- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2-4277-599/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36970-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas”
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovui VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2011-04-29 ieškovas su AB banku „Snoras“ sudarė akcijų pasirašymo sutartį Nr. 20110429/B2 dėl banko išleidžiamų akcijų įsigijimo ir nors ieškovas visus pinigus už akcijas sumokėjo, tačiau akcijų nuosavybės teise ieškovas neįgijo dėl banko nemokumo. 2011-11-22 sprendimu Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti AB bankas „Snoras“ įstatų pakeitimus dėl įstatinio kapitalo didinimo ir nurodė, jog AB bankas „Snoras“ akcijas apmokėję asmenys įgijo teisę reikalauti, kad AB bankas „Snoras“ jiems grąžintų sumokėtas pinigines lėšas. Ieškovas pateikė atitinkamą prašymą bankui, tačiausumokėtos lėšos ieškovui nebuvo grąžintos. 2011-11-24 Lietuvos bankas Sprendimu Nr. 03-196 atšaukė AB bankas „Snoras“ licenciją ir tai yra laikytina įvykusiu draudžiamuoju įvykiu pagal LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas ir per dvidešimt dienų nuo šio įvykio, t. y. ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 20 d. (imtinai), atsakovas ieškovui turėjo išmokėti draudimo išmoką, tačiau tai daryti atsisakė motyvuodamas, jog neišleistos emisijos akcijų pirkėjams nepriklauso indėlių draudimo išmoka, tokiu būdu atitinkamai ginčas persikėlė į teismą pagal visos eilės investuotojų ieškinį.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-07-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-687/2018 pripažino akcijų pirkėjų teises į indėlio draudimo išmoką, mokėtiną pagal LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas.Atsakovas draudimo išmoką (99‘995,25 EUR) išmokėjo ieškovui 2018-07-31, o kadangi atsakovas šią draudimo išmoką išmokėjo pavėluotai, tai atsakovui kilo pareiga sumokėti ieškovui ir palūkanas.Ieškovas iš pradžių kreipėsi žodžiu į atsakovą, o vėliau ir raštu, reikalaudamas palūkanų išmokėjimo, tačiau atsakovas palūkanų ieškovui taip ir nesumokėjo.Be to, iš ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovas laiku neišmokėjo draudimo išmokos, todėl vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis atsakovui kilo pareiga sumokėti ieškovui palūkanas. Ieškovas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad palūkanoms yra nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, apskaičiavo ir prašo teismo priteisti iš atsakovo 5 procentųdydžio palūkanas ieškinio senaties ribose. Be to, šis ieškinys yra reiškiamas 2020-12-29, todėl penkerių metų laikotarpis iki ieškinio pareiškimo prasideda 2015-12-29 ir kaip jau buvo minėta, atsakovas draudimo išmoką išmokėjo ieškovui 2018-07-31, todėl palūkanos yra skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2015-12-29 iki 2018-07-31 ir jos sudaro 12‘944,59 EUR sumą (99‘995,25 EUR x 5 proc. /365 d. x 945 d.). Be to, Vilniaus apygardos teismas 2020-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-286-560/2020 nustatė tą aplinkybę, jog atsakovas yra praleidęs terminą įvykdyti jam tenkančią piniginę prievolę laiku išmokėti draudimo išmoką, dėl ko investuotojai yra įgiję teisę reikalauti 5 procentų dydžio metinių palūkanų išmokėjimo. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti pilnai. Ieškovas taip pat nurodė, kadatsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kada ieškovas aiškiai išreiškė savo valią pasirinkti draudimo sistemą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kaip tai yra nustatyta suformuotoje teismų praktikoje ir iš to atsakovas kildina išvadą, kad jis nėra praleidęs indėlių draudimo išmokos išmokėjimo termino. Ieškovo vertinimu, atsakovas neginčija ieškovo pateikto palūkanų apskaičiavimo bei atsakovas taip pat neginčija ir atsakovo pareigos mokėti palūkanas dėl pavėluotai išmokėtos draudimo išmokos, jeigu byloje būtų įrodyta, jogieškovui draudimo išmoka buvo išmokėta praleidus nustatytą terminą. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas turi duomenis, kada ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo buvo persikėlęs į teismą pagal visos eilės investuotojų, t. y. įskaitant ir ieškovą, ieškinį, kadangi tarp šalių kilusio ginčo nepavyko išspręsti neteisminiu būdu. Be to, kadangi investuotojų buvo itin daug, tai visų investuotojų vardu atsakovo atžvilgiu veikė atstovai iš advokatų kontoros, kurie ir teikė atitinkamus prašymus bei duomenis atsakovui, todėl atitinkamai ieškovas, kaip patsai nerengęs prašymo atsakovui, negali jo pateikti, tačiau tai nereiškia, jog toksai prašymas nebuvo teiktas atsakovui.Ieškovas pateikėir rašytinius paaiškinimus bei nurodė, jog 2011-11-24 Lietuvos bankas Sprendimu Nr. 03-196 atšaukė AB bankas „Snoras“ licenciją ir tai yra laikytina įvykusiu draudžiamuoju įvykiu pagal įstatymų nuostatas, be to, per dvidešimt dienų nuo šio įvykio, t. y. ne vėliau kaip iki 2011-12-20 (imtinai), atsakovas ieškovui turėjo išmokėti draudimo išmoką, bet tai daryti atsisakė motyvuodamas, kad neišleistos emisijos akcijų pirkėjams nepriklauso indėlių draudimo išmoka, todėl atitinkamai ginčas persikėlė į teismą pagal visos eilės investuotojų ieškinį, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-07-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-687/2018 pripažino akcijų pirkėjų teises į indėlio draudimo išmoką, mokėtiną pagal LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas ir šių aplinkybių atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nekvestionavo. Atsakovas atsiliepimą į ieškinį grindė tuo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tik nuo to momento, kai asmuo pareiškia apie savo pasirinkimą ir apie tai informuoja draudimo bendrovę, šiai kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką, jeigu nėra nustatomos aplinkybės, kurios panaikina šią pareigą.Kitaip tariant, kaip nurodė atsakovas, kai asmuo pareiškia apie savo pasirinkimą, pagal kurią kompensavimo sistemą šiam bus kompensuojama, t. y. investuotojų kompensavimo sistemą ar indėlių garantijų sistemą, atsakovui kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką. Be to, remdamasis minėtais argumentais atsakovas nurodė, kadieškovas nepateikė įrodymų, kada ieškovas pirmą kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką, kuriame būtų aiškiai pasirinkta draudimo sistema. Ieškovas taip pat pažymėjo, jogatsakovas neginčija ieškovo pateikto palūkanų apskaičiavimo bei atsakovas taip pat neginčija iratsakovo pareigos mokėti palūkanas dėl pavėluotai išmokėtos draudimo išmokos, jeigu byloje būtų įrodyta, kad ieškovui draudimo išmoka buvo išmokėta praleidus nustatytą terminą,kitaip tariant, šioje civilinėje byloje yra būtina iš esmės nustatyti tik tą aplinkybę, ar ieškovas kreipėsi į atsakovą su atitinkamu prašymu, o jeigu kreipėsi – tai kada kreipėsi ir ar tokiu atveju draudimo išmoka nebuvo išmokėta pavėluotai.Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 12944,59 EUR palūkanų, 5 procentųdydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinkabei prašė jį atmesti.Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovas savo ieškiniu abstrakčiai reikalauja priteisti kompensacines palūkanas, t. y. visiškai neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, t. y. ieškovas nepateikė teismuiįrodymų apie tai, kada ieškovas aiškiai išreiškė savo valią pasirinkti draudimo sistemą dėl draudimoišmokos išmokėjimo, kaip tai yra nustatyta suformuotoje teismų praktikoje.Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 buvo konstatuota, jog nuo to momento, kai asmuo pareiškia apie savo pasirinkimą irapie tai informuoja draudimo bendrovę, šiai kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką, jeigu nėranustatomos aplinkybės, kurios panaikina šią pareigą.Be to, tokios pačios pozicijos laikėsi Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020-06-03 ir nutartyje civilinėjebyloje Nr. e3K-3-187-695/2020bei 2020-06-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-403/2020.Be to, taip pat ir Vilniaus apygardos teismas 2020-11-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-286-560/2020, spręsdamas klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų išmokėjimo tokio pobūdžio bylose,konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog byloje yra duomenys, patvirtinantys ieškovų informavimą apie pasirinktą kompensavimo sistemą, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuo to momento, kai asmuo pareiškia apie savo pasirinkimą ir apie tai informuoja draudimo bendrovę, šiai kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką, į tai, jog atsakovas ieškovams draudimo išmokas sumokėjo vėliau, nei gavo informaciją apie jų pasirenkamą kompensavimo sistemą, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovų ieškinys yra pagrįstas dalyje, kurioje prašoma priteisti palūkanas už laikotarpį nuo pozicijos dėl pasirinktos apsaugos sistemos atsakovui pateikimo dienos iki atsakovo išmokų išmokėjimo kiekvienam ieškovui dienos. Taigi, remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, prievolės pažeidimo momentu, nuo kurio skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, yra laikomas tas momentas, kai: 1) asmenys, kreipėsi į IID nurodydami, kokią kompensavimo sistemą renkasi (su sąlyga, jog tenkinamos LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – LR IĮIDĮ) nuostatose numatytos išmokėjimo sąlygosbei 2) IID per įstatyme numatytą terminą neišmokėjo draudimo išmokos. Atsakovas nurodė, kad ieškovas šiuo atvejunepagrindė esminio momento, t. y. kada ieškovas pirmą kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką, kuriame būtų aiškiai pasirinkta draudimo sistema. Be to, tam, kad būtų galima taikyti LR CK 6.210 str. nuostatas, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, jog palūkanos šiuo atveju nemokamos (LAT 2006-06-05 nutartis Nr. 3K-3-373/2006).Atsakovas taip pat nurodė, jog šiuo atveju nėra antrosios sąlygos, kad būtų galima iš atsakovo priteisti palūkanas, t. y. atsakovas nėra praleidęsindėlių draudimo išmokos išmokėjimo termino, be to, atsakovas nėra pažeidęsLR IĮIDĮ nuostatose įtvirtintos išmokų mokėjimo tvarkos, be to, atsakovas nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu,todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal LR CK 6.210 str. nuostatas.Atsakovas pateikė tripliką ir nurodė, kad ieškovas vis dar nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių jo ieškinio reikalavimą ir būtent yra ieškovo pareiga įrodinėti ieškiniu grindžiamus reikalavimus, o ne perduoti įrodinėjimo naštą atsakovui, kaip įpareigojant atsakovą pateikti papildomus dokumentus. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnutinai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2011-04-29 ieškovas su AB banku „Snoras“ sudarė akcijų pasirašymo sutartį Nr. 20110429/B2 dėl banko išleidžiamų akcijų įsigijimo ir ieškovas piniginessumas už akcijas sumokėjo, tačiau akcijų nuosavybės teise ieškovas neįgijo dėl banko nemokumo. Iš bylos medžiagos turinio nustatyta, jog 2011-11-22 sprendimu Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti AB bankas „Snoras“ įstatų pakeitimus dėl įstatinio kapitalo didinimo ir nurodė, kad AB bankas „Snoras“ akcijas apmokėję asmenys įgijo teisę reikalauti, jog AB bankas „Snoras“ jiems grąžintų sumokėtas pinigines lėšas ir 2011-11-25 ieškovas registruotu paštu siuntė atitinkamą prašymą bankui, tačiau lėšos ieškovui nebuvo grąžintos. Iš bylos medžiagos turinio taip pat nustatyta, kad 2011-11-24 Lietuvos bankas Sprendimu Nr. 03-196 atšaukė AB bankas „Snoras“ licenciją ir tai yra laikytina įvykusiu draudžiamuoju įvykiu pagal LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas, todėl per dvidešimt dienų nuo šio įvykio, t. y. ne vėliau kaip iki 2011-12-20 (imtinai), atsakovas ieškovui turėjo išmokėti draudimo išmoką, bet tai daryti atsisakė motyvuodamas, jog neišleistos emisijos akcijų pirkėjams nepriklauso indėlių draudimo išmoka. Iš bylos medžiagos turinio nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-07-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-687/2018 pripažino akcijų pirkėjų teises į indėlio draudimo išmoką, mokėtiną pagal LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas ir atsakovas draudimo išmoką (99‘995,25 EUR sumai) išmokėjo ieškovui 2018-07-31.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).
Sutinkamai su LR CPK nuostatomis šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Be to, teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis LR CPK nuostatomis bei šalių lygiateisiškumo ir rugtyniškumo principais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-02 nutartimi, skirdamas šią civilinę bylą rašytiniam nagrinėjimui jau po pasiruošimo šią civilinę bylą nagrinėti teisme (t. y. po dubliko ir tripliko) pakartotinai pasiūlė šalims iki teismo nustatyto procesinio termino (t. y. iki 2021-03-08 (imtinai)) papildomai suteikti galimybę raštu pateikti šalių galutinius paaiškinimus (argumentus, samprotavimus, baigiamąsias kalbas ir kt.), o taip pat visus turimus įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (t. y. jeigu papildomai tokių būtų) (LR CPK 42 str. 1 d.).
Pažymėtina tai, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 str. 1 d.). Be to, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y.LR CK 6.37 str. 2 d. nuostatose reglamentuojamas procesines palūkanas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje LR CK 6.37 str. 2 d.nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodyta, kad procesinių palūkanų paskirtis yra dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji (LAT 2019-07-01 nutartis Nr. e3K-3-256-695/2019).Be to, LR CK 6.37 str. 2 d.nuostatų pagrindu mokėtinos palūkanos yra laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais (LAT 2008-11-04 nutartis Nr. 3K-3-553/2008). Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą ir pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (LAT 2014-03-03 d. nutartis Nr. 3K-7-144/2014; LAT 2015-12-17 nutartis Nr. 3K-3-668-915/2015).
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos, tai : bylos iškėlimo teisme faktas (LR CK 6.37 str. 2 d.) bei kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (LAT2014-03-03 nutartis Nr. 3K-7-144/2014). LR CK 6.37 str. 2 d. nuostatose yra grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises ir teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (LAT 2019-10-28nutartis Nr. e3K-3-313-611/2019).LR CK 6.37 str. 2 d.nuostatos sieja palūkanų mokėjimo atsiradimo teisinį pagrindą su skolininko skolos mokėjimo termino praleidimu, todėl, sprendžiant teisminį ginčą dėl procesinių palūkanų priteisimo, teisiškai yra reikšminga aplinkybė, ar atsakovas praleido draudimo išmokos mokėjimo terminą, t. y. ar pavėluotai sumokėjo draudimo išmoką (LAT 2020-06-03 d. nutartis Nr. e3K-3-187-695/2020).
LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2011-11-18) 9 str. 1 d., 10 str. 1 d.nuostatose numatyta, jog indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos, o investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos tik tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios. Be to, draudimo išmokos indėlininkams išmokamos per dvidešimt darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos, investuotojams – per tris mėnesius nuo draudžiamojo įvykio dienos.
Šalių pripažintomis ir neginčijamomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-687/2018 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis yra laikoma įrodyta, kad draudžiamasis įvykis šiuo atveju įvyko 2011-11-24, t. y. kai Lietuvos bankas atšaukė AB bankas „Snoras“ banko licenciją.
Iš visos civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas – ar atsakovas privalo / neprivalo sumokėti ieškovui palūkanas, nes ieškovo manymu, kadangi atsakovas draudimo išmoką išmokėjo ženkliai pavėluotai, tai todėl atsakovui kilo pareiga sumokėti ieškovui ir palūkanas. Atsakovo manymu, pareigos mokėti ieškovui palūkanas atsakovas neturi, kadangi ieškovas neįrodė tos aplinkybės, kada visgi pirmą kartą ieškovas kreipėsi į atsakovą su tinkamu prašymu išmokėti draudimo išmoką, kuriame būtų aiškiai ir nedviprasmiškai pasirinkta draudimo sistema.
Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad šioje byloje visgi yra pateiktas advokatų profesinės bendrijos FORT prašymas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kuris patvirtina tą aplinkybę, jogieškovo vardu per advokatus į atsakovą buvo kreiptasidar 2014-03-07, tačiau atsakovas draudimo išmoką ieškovui išmokėjo ne po dvidešimties dienų, kaip tai numato įstatymų nuostatos, o tik po ketverių metų (t. y. 2018-07-31).
Teismas daro išvadą, kad ieškovas šioje civilinėje byloje visgi įrodė tą aplinkybę, kada ieškovas pirmą kartą kreipėsi į atsakovą, todėl atsakovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Be to, iš LITEKO duomenų turinio taip pat matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismeyra išnagrinėta ir dar viena civilinė byla pagal daugumos ieškovų (investuotojų) ieškinį atsakovui dėl palūkanų priteisimo ir ši civilinė byla buvo užbaigta Vilniaus apygardos teismui priėmus 2020-11-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-286-560/2020, kuriuo buvo dalinai panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2210-960/2019.
Ieškovo atstovas nurodė, jog jis susipažinosu Vilniaus miesto apylinkės teisme esančia civilinės bylos Nr. e2-2210-960/2019 medžiaga ir joje rado ieškovo ir kitų ieškovų (investuotojų) atstovo 2014-03-07 prašymą dėl draudimo išmokų išmokėjimo ir šio prašymo priedo 184 pozicijoje yra nurodytas ir ieškovas, be to, minėtoje civilinėje byloje taip pat yra ir atsakovo 2014-03-19 atsakymas Nr. 05-184,kuris patvirtina tai, kad ieškovo ir kitų ieškovų (investuotojų) atstovo 2014-03-07 prašymas pas atsakovą buvo gautas (civilinė byla Nr. e2-2210-960/2019 ; II tomas, 122-130 lapai).
Iš LITEKO duomenų turinio taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teismui priėmus 2020-11-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-286-560/2020,2014-03-07 prašymas sudarė teisinį pagrindą Vilniaus apygardos teismui prieiti prie išvados, jog kiti ieškovai (investuotojai) būtent tada ir pateikė atsakovui tinkamą informaciją apie pasirenkamą kompensavimo sistemą, tokiu būdu darytina išvada, kadatsakovas visgi yra gavęs ir ieškovo prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau draudimo išmoka atsakovo ieškovui nebuvo laiku išmokėta, t. y. taip kaip tai numato įstatymų nuostatos.
Be to, pažymėtina ir tai, kad 2014-03-07 prašymo turinį jau yra įvertinęs Vilniaus apygardos teismas analogiškoje byloje pagal kitų ieškovų (investuotojų) ieškinį dėl palūkanų priteisimo - 2020-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-286-560/2020 – ir Vilniaus apygardos teismas minėtame sprendime konstatavo, jog atsakovas visgi yra praleidęs terminą įvykdyti jam tenkančią piniginę prievolę laiku išmokėti draudimo išmoką ir tokią išvadą teismas padarė remdamasis byloje esančiu ir jau minėtu 2014-03-07 prašymu, todėl darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas jau yra išnagrinėjęs visiškai tapačias faktines aplinkybes bei yra konstatavęs, jog atsakovas visgi pažeidė įstatymų nuostatose numatytą dvidešimties dienų terminą draudimo išmokai išmokėti (LR CPK 182 str.).
Ieškovas nurodė, kad atsakovui pareiga išmokėti draudiminę išmoką kilo per dvidešimt dienų nuo draudiminio įvykio atsiradimo dienos, kuris įvyko 2011-11-24, todėl atsakovas, praleidęs šį terminą ir draudiminę išmokąieškovui išmokėjęs tik 2018-07-31, turi sumokėti ieškovui ir LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatose numatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2015-12-29 iki 2018-07-31 (imtinai)12944,59 Eursumai bei 5 procentųdydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad atsakovas šiuo atveju neginčija ieškovo pateikto palūkanų apskaičiavimo, be to, atsakovas taip pat neginčija ir atsakovo pareigos mokėti palūkanas dėl pavėluotai išmokėtos draudimo išmokos, jeigušioje civilinėje byloje būtų įrodyta ta aplinkybė, jogieškovui draudimo išmoka buvo išmokėta praleidus nustatytą terminą ir kadangi atsakovas nekvestionuoja ieškovo pateikto palūkanų paskaičiavimo (nurodyto termino, palūkanų normos, galutinės sumo ir kt.), tai teismas daro išvadą, jog ieškovo ieškinys šiuo atveju yra pilnai įrodytas bei tenkintinas pilnai apimtimi, t.y. iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistinos 12944,59 Eur palūkanos bei 5 procentųdydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2021-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovo visi argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. - 179 str. ; LR CK 6.37 str., 6.210 str. ; LAT 2021-02-10 nutartis Nr. 3K-3-14-611/2021).
Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir advokato sugaišto laiko sąnaudas, teismas daro išvadą, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistinos 625,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 291,00 Eur žyminis mokestis.
Sutinkamai su LR CPK 92 str. bei 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro Įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“nuostatomis, iš atsakovovalstybės naudai nėra išieškotinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos neviršija minimalios įsakyme numatytos 3,00 Eur sumos.
Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 285 str. - 288 str., 307 str. nuostatomis, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš atsakovo Valstybės įmonės “Indėlių ir investicijų draudimas”, į. k. 110069451 ieškovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 12944,59 Eur palūkanų, 5 procentųdydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2021-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 625,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 291,00 Eur žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.