Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2024 m. vasario 29 d. J. V. turėjo mokestinę nepriemoką valstybei iš viso 42 691,81 Eur sumoje. Kaip matyti bylos duomenimis mokėtojas turėjo sąskaitas Ignalinos, Šilutės, Prienų taupa kredito unijoje, kuriomis nustatyti mokėjimai pažeidžiant kreditorių atsiskaitymo eiliškumą. Kaip matyti pridedamais įrodymais iš viso buvo atlikta 121 operacija kuomet vykdyti didžiausi atsiskaitymai su kitais kreditoriais. Šiuo atveju pareiškėjas pažeidė kreditorių eilę, nesilaikydamas mokėjimo tvarkos. Pirma eile eina žala, antra darbuotojai, o trečia valstybės biudžetas –VMI ir VSDFV. Kad laiku negavo dotacijų, tai neatleidžia nuo pareigos atsiskaityti su VMI nepažeidžiant įstatymų. Pažymėjo, kad po kreipimosi į teismą skolininkas prievolę valstybei yra įvykdęs, bet tiksliai nurodyti kada negali. Nurodė, kad per š. m. kovo – gegužės mėnesius jau yra susidaręs naujas J. V. dėl nesavalaikio pridėtinės vertės ir GPM ir PVM bei paskaičiuotų delspinigių įsiskolinimas 5359,34 Eur sumai, kuris nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Dėl J. V. kreipimosi į mokesčių administratorių atidėti ar sumažinti/atleisti nuo mokesčių mokėjimo duomenų neturi. Prašo taikyti poveikio priemones, skirti nuobaudą teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, kad mokestinė prievolė valstybei buvo įvykdyta jau po kreipimosi į teismą dienos, spręsti dėl nuobaudos griežtumo, įskaitant apsiribojimą įspėjimu, teismo kompetencijai palieka spręsti

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad jau dėl Covid situacijos ūkininkai buvo atsidūrę sunkioje padėtyje. Vyko streikai, važiavo su traktoriais, pieno gamintojai yra sunkioje padėtyje, dirba nuostolingai. Pieno gamintojai už pieną gauna po 15-20 ct už litrą, o savikaina yra 45 ct. Nurodė, kad dėjo pastangas, bandė atsiskaityti laiku, o kuomet sumokėjo nors ir pavėluotai, prašė VMI nutraukti bylą. Nurodė, kad laiku negavus dotacijos dirbti sudėtinga, nes reikia šieną gaminti, srutas išvežti, nupjauti žolę. Dėl susiklosčiusios situacijos žemės ūkio veikla, tame tarpe pieno gamyba, nuostolinga, taigi, ne iš blogos valios sudėtinga dirbti. Kai gavo iš Vyriausybės pagalbai skirtą dotaciją, kurią VMI pervedė per du kartus 14 854, 00 Eur sumoje ir 12 300,00 Eur sumoje, nedelsdamas atsiskaitė su valstybe. Trūkus šių piniginių lėšų, dar paėmė kreditą, kad visiškai padengti skolą. Reikalinga pirkti trąšas, perka dyzeliną, pašarus, tie pinigai taip ir susidengia. Ne tyčia savalaikiai nemokėjo, bet dėl krizinės situacijos. Prašo švelninti padėtį, pirmiau kreipėsi į pareiškėją dėl bylos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2024 m. kovo 4 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais, kuriame nurodyta, kad J. V. nuo 2002 m. balandžio 22 d. vykdo mišraus žemės ūkio veiklą, nuo 2007 m. yra (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojas. Vadovaujantis VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos mokestinės nepriemokos balansu, J. V. 2024 m. vasario 29 d. turėjo 42 691,81 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, iš kurios pridėtinės vertės mokestis 12 763,00 Eur (toliau – ir PVM) ir 8 283,54 Eur šio mokesčio delspinigiai; 17 996,49 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) ir 2 042,46 Eur šio mokesčio delspinigiai; 1 544,00 Eur žemės mokestis ir 49,04 Eur šio mokesčio delspinigiai; 13,28 Eur pagal vykdomuosius dokumentus. GPM ir PVM nepriemoka susidarė pagal J. V. pateiktas deklaracijas.

VMI duomenimis, J. V. turi tris atsiskaitomąsias banko sąskaitas – (duomenys neskelbtini); dvi mokėjimo kortelių sąskaitas - (duomenys neskelbtini).

Ignalinos kredito unijos 2023 m. gruodžio 27 d. pateiktais duomenimis, J. V. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis pradžiai buvo 33 483,61 Eur. Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 27 d. mokėtojas gavo 275 647,01 Eur pajamų ((duomenys neskelbtini)) ir, turėdamas mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. atsiskaitė su kitais kreditoriais ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš jo banko sąskaitų buvo atlikti turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. CK 6.930¹ straipsnis numato skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek bendrovei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Šiuo atveju J. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimo, kadangi jis, turėdamas pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu – sumokėti pridėtinės vertės mokestį, pridėtinės vertės mokesčio delspinigius, gyventojų pajamų mokestį, gyventojų pajamų mokesčio delspinigius, žemės mokestį, žemės mokesčio delspinigius, skolą pagal vykdomuosius dokumentus, šių mokesčių nesumokėjęs, atsiskaitė su vėlesnės eilės kreditoriais – (duomenys neskelbtini) ir kt. Tai patvirtina ne tik VMI pareiškime nurodytos aplinkybės, bet ir pateiktas Ignalinos kredito unijoje esančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 27 d. (b. l. 101-117), integruotos kliento informacijos balansų 2023 m. liepos 4 d. – 2024 m. vasario 29 d. išrašai (b. l. t. 1, b. l. 9-98).

Pažymėtina, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra imperatyviai nurodytos mokesčių mokėtojo pareigos, be kita ko, laiku ir tiksliai įvykdyti mokestines prievoles; bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. J. V. iš savo sąskaitų, pažeisdamas atsikaitymo eiliškumą, išmokėjo kreditoriams pinigų sumas, likdama skolingas valstybės biudžetui.

Pagal (duomenys neskelbtini) banko išrašą, per laikotarpį nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) po mokestinės nepriemokos prievolės susidarymo didžiausios sumos buvo sumokėtos: 2023 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) 4 105,72 Eur, kai mokėjimo dieną buvusi mokestinės nepriemokos suma – 45 885,49 Eur (t. 1, b. l. 11); 2023 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) 3 575,55 Eur, kai mokėjimo dieną buvusi mokestinės nepriemokos suma – 45 885,49 Eur (t. 1, b. l. 15), 2023 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) 1 217,78 Eur, kai mokėjimo dieną buvusi mokestinės nepriemokos suma – 46 873,97 Eur (t. 1, b. l. 17); 2023 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) 3 375,85 Eur, kai mokėjimo dieną buvusi mokestinės nepriemokos suma – 46 873,97 Eur (t. 1, b. l. 21) ir kt., iš viso 121 išeinantis mokėjimas.

Taigi, įvertinus aukščiau išvardintus ir byloje ištirtus duomenis, daroma išvada, kad aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad J. V. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne Valstybei. Dėl tokių J. V. veiksmų pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Sprendžiant asmens atsakomybės už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimus klausimą, reikalavimas atsiskaitymus su kreditoriais atlikti CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka savaime nesuponuoja pagrindo manyti, jog vėlesnių pagal nustatytą eilę kreditorių reikalavimai neturi būti patenkinami. Nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka V. A. pripažinti kalta padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jos veiksmuose yra visi būtinieji objektyvieji bei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. J. V. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Taip pat teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad J. V. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas pavojingesnių ANK pažeidimų kategorijai, J. V. eilę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat baustas ir už tai, kad neįregistravęs individualios veiklos pagal pažymą, teikė konsultacijas verslo valdymo ir vystymo pieno srityje bei pardavė trąšų, gavo pajamų, baustas už tai, kad nepateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos. J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino dėl VMI pareiškimo, aiškiai nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių savalaikiai neatsikaitė su valstybe, yra kritiškas ir nuoširdus, gavęs dotacijas bei pasiskolinęs lėšų atsiskaitė su VMI, padengdamas susidariusį įsiskolinimą. Šios aplinkybė pripažintinos jo padėtį lengvinančiomis ir turinčios reikšmės nuobaudos individualizacijai.

Taigi, įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kritišką požiūrį, pastangas mažinti susidariusį įsiskolinimą valstybei, finansinę padėtį, vertinant tai, kad nors ir pavėluotai, tačiau gavęs paramą, ką patvirtina teikta Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras pažyma dėl informacijos pateikimo 2023 m. išimtinės paramos pieno gamintojams ekonominiam gyvybingumui išsaugoti apie J. V. skirtą 14854,64 Eur išimtinę paramą, bei, pasak jo paties, pasiskolinęs trūkstamą dalį lėšų vis tik mokestinę prievolę valstybei įvykdė, už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. V. skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad anksčiau J. V. analogiškų nusižengimų nebuvo padaręs, dėjo pastangas dėl mokestinės nepriemokos padengimo ir ją iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje buvo visiškai padengęs, ką pripažino ir VMI atstovas teismo posėdžio metu, vykdo mišraus žemės ūkio veiklą, tame tarpe sietiną ir su pieno produkcijos gamyba/tiekimu, kuri, pasak jo, nūdienos situacijoje yra ekonomiškai nuostolinga, reikalaujanti paramos bei investicijų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimus, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra, J. V. skiriama nuobauda mažesnė nei sankcijoje numatyta.

Teismas sprendžia, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą –700 Eur septynių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.