęstas iki 2020-08-11.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja 2020-07-20 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-10-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4451-821/2020 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2021-03-31.

Pareiškėja 2021-03-15 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-05-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2614-484/2021 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2021-12-31.

Pareiškėja 2021-12-16 kreipėsi į teismą, prašydama Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti iki 2022-06-30.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-02-08 sprendimu pareiškėjai pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022-06-30.

2022-07-11 teisme gautas pareiškėjos prašymas pratęsti dar kartą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 40 (keturiasdešimčiai) dienų po sprendimo įsiteisėjimo dienos ar leisti pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Remiantis teismų praktika, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016; 2019-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-623-502/2019).

Pažymėtina, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teisminę praktiką dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatyto termino taikymo, yra konstatavęs, jog įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui (privalomajam nurodymui) įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2019-09-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1181-502/2019 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad pareiškėjai teismas paskutinį kartą terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti buvo pratęsęs iki 2022-06-30. Pakartotinai dėl termino pratęsimo pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2022-07-11 (Prašymo surašymo data 2022-07-11). Pareiškėja pripažįsta, kad ji yra praleidusi terminą tokiam prašymui paduoti, todėl prašo jį atnaujinti, nurodydama, pareiškėjos manymu, objektyvias tai pateisinančias priežastis, t.y. kad ji per klaidą iš pradžių dėl termino atnaujinimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, kuris atsisakė priimti nagrinėti prašymą kaip neteismingą.

Teismas pažymi, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba, išimtiniais atvejais, per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Šios nuostatos nuo 2014-01-01 iš esmės buvo perkeltos iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies. Iki 2014-01-01 galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Taigi, nagrinėjamai bylai yra aktuali teismų praktika dėl Statybų įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-3130/2012, aiškindamas Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, pažymėjo, jog remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 37 punkto tikslą, pažymėtina, kad minėtos teisės aktų normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje A-1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012, 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje vadovaujamasi būtent šiuo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies, iš esmės tapačios Statybų įstatymo 28 straipsnio 3 daliai, išaiškinimu. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

Todėl atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Pareiškėjos argumentai dėl galimybės aptartą terminą atnaujinti remiantis nurodyta kita teismų praktika (šiuo atveju Kauno apygardos teismo 2013-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2631-254/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-01 nutartis byloje Nr. eAS-155-520/2017, Kauno apygardos teismo 2020-02-06 nutartis byloje Nr. 2A-101-221/2020) nėra aktuali šios bylos kontekste, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, formuojamai analogiško tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėja, kaip teigia, per klaidą kreipėsi su prašymu pratęsti terminą į bendrosios kompetencijos teismą, kai tuo tarpu šis klausimo sprendimas teismingas administraciniam teismui, nėra svarbi ir objektyvi priežastis lemianti termino prašymui dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo paduoti atnaujinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja su analogiško turinio prašymais kreipiasi į teismą ne pirmą kartą, ankstesnius prašymus dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo pareiškėja buvo teikusi administraciniam teismui (2020-07-20, 2021-03-15, 2021-12-16 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymai pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą). Kadangi pareiškėja prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2022-07-11, tuo tarpu kai jis pasibaigė 2022-06-30, vadovaujantis nurodytu išaiškinimu, šis terminas negali būti pratęstas. Taigi, nors nagrinėjamu atveju, kaip nurodo ir siekia pagrįsti pareiškėja, ji ir toliau atlieka aktyvius veiksmus dėl savavališkos statybos įteisinimo, šio proceso trukmė nebepriklauso nuo besikreipusio teisminės gynybos asmens valios, tačiau yra pasibaigęs laikas, kuris nebegali būtų pratęstas, per kurį šis procesas turėjo būti užbaigtas. Todėl remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos prašymas atmestinas.

Teismas pažymi, kad Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėja nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad ji yra sumokėjusi įmoką už statybos leidimo išdavimą, įmoką už savavališkų statybų įteisinimą, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką.

Pažymėtina, kad Įstatymas nagrinėjamu atveju nedraudžia pareiškėjai pasinaudoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta teise parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pasibaigus privalomojo nurodymo terminui ar teismui nagrinėjant bylą dėl šio termino pratęsimo. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nenumato ribojimo pasinaudoti šia teise per tam tikrą terminą. Pagal galiojantį reglamentavimą už savavališką statybą atsakingas asmuo turi laikytis privalomojo nurodymo vykdymo terminų, o jų nesilaikant, privalomasis nurodymas perduodamas vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7-8 dalys). Asmenys tiek iki privalomojo nurodymo surašymo, tiek privalomojo nurodymo vykdymo terminu, tiek šiam terminui pasibaigus ir perdavus privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, gali pasinaudoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise ir teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą ir taip pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos prašymo leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius per 40 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nagrinėjimą nutraukti (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. prašymą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo atmesti.

Pareiškėjos R. V. prašymo leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius per 40 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nagrinėjimą nutraukti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė