Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-30-851/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-28
Bylos Nr.: 1A-30-851/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-00024-2013-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis: R. B., A. B.
Advokatai: Aidas Mažeika

Kategorijos

2.2.4.3Kaltinamojo akto turinys (BPK 219 str.)
2.3.2.1.3.2Bylos perdavimas prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto (BPK 234 str. 2 d., 254 str. 3 d.)
2.4.6.2.2Nuosprendžio panaikinimas ir bylos perdavimas prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-851/2019Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00024-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 2.3.2.1.3.2; 2.4.6.2.2; 2.4.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. P.-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Daivai Virginijai Kazlauskaitei,

nuteistiesiems R. B., A. B. ir jų gynėjams advokatams Aidui Mažeikai ir Algirdui Cegeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia tekste ir – BK) 222 straipsnio 1 dalyje (4 nusikalstamos veikos epizodai), 220 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos epizodai) ir nuteista:

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo) – 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo VšĮ (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo) – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo) – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų UAB (duomenys neskelbtini) duomenų pateikimo) – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas R. B. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, paskirta R. B. galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3766 Eur ) šešių eurų) dydžio bauda;

A. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos BK 222 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos) bei 220 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo VšĮ (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo) – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo) – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas A. B. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, paskirta A. B. galutinė subendrinta bausmė – 70 (septyniasdešimties) MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu:

- iš R. B. valstybės naudai priteista: 33 974,46 Eur nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio ir 19 326,64 Eur nesumokėto pelno mokesčio;

- iš R. B. ir A. B. solidariai valstybės naudai priteista: 61 304,73 Eur nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio ir 7 185,19 Eur nesumokėto pelno mokesčio.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 – 2011 metus, o būtent:

Žemesnės instancijos teismas

ji, būdama vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2010-06-09 buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, akcininkė ir direktorė, 2008 – 2012 metais, realiai valdydama šią įmonę ir vadovaudama jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas turėdama teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, ir tokiu būdu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdama nuslėpti tikruosius duomenis apie tikrąją UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti UAB (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju ir atitinkamai išvengti UAB (duomenys neskelbtini) prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, ir suvokdama, kad dėl jos neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėtų siekių įgyvendinimą, nebus galima pilna apimtimi nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat, bus nesumokėtas UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas PVM, ir toliau įgyvendindama šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdama Vilniaus mieste, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatą „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologinę, sisteminę ... arba kita tvarka“, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 punktų nuostatas, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p. reikalavimą „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto reikalavimą „ pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 16 punkto reikalavimą „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: ... kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai“, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir – PVM) įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio nuostatas, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks...“, 15 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas ..., arba jo vardu trečiasis asmuo ...“, 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „...Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju...“, 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „...Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas. Skaičiuojant nurodytą 100 000 litų sumą, neatsižvelgiama į: 1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas; 2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą; 3) gautus avansus; 4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio Įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla...” ir 71 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad „...Kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą....“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-06-30, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas-faktūras, kasos orderius), patvirtinančius 2008 - 2009 m. kasos knygoje užfiksuotas 300852 Lt (kas atitinka 87132,76 Eur) kasos pajamas ir 301520,13 Lt (kas atitinka 87326,27 Eur) kasos išlaidas, 2008 - 2009 m. bendrajame žurnale užfiksuotus 249605 Lt (kas atitinka 72290,60 Eur) atskaitingo asmens atsiskaitymą, 94161 Lt (kas atitinka 27270,91 Eur) sąnaudų ir 293996 Lt (kas atitinka 85147,13 Eur) grąžinimą fiziniams asmenims, 2008 - 2010 m. bendrajame žurnale užfiksuotas 3575,71 Lt (kas atitinka 1035,60 Eur) realizacines pajamas iš pirkėjų, 239202,08 Lt (kas atitinka 69277,71 Eur) realizacines pajamas iš gautų išankstinių apmokėjimų, bei apskaitos registrus už 2011 m., taip pat, nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo UAB (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju ir 2008 – 2011 metais UAB (duomenys neskelbtini) vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 117307 Lt (kas atitinka 33974,46 Eur) PVM, iš jo, 2008 m. - 44587 Lt (kas atitinka 12913,29 Eur), 2009 m. – 51900 Lt (kas atitinka 15031,28 Eur), 2010 m. – 1499 Lt (kas atitinka 434,14 Eur) ir 2011 m. – 19321 Lt (kas atitinka 5595,75 Eur), dėl ko buvo iškraipyta tikroji UAB (duomenys neskelbtini) ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 - 2011 metus.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Be to, ji, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į 2008 ir 2009 metų pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir pelną bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

R. B., būdama vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2010-06-09 buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, akcininkė ir direktorė, 2008 – 2010 metais, realiai valdydama šią įmonę ir vadovaudama jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas turėdama teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, ir tokiu būdu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą, žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2008 - 2009 metais vykdė veiklą ir iš jos gavo bendrai 644969 Lt (kas atitinka 186795,93 Eur) pajamų, iš jų 2008 m. - 327000 Lt (kas atitinka 94705,75 Eur) ir 2009 m. – 317969 Lt (kas atitinka 92090,19 Eur), bei turėjo bendrai 254586 Lt (kas atitinka 73733,20 Eur) joms tenkančių sąnaudų, iš jų, 2008 m. - 100089 Lt (kas atitinka 28987,78 Eur) ir 2009 m. - 154497 Lt (kas atitinka 44745,42 Eur), siekdama nuslėpti šias realias pajamas bei joms tenkančias sąnaudas, ir tokiu būdu, išvengti UAB (duomenys neskelbtini) prievolės nuo pastarųjų pajamų ir sąnaudų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pelno mokestį, bei suvokdama, kad dėl jos neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, bus sumažintas UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei mokėtino pelno mokesčio dydis, ir toliau įgyvendindama šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdama Vilniaus mieste, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius, su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, laikotarpiu nuo 2009 rugsėjo mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn., tyčia įrašė į UAB (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) už 2008 ir 2009 m. žinomai neteisingus duomenis apie šios įmonės pajamas, joms tenkančias sąnaudas ir atitinkamai apie pastarosios mokėtiną pelno mokestį, nepagrįstai 2008 ir 2009 m. bendrai 460421 Lt (kas atitinka 133347,14 Eur) suma sumažinant UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, iš jų, 2008 m. - 228809 Lt (kas atitinka 66267,67 Eur) suma, 2009 m. - 231612 Lt (kas atitinka 67079,47 Eur) suma, tuo pačiu, 2008 m. 95226 Lt (kas atitinka 27579,36 Eur) suma padidinant šioms pajamoms tenkančias sąnaudas, o 2009 m. 66616 Lt (kas atitinka 19293,33 Eur) sumažinant šioms pajamoms tenkančias sąnaudas, bei atitinkamai 2008 ir 2009 m. bendrai 66731 Lt (kas atitinka 19326,63 Eur) suma sumažinant mokėtino pelno mokesčio dydį, iš jo, 2008 m. - 34037 Lt (kas atitinka 9857,80 Eur) suma ir 2009 m. - 32694 Lt (kas atitinka 9468,84 Eur) suma, po ko, 2009-09-30 ir 2010-09-03 nurodytas metines pelno mokesčio deklaracijas su įrašytais neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas ir pelną elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl ko, UAB (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2008 – 2009 m. nesumokėjo bendrai 66731 Lt (kas atitinka 19326,63 Eur) pelno mokesčio, iš jo, 34037 Lt (kas atitinka 9857,80 Eur) už 2008 m. ir 32694 Lt (kas atitinka 9468,84 Eur) už 2009 metus.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, R. B. ir A. B., veikdami bendrai, apgaulingai tvarkė VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 – 2012 metus (iki 2012-06-30), o būtent:

R. B., būdama VšĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, steigėja ir nuo 2009-10-21 direktore, bei A. B. iki 2009-10-21 būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bet vėliau nebūdamas susietas su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, 2008 – 2012 m. abu nepriklausomai nuo darbo santykių su VšĮ (duomenys neskelbtini), realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, ir tokiu būdu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdami atsakingi už VšĮ (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdami nuslėpti tikruosius duomenis apie tikrąją VšĮ (duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju ir atitinkamai išvengti VšĮ (duomenys neskelbtini) prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, ir suvokdami, kad dėl jų abiejų neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėtų siekių įgyvendinimą, nebus galima pilna apimtimi nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat, bus nesumokėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas PVM, susitarė dėl tokių neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo, ir toliau, įgyvendindami šį bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami kartu pagal jų abiejų išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje Vilniaus mieste, pažeisdami 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatą „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologinę, sisteminę ... arba kita tvarka“, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 punktų nuostatas, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimą „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto reikalavimą „ pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 16 punkto reikalavimą „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: ... kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai“, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio nuostatas, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks...“, 15 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas ..., arba jo vardu trečiasis asmuo ...“, 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „...Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju...“, 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „...Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas. Skaičiuojant nurodytą 100 000 litų sumą, neatsižvelgiama į: 1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas; 2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą; 3) gautus avansus; 4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio Įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla...” ir 71 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad „...Kai tas pats asmuo vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą....“, 2008 – 2010 m. tyčia į VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą neįtraukė 2008 m. paslaugų už 3060 Lt (kas atitinka 886,24 Eur) pardavimą, 2009 m. patirtas 6251 Lt (kas atitinka 1810,41 Eur) sąnaudas ir 2010 m. patirtas 782 Lt (kas atitinka 226,48 Eur) sąnaudas, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-06-30 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas-faktūras, kasos orderius), patvirtinančius 2008-2009 m. kasos knygoje užfiksuotas 249730,07 Lt (kas atitinka 72326,83 Eur) kasos pajamas ir 249730,07 Lt (kas atitinka 72326,83 Eur) kasos išlaidas, 2008 m. bendrajame žurnale užfiksuotą 140982,69 Lt (kas atitinka 40831,41 Eur) atskaitingo asmens atsiskaitymą, 2008-2010 m. bendrajame žurnale užfiksuotas 263883,60 Lt (kas atitinka 76425,97 Eur) realizacines pajamas iš gautų išankstinių apmokėjimų, 2009 m. kasoje užfiksuotą 167000 Lt (kas atitinka 48366,54 Eur) grąžinimą fiziniams asmenims ir 1307 Lt (kas atitinka 378,53 Eur) atsiskaitymą su tiekėjais, bei apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-02-28, taip pat, nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo VšĮ (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju ir 2008 – 2012 metais (iki 2012-06-30) VšĮ (duomenys neskelbtini) vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 155584 Lt (kas atitinka 45060,24 Eur) PVM, iš jo, 2008 m. - 16776 Lt (kas atitinka 4858,67 Eur), 2009 m. – 39104 Lt (kas atitinka 11325,30 Eur), 2010 m. – 50855 Lt (kas atitinka 14728,63 Eur), 2011 m. – 48589 Lt (kas atitinka 14072,35 Eur) ir 2012 m. sausio – birželio mėn. – 260 Lt (kas atitinka 75,30 Eur), dėl ko buvo iškraipyta tikroji VšĮ (duomenys neskelbtini) ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 - 2012 m. (iki 2012-06-30).

Šiais savo veiksmais R. B. ir A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Taip pat, kaltinamieji R. B. ir A. B., veikdami bendrai, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 – 2012 metus (iki 2012-06-30), o būtent:

R. B. iki 2010-01-12 būdama vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2010-01-12 buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, akcininkė ir iki 2009-11-23 šios įmonės direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, bei A. B. iki 2009-11-23 nebūdamas susietas su UAB (duomenys neskelbtini) jokiais oficialiais darbo santykiais, o vėliau nuo 2009-11-23 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2008 – 2012 m. abu, nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini), realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, ir tokiu būdu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdami atsakingi už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdami nuslėpti tikruosius duomenis apie tikrąją UAB (duomenys neskelbtini)ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti UAB (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju ir atitinkamai išvengti UAB (duomenys neskelbtini) prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, ir suvokdami, kad dėl jų abiejų neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėtų siekių įgyvendinimą, nebus galima pilna apimtimi nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat, bus nesumokėtas UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas PVM, susitarė dėl tokių neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo, ir toliau, įgyvendindami šį bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami kartu pagal jų abiejų išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje Vilniaus mieste, pažeisdami 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatą „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologinę, sisteminę ... arba kita tvarka“, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 punktų nuostatas, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimą „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto reikalavimą „ pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 16 punkto reikalavimą „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: ... kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai“, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio nuostatas, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks...“, 15 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas ..., arba jo vardu trečiasis asmuo ...“, 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „...Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju...“, 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „...Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas. Skaičiuojant nurodytą 100 000 litų sumą, neatsižvelgiama į: 1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas; 2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą; 3) gautus avansus; 4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio Įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla...” ir 71 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad „...Kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą....“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-06-30 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas-faktūras, kasos orderius), patvirtinančius 2008-2010 m. kasos knygoje užfiksuotas 60874,52 Lt (kas atitinka 17630,48 Eur) kasos pajamas ir 36000 Lt (kas atitinka 10426,32 Eur) kasos išlaidas, 2008 m. bendrajame žurnale užfiksuotą 8673,80 Lt (kas atitinka 2512,11 Eur) atsiskaitymą su tiekėjais, 2009 m. bendrajame žurnale užfiksuotą 36000 Lt (kas atitinka 10426,32 Eur) grąžinimą fiziniams asmenims, 2008 - 2010 m. bendrajame žurnale užfiksuotas 39907,60 Lt (kas atitinka 11558,04 Eur) sąnaudas už 2008 m., 8137 Lt (kas atitinka 2356,64 Eur) sąnaudas už 2009 m. ir 9098 Lt (kas atitinka 2634,96 Eur) sąnaudas už 2010 m., bei apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-05-31, taip pat, nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo UAB (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju ir 2008 – 2012 metais (iki 2012-06-30) UAB (duomenys neskelbtini)vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 39837 Lt (kas atitinka 11537,59 Eur) PVM, iš jo, 2008 m. - 16776 Lt (kas atitinka 4858,67 Eur), 2009 m. – 39104 Lt (kas atitinka 11325,30 Eur), 2010 m. – 983 Lt (kas atitinka 284,70 Eur), 2011 m. – 1871 Lt (kas atitinka 541,88 Eur) ir 2012 m. sausio – birželio mėn. – 9060 Lt (kas atitinka 2623,96 Eur), dėl ko buvo iškraipyta tikroji UAB (duomenys neskelbtini) ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 - 2012 m. (iki 2012-06-30).

Šiais savo veiksmais R. B. ir A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

1.4. Taip pat, kaltinamieji R. B. ir A. B., veikdami bendrai, siekdami išvengti mokesčių, įrašė į 2008, 2009 ir 2010 metų pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir pelną bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

R. B. iki 2010-01-12 būdama vienintelė UAB v (iki 2010-01-12 buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, akcininkė ir iki 2009-11-23 – šios įmonės direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, bei A. B. iki 2009-11-23 nebūdamas susietas su UAB (duomenys neskelbtini) jokiais oficialiais darbo santykiais, o vėliau nuo 2009-11-23 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2008 – 2011 m. abu, nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini), realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, ir tokiu būdu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdami atsakingi už UAB „(duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą, žinodami, kad UAB 2008 - 2010 metais vykdė veiklą ir iš jos gavo bendrai 227064 Lt (kas atitinka 65762,28 Eur) pajamų, iš jų 2008 m. - 44277 Lt (kas atitinka 12823,51 Eur), 2009 m. – 110776 Lt (kas atitinka 32082,95 Eur) ir 2010 m. - 72011 Lt (kas atitinka 20855,83 Eur), bei turėjo bendrai 87953 Lt (kas atitinka 25472,95 Eur) joms tenkančių sąnaudų, iš jų, 2008 m. - 165 Lt (kas atitinka 47,79 Eur), 2009 m. - 29139 Lt (kas atitinka 8439,24 Eur) ir 2010 m. - 58649 Lt (kas atitinka 16985,92 Eur), siekdami nuslėpti šias realias pajamas bei joms tenkančias sąnaudas, ir, tokiu būdu, išvengti UAB (duomenys neskelbtini) prievolės nuo pastarųjų pajamų ir sąnaudų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pelno mokestį, bei suvokdami, kad dėl jų abiejų neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, bus sumažintas UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei mokėtino pelno mokesčio dydis, susitarė dėl tokių neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo, ir toliau, įgyvendindami šį bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami kartu pagal jų abiejų išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje Vilniaus mieste, pažeisdami 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius, su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, laikotarpiu 2011 m. birželio mėn., tyčia įrašė į UAB (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) už 2008, 2009 ir 2010 m. žinomai neteisingus duomenis apie šios įmonės pajamas, joms tenkančias sąnaudas ir atitinkamai apie pastarosios mokėtiną pelno mokestį, nepagrįstai 2008 ir 2010 m. bendrai 33758 Lt (kas atitinka 9776,99 Eur) suma padidinant UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, iš jų, 2008 m. – 6469 Lt (kas atitinka 1873,55 Eur) suma ir 2010 m. - 27289 Lt (kas atitinka 7903,44 Eur) suma, tuo pačiu, bendrai 99652 Lt (kas atitinka 28861,21 Eur) suma padidinant šioms pajamoms tenkančias sąnaudas, iš jų, 2008 m. - 61284 Lt (kas atitinka 17749,07 Eur) suma ir 2010 m. - 38368 Lt (kas atitinka 11112,14 Eur) suma, o 2009 m. 13548 Lt (kas atitinka 3923,77 Eur) suma sumažinant UAB (duomenys neskelbtini)pajamas ir, tuo pačiu, 77436 Lt (kas atitinka 22427,02 Eur) suma padidinant šioms pajamoms tenkančias sąnaudas, bei atitinkamai 2008, 2009 ir 2010 m. bendrai 24809 Lt (kas atitinka 7185,18 Eur) suma sumažinant mokėtino pelno mokesčio dydį, iš jo, 2008 m. - 6617 Lt (kas atitinka 1916,42 Eur) suma, 2009 m. - 16327 Lt (kas atitinka 4728,63 Eur) suma ir 2010 m. – 1865 Lt (kas atitinka 540,14 Eur) suma, po ko, 2011-06-01 nurodytas metines pelno mokesčio deklaracijas su įrašytais neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas ir pelną elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl ko, UAB (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2008, 2009 ir 2010 m. nesumokėjo bendrai 24809 Lt (kas atitinka 7185,18 Eur) pelno mokesčio, iš jo, 6617 Lt (kas atitinka 1916,42 Eur) už 2008 m., 16327 Lt (kas atitinka 4728,63 Eur) už 2009 m. ir 1865 Lt (kas atitinka 540,14 Eur) už 2010 metus.

Šiais savo veiksmais R. B. ir A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

1.5. Be to, kaltinamieji R. B. ir A. B., veikdami bendrai, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 – 2012 metus (iki 2012-06-30), o būtent:

R. B. iki 2009-11-23 būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, bei A. B., būdamas vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir nuo 2009-11-23 būdamas šios įmonės direktoriumi, 2008 – 2012 m. abu, nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini), realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, ir tokiu būdu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdami atsakingi už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdami nuslėpti tikruosius duomenis apie tikrąją UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti UAB (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju ir atitinkamai išvengti UAB (duomenys neskelbtini) prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, ir suvokdami, kad dėl jų abiejų neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėtų siekių įgyvendinimą, nebus galima pilna apimtimi nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat, bus nesumokėtas UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas PVM, susitarė dėl tokių neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo, ir toliau, įgyvendindami šį bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami kartu pagal jų abiejų išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje Vilniaus mieste, pažeisdami 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatą „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologinę, sisteminę ... arba kita tvarka“, 19 straipsnių 1 ir 2 dalių nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 punktų nuostatas, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimą „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto reikalavimą „ pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 16 punkto reikalavimą „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: ... kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai“, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio nuostatas, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks...“, 15 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas ..., arba jo vardu trečiasis asmuo ...“, 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „...Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju...“, 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „...Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas. Skaičiuojant nurodytą 100 000 litų sumą, neatsižvelgiama į: 1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas; 2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą; 3) gautus avansus; 4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio Įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla...” ir 71 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad „...Kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą....“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-06-30 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas-faktūras, kasos orderius), patvirtinančius 2008 - 2009 m. kasos knygoje užfiksuotas 76972,98 Lt (kas atitinka 22292,92 Eur) kasos pajamas ir 63604,27 Lt (kas atitinka 18421,07 Eur) kasos išlaidas, 2008 m. bendrajame žurnale apskaitytus 600 Lt (kas atitinka 173,77 Eur) atsiskaitymą su tiekėjais ir 45950 Lt (kas atitinka 13308,04 Eur) grąžinimą fiziniams asmenims, 2008 – 2010 m. bendrajame žurnale užfiksuotas 165183 Lt (kas atitinka 47840,30 Eur) realizacines pajamas iš gautų išankstinių apmokėjimų, bei apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-06-30, taip pat, nuo 2008 m. rugsėjo mėn. neįregistravo UAB (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju ir 2008 – 2012 metais (iki 2012-06-30) UAB (duomenys neskelbtini) vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo bendrai 16252 Lt (kas atitinka 4706,90 Eur) PVM, iš jų, 2008 m. rugsėjo – gruodžio mėn. - 1390 Lt (kas atitinka 402,57 Eur), 2011 m. spalio – gruodžio mėn. – 3153 Lt (kas atitinka 913,17 Eur) ir 2012 m. sausio – birželio mėn. – 11709 Lt (kas atitinka 3391,16 Eur), dėl ko buvo iškraipyta tikroji UAB (duomenys neskelbtini) ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 - 2012 m. (iki 2012-06-30).

Šiais savo veiksmais R. B. ir A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu A. B. (toliau tekste ir – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nurodo, kad iš dalies sutinka, kad dėl mokesčių administratoriui nepateiktų VšĮ „(duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų kilo padariniai, numatyti BK 222 str. 1 d., dėl to tapo negalimu iš dalies nustatyti šių juridinių asmenų veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2008-2012 metus. Tačiau, apelianto manymu, teismas padarė nepagrįstą ir neįrodytą išvadą, kad kaltinamieji R. B. ir A. B., būdami tarpusavyje susitarę, paslėpė dalį įmonių dokumentų ir jų nepateikė nei patikrinimus atliekantiems VMI specialistams, nei ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams; būdami iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, tyčia paslėpė jų kontroliuojamų bendrovių dalį apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti juridinių asmenų veiklos, jų turto ir įsipareigojimų dydžio, todėl jų veika atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d.

2.1. Teigia, kad byloje nėra jokios jo (A. B.) tyčinės veikos požymių ar tiesioginių faktinių jos įrodymų. Visi veiksmai ar neveikimas inkriminuotų veikų kontekste buvo jo (A. B.) aplaidumo pasekmė. Jokių nustatytų ar įrodytų tyčinių ar suplanuotų veiksmų nebuvo. Nebuvo tyčia slepiami ar naikinami jokie jo vadovautų įmonių apskaitos dokumentai. Tam nebuvo jokio pagrindo, kadangi įmonių įplaukos vyko per banką, ir tik atskirais retais atvejais vadybininkai priimdavo grynus pinigus iš klientų, bet patys iš karto įnešdavo tas lėšas į įmonių banko sąskaitas, nurodant ir mokėjusio kliento duomenis. Tai yra nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, todėl nuosprendyje esantys teiginiai, kad nebuvo galima nustatyti realių A. B. vadovautų įmonių pajamų, yra nepagrįsti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nors viena iš byloje minimų įmonių galėjo gauti papildomų neapskaitytų pajamų. Įmonių pajamas apskaitė ir įvertino ekspertai, turėdami įmonių visų banko sąskaitų išrašus. Netyčia buvo prarasti tik įmonių išlaidas pagrindžiantys apskaitos dokumentai, ir tai yra nenaudinga A. B., kadangi žala, kuri neva buvo padaryta valstybei, nesumokėjus PVM ir pelno mokesčio, tapo realiai didesnė, nes, nesant kai kurių formalių buhalterinių dokumentų, visų įmonių išlaidos buvo ženkliai sumažintos ekspertizės metu, kas atsispindi ir teismo nuosprendyje.

2.2. Taip pat nurodo, kad nuo 20 iki 40 proc. klientų sumokėtų lėšų buvo išleidžiama pirkti paslaugoms iš užsienio fizinių asmenų. Šios paslaugos buvo reikalingos kiekvienam klientui, t.y. pasitikimas atvykus, būsto suradimas ir patvirtinimai, pagalba tvarkantis darbo dokumentus. Tokias paslaugas teikdavo fiziniai asmenys, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje, Olandijoje, už kurias būdavo sumokama grynaisiais, gaunat kvitus ir sąskaitas (Invoice). Šie dokumentai taip pat dingo, ir jų atstatyti nepavyko. Tai, ano apelianto, taip pat būtų ženkliai sumažinę pelno mokestį. Apelianto teigimu, jis buvo klaidingai įsitikinęs, kad minėtos išlaidos užsienyje nėra įskaičiuojamos į pajamas, apmokestinamas PVM, taip kaip ir įmonės pajamos, gaunamos iš užsienio. Tai buvo klaidinga informacija ir jo kaip įmonių vadovo aplaidumo pasekmė, bet jokios tyčios, pasak apelianto, tame nebuvo. Būtent dėl šių priežasčių skyrėsi ir įmonių deklaruotos pajamos Registrų centre, kurios buvo nurodytos mažesnės, nes klaidingai buvo manyta, kad minėtos išlaidos užsienyje neturi būti įtraukiamos į apyvartos apskaitą. Tai nebuvo daroma tyčia su tikslu suklaidinti ir išvengti mokestinės prievolės. Todėl nuosprendyje esantys argumentai apie tai, kad jis (A. B.) tyčia slėpė ir naikino jam pačiam naudingus dokumentus, neturi jokio teisinio pagrindo ir nėra logiški. Dėl dokumentų dingimo atsiradusių padarinių nukentėjo tik jis pats (A. B.), o ne valstybė. Dėl to nėra veikos ir atsiradusių padarinių, nėra priežastinio ryšio, todėl, apelianto manymu, teismo nuosprendis paremtas tik prielaidomis bei neteisinga išvada, ignoruojant faktą, kad dingo būtent išlaidas, o ne pajamas pagrindžiantys dokumentai. Šioje situacijoje, anot apelianto, nėra nei motyvo, nei pagrindo tyčia slėpti, sunaikinti ar sugadinti dokumentus, nes dėl minėtų dokumentų dingimo buvo sumažintos įmonių sąnaudos ir atsirado teisinis pagrindas reikalauti didesnio pelno mokesčio.

2.3. Apeliantas taip pat nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nurodo, kad jis įmonių buhalterinės apskaitos netvarkė, mokesčių deklaracijų ir ataskaitų nepildė ir jų VMI neteikė. Tai darė samdomas vyr. finansininkas G. M., kuris teisme patvirtino, kad visus buhalterinius duomenis ir dokumentus, reikalingus įmonių buhalterinei apskaitai tvarkyti, gaudavo iš kaltinamosios R. B.. Teigia, jog proceso metu nepateikti jokie įrodymai, kad ataskaitas būtų teikęs A. B., nėra jokių įrodymų, kad būtent A. B. asmeniškai teikė duomenis ir deklaracijas, naudodamasis asmeninių prisijungimų galimybe. Todėl, apelianto teigimu, neteisinga ir nepagrįsta teismo išvada, kad A. B. ir R. B., siekdami išvengti mokesčių, veikė bendrai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, kad jų susitarimas veikti bendrai apėmė ir neteisingų duomenų įrašymą į pelno mokesčio deklaracijas, ir jų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai.

2.4. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nuo pat įtarimų pareiškimo ir vėliau, teismo proceso metu, A. B., R. B. ir G. M. parodymais buvo patvirtinta, kad faktinė visų įmonių vadovė buvo R. B., o A. B. buvo tik formalus vadovas, todėl visą atsakomybę už įmonių veiklą prisiėmė ir prisiima R. B., todėl A. B. turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės visa apimtimi.

2.5. Apelianto manymu, liudininko G. M. apklausos metu duoti parodymai ir pateikti teiginiai, kad, neva, jis galimai informavo R. B., kad galbūt reikėtų įmonių pajamas apjungti ir skaičiuoti bendrai, tačiau tiksliai negalėjo nurodyti, nei kada, nei kur, nei kokiomis aplinkybėmis toks pokalbis galėjo įvykti, nėra joks nei tiesioginis, nei netiesioginis įrodymas apie tai, kad jis, kaip vyr. finansininkas, atliko savo pareigą ir tinkamai informavo R. B. apie tokią prievolę. Teigia, jog jis (apeliantas) asmeniškai su G. M. jokiomis temomis, susijusiomis su PVM mokėjimu ar skaičiavimais bei kitais klausimais, nėra bendravęs. Visus reikiamus dokumentus gaudavo ir perduodavo G. M. per R. B.. Tai, pasak apelianto, aiškiai patvirtino tiek R. B., tiek G. M. apklausos teisme metu ir niekas tų parodymų nepaneigė. Todėl galimas G. M. teiginių traktavimas apie neva tinkamą vadovų informavimą dėl susijusių įmonių veikos ir prievolių neturi jokio teisinio pagrindo.

2.6. Teigia, jog byloje nėra nė vieno tiesioginio ir neabejotino įrodymo dėl jam (A. B.) inkriminuotų nusikalstamų veikų. Jam pateikti kaltinimai ir jų pagrindu priimtas teismo nuosprendis pagrįsti prielaidomis, kurios nebuvo įrodytos teismo proceso metu. Vien tik dėl nesumokėtų mokesčių valstybei padaryta žala, anot apelianto, nėra tyčinio nusikaltimo įrodymas. Jo veiką galima vertinti tik kaip aplaidumą. Nurodo, jog teismo nuosprendyje pažymėta, kad tai yra pirmasis jo teistumas, todėl, apelianto manymu, neabejotinai, už jo aplaidžius veiksmus ar neveikimą jam turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, dekriminalizuojant jo veiką, arba pritaikytas kitas BK straipsnis, numatantis atsakomybę už aplaidumą, nes jam inkriminuotos veikos nėra nei tyčinės, nei pavojingos, o baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus.

2.7. Taip pat A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu valstybės naudai išieškoti solidariai iš jo ir R. B. 61 304,73 Eur sumą. Teigia, jog jie gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda. Jis (A. B.) turi 3 vaikus, todėl tokia prievolė yra neproporcinga ir perteklinė. Kadangi byloje buvo nagrinėjama 4 įmonių veikla ir pajamos konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu, apelianto manymu, nėra sudėtinga apskaičiuoti kiekvienam kaltinamajam skiriamą konkrečią prievolę sumokėti konkrečią sumą už kiekvieno konkrečią atsakomybę, jei ji būtų patvirtinta apeliaciniame procese.

2.8. Dėl VMI siųstų laiškų ir negalėjimo susisiekti nurodo, jog VMI siunčiami laiškai jam (A. B.) niekada nebuvo įteikti asmeniškai, todėl nuosprendžio argumentai, kad buvo jam įteikti ir jis juos ignoravo, neatitinka tikrovės. Nurodo, jog bylos medžiagą pradėjus tirti FNTT, buvo gauti pirmieji siųsti laiškai, į kuriuos jis iš karto atsiliepė, nereikėjo jo (A. B.) ieškoti nei su policija pagalba, nei kaip nors kitaip.

2.9. Apelianto teigimu, beveik visa tai, kas išdėstyta jo apeliaciniame skunde, buvo pasakyta per baigiamąją jo (A. B.) kalbą, kuri buvo pagrįsta tuo, kad kaltinančioji pusė neįvykdė įrodinėjimo pareigos. Apeliantas, darydamas nuorodą į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2009, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad formuojamoje teismų praktikoje baigiamoji kalba – svarbi kaltinamo asmens gynybos priemonė, kuri yra garantuojama baudžiamojo proceso įstatymo ir kurią privalo užtikrinti teismas, teigia, jog pirmosios instancijos teismas, visiškai neatsižvelgdamas į gynybos išdėstytus esminius argumentus, dėl jų nuosprendyje nė žodžiu nepasisakydamas, apskritai šioje byloje paneigė pačios baigiamosios kalbos, kaip itin svarbios kaltinamojo gynybos priemonės, esmę ir tai lėmė rungimosi principo pažeidimą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.

9. Apeliaciniu skundu R. B. (toliau tekste ir – apeliantė) prašo: jos veiksmus 4 epizoduose perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalį į 223 straipsnio 1 dalį; pašalinti iš nuosprendžio 4 epizoduose nurodytą aplinkybę, kad dėl to, jog įmonė nebuvo įregistruota PVM mokėtoja, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2 epizoduose) ją išteisinti ir civilinio ieškinio netenkinti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad ji paslėpė, juolab tyčia, įmonių buhalterinius apskaitos dokumentus. Ji nuosekliai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, teikdama tiek rašytinius, tiek žodinius paaiškinimus, nurodė, kad įmonės buvo registruotos jos namų adresu (duomenys neskelbtini), ten buvo laikomi ir įmonių buhalteriniai dokumentai. Tačiau butas buvo parduotas, pardavusi butą ji kurį laiką neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, ji buvo keičiama keletą kartų, kraustantis buvo prarasta įvairių daiktų, tarp jų ir dalis buhalterinės apskaitos dokumentų. Pažymi, kad laikinai nuomojamų patalpų užraktai nebuvo keičiami, raktus turėjo ir nuomojamų patalpų savininkai, todėl į patalpas galėjo patekti pašaliniai asmenys. Iš esmės tokius pat paaiškinimus ji pateikė ir apklausta teisme.

3.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad buhalterinių dokumentų neišsaugojimas nebuvo naudingas įmonėms, o tuo pačiu ir jai (R. B.). Pasak apeliantės, tokį vertinimą patvirtina teismo nuosprendyje esanti informacija apie mažinamas sąnaudas įmonėms: psl. 29 – UAB „T. J.“ 66612 Lt už darbuotojų darbo užmokestį, Sodrą, nes nepateikti dokumentai – darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai; psl. 59 – UAB „T. T.“ 30038 Lt darbuotojų darbo užmokestis, Sodra, VMI, nes nepateikti dokumentai – darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2008 m.; psl. 60 – UAB „T. T.“ Š. komandiruotės 50347 Lt (pateikti kuro čekiai, bet nėra įsakymų); psl. 60 - UAB „T. T.“ Eurotunelis 8137 Lt; psl. 74 – UAB (duomenys neskelbtini) 61832 Lt už Š. ir G. komandiruotes. Visa tai bendrai sudaro 216966 Lt sumažintų išlaidų, o tai lėmė 32545 LT papildomai priskaičiuoto pelno mokesčio. Ir tai, pasak apliantės, yra ne visos išlaidos, kurių nebuvo galima deklaruoti dėl dingusių dokumentų, ir taip buvo padidinti finansiniai įsipareigojimai VMI. Pažymi, kad nuo 20 iki 40% klientų sumokėtų lėšų buvo išleidžiama paslaugoms užsienyje, jos pirktos iš fizinių asmenų. Šios paslaugos buvo reikalingos kiekvienam klientui, t.y. pasitikimas atvykus, būsto suradimas ir patvirtinimai, pagalba tvarkantis darbo dokumentus. Tokias paslaugas teikdavo fiziniai asmenys, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoije, Danijoje, Olandijoje. Už šias paslaugas būdavo sumokama grynaisiais, gaunant kvitus ir sąskaitas (Invoice). Šie dokumentai taip pat dingo,jų atstatyti nepavyko ir tai būtų ženkliai sumažinę pelno mokestį. Todėl darytina išvada, kad tyčia slėpti buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo motyvo.

3.3. Dėl įmonių neįregistravimo PVM mokėtojomis, anot B., keletas įmonių buvo įsteigta tikrai ne tam, kad išvengtų PVM. Iš pradžių buvo įsteigta VšĮ (duomenys neskelbtini). Įdarbinimo veikla buvo licenzijuojama, VšĮ (duomenys neskelbtini)turėjo licenziją, bet jos veikla buvo sustabdyta dėl skundo, vėliau vėl atstatyta licencija, todėl, kad veikla nenutrūktų, buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini). 2007 m. buvo įsteigtas (duomenys neskelbtini), nes A. B. planavo grįžti į Lietuvą, savarankiškai vykdyti veiklą. Tam tikrą laiką ji buvo vadovė, nes A. B. buvo ne Lietuvoje, o grįžęs jis perėmė įmonę. Nurodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta dėl veiklos atskyrimo – Jungtinėje Karalystėje įdarbinimo veikla taip pat buvo licenzijuota, įdarbinimo įmonės negalėjo teikti transporto, apgyvendinimo veiklos, todėl šias paslaugas teikė UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat ji paaiškino, kad didelė dalis įmonės pajamų buvo išleidžiama užsienyje, buvo perkamas būstas, dokumentų tvarkymas ir t.t. ir ją pakonsultavo, kad pinigai, išleisti užsienyje, neįskaičiuojami į sumą, nuo kurios mokamas PVM, o įskaitomi tik tie pinigai, kurie lieka jiems kaip uždarbis. Ji niekada neneigė, kad yra susijusi su A. B., ji mama, jis sūnus, tačiau niekada tarpusavyje įmonių pajamų nepliusavo, nes nežinojo, kad taip reikia daryti, dėl to ir nebuvo skaičiuojama, kaip paskaičiuota bylos medžiagoje. Nuslėpti PVM tyčios neturėjo, neregistravo, nes kiekviena įmonė buvo kaip atskiras vienetas, be to, buvome klaidingai konsultuoti. Ji, R. B., įmonių neregistravo dėl nežinojimo, kad reikia tai daryti, t.y. aplaidumo, neturėdama tyčios taip elgtis Pažymi tai, kad toks vertinimas nėra paneigtas jokiais bylos įrodymais.

3.4. Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymi, kad tai tikrai ne tos sumos (2008 m. paslaugos už 3060 Lt (kas atitinka 886,24 Eur) pardavimą, 2009 m. patirtos 6251 Lt (kas atitinka 1810,41 Eur) sąnaudos ir 2010 m. patirtos 782 Lt (kas atitinka 226,48 Eur) sąnaudos), kurias apsimokėtų tyčia neįtraukti į buhalterinę apskaitą, juolab, kad neįtrauktos ne tik pajamos, bet ir sąnaudos, kurios mažina pelno mokestį, todėl ir šiuo atveju negalima teigti, kad šios sumos neįtrauktos tyčia, juolab, kaip ir prieš tai aptartais atvejais, jokių įrodymų apie tai byloje nėra. Visa tai, anot apeliantės, patvirtina, kad ji buhalterinę apskaitą tvarkė ne apgaulingai, o aplaidžiai, t.y. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl jos veiksmai turi būti perkvalifikuoti į BK 223 straipsnio 1 dalį

3.5. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jai inkriminuotą apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą VšĮ (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ji padarė veikdama bendrininkų grupėje.

3.6. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog R. B., būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) steigėja ir UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) akcininke, tiesiogiai kontroliavo šias įmones, be to, būdama UAB (duomenys neskelbtini), kurio akcininku yra kaltinamasis A. B., vadove iki 2009-11-23, o vėliau, nebūdama susieta su šia įmone oficialiais darbo santykiais, faktiškai kontroliavo ir šią įmonę, ką teisiamajam posėdyje patvirtino ir liudytojas G. M., pareiškęs, kad dokumentus, reikalingus buhalteriniai apskaitai tvarkyti, jis gaudavo iš kaltinamosios R. B.. Apeliantės manymu, tai reiškia, kad visų keturių įmonių buhalterinę apskaitą tvarkė R. B. ir, jei apeliacinės instancijos teismas jos veiksmus perkvalifikuotų iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį, pagal šią normą turėtų atsakyti tik ji, o baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje iš nuosprendžio turėtų būti pašalinta. Taip pat teigia, jog bylą išnagrinėjęs teismas ir nusikaltimus pripažinęs tyčiniais, neatskleidė kiekvieno iš bendrininkų indėlio į inkriminuotus nusikaltimus bei šio indėlio reikšmės nusikalstamų veikų atlikimui. Bendrininko indėlis į daromą nusikalstamą veiką turi būti reikšmingas, o jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Šiuo atveju teismas neatskleidė, kuo gi pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų indėlis į daromas nusikalstamas veikas, ar jis buvo reikšmingas, esminis ir ar be vieno iš bendrininkų veiksmų nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos, ar ne. Tai yra itin svarbu vien dėl to, kad nustačius šio indėlio nereikšmingumą, t. y. kad be vieno iš bendrininkų veiksmų nusikalstamų veikų padarymas būtų įmanomas arba iš esmės nepasunkėtų, vienam iš bendrininkų baudžiamoji atsakomybė negalėtų kilti. Nagrinėjamu atveju byloje šios aplinkybės nebuvo nustatytos. Apibendrinant, bendrininkavimo požymiai šioje byloje nebuvo tinkamai atskleisti ir nustatyti, kadangi susitarimas bei tyčia buvo konstatuoti deklaratyviai, konkretūs veiksmai nebuvo aiškiai išdėstyti, bendrininkų indėliai į nusikalstamų veikų darymą reikšmė apskritai nebuvo vertinta. Iš to darytina išvada, kad BK 25 straipsnio nuostatos šioje byloje buvo pritaikytos netinkamai.

3.7. Taip pat, anot apeliantės, kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo pareikšti naudojant klampias formuluotes, deklaratyviai konstatuojant, kad egzistavo bendrininkų grupė ir, neindividualizuojant kiekvieno iš bendrininkų veiksmų, vieno iš bendrininko veiksmus priskiriant kitam bendrininkui, nors pastarasis net neturėjo jokių galimybių jų atlikti (pvz.: nebūnat susietam su įmone jokiais oficialiais darbo santykiais pateikti pelno mokesčio deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai ir nesumokėti pelno mokesčio ar neįregistruoti įmonės PVM mokėtoju bei nesumokėti šio mokesčio ir pan.), yra sunkiai suprantami, todėl buvo pažeista jos teisė į gynybą ir dėl šios priežasties nuosprendis keistinas.

3.8. Nurodo, jog tarp veikos ir padarinių turi būti nustatytas ne tikėtinas, t.y. atsitiktinis, bet būtinasis priežastis ryšys. Toks priežastinis ryšys reiškia, jog tam tikromis sąlygomis tam tikros veikos visada ar bent jau dažniausiai sukelia tam tikros rūšies pavojingus padarinius. Apeliantė visiškai sutinka su tuo, kad svarbių buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas sukelia aukščiau minėtas pasekmes, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, kad vien dėl to, jog įmonė nebuvo įregistruota PVM mokėtoja, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokį įsitikinimą suformavo atskirų kolegų pavyzdžiai, kurie dėl neapdairumo laiku neįsiregistravo PVM mokėtojais, o VMI pastebėjus ir nurodžius tai padaryti – jie nebuvo persekiojami už tai baudžiamąja tvarka. Taip pat apeliantei kelia abejonių, ar baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes gali sukelti nežymių sumų neįrašymas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Nustačius, kad tarp vieno iš minėtų veiksmų ir dėl kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, šios aplinkybės (veiksmai) turėtų būti pašalinti iš nuosprendžio. Dėl šios priežasties, apeliantės manymu, yra būtina apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti specialisto išvadą pateikusius specialistus – K. L., A. B. ir L. J..

3.9. Apeliantė taip pat nepripažįsta savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teigia, jog šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad ji (R. B.) suvokė, jog jos pateikiami duomenys, kurie vėliau finansininko buvo įrašyti į deklaraciją, buvo neteisingi ir ji norėjo išvengti mokesčių. Priešingai, pasak apeliantės, byloje nustatyta, kad ji neturėjo visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų ir tik dėl šios priežasties tam tikri duomenys nebuvo įtraukti į pelno mokesčio deklaracijas. Apeliantės manymu, vien tai, kad įmonė nebuvo įregistruota PVM mokėtoja ir į Lietuvos Respublikos valstybes biudžetą nesumokėjo PVM, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, t.y. tokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, ar jie būtų pripažinti neatsargiais, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, ar sutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jie tyčiniai, baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, jie nėra nusikalstami, todėl jie ne tik šalintini iš nuosprendžio, bet ir nepriteistina turtinė žala už jų atlikimą. Apeliantės manymu, išteisinus ją (R. B.) pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas.

3.10. Taip pat pažymi tai, jog didelė dalis to, kas išdėstyta šiame apeliaciniame skunde, buvo pasakyta per baigiamąsias kalbas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu visiškai neatsižvelgė į gynybos išdėstytus esminius argumentus ir dėl jų nepasisakė, paneigė jos baigiamosios kalbos, kaip itin svarbios kaltinamojo gynybos priemonės, esmę, tokiu būdu pažeidė rungimosi principą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje nuteistoji R. B. ir jos gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašė apeliacinį skundą tenkinti: jos veiksmus 4 epizoduose perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalį į 223 straipsnio 1 dalį; pašalinti iš nuosprendžio 4 epizoduose nurodytą aplinkybę, kad dėl to, jog įmonė nebuvo įregistruota PVM mokėtoja, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2 epizoduose) ją išteisinti ir civilinio ieškinio netenkinti. Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas Algirdas Cegelis prašė apeliacinį skundą tenkinti: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Prokurorė prašė nuteistojo A. B. ir nuteistosios R. B. gynėjo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Baudžiamoji byla perduotina prokurorui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 118 straipsnį, BPK 2, 164 straipsnius ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, kad prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų ir (arba) vykdyti teismo (teisėjo) nurodymų. Prokuroras, gindamas dėl nusikalstamos veikos pažeistas asmens, visuomenės ar valstybės teises bei teisėtus interesus, privalo baudžiamosiose bylose palaikydamas valstybinį kaltinimą veiksmingai įgyvendinti šią savo konstitucinę priedermę, nes valstybinio kaltinimo palaikymas yra valstybės funkcija, kuri įgyvendinama tik per prokurorus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, be kita ko, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), be kita ko, prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

6. Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį, t. y. išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas. Be to, apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinių skundų ribas, t. y. neturi būti apeliacinių skundų varžomas taip, kad sprendimas būtų iš esmės neteisingas, ir dėl to būtų pažeistos konstitucinės vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

7. Kaltinamajame akte suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais, byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys (BPK 219 straipsnio 2 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Šie reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-415-677/2016). Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje. Byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354/2008, 2K-250/2009). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas šios pareigos neatliko ir tai lėmė neteisėto, o kartu ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.

8. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kt. (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas)) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-44-303/2017).

9. Nagrinėjamu atveju be kaltinamajai R. B. pateiktų kaltinimų apgaulingai tvarkius UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 – 2011 metus (BK 222 straipsnio 1 dalis) bei, siekiant išvengti mokesčių, įrašius į 2008 ir 2009 metų pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini)pajamas ir pelną bei pateikimo juos valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio 1 dalis) kaltinimai buvo pateikti ir A. B., nurodant, jog jie:

1) veikdami bendrai, apgaulingai tvarkė VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 – 2012 metus (iki 2012-06-30), o būtent:

Šiais savo veiksmais kaltinamieji R. B. ir A. B. buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje;

2) veikdami bendrai, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 – 2012 metus (iki 2012-06-30), o būtent:

R. B. iki 2010-01-12 būdama vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2010-01-12 buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, akcininkė ir iki 2009-11-23 šios įmonės direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, bei A. B. iki 2009-11-23 nebūdamas susietas su UAB (duomenys neskelbtini) jokiais oficialiais darbo santykiais, o vėliau nuo 2009-11-23 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2008 – 2012 m. abu, nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini), realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu <...>, dėl ko buvo iškraipyta tikroji UAB (duomenys neskelbtini) ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 - 2012 m. (iki 2012-06-30).

Šiais savo veiksmais kaltinamieji R. B. ir A. B. buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje;

3) veikdami bendrai, siekdami išvengti mokesčių, įrašė į 2008, 2009 ir 2010 metų pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir pelną bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

R. B. iki 2010-01-12 būdama vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2010-01-12 buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)), įmonės kodas (duomenys neskelbtini)3, reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, akcininkė ir iki 2009-11-23 – šios įmonės direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, bei A. B. iki 2009-11-23 nebūdamas susietas su UAB (duomenys neskelbtini) jokiais oficialiais darbo santykiais, o vėliau nuo 2009-11-23 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2008 – 2011 m. abu, nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini), realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu <...> dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2008, 2009 ir 2010 m. nesumokėjo bendrai 24809 Lt (kas atitinka 7185,18 Eur) pelno mokesčio, iš jo, 6617 Lt (kas atitinka 1916,42 Eur) už 2008 m., 16327 Lt (kas atitinka 4728,63 Eur) už 2009 m. ir 1865 Lt (kas atitinka 540,14 Eur) už 2010 metus.

Šiais savo veiksmais kaltinamieji R. B. ir A. B. buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje;

4) veikdami bendrai, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 – 2012 metus (iki 2012-06-30), o būtent:

R. B. iki 2009-11-23 būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, bei A. B., būdamas vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir nuo 2009-11-23 būdamas šios įmonės direktoriumi, 2008 – 2012 m. abu, nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini), realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu <...> dėl ko buvo iškraipyta tikroji UAB (duomenys neskelbtini)ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 - 2012 m. (iki 2012-06-30).

Šiais savo veiksmais kaltinamieji R. B. ir A. B. buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

10. Pagal aukščiau nurodytas kaltinimų formuluotes R. B. ir A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

11. Vienas iš svarbių kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų, numatytų BPK 219 straipsnio 3 dalyje, yra nusikalstamos veikos padarymo laikas. Kaip matyti iš kaltinimų formuluočių, jose nurodoma, jog R. B. ir A. B. 2008 – 2012 m. abu, nepriklausomai nuo darbo santykių su bendrovėmis (VšĮ (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)) realiai valdydami šias įmones ir vadovaudami jų veiklai bei pagal savo užimamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šioms įmonėms ir priimti sprendimus pastarųjų vardu, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Toks nusikalstamų veikų padarymo laikotarpių nurodymas negali būti laikomas tiksliu, nes suformuluotas abstrakčiai abiems kaltinamiesiems kartu, jų nedetalizuojant ir neindividualizuojant konkrečiais laikotarpiais R. B. ir A. B.. Vadovaujantis teismų praktika, asmens kaltė turi būti įrodyta dėl kiekvieno konkretaus nusikalstamos veikos epizodo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaltinime neišskyrus kiekvieno kaltinamojo valdymo ir vadovavimo nurodytų įmonių veiklai laikotarpių, jų kaltė buvo įrodinėjama bendrai, o tokie kaltinamojo akto trūkumai lėmė tolimesnį netinkamą įrodinėjimo procesą.

12. Teisėjų kolegijos manymu, šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio 3 punkto ir 4 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, t. y. buvo pateiktas neišsamus ir nedetalizuotas R. B. ir A. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, veikiant bendrai, aprašymas, nenurodant kiekvieno iš jų nusikalstamų veikų padarymo laiko, o tai turėjo esminės įtakos įrodymų tyrimo ir vertinimo procesui. Taigi duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, neatitiko BPK 20 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui išsamiai surašyti R. B. ir A. B. pateiktus kaltinimus, nurodant kiekvieno iš jų valdymo ir vadovavimo nurodytų įmonių veiklai laikotarpius. Pažymėtina, kad esminiai kaltinamojo akto turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, nes jis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Taip suvaržoma ne tik kaltinamojo teisė į gynybą, neužtikrinamos kitų proceso dalyvių teisės, tačiau formuojama ydinga Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų neatitinkanti praktika, kai tiesiogiai už ikiteisminį tyrimą atsakingų institucijų (prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaiga) funkcijos nepagrįstai deleguojamos teisminei institucijai. Pastebėtina, kad pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą, šalinimas yra ne teismo, o už ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą atsakingos institucijos – prokuratūros – pareiga.

13. BPK 219 straipsnio 3 punkto ir 4 punkto reikalavimų neatitikimas laikomas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju apsiribojo kaltinamajame akte nurodytų veikų faktinėmis aplinkybėmis, nenustatė aukščiau paminėtų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neįvertino jų reikšmės byloje nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes bei priimant motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, todėl, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 254 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas.

14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aukščiau nurodytų kaltinamojo akto trūkumų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Ši baudžiamoji byla perduodama prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams (esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams) pašalinti.

15. Kadangi baudžiamoji byla perduodama prokurorui dėl surašyto iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinimo akto, kas trukdo nagrinėti bylą ir negali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo A. B. ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinių skundų argumentai paliekami nenagrinėti. Teiginiai pakartotinai galės būti nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, kai byla jam bus perduota su papildytu/pakoreguotu kaltinamuoju aktu, kuris atitiks BPK 219 straipsnio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Nuosprendį, ir perduoti baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą.

R. B. ir A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti nepakeistas.

Teisėjai V. P.-TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas