- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- e2-7454-457/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00810-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- S. T.-N.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Anatolij Šichocov
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei S. T.-N. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos S. T.-N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), valdžią nepilnamečio vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; pakeisti 2022 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4644-948/2022 dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, ir priteisti iš atsakovės S. T.-N. nepilnamečio sūnaus G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2024 m. kovo 1 d. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), mokant išlaikymą į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, iki einamo mėnesio (už kurį mokamas išlaikymas) 20 dienos, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo ir atsakovės S. B., po santuokos nutraukimo – T., santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 53. Su atsakove turi nepilnameti sūnų G. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4644-948/2022, patvirtinus Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių su atsakove susitarė, kad vaiko G. B. gyvenamoji vieta nustatoma su juo; atsakovė įsipareigojo teikti išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 180 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; jie susitarė ir dėl vaiko bendravimo su atsakove tvarkos. Per visą laikotarpį nuo santuokos nutraukimo, atsakovė nesilaikė sutartyje sutartų sąlygų ir su sūnumi ryšio priemonėmis bendravo tik vieną kartą. Atvykusi pas sūnų, atsakovė nebuvo. Sūnumi atsakovė nesidomi, jo išlaikyti nepadeda, nelanko, su sūnumi nebendrauja, nedalyvauja jo auklėjime, ugdyme, nesidomi jo sveikata, ugdymo pasiekimais. Sūnaus ir atsakovės tarpusavio ryšiai yra nutrūkę. Atsakovė nerodo jokios iniciatyvos juos atkurti, domėtis sūnumi, su juo žaisti, kalbėtis, ieškoti bendros veiklos. Toks atsakovės elgesys atitinka tris tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas), neveikimą ir darymą žalingos įtakos sūnui savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. atsakovė nesidomi savo sūnumi, jo pasiekimais, su juo nebendrauja, neteikia išlaikymo, neturi jokio emocinio ryšio su sūnumi. Atsakovė dėl savo elgesio bei gyvenimo būdo nepalaiko savo sūnaus, nerodo jam tinkamo pavyzdžio. Be to, 2023 m. rugsėjo 18 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5174-308/2023 atsakovei buvo apribota motinos valdžia jos nepilnametės dukters L. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir priteistas iš atsakovės vaiko išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi pateiktais teismui rašytiniais įrodymais, kurie yra aktualūs ir šioje civilinėje byloje – atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu, nebendravimas su vaiku, išlaikymo vaikui neteikimas. Atsakovė nusišalino nuo savo, kaip motinos pareigų, nesirūpina sūnumi, nekeičia savo elgesio sūnaus atžvilgiu. Atsakovė neturi įgūdžių, kurių reikia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ugdyti, nesugeba ir neturi sąlygų rūpintis sūnumi, su juo nebendrauja, juo nesidomi, išlaikymo neteikia, atsakovės pasirodymas sūnaus gyvenime gali sukelti jam psichologinių traumų, atsakovė nebando keisti esamos situacijos ir nėra duomenų, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti. Siekdamas užtikrinti savo sūnui geriausius interesus augti saugioje aplinkoje bei siekdamas apsaugoti savo sūnų, jis mano, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei jos sūnaus atžvilgiu. Be to, jis prašo pakeisti 2022 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4644-948/2022 dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kurį prašys pakelti iki 250 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Sūnaus poreikiai pasikeitė – jis paaugo, be to, pabrango maistas, paslaugos, rūbai, avalynė, todėl šiuo metu jis daugiau išleidžia pinigų maistui, drabužiams, vaistams ir nori, kad atsakovė skirtų sūnaus išlaikymui didesnę sumą. Tam, kad nors minimaliai būtų galima tenkinti augančio sūnaus būtinus poreikius, jo išlaikymui per mėnesį jis skiria apie 500 Eur. Šias išlaidas sudaro: maistas – 250 Eur, rūbai, avalynė – 60 Eur, žaislai, ugdymo priemonės – 40 Eur, vaistai, vitaminai – 30 Eur, šildymas, elektra – 40 Eur, pramogos, laisvalaikis – 30 Eur, kitos, nenumatytos išlaidos – 50 Eur. Atsižvelgiant į padidėjusias išlaidas sūnaus išlaikymui, jis nori, kad atsakovė skirtų jo išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės.
Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios yra nurodytos ieškinyje. Papildomai nurodė, kad šiuo metu ieškovas su nepilnamečiu sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovas dirba UAB „V.“, autovežio vairuotoju. Sūnui šiuo metu yra 5 metai, sūnus su juo gyvena nuo 2022 m. birželio mėnesio, lanko (duomenys neskelbtini) darželį. Kai jis būna komandiruotėse, sūnų prižiūri jo draugė. Sūnus su jo drauge sutaria gerai, sūnus ją vadina teta. Jis daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovė sūnumi visiškai nesidomi. Nėra buvę, kad atsakovė atvažiuotų aplankyti sūnaus ar paskambintų blaivi, kai atsakovė būna neblaivi, pasitaiko, kad naktį parašo jam ir paprašo sūnaus nuotraukų. Nuo 2022 m. birželio mėnesio atsakovė sūnaus nei karto neaplankė. Atsakovė kartą ar du per mėnesį jam paskambina, bet tai visada būna naktį, apie 1-2 val., visada atsakovė būna išgėrusi, neadekvati. Atsakovė tiesiogiai su vaiku nebendrauja nei telefonu, nei nuotolinėmis vaizdo priemonėmis. Atsakovė geranoriškai išlaikymo sūnui neteikia, tik vieną kartą antstoliai jam pervedė 600 Eur. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auginimo, rūpinimosi ir išlaikymo. Vaikas apie mamą išvis nekalba.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad apgyvendinus nepilnametį G. B. su tėvu G. B. jo gyvenamojoje vietoje, nuo 2022 m. balandžio 15 d. buvo pradėta atvejo vadyba, bet įvertinus tai, kad ieškovo šeima geba savarankiškai funkcionuoti, užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą ir pasirūpinti vaiku, namų buitis ir aplinka tvarkinga, atlikus pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą, 2022 m. balandžio 28 d. atvejo vadyba buvo užbaigta. Ieškovas gyvena savo tėvams asmeninės nuosavybe priklausančiame gyvenamajame 90 kv. m. name, kuriame įrengti 6 gyvenamieji kambariai, yra visi patogumai. Namuose švaru, tvarkinga, jauku, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, vaikui skirta atskira erdvė, kurioje sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poilsiui ir ugdymuisi. Gyvenant vaikui G. B. su tėvu G. B., vaiko teisių pažeidimai registruoti Skyriuje nebuvo. Ieškovas anksčiau dirbo UAB ,,B.“, o sūnumi, kai tėvas pats negalėdavo, pasirūpindavo ieškovo mama, kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Šiuo metu ieškovas nedirba, nuo 2024 m. sausio 12 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Nepilnametis G. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinę darželio grupę ,,Kiškiukai“. Ieškovas nurodo, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, mama nei karto vaiko nelankė, nesidomėjo vaiko sveikata, ugdymu, išlaikymo neteikė. Šiuo metu ieškovas rūpinasi sūnumi, užtikrina vaikui saugią aplinką, vaikas yra aprūpintas visomis reikalingomis vaiko poreikius atitinkančiomis priemonėmis ir apranga. Atsakovė nurodo, kad su ieškiniu nesutiks ir artimiausiu metu pateiks teismui atsiliepimą arba priešieškinį. Atsakovė nurodė, kad ji negali bendrauti su sūnumi G., nes ieškovas ją yra užblokavęs, tačiau duomenų, kad atsakovei trukdoma bendrauti su sūnumi, Skyrius neturi. Atsakovės šeimai atvejo vadyba buvo taikoma nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. Atsakovė turi iš viso tris vaikus, tačiau jų neaugina: A. G., gim. (duomenys neskelbtini) (jau pilnametė), nepilnametės L. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5174-808/2023 atsakovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia. Skyriaus duomenimis atsakovė niekur nedirba, nuo 2023 m. liepos 20 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje, yra bausta administracine tvarka dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Atsakovė yra nusišalinusi nuo sūnaus G. auklėjimo ir priežiūros, nesidomi vaiko ugdymu, sveikata, pasiekimais, nededa pastangų, jog situacija keistųsi. Per visą laikotarpį nuo santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)) atsakovė su sūnumi bendravo tik vieną kartą, atvykusi pas sūnų atsakovė nebuvo, priteisto išlaikymo neteikia. Darytina išvada, jog šiuo metu nėra duomenų ir tikimybės, kad situacija keistųsi, todėl, tikslinga atsakovei apriboti motinos valdžią vaiko G. B. atžvilgiu. Dėl priteisto išlaikymo padidinimo – būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovo nurodyta vaiko poreikių lentele bei prašoma padidinti išlaikymo suma iki 250 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Atsakovė S. T.-N. į teismo posėdį neatvyko, nors jai tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovo ir jo atstovo paaiškinimais, išvadą teikiančios institucijos byloje pateikta išvada, byloje surinktais dokumentais, nustatyta, kad ieškovas kartu su atsakove turi vieną nepilnametį sūnų G. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4644-948/2022 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas ir atsakovė sutarė, kad nepilnamečio vaiko G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, o atsakovė įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymui kasmėnesines išmokas po 180 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Be to, ieškovas ir atsakovė susitarė ir dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakove tvarkos – kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) tėvų sutartoje vietoje vaiką motina paima iš tėvo 10 val. ir grąžina vaiką tėvui 16 val., kiekvieną mėnesio savaitę du kartus ir ne trumpiau kaip po pusę valandos, atsakovė su vaiku bendrauja video ryšio priemonėmis. Atsakovė gyvena skyrium nuo vaiko ir nuo ieškovo bei atsakovės santuokos nutraukimo, atsakovė visiškai nusišalino nuo nepilnamečio sūnaus auginimo, priežiūros bei išlaikymo – atsakovė nebendrauja su sūnumi, juo nesirūpina, sūnaus neprižiūri, neauklėja, nesidomi juo, neteikia jokio išlaikymo.
Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė nuo pat jos ir ieškovo santuokos nutraukimo, t. y. nuo 2022 m. birželio mėn., negyvena kartu su sūnumi G. B., visiškai nesirūpina juo – nelanko, neprižiūri, neaugina, neauklėja, nesidomi sūnaus sveikata ir jo vystymusi, ugdymusi, nepaskambina sūnui, neteikia jam jokio išlaikymo, sūnus apie atsakovę net nekalba. Nors atsakovė išvadą teikiančios institucijos darbuotojams ir nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, jog kreipsis teisinės pagalbos dėl atsiliepimo, priešieškinio pateikimo, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nepranešė savo neatvykimo priežasčių, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, kas rodo, kad atsakovė atsisako atlikti savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, kategoriškai atsisako rūpintis vaiku. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti. Dėl nustatytų aplinkybių, konstatuotina, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei neprieštarauja įstatymams ir šiuo metu geriausiai atitiks vaiko interesus bei užtikrins jam tinkamas ir saugias sąlygas augti, vystytis, apsaugos nuo galimos žalos dėl netinkamos vaiko priežiūros ir auklėjimo (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Teismui neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią nepilnamečio vaiko G. B. atžvilgiu, atsakovei paliekama teisė matytis su sūnumi, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo padidinimo
Ieškovas prašo nepilnamečiui sūnui iš atsakovės priteistą 180 Eur išlaikymą padidinti iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Būtinybę padidinti išlaikymo sūnui dydį ieškovas motyvuoja iš esmės padidėjusiais sūnaus poreikiais ir padidėjusiomis prekių bei paslaugų kainomis, infliacija.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Nors vaiko poreikiai, teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu, visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Kaip minėta, ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, motyvuodamas išaugusiais sūnaus poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas.
Ieškovas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus dviem metams po Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimo, kuriuo iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas sūnui, priėmimo. Šalių nepilnametis sūnus su atsakovu pradėjo gyventi tik 2022 m. birželio mėn., t. y. po to, kai ieškovui dirbant užsienyje, o atsakovei piktnaudžiaujant alkoholiu ir neprižiūrint šalių nepilnamečio sūnaus, sūnus buvo paimtas iš atsakovės. Taigi, ieškovas tuo metu dar nežinojo realių nepilnamečio sūnaus poreikių. Šiuo metu G. B. yra 5 metai, jis lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinę darželio grupę. Augant vaikui, platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. G. B. poreikiai per 2 metus padidėjo (šalių sūnus lanko ugdymo įstaigą, jam reikalingos papildomos priemonės laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai ir pan.). Taigi, vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį gana ženkliai pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos. Dėl to, teismas daro išvadą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės spręsti klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Ieškovo skaičiavimu, vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti reikalinga 500 Eur suma. Todėl iš atsakovės prašo priteisti išlaikymą po 250 Eur per mėnesį. Ieškovas ieškinyje išsamiai detalizavo vaiko poreikius bei patiriamas jų patenkinimui išlaidas per mėnesį.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2024 m. MMA – 924 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 708 Eur. Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2024 m. turėtų būti pusė šios sumos – 354 Eur (708:2=354). Nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymo dydis neviršija orientacinio teismų praktikos formuojamo dydžio.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kadangi pagal įstatymą vaiko tėvai yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims. Sprendžiant dėl to, kokiomis dalimis turi būti teikiamas išlaikymas, pažymėtina, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis).
Vertinant ieškovo turtinę padėtį nustatyta, ieškovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad ieškovo vardu yra registruota viena transporto priemonė – „Mercedes E220 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės matyti, kad ieškovas dirba UAB „V.“. Ieškovas nurodė, kad gyvena kartu su vaiku jo tėvams priklausančiame būste.
Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ informacijos matyti, kad atsakovė turi keletą savo vardu registruotų transporto priemonių, kurių dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės matyti, kad atsakovė nuo 2022 m. nedirbo ir šiuo metu niekur nedirba. Atsakovė turi nepilnametę dukrą L. B., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu atsakovės motinos valdžia taip pat yra apribota ir iš atsakovės dukros išlaikymui yra pritiestas 250 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo teisme pateiktus paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, spręstina, jog teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis (180 Eur) nėra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, neatitinka vaiko interesų, kadangi nėra pakankamas patenkinti vaiko poreikius, todėl egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Atsakovė yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jos sveikatos problemas, dėl kurių negalėtų dirbti, todėl negalėjimas teikti vaikui jo poreikius atitinkančio išlaikymo negali būti pateisinamas nedidelėmis atsakovės pajamomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį ir nedalyvavo bylos nagrinėjime, todėl teismas neturi galimybės įvertinti realios atsakovės turtinės padėties. Atsakovė gali ir turėtų imtis iniciatyvos spręsti esamą situaciją, įvertinti galimybes turimu turtu disponuoti taip, kad pagerintų savo turtinę padėtį ir tuo pačiu galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovė nuo 2022 m. oficialiai nedirbo, nors yra sveika ir darbingo amžiaus. Sprendžiant, jog atsakovės materialinė padėtis yra gera, įvertinant nepilnamečio šalių sūnaus amžių, pripažintina, jog atsakovė nepilnamečio vaiko išlaikymui gali ir turi galimybes skirti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas (CPK 183 straipsnis, CK 3.192 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu, patvirtintas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš atsakovės priteistas išlaikymo dydis, keistinas ir iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. B. išlaikymui priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas protingiems ir minimaliai būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti bei proporcingas atsakovės turtinei padėčiai.
Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl ieškovui yra grąžintinas jo šioje byloje sumokėtas 110 Eur žyminis mokestis.
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406, 407, 496¹, 260, 263, 265, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. T.-N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), vaiko G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Išaiškinti atsakovei S. T.-N., kad jai išlieka teisė matytis su vaiku G. B., išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4644-948/2022 iš atsakovės S. T.-N., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir iš atsakovės S. T.-N., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiui vaikui G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 20024 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, mokant išlaikymą į ieškovo G. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, iki einamo mėnesio (už kurį mokamas išlaikymas) 20 dienos, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Grąžinti ieškovui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą šioje byloje 2024 m. gegužės 3 d.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.