Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-12 · Civilinė byla Nr. B2-2631-254/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
B2-2631-254/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
R. Ž.
Atsakovas
akcinei bendrovei Ūkio bankui
Advokatai
Brigita Pauliukevičienė, Saulius Urbonavičius
Civilinė byla Nr. B2-2361-254/2013Teisminio proceso numeris 2-69-3-12850-2013-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 117.1; 11.7.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m.gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burduliene, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, atsakovo atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Ž. ieškinį (finansinį reikalavimą) atsakovui akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl prastovos negauto darbo užmokesčio priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, patikslinusi savo ieškinį, atsakovei pareiškė tokius reikalavimus:

1) pripažinti 2013-02-12 atsakovo laikinojo administratoriaus įsakymą dėl prastovos ieškovei paskelbimo neteisėtu, priteisti dėl prastovos negautą 9304,72 Lt darbo užmokestį ;

2) priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtai paskirtos prastovos;

3) priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

4) panaikinti 2013-06-20 Darbo ginčų komisijos sprendimą ( b.l. 19-24). Bylą nagrinėjant teisme atstovė patikslino, kad nereiškia atsakovui reikalavimo du kartus priteisti po 5000 Lt neturtinės žalos, o šis netikslumas atsirado, kuomet dalis ieškovės ieškinio reikalavimų buvo atsisakyta priimti.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje dėl reikalavimų, kurie buvo priimti nagrinėti nurodė, kad jai nepagrįstai buvo paskelbta prastova, atsakovas neinformavo ieškovės kokiu kriterijumi buvo vadovautasi atrenkant darbuotojus ir jiems skelbiant prastovą, o jo atsakymas į ieškovės paklausimą buvo tik formalus. Ieškovė yra įsitikinusi, kad įvykdus banko reorganizavimui jai turėjo būti pasiūlytas darbas AB Šiaulių banke. Be to, ji turėjo pirmenybę būti palikta dirbti pagal DK 135 straipsnio 3 punktą, nes turi didesnį nepertraukiamąjį darbo stažą banke nei pvz. Ž. D., turi nepilnamečių vaikų. 2013-06-20 Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo formalus, ieškovė buvo suklaidinta dėl prašymo nagrinėjimo datos, todėl jame nedalyvavo ir negalėjo pateikti savo argumentų. Be to, nurodė, kad darbo ginčą į teismą perkėlė praleidusi 1 mėn. terminą dėl svarbių priežasčių, nes suklydo dėl bylos teismingumo, todėl prašė jį atnaujinti.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, 2013-02-12 paskelbė atsakovui AB Ūkio bankui veiklos laikiną dalinį apribojimą (moratoriumą) ir paskyrė laikinąjį administratorių. Bankui buvo pranešta, kad jis neteiks jokių finansinių ar kitų paslaugų, taip pat laikinai neveiks banko filialai bei skyriai. 2013-02-18 bankas buvo pripažintas nemokiu ir visam laikui atšaukta licencija, kas reiškia, kad bankas finansinių ir kitų paslaugų jau neteiks, todėl buvo pradėtos procedūros, susijusios su veiklos užbaigimu. Bankui nuo 2013-02-12 nevykdant įprastinės veiklos ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, susidarė situacija, kai darbuotojams skelbiama prastova. Ieškovė apie prastovą buvo tinkamai informuota įsakymu bei atsakyta į jos paklausimą. Ji nepagrįstai laiko, kad turėjo pirmumą būti atšaukta iš prastovos, kaip ilgametė, nepriekaištingai dirbusi, darbuotoja, turinti aukštąjį teisės bakalauro išsilavinimą, be to, darbdavys turėjo atsižvelgti į jos šeimyninę padėtį, kadangi DK 122 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja kriterijų, kuriais remiantis iš visų darbuotojų išrenkami darbuotojai, kuriems bus atšaukta prastova. Ieškovės nurodyti kriterijai vertintini tik DK 135 straipsnio atveju, kai su darbuotojais nutraukiamos darbo sutartys. Laikinasis administratorius 2013 m. vasario 12-18 d. atšaukė iš darbo darbuotojus, kurie buvo reikalingi banko valdymui po moratoriumo užtikrinti, atsižvelgiant į jų darbo sutartyse numatytą darbo funkciją: įvertinti banko finansinę padėtį, parengti finansinės apskaitos dokumentus, pasiruošti turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimui kitam AB Šiaulių bankui, pagal trišalę sutartį, informuoti banko klientus apie veiklos apribojimą. Ieškovė buvo priimta į darbą kasininke, nuo 2007-04-01 buvo perkelta į buhalterės pareigas, bet buhalterės pareigybinių funkcijų neatliko pilnai, todėl jai buvo paskelbta prastova. Ieškovei nebuvo pasiūlytas kitas darbas pagal jos profesiją, specialybę, kvalifikaciją, nes jo nebuvo. Banko turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimas reglamentuotas BĮ 76 ¹ straipsnyje ir jis nesiejamas su banko reorganizavimu ar verslo perdavimu, todėl DK 138 straipsnio nuostatos dėl apribojimų nutraukti darbo sutartį nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Darbuotojai, kurie pradėjo dirbti AB Šiaulių banke, tai padarė savo iniciatyva sudarę darbo sutartis. Atsakovas paskelbė prastovą teisėtai, todėl ieškinys, tame tarpe ir dėl neturtinės žalos, atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas, netvirtinant ieškovės finansinio reikalavimo.

Byloje nustatyta, kad šalys 1994-04-05 sudarė darbo sutartį Nr. 3, pagal kurią ieškovė R. Ž. buvo priimta į darbą pas atsakovą AB Ūkio banką kasininkės pareigoms. Nuo 2005-03-31 iki ieškovės atleidimo iš darbo 2013-07-04 (DK 137 str. ir ĮBĮ 19 str.) ji dirbo Apskaitos departamento Operacijų apskaitos skyriaus buhaltere (b.l. 156). 2013-02-13 įsakymu Nr. 16 „Dėl AB Ūkio banko papildomų darbuotojų prastovos nuo 2013 m. vasario 14 d.“ ieškovei buvo paskelbta prastova. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtai paskelbtos prastovos ji neteko 9304,72 Lt darbo užmokesčio, todėl taip pat patyrė 5000 Lt neturtinę žalą.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir Darbo ginčų komisijos sprendimo

Ieškovė pareiškė reikalavimą panaikinti 2013-06-20 Darbo ginčų komisijos sprendimą ( b.l. 19-24), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą atsakovui AB Ūkio bankui dalyje dėl darbo užmokesčio už prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laiką nepriemokos išieškojimo, atsakovui iškėlus bankroto bylą. Sprendime nurodyta, kad šiuo atveju negalima priimti sprendimo išieškoti išmokas iš atsakovo, nes tokį reikalavimą ieškovė turi reikšti BĮ 85 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK nustatytas terminas darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti teismui yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2012). Nors šis išaiškinimas pateiktas dėl anksčiau galiojusio DK 293 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), jis yra aktualus taikant ir šiuo metu galiojantį DK 296 straipsnį, taip pat numatantį darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminą. Ieškovė praleido vieno mėnesio terminą pareikšti ieškinį teisme, skaičiuojamą nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, todėl prašo jį atnaujinti, nes neteisingai supratusi bylos teismingumą, ieškinį pirmiausiai pateikė Kauno apygardos teismui. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ginčijamame sprendime buvo nurodyta, kad šalys, nesutikusios su darbo ginčų komisijos sprendimu, gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, todėl ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirminis ieškinys buvo pateiktas teismui nepraleidus ieškinio senaties termino, o atsisakius jį priimti nebuvo ilgai delsiama kreiptis pakartotinai, teismas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujina (CPK 78 str.).

Sprendžiant dėl ieškinio šio reikalavimo atžvilgiu pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2013-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1786-254/2013 atsakovui AB Ūkio bankui iškėlė bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2013-06-07). Todėl teismas sutinka su Darbo ginčų komisijos argumentais, kad ji turėjo atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą, susijusį su turtinio pobūdžio reikalavimais, kurie nagrinėtini bankroto byloje, kreditorei reiškiant finansinį reikalavimą. Ieškinio dėl sprendimo dalies, kuriuo buvo atmestas ieškovės prašymas dėl įpareigojimo raštu suteikti visą informaciją bei išreikalauti visą turimą dokumentaciją dėl AB Ūkio banko verslo dalies perdavimo AB Šiaulių bankui ieškovė nereiškė, o jos ieškinys, susijęs su reorganizavimo neteisėtumu pirmosios instancijos teismo buvo atsisakytas priimti (b.l. 49-50).

Dėl prastovos paskelbimo

DK 122 straipsnis įtvirtina, kad prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.). Prastovai būdinga tai, kad darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui sulygtą darbą, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatytų savo įsipareigojimų. 2013-02-13 įsakyme Nr.16 buvo nurodytos visiems žinomos aplinkybės, kad 2013-02-12 Lietuvos bankas, vadovaudamasis BĮ 76 straipsniu, paskelbė AB Ūkio banko laikiną dalinį veiklos apribojimą. Veiklos apribojimas pasireiškė tuo, kad buvo draudžiama vykdyti mokėjimus ar perleisti turtą, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai banko veiklai moratoriumo metu užtikrinti, draudžiama įskaityti bet kokius banko ir jo klientų reikalavimus. Taigi, objektyviai nebuvo galima vykdyti įprastinių finansinių operacijų ir teikti banko klientams kitų paslaugų, o laikinasis administratorius turėjo įvertinti banko finansinę padėtį, parengti finansinės apskaitos dokumentus, pasiruošti turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimui kitam AB Šiaulių bankui pagal 2013-02-23 trišalę sutartį, informuoti banko klientus apie veiklos apribojimą ir atlikti kitus veiksmus, kad būtų užtikrintas viso banko efektyvus funkcionavimas. Todėl 2013-02-12 Lietuvos bankui paskelbus atsakovo veiklos apribojimą, prastovos paskelbimas ieškovei neabejotinai buvo sąlygotas objektyvių priežasčių, dėl kurių sumažėjo Operacijų apskaitos skyriaus buhalterių darbo funkcijų apimtis. Esminis klausimas šioje byloje yra nuspęsti ar prastova turėjo būti paskelbta būtent ieškovei. Ieškovė laiko, kad atsakovas nesvarstė jos pirmenybės būti palikai dirbti pagal DK 135 straipsnio nuostatas, o tokią pirmenybę ji turėjo, nes viena augina nepilnamečius vaikus ir turi ilgą nepertraukiamo darbo banke stažą (DK 135 str. 1 d. 2 ir 3 punktai).

Teismas pažymi, kad prastova yra reglamantuojama DK 122 straipsnyje, todėl konstatuoti, kad DK nėra teisės normos reglamentuojančios šiuos teisinius santykius bei yra būtinumas taikyti teisės analogiją (DK 135 str. 1 d. 2 ir 3 punktai) nėra pagrindo. Pažymėtina, kad šalių ginčas susijęs su darbo sutarties vykdymu, o ieškovė prašo taikyti pagal analogija teisės normas, reglamantuojančias darbo sutarties nutraukimą. DK 122 straipsnyje nėra nuostatų, susijusių su pirmenybės teise, todėl atsakovui nebuvo būtinumo dėl jos spręsti. Šiuo atveju atsakovas turėjo įrodyti, kad dėl objektyvių priežasčių negali duoti ieškovei darbo sutartyje sulygto darbo ir, atsižvelgiant į ieškovės profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę, jos raštišku sutikimu negali perkelti jos į kitą darbą arba jeigu ieškovė sutinka, perkelti į kitą darbą neatsižvelgiant į profesiją, specialybę, kvalifikaciją. Banko veiklos apribojimas, o po to sekęs licencijos atėmimas ir bankroto bylos iškėlimas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neturėjo skelbti prastovos ar turėjo galimybę suteikti ieškovei kitą darbą, kuomet ir kitiems darbuotojams buvo skelbiamos prastovos. Ieškovė V.A. G. aukštosios vadybos mokykloje 2007 m. baigė teisės studijų krypties teisės aukštųjų neuniversitetinių studijų programą ir jai suteiktas teisės profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir teisininko profesinė kvalifikacija, kas duoda pagrindą manyti, kad ieškovė kasininkės ir buhalterio patirtį įgijo dirbdama pas atsakovą. Atsakovo 2013-12-04 pažymoje Nr. 30-12-6414 buvo nurodyta, kad ieškovė buvo apmokyta siauresnio profilio apskaitininkės darbui, kuris buvo sąlygotas AB Ūkio banko darbo organizavimo principų, todėl būdama labiau specializuota Operacijų skyriaus buhaltere, neatliko visų buhalterio pareiginiuose nuostatuose Nr. 3 numatytų funkcijų, kaip kitos likusios dvi šio skyriaus buhalterės, kurioms nebuvo skelbiama prastova (b.l. 171-172).

Pagal DK 229 straipsnį darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą. Atsakovas 2013-14-23 raštu ieškovei (b.l. 120-123) plačiai išdėstė argumentus, kurie buvo pagrindu skyriaus darbą organizuoti taip, kad prastova buvo paskelbta ieškovei. Išnagrinėjęs bylos aplinkybes teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovo laikinasis administratorius, įgyvendindamas savo teises bei vykdydamas pareigas banko veiklos moratoriumo metu pažeidė DK 35 straipsnio nuostatas, nes paskelbė ieškovei prastovą dėl aplinkybių, susijusių su jo požiūriu į darbuotoją, kuomet ginčijamas įsakymas buvo išleistas praėjus vos dienai po jo paskyrimo, todėl ieškovės argumentai šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 str.).

Pripažinus, kad atsakovas teisėtai paskelbė ieškovei prastovą, jos reikalavimai priteisti 9304,72 Lt darbo užmokesčio nepriemoką ir 5000 Lt neturtinę žalą yra atmetami (DK 122 str., 248 str. 4 p., ĮBĮ 26 str., BĮ 97 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

Ieškinį atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Dalė Burdulienė