Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovei Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Amber Gaming“ (toliau – Bendrovė ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus (toliau – Priežiūros tarnyba ir atsakovė) 2023 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. DIE-57 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-38“. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad pareiškėja nuo 2021 m. vykdo azartinių lošimų veiklą. Priežiūros tarnyba atliko pareiškėjos neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad iš elektroninio pašto adreso system@7bet.lt pareiškėjos klientams, susikūrusiems paskyrą naudojantis asmens identifikavimo priemonėmis Smart-ID ir mobiliuoju parašu, buvo išsiųsti elektroniniai laiškai, informuojantys apie galimybę prisijungimui prie lošėjo paskyros naudoti savo elektroninį paštą, kam reikėtų susikurti slaptažodį. Priežiūros tarnyba laikosi pozicijos, kad pareiškėjos elektroniniuose laiškuose pateikta informacija apie slaptažodžio sukūrimą skatina dalyvauti azartiniuose lošimuose, ką draudžia Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 10 straipsnio 19 dalis.

Pareiškėjos vertinimu, atsakovė be pagrindo plečiamai aiškino ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą. Teigia, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje skatinimo draudimas turėtų būti suprantamas siaurai, t. y. tik kaip agresyvių rinkodaros įtraukties priemonių naudojimo ir informacijos apie tokias priemones skleidimo draudimą. Ši norma nenustato absoliutaus draudimo skleisti bet kokią informaciją apie azartinius lošimus (įskaitant apie prisijungimo prie lošėjo paskyros būdą), o tik draudžia skleisti informaciją būtent apie minėto pobūdžio įtikinėjimo veiksmus ar priemones. Šios priemonės (veiksmai) aptariamos normos prasme gali būti tik tokios, kurios pagal savo esmę (turinį ir sukeliamas pasekmes) gali būti tiesiogiai prilygintos nuolaidoms, dovanoms, akcijoms, bandomiesiems lošimams, specialiems renginiams. Taigi ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nėra nustatyta draudimo azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms siųsti laiškus savo klientams (jų daliai) apie prisijungimo prie lošėjo paskyros būdus, kai tokiuose informaciniuose pranešimuose nėra informacijos apie aptartoje normoje išvardintas skatinamąsias ir joms tiesiogiai prilygintinas priemones.

Pažymi, kad Priežiūros tarnyba, aiškindama ir taikydama ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, nepagrįstai ignoravo tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus, kurių buvo siekiama priimant 2021 m. gegužės 20 d. ALĮ Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-337 (toliau – Pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte projekto rengėjai nurodė konkrečias priežastis ir tikslus, dėl kurių siūlė keisti ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto formuluotės aiškiai (expressis verbis) atskleidžia tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus – uždrausti konkrečias iki tol (iki 2021 m. liepos 1 d.) galimas ir joms tiesiogiai prilygintinas skatinimo priemones, t. y. akcijas, konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas, kitus renginius, nuolaidas, statymus ypatingomis sąlygomis, ir informacijos apie tokias priemones skleidimą. Aiškinamajame rašte nieko neužsimenama apie tai, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimu būtų ketinama lošimų organizatoriams drausti savo klientams skelbti informaciją apie azartinius lošimus apskritai, juolab apie prisijungimo prie paskyros būdą. Aiškinamajame rašte būtent konkrečių skatinimo priemonių išvardijimas ir skatinimo tik kaip tokių priemonių panaudojimo apibūdinimas parodo, kad įstatymų leidėjas skatinimu laikė tik minėtas priemones, t. y. skatinimo sąvoką suprato daug siauriau ir konkrečiau, nei ją interpretuoja atsakovė. Nurodo, kad jeigu įstatymų leidėjas būtų siekęs azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms uždrausti bet kokios informacijos skelbimą savo klientams (įskaitant informacinių pranešimų siuntimą), jis tą būtų konkrečiai ir aiškiai įvardinęs tiek aiškinamajame rašte, tiek Pakeitimo įstatyme. Tačiau to nepadarė, o tai patvirtina, kad Pakeitimo įstatymu tokio tikslo nebuvo siekiama.

Pažymi, kad Bendrovės siųstų elektroninių laiškų vienintelis tikslas buvo suteikti daliai klientų aktualią informaciją apie prisijungimo prie sukurtos paskyros būdą, nepriklausantį nuo trečiųjų šalių, t. y. naudojantis elektroniniu paštu ir tam tikslui sukurtu asmeniniu slaptažodžiu. Pareiškėja buvo pastebėjusi, jog trečiųjų šalių siūlomi asmenų tapatybės identifikavimo sprendimai ne visuomet tinkamai funkcionuodavo, dėl šios priežasties Bendrovė savo klientams pasiūlė trikdžiams atsparesnį alternatyvų prisijungimo prie paskyros būdą, t. y. naudojantis elektroniniu paštu ir tam tikslui sukurtu asmeniniu slaptažodžiu. Tokiu būdu taip pat buvo siekiama apsaugoti Bendrovės klientų interesus ir suteikti jiems kokybišką paslaugą, ateityje išvengiant galimų ginčų dėl paslaugų pagal nuotolinio lošimo sutartį neprieinamumo. Pažymi, kad priežiūros tarnyba pareiškėjos patikrinimą atliko gavusi ne pareiškėjos klientų skundus, o pareiškėjos tiesioginio konkurento skundą. Priežiūros tarnyba netyrė, ar elektroniniuose laiškuose pateikta informacija padarė neigiamą poveikį Bendrovės klientų elgesiui.

Nurodo, kad atsakovė nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1358-484/2018) ir savo pačios ankstesnių išaiškinimų (Priežiūros tarnybos interneto svetainėje paskelbta konsultacija dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose) susijusių su lošimų organizatorių teise siųsti naujienlaiškius klientams. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius, nes pareiškėja, žinodama Priežiūros tarnybos išaiškinimus, manė, kad ji gali siųsti naujienlaiškius savo klientams ir už tai nebūti baudžiama.

Pareiškėjos vertinimu, Priežiūros tarnyba riboja jos ūkinės veiklos laisvę, nes be teisėto pagrindo draudžia siųsti Bendrovės klientams informacinius pranešimus.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalis negalėjo būti pakeista, nes Pakeitimo įstatymu įtvirtinti ALĮ draudimai turėjo būti notifikuoti.

Pareiškėjos vertinimu, atsakovė nepagrįstai pareiškėjai paskyrė sankciją, numatytą ALĮ 29¹ straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja nepažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išaiškinimu (LVAT 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-641/2012), sankcijų taikyti už aiškiai nenustatytus draudimus negalima. Taigi net ir Priežiūros tarnybai laikantis pozicijos, kad pažeidimas buvo padarytas, ji neturėjo teisės taikyti pareiškėjai baudą kaip poveikio priemonę. Pareiškėjos padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis. Priežiūros tarnyba pripažino, kad pareiškėja niekam žalos nepadarė, neveikė tyčia. Be to, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, nustatytos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pareiškėja negavo jokios naudos.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės aiškinimu, nors ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, vis gi tokiomis priemonėmis (be ALĮ nurodytų specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Skatinimas dalyvauti lošimuose bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis (lošimo organizatorių interneto svetainėse, lošimo vietose, socialiniuose tinkluose ir kt.) draudžiamas.

Pažymi, kad azartinių lošimų organizavimas priskirtinas prie licencijuojamų veiklų. Šioms veikloms taikytini bendrieji ūkinės veiklos licencijavimo principai, kurių vienas iš pagrindinių yra tai, kad licencijuojamų veiklų teisiniams santykiams galioja principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“ ir negalioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Taigi šiuo metu galiojanti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcija nustato absoliutų skatinimo dalyvauti lošimuose draudimą. Be to, Lietuvoje teisiniu reguliavimu formuojama tokia valstybės teisinė politika, kurios esmė – azartinių lošimų neskatinimas. Tokia teisinė politika laikytina viešosios tvarkos dalimi.

Atsakovės vertinimu, negali būti toleruojami tokie veiksmai, kuomet lošimus organizuojančios bendrovės informaciniais pranešimais siekia atkreipti klientų dėmesį ir priminti jiems apie savo bendrovę, paraginti klientus „dabar“ susikurti slaptažodį, nukreipiant į lošimo organizatoriaus interneto svetainę, kurioje organizuojami nuotoliniai lošimai, todėl siųsti informaciniai pranešimai klientams laikytini skatinimu dalyvauti lošimuose ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme.

Pažymi, kad Aiškinamajame rašte pabrėžta, jog ,,Skatinimas dalyvauti lošimuose gali būti nukreiptas tiek esamiems klientams, tiek ir siekiant pritraukti naujų lošėjų“, dėl to Bendrovės atlikti veiksmai akivaizdžiai patenka į ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reguliavimo sritį.

Priežiūros tarnybos vertinimu, pareiškėja ALĮ 10 straipsnio 19 dalį aiškina nepagrįstai siaurinamai, t. y. negalima teigti, kad draudžiami tik lošimo organizatoriaus organizuojami specialūs renginiai, bandomieji lošimai, akcijos, nuolaidas, dovanos, kadangi, aiškinant lingvistiškai, žodis „įskaitant“ sieja sakinio dalį, esančią po šio žodžio, su pirmąja sakinio dalimi. ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis (be ALĮ nurodytų specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose.

Pažymi, kad po Priežiūros tarnybos konsultacijos pateikimo buvo pakeistas ALĮ nustatytas teisinis reglamentavimas, todėl Priežiūros tarnybos išaiškinimas pateiktas iki Pakeitimo įstatymo ginčo teisiniams santykiams yra neaktualus.

Nurodo, kad Priežiūros tarnyba atskleidė skatinimo sąvoką ir atskleidė bendrą nuomonę apie tokiais pranešimais lošėjams daromą įtaką (neigiamą žalą).

Pareiškėja nepagrįstai kvestionuoja ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą, nes administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Konstatavus, kad pareiškėja, išsiųsdama tokio pobūdžio naujienlaiškius, skatino esamus lošėjus dalyvauti Bendrovės organizuojamuose lošimuose ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus, pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 (toliau – Aprašas), 5 punktu, buvo apskaičiuotas baudos dydis nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir paskirta 6 000 Eur bauda.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo nėra susiformavusi teismų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-84-415/2024 dar tik pasisakys dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo. Pareiškėjos įsitikinimu, išsiųsti informacinio pobūdžio elektroniniai laiškai klientams, siekiant užtikrinti su jais tinkamą komunikavimą, nepatenka į ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje skatinimo lošti draudimą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjos siųstus elektroninius laiškus gavo ne tik aktyvūs, bet ir pasyvūs lošėjai, todėl tokio pobūdžio informacijos paskleidimas patenka į ALĮ 10 straipsnio 19 dalies skatinimo lošti draudimą.

Skundas iš esmės tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Priežiūros tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. DIE-57, kuriuo pareiškėjai už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą skirta 6 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Priežiūros tarnyba 2022 m. rugsėjo 2 d. gavo paklausimą dėl pareiškėjos siunčiamo elektroninio laiško, kuriame informacija apie slaptažodžio priminimą galimai prieštarauja ALĮ reikalavimams, susijusiems su draudimu skatinti lošti. Priežiūros tarnybai pateiktas elektroninis laiškas (antraštė ,,Jo prireiks jungiantis su el. paštu!“), 2022 m. rugpjūčio 20 d. gautas iš 7bet Support , kuriame nurodami pareiškėjos prekės ženklai, primenama, kad prisijungimams prie 7bet paskyros naudojant el. paštą yra reikalingas slaptažodis, kviečiama slaptažodį susikurti dabar. Minėtame laiške pateiktoje informacijoje esanti aktyvi nuoroda ,,Susikurti slaptažodį“, nukreipia į UAB ,,Amber Gaming“ interneto svetainės puslapį https://7bet.lt/set-password/ , aktyvi nuoroda ,,7bet.“ (UAB ,,Amber Gaming“ prekės ženklas) nukreipia į UAB ,,Amber Gaming“ interneto svetainę https://7bet.lt/en/. Taip pat pateikiama informacija, kad ,,gavai šį laišką, nes esi registruotas 7bet vartotojas“.

Priežiūros tarnyba pagal paklausimą atliko patikrinimą, kaip UAB ,,Amber Gaming“ laikėsi ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimų bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką (Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. IVL-1507 „Dėl UAB ,,Top Sport“ ir UAB ,,Amber Gaming“ siunčiamos informacijos įvertinimo“). Patikrinimo metu pareiškėja teikė informaciją ir paaiškinimus dėl aukščiau minėtos siunčiamos informacijos apie slaptažodžio priminimą. Pareiškėja pateikė dviejų siųstų elektroninių laiškų tekstus: 1) ,,Sveikiname prisijungus prie 4bet! Pastebėjome, kad paskyrą sukūrei su Smart-ID ar m. parašu. Taigi, prisijungti prie savo paskyros visuomet galėsi naudodamas vieną iš šių būdų. Taip pat prisijungti prie paskyros gali ir su el. paštu, tik tau prireiks slaptažodžio. Spausk apačioje esantį mygtuką ir susikurk slaptažodį dabar!”. 2) ,,Primename, kad prisijungimams prie savo 7bet paskyros naudojant el. paštą, tau bus reikalingas slaptažodis. Spausk apačioje esantį mygtuką ir susikurk slaptažodį dabar!”.

Ginčijamu įsakymu nustatyta, kad pareiškėjos operacijų vadovo J. B. sprendimu nuo 2022 m. birželio mėnesio pradžios iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos išsiųsti du elektroniniai laiškai 8 038 pareiškėjos klientams apie slaptažodžio priminimą / sukūrimą su aktyviomis nuorodomis, nukreipiančiomis į pareiškėjos interneto svetainę, galimai atkreipė laišką gavusių klientų dėmesį į pareiškėją ir jos teikiamas paslaugas bei galimai skatino apsilankyti pareiškėjos interneto svetainėje https://7bet.lt/, kurioje pareiškėja teikia azartinių lošimų veiklos paslaugas, todėl padarė išvadą, kad minėta informacija apie slaptažodžio priminimą / sukūrimą yra galimai skatinanti dalyvauti azartiniuose lošimuose, tuo pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą. Nutarė už konstatuotą pažeidimą pareiškėjai skirti 6 000 Eur baudą.

Nesutikdama su Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu, pareiškėja įsakymą apskundė teismui. Pareiškėja skunde teigia, kad pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, net jeigu ir buvo pažeidimas, jis turėtų būti laikomas mažareikšmiu. Pareiškėja taip pat nesutinka su paskirta bauda.

Nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui aktualios Azartinių lošimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 patvirtinto Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo, Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DIE-803 patvirtintų Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisyklių nuostatos.

Dėl Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalies aiškinimo

Pareiškėja nesutinka, kad ji pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Teigia, kad įstatymų leidėjas, inicijuodamas ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą, neturėjo ketinimų viską uždrausti, siekė uždrausti tik aktyvius skatinimo veiksmus ir informacijos skelbimą apie šiuos veiksmus. Pareiškėjos teigimu, ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nurodytos „panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“ gali būti tik tokios priemonės, kurios pagal savo esmę (turinį ir sukeliamas pasekmes) gali būti tiesiogiai prilygintos nuolaidoms, dovanoms, akcijoms, bandomiesiems lošimams, specialiems renginiams. Todėl, pareiškėjos vertinimu, aptariamos ALĮ nuostatos prasme bet kokio pobūdžio informacija apie lošimų organizatorių ir jo teikiamas paslaugas negali būti laikomi „skatinimu“ dalyvauti lošimuose.

Atsakovės teigimu, ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nustatytas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose. ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis (be ALĮ nurodytų specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose.

Iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusioje ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje buvo įtvirtintas draudimas skatinti dalyvauti lošimuose konkrečiais įstatyme išvardintais būdais. Pagal minėtą ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, Lietuvos Respublikoje buvo draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose šiais būdais: 1) suteikti teisę lošėjui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus; 2) ne lošimų organizavimo vietose ar lošimų organizatoriaus interneto svetainėje organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus.

Nuo 2021 m. liepos 1 d. galiojanti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcija numato, kad „Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose.“

ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Azartinių lošimų įstatyme nedraudžiama lošimo organizatoriams savo interneto svetainėje ir lošimo organizavimo vietose skatinti dalyvauti lošimuose, tai yra organizuoti konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus. Azartinių lošimų įstatymas taip pat nedraudžia lošimų reklamos, todėl potencialiam lošėjui sužinojus apie lošimo paslaugas ir apsilankius nuotolinio lošimo svetainėje, dėmesį atkreipia tituliniuose šių svetainių puslapiuose skelbiama informacija apie lošimų organizatorių vykdomas akcijas ar konkursus. Skatinimas dalyvauti lošimuose gali būti nukreiptas tiek esamiems klientams, tiek ir siekiant pritraukti naujų lošėjų. Galiojantis įstatymas nustato tik draudimą suteikti teisę lošėjui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus. Šis draudimas nėra pakankamas, nes asmuo apsilankęs lošimo organizavimo vietose ar lošimo svetainėje tiesiogiai skatinamas dalyvauti kitais būdais, tai yra dalyvauti konkursuose, akcijose, gauti nuolaidas, atlikti statymus ypatingomis sąlygomis ir pan. Lošimų organizatorių rengiamos skatinimo priemonės patraukia potencialių lošėjų, ypač jaunesnių asmenų dėmesį, sužadina smalsumą, padeda lengviau apsispręsti išbandyti lošimus. Skatinant lošti siūloma dalyvauti įvairiuose renginiuose, siūloma atlikti statymus ypatingomis sąlygomis. Tokios priemonės lošimuose didina lošimų patrauklumą, skatina lošti ilgiau, lošimams išleisti didesnes sumas, o tai skatina priklausomybės nuo azartinių lošimų riziką. Parengtu Projektu siekiama nustatyti skatinimo dalyvauti lošimuose draudimą Lietuvos teritorijoje, tokiu būdu mažinant lošimams išleidžiamas sumas, lošimams leidžiamą laiką, lošimų patrauklumą ir galimas lošimų sukeliamas neigiamas pasekmes visuomenei.

Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog projektu siūloma nustatyti draudimą skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis, tai yra draudimą bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Nurodoma, kad priėmus Projektą bus sudarytos sąlygos mažinti lošimų sukeliamas neigiamas pasekmes visuomenei, sumažintas lošimų patrauklumas, turėtų mažėti lošimams išleidžiamos sumos ir trumpėti lošimams leidžiamas laikas. Projektas sudarys sąlygas mažinti lošimų patrauklumą, todėl gali sumažėti lošiančių asmenų skaičius ir lošimų organizatorių pajamos.

Vertinant aptariamą Įstatymo nuostatą ir jos priėmimo lydimąją medžiagą, nėra teisinio pagrindo teigti, kad visiškai uždraustas lošimų organizatoriaus kontaktas bei bendravimas su lošėjais.

Tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-469/2022 pabrėžė, kad Lietuvos valstybėje formuojamos teisinės politikos azartinių lošimų srityje, kaip viešosios tvarkos sudėtinės dalies, vertybiniai interesai, paskirtis ir tikslai – neskatinti azartinių lošimų ir taip (ap)saugoti visuomenę bei atskirus jos narius nuo itin sunkių aktyvaus (nesustojamo) lošimo padarinių asmens finansinei padėčiai, sveikatai ar net gyvybei, kad nurodytu teisiniu reguliavimu formuojama valstybės teisinė politika, kurios esmė – azartinių lošimų neskatinimas, - nesudaro pagrindo priešingai išvadai (kad nauju teisiniu reguliavimu siekiama visiškai uždrausti bendravimą tarp lošimų organizatoriaus ir lošėjo). Pirmiausia, nurodyta atsakovo teismų praktika nėra aktuali nagrinėjant šį administracinį ginčą, kadangi civilinės bylos ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas teisės aiškinimas pateiktas sprendžiant išimtinai privataus pobūdžio civilinį ginčą, o ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimai paminėti kaip teisinės argumentacijos dalis, pagrindžiant kasacinio teismo išvadą dėl nuoseklios valstybės politikos azartinių lošimų srityje. Kasacinis teismas nepateikė šioje administracinėje byloje tiesiogiai taikytinos teisės normos aiškinimo taisyklės.

Pažymėtina ir tai, kad lošimai yra ir civilinės teisės reguliuojami santykiai (CK 6.243-6.244 str.), kur būdingas bendrųjų sutarties vykdymo principų taikymas (CK 6.200 straipsnis. Sutarties vykdymo principai: Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (2 dalis); sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (3 dalis); jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (4 dalis)), kas būtų neįgyvendinama šalims nebendraujant lošimo sutarties vykdymo metu.

Tad, atsižvelgus į ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo įstatymo lingvistinę formuluotę ir projekto aiškinamajame rašte išdėstytus argumentus dėl papildomo lošimų skatinimo draudimo (įvertinus pakeitimo tikslą), darytina išvada, kad lošimo paslaugų skatinimu laikytini bet kokie veiksmai, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantys apsispręsti dalyvauti lošimuose, tačiau įprasti sutarties šalių bendravimo ir bendradarbiavimo veiksmai, neskatinantys dalyvauti lošimuose, negali būti laikomi draudžiamais remiantis minėta įstatymo nuostata. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad ALĮ 20-3 straipsnio nuostatos numato bendravimą ir kontaktavimą su lošėjais: „asmeniui, sudariusiam nuotolinio lošimo sutartį, lošimų organizatorius suteikia kodą ir (ar) slaptažodį, kurie reikalingi dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose ir pagal kuriuos galima aiškiai nustatyti lošėjo tapatybę“ (5 dalis). Kokia forma ir kokios priemonės laikytinos skatinančiomis dalyvauti lošimuose yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės ir turi būti nustatytos vertinant konkrečia forma ir konkrečia priemone paskelbtą informaciją.

Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė nei skundžiamame administraciniame sprendime, nei teismui teiktuose raštu ir žodžiu paaiškinimuose nuostatos, draudžiančios siųsti klientams elektroniniu laišku naujienas, įtakojančias lošimo sutarties vykdymą ar numatančios konkrečias priemones, kuriomis (ne)galima bendrauti su klientais. Be to, teismo posėdžio metu paaiškinimuose pateiktas argumentas, jog tapati informacija, pateikiama lošėjų paskyrose, nebūtų skatinimas lošti, tik patvirtina teismo išvadą, kad el. laiškų turinys nebuvo skatinimo lošti atvejis. Pažymėtina, kad atsakovo išvada apie bendravimo el. paštu draudimą ir vertinimą kaip skatinamąją priemonę nėra pagrįsta, kadangi nebuvo taikytas sisteminis ALĮ įstatymo aiškinimas (pvz., nuostatos, numatančios bendravimą su lošėjais ir informacijos jiems teikimą, sutarčių vykdymo bendrieji principai).

Taip pat sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog būtent atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikytinas viešosios teisės principas – „leidžiama viskas, kas nėra uždrausta“. Tuo tarpu pareiškėjas yra privatus ūkio subjektas, o vien tai, kad jo vykdoma ūkinė veikla yra licencijuojama, neduoda pagrindo jam taikyti viešiesiems ūkio subjektams taikytinų pagrindinių veiklos principų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (žr., pvz., LVAT 2004 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N12-150/2004, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1155-575/2020). Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjui buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal specialų įstatymą, o vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau nei nustatė įstatymų leidėjas, negalima (žr., pvz., LVAT 2004 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N7-1148/2004, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N575-475/2012, 2020 balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1155-575/2020 ir kt., 2023 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1173-624/2023). Tad kiekvienas ūkinės veiklos draudimas ar ribojimas turi būti ne tik pagrįstas, adekvatus siekiamam tikslui, bet ir aiškiai suformuluotas, kad licencijuojami ūkio subjektai aiškiai savo elgesį ir ūkinę veiklą organizuotų pagal įstatymo reikalavimus. Esant neaiškiam teisiniam reguliavimui labai svarbus konkrečią ūkinę veiklą prižiūrinčios institucijos vaidmuo, teikiant prižiūrimiems subjektams metodinę pagalbą (ar neklaidinant teikiama metodine pagalba) dėl ūkinės veiklos elgesio koregavimo. Šią išvadą patvirtina Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio nuostatos dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros principų, numatant pirmiausia minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos, nediskriminavimo, planavimo, viešumo, metodinės pagalbos teikimo reikalavimus vykdant licencijuojamų ūkio subjektų valstybinę priežiūrą. Tai susiję ir su konstitucinio ūkinės veiklos laisvės principo realizavimu teisės sistemoje bei tuo, kad būtent įstatymo lygmens teisės akte turi būti įtvirtintas ūkinės veiklos licencijavimas ir jo sąlygos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str., Civilinio kodekso 2.77 str. 1 d.), taip pat su konstituciniu teisinio tikrumo reikalavimu, numatančiu, kad nėra nusikaltimo be įstatymo (lot. nullum crimen sine lege), t. y. veika, kuri pagal padarymo metu galiojančius (pvz., baudžiamuosius ar administracinius) įstatymus yra neuždrausta, nelaikoma neteisėta, bei su gero viešojo administravimo laikymusi. Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šalių argumentus, kad „panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“ gali būti tik tokios priemonės, kurios savo esme (turiniu ir sukeliamomis pasekmėmis) gali būti prilygintos nuolaidoms, dovanoms, bandomiesiems lošimams, specialiems renginiams (pareiškėjo pateiktas siauresnis aiškinimas), arba, kad „panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“ yra netgi bendravimas su sutarties šalimi (lošėjais) elektroniniu paštu teikiant jiems informaciją, susijusią su nuotolinės lošimo sutarties vykdymu (atsakovo pateiktas platesnis aiškinimas). Apibendrinus išdėstytą argumentaciją, darytina išvada, kad lošimo paslaugų skatinimu laikytini bet kokie veiksmai, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantys apsispręsti dalyvauti lošimuose, tačiau įprasti sutarties šalių bendravimo ir bendradarbiavimo veiksmai, neskatinantys dalyvauti lošimuose, negali būti laikomi draudžiamais remiantis minėta įstatymo nuostata.

Dėl Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalies pažeidimo

Byloje taip pat būtina nustatyti, ar atsakovės atlikto patikrinimo metu užfiksuota pareiškėjos klientams išsiųstuose elektroniniuose laiškuose nurodyta informacija apie galimybę prisijungti prie pareiškėjos svetainėje sukurtos paskyros ne tik naudojantis m. parašu ar Smard-ID, tačiau ir susikūrus slaptažodį, laikytina skatinimu dalyvauti lošimuose ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjos klientai skatinami lošti, nes pareiškėjos laiške yra aktyvi nuoroda nukreipianti klientą į pareiškėjos interneto svetainę. Pareiškėja skunde nurodo, kad elektroniniai laiškai pareiškėjos klientams buvo išsiųsti, nes prisijungimas, naudojantis trečiosios šalies (Smart-ID arba mobiliuoju elektroniniu parašu) paslaugomis, dažnai neveikia arba veikia su sutrikimais ir klientai, neturėdami susikūrę asmeninio slaptažodžio, netekdavo galimybės prisijungti prie savo paskyros. Be to, atsakovė nenustatė, kad pareiškėjos klientai dėl išsiųstų laiškų patyrė neigiamas pasekmes.

Nėra ginčo tarp šalių dėl faktinės aplinkybės, jog iš tikrųjų iki aptariamų el. pranešimų klientams išsiuntimo pareiškėjos svetainėje sukurtos paskyros naudojantis m. parašu ar Smard-ID naudojimas būdavo su trikdžiais, t. y. kad buvo realus poreikis, siekiant tinkamai vykdyti sudarytas nuotolinio lošimo sutartis su klientais, keisti ar tobulinti prisijungimo būdus.

Viena iš žodžio „skatinti“ reikšmių – prašyti, kad paskubėtų, žadinti, sukelti, palaikyti ar stimuliuoti norą, palinkimą ką daryti (žr. interneto svetainėje: http://www.lkz.lt). Šis žodis nėra tapatus „informuoti“ (pranešti, duoti nurodymų, žinių, informacijos) ar „atkreipti dėmesį“ (atsukti, atgręžti, sutelkti, sudominti, sukoncentruoti) žodžiams ar žodžių junginiams.

Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime Dickinger and Omer, C-347/09 yra išaiškinęs, kad <...> reklama negali būti siekiama žadinti įgimto vartotojų polinkio lošti skatinant juos aktyviai dalyvauti lošimuose, pavyzdžiui, vaizduojant lošimus kaip įprastą dalyką arba didinant lošimų patrauklumą dėmesį patraukiančiais reklaminiais pranešimais, kuriuose viliojama dideliais laimėjimais. Visų pirma, reikėtų atskirti monopolio turėtojo strategijas, kuriomis siekiama tik informuoti potencialus klientus apie esamus produktus ir užtikrinti reguliarų naudojimąsi azartinių lošimų paslaugomis nukreipiant lošėjus į kontroliuojamus procesus, nuo tų strategijų, kurių tikslas – kviesti ir skatinti aktyviai dalyvauti tokiuose lošimuose. Be to, tam, kad būtų suderinami su tikslu kovoti su nusikalstamumu ir su tikslu sumažinti galimybes lošti, nacionalinės teisės aktai, <…> turi būti grindžiami išvada, kad su lošimais susijusi nusikalstama veikla ir sukčiavimas, taip pat priklausomybė nuo lošimų atitinkamos valstybės narės teritorijoje yra problema, kurią galėtų išspręsti licencijuotos ir reglamentuotos veiklos praplėtimas, ir leisti vykdyti tik saikingą ir griežtai apribotą tuo, kas būtina, norint nukreipti vartotojus rinktis kontroliuojamus lošimo tinklus, reklamos veiklą.

Į bylą pateikta Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (konsultanto) psichologo O. M. (O. M.) 2022 m. lapkričio 23 d. konsultacinė išvada, kurioje nurodoma, kad bet kuris vartotojas, turintis tikslą pramogauti lošdamas internetu, tikėtina turi pakankamą žinių kiekį paskyrai susikurti, vadinasi darytina prielaida, kad, įvykus prisijungimo sutrikimams, iškilus poreikiui pasikeisti prisijungimo būdą ar susikurti slaptažodį, vartotojas (lošėjas) turės pakankamai sąmoningumo susigaudyti, kurioje vietoje jam ieškoti pagalbos. Todėl, siųsdama elektroninį laišką dėl slaptažodžio sukūrimo, pareiškėja galimai siekia atkreipti vartotojo (lošėjo) dėmesį ir priminti apie savo siūlomas paslaugas. Pasak psichologo ne visi asmenys, dalyvaujantys lošimuose, sugeba lošti atsakingai, dalis jų kenčia nuo lošimų priklausomybės.

Pažymėtina, kad konsultacinėje išvadoje pateikta abstrakti nuomonė nėra grįsta konkrečių aptariamų el. laiškų turinio išsamia analize santykyje su esamu teisiniu reguliavimu. Juo labiau, kad atsakovas neneigė, jog skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu viešai prižiūrimiems ūkio subjektams teikė metodinę konsultaciją apie naujienlaiškių siuntimo klientams galimybę.

Šiame kontekste primintina, kad institucija turėjo pateikti aktualų ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo, išaiškinimą, nes tokią teisę Institucijai, kaip viešojo administravimo subjektui, suteikia VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį Institucijos veiklos principas yra metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimas, 32 straipsnio 1 dalis, pagal kurią ūkio subjektų konsultavimas yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis, 31 straipsnio 3 dalies 4 punktas, pagal kurį Institucija taiko poveikio priemones ūkio subjektams įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad Priežiūros tarnyba neteikė aktualaus turinio ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo išaiškinimo, tuo tarpu paskelbtas Priežiūros tarnybos tinklalapyje neaktualaus turinio išaiškinimas galėjo klaidinti ūkio subjektus dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo jos siunčiamiems elektroniniams laiškams.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja pateikė dviejų siųstų elektroninių laiškų tekstus: 1) ,,Sveikiname prisijungus prie 4bet! Pastebėjome, kad paskyrą sukūrei su Smart-ID ar m. parašu. Taigi, prisijungti prie savo paskyros visuomet galėsi naudodamas vieną iš šių būdų. Taip pat prisijungti prie paskyros gali ir su el. paštu, tik tau prireiks slaptažodžio. Spausk apačioje esantį mygtuką ir susikurk slaptažodį dabar!”. 2) ,,Primename, kad prisijungimams prie savo 7bet paskyros naudojant el. paštą, tau bus reikalingas slaptažodis. Spausk apačioje esantį mygtuką ir susikurk slaptažodį dabar!”.

Teismo vertinimu, toks informacijos apie prisijungimą prie jau sukurtos paskyros būdų praplėtimą (m. parašas, Smart-ID, slaptažodis) pateikimas, koks užfiksuotas skundžiamame Įsakyme, savaime nedidina lošimų patrauklumo ir negali turėti įtakos keičiant pareiškėjos vartotojų nuomonę, nuostatas ar apsisprendimą skatinti naudotis pareiškėjos paslaugomis daugiau nei jie tai daro įprastai. Pareiškėjos klientams išsiųstuose laiškuose nėra savaime sužadinamas vartotojo smalsumas, skatinimas impulsyvų norą lošti. Nors prisijungusiems prie pareiškėjos interneto portalo iš tiesų gali kilti noras dalyvauti lošimuose, tačiau pareiškėjos laiške nėra raginama lošti, o pateikiama informacija apie prisijungimo prie paskyros galimybes, kas tiesiogiai susiję su nuotolinių lošimų sutarčių vykdymu. Teismas, įvertinęs Įsakyme išvardintą pareiškėjos elektroniniuose laiškuose išsiųstuose pareiškėjos klientams informaciją, ALĮ 10 straipsnio 19 dalies normos tikslus ir paskirtį, konstatuoja, jog pareiškėjos dviejuose siųstuose elektroniniuose laiškuose pateikta informacija savaime (neaiškaus teisinio reguliavimo kontekste viešinant atsakovei konsultaciją, leidžiančią naujienlaiškių siuntimą, ir nesant kitokios metodinės pagalbos ar konsultacijos) nėra skatinanti dalyvauti lošimuose ir nepažeidžia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies draudimo.

Atsakovas taip pat akcentuoja, jog el. laiškuose buvo naudojamas pareiškėjo logotipas bei prekės ženklas (7bet), kas sustiprino užslėpto skatinimo dalyvauti lošimuose įspūdį, tačiau pažymėtina, kad šie žymenys yra teisėtos identifikavimo vieno juridinio asmens nuo kito priemonės, naudojamos įprastai ūkinėje komercinėje veikloje, todėl jų naudojimas susirašinėjimo dokumentuose negali būti laikoma skatinimu imtis tam tikrų veiksmų.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą, nesutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, jog bendrovės siųsti naujienlaiškiai yra „akivaizdus užslėptas skatinimas dalyvauti lošimuose, kuris draudžiamas pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį“. konstatuoja, kad atsakovės 2023 m. vasario 2 d. Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta 6 000 Eur bauda naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas, o pareiškėjos skundas iš esmės tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Dėl pranešimo Europos Komisijai apie ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad, prieš priimant pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo pakeista ALĮ 10 straipsnio 19 dalis, apie pakeitimus turėjo būti informuota Europos Komisija remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. rugsėjo 15 d. direktyva (ES) 2015/1535, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatomis. Pareiškėjos teigimu, draudimo skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis taikymas ir nuotolinio lošimo paslaugoms traktuotinas kaip informacinės visuomenės paslaugos taisyklė Direktyvos (ES) 2015/1535 prasme, o tokia taisyklė turėjo būti notifikuojama.

Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. rugsėjo 15 d. direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – ir Direktyva), 7 straipsnio 1 dalis numato, kad laikydamosi 7 straipsnio, valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, išskyrus tuos atvejus, kai jis tik perima visą tarptautinio ar Europos standarto tekstą, kuomet užtenka pateikti informaciją apie atitinkamą standartą; jos taip pat pateikia Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei tos priežastys nėra aiškios iš projekto.

Lietuvos standartizacijos departamentas, vadovaudamasis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, praneša Europos Komisijai apie kiekvieną iš Lietuvos valdžios institucijų gautą techninio reglamento projektą. Informavus Europos Komisiją, prasideda 3 mėnesių projekto sustabdymo procedūra, kurios metu Komisija ar kitos valstybės narės turi teisę išsakyti komentarus dėl pateikto techninio reglamento projekto, į kuriuo Lietuvos valdžios institucija turi atitinkamai reaguoti. Komentarų teikimo laikotarpiu projektą teikusi valdžios institucija techninio reglamento priimti negali. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pranešimo apie Lietuvos techninių reglamentų projektus procedūra vykdoma pagal Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 redakcija). Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. rugsėjo 15 d. direktyva (ES) 2015/1535 pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB.

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad Europos Komisijos techninio reglamento duomenų bazėje nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublika būtų pateikusi Europos Komisijai pranešimą apie Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-392, tačiau pažymėtina, kad iki pakeitimo galiojusios nuostatos buvo notifikuotos.

Įvertinus teismo, remiantis lingvistiniu, teleologiniu ir sisteminiu teisės akto aiškinimo būdais, pateiktą teisės normos aiškinimą, kad pakeitimas nedraudžia bendrauti su klientais sutarties vykdymo tikslu, - nebeaktualūs šie papildomi skundo argumentai dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiamas įsakymas naikinamas, taigi laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas gali nesilaikyti nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. akto redakcija).

Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovės 2 973,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros: 2023 m. kovo 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-2303-0129 (už skundo parengimą 1 821,05 Eur) ir 2024 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-2401-0336 (už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą 60,50 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 1 064,80 Eur), apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymais. Pareiškėja už skundą sumokėjo 22,50 Eur.

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu (skundo pateikimo) užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 799 Eur (2022 m. III ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 799 Eur lygu 4 497,5 Eur). Prašoma priteisti 1 821,05 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto užmokesčio dydžio.

Teisinių paslaugų teikimo metu (atstovavimo teismo posėdyje) užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2018,2 Eur (2023 m. III ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už atstovavimą teisme valandą, pasirengimą teismo posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Teismo posėdis truko 1 val. 25 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pareiškėja teismo prašo už advokato pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje priteisti 1 064,80 Eur, ši suma šiek tiek viršija maksimalų Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą užmokesčio dydį (2018,2 Eur x 0,1 koeficientas x 5 valandos (4 valandos pasirengimui, 1 teismo posėdis, maksimaliai apskaičiuota suma sudaro 1 009,1 Eur).

Pareiškėja taip prašo priteisti 60,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pateikimą teismui. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimo teisinę paslaugą, nes tokio prašymo parengimas – nesudėtingo, daugiau techninio pobūdžio veiksmo atlikimas, kuris nevertintinas atsietai nuo kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nors pareiškėjos skundas bylos išnagrinėjimo rezultato prasme iš esmės ir buvo patenkintas, tačiau, įvertinus tai, kad dalis pareiškėjos skundo argumentų nebuvo pagrįsti, - pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, pareiškėjai iš atsakovės priteistina dalis nuo 2 852,65 Eur (1 821,05 Eur + 1 009,1 Eur + 22,50 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iš esmės patenkinti pareiškėjos UAB „Amber Gaming“ skundą.

Panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2023 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. DIE-57.

Iš dalies patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjai UAB „Amber Gaming“ (juridinio asmens kodas 305600386) iš atsakovės Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188772052) 2 000,00 Eur (du tūkstančiai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.