- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-18
- Bylos Nr.
- e2-5174-308/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00777-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. B., S. T.
- Trečiasis asmuo
- S. B.
dalyvaujant ieškovo -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Mulskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams- A. B. ir S. T.(buvusi pavardė-B.) ir trečiajam asmeniui -S. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus paduotu ieškiniu prašo:
Atsakovei S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnametės dukros L. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 eurų per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Atsakovui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnametės dukros L. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai L. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 eurų per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko
pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti nepilnametės L. B. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo S. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu nurodė, kad atsakovai A. B. ir S. B. yra nepilnametės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.
Atsakovės S. B. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini).
Atsakovo A. B. gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini).
Nepilnametės L. B. laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta, laikinosios globėjos S. B. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini).
A. B. ir S. B. šeimos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pries Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinomos dėl motinos alkoholio žalingo vartojimo ir priklausomybės, o vaiko tėvas gyvena skyrium, dirba ir gyvena užsienio valstybėje, dėl ko negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, jo teisių ir geriausių interesų. S. B. šeimai nuo 2021-09-23 taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos – socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir/ar atkūrimo paslauga.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6434-1029/2022 išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką L. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš motinos S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir tėvo A. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-06-22 įsakymu Nr. A-679 likusiai be tėvų globos L. B. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) nuo 2022-05-31 S. B. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Teritorinis skyrius 2023-05-19 gavo Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro (toliau – Socialinių paslaugų centras) raštą su motyvuotu siūlymu (dok. reg. Nr. 11GD-3436) „Dėl informacijos pateikimo”. Rašte nurodoma, kad S. B. šeimai nuo 2021-09-03 taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2022-11-21 iki 2023-02-06 S. B. buvo išvykusi į užsienį, ko pasekoje socialinių paslaugų teikimas buvo sustabdytas. 2023-02-06 S. B. grįžus į Lietuvą socialinių paslaugų teikimas atnaujintas.
2023-03-03 ir 2023-03-16 Socialinių paslaugų centre buvo organizuoti atvejo vadybos posėdžiai, siekiant peržiūrėti pagalbos šeimai planą, tačiau į posėdžius S. B. neatvyko. 2023-05-15 pakartotinai organizuotas atvejo vadybos posėdis, į kurį S. B. taip pat neatvyko.
Socialinių paslaugų centras pažymi (dok. reg. Nr. 11GD-3436), kad S. B. su specialistais nebendradarbiauja, neatsiliepia į skambučius, neįsileidžia į namus, todėl nėra galimybės teikti socialines paslaugas bei taikyti atvejo vadyba. Atsižvelgiant į tai, kad neperžiūrėjus pagalbos šeimai plano, nėra galimybės įvertinti S. B. situacijos, jos pastangų ir įpareigojimų vykdymo, siekiant susigrąžinti laikinoje globoje esančią nepilnametę dukrą L. B.. Susidarius tokiai situacijai ir vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymo Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo” III skyriaus 20 punktu, Socialinių paslaugų centras teikia motyvuotą siūlymą, t. y. nurodo, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotas ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.
Socialinių paslaugų centro specialistai teigia, kad nepilnametės L. B. tėvas A. B. išvykęs į (duomenys neskelbtini). Tėvui atvejo vadybos procesas taikomas nebuvo. 2023-05-17 Socialinių paslaugų centro specialistai su A. B. bendravo telefonu. A. B. paaiškino, kad su dukra bendrauja, sausio mėnesį buvo grįžęs atostogų į Lietuvą, ją aplankė. A. B. neprieštarauja, kad dukrą augintų jo mama S. B. (laikinoji L. B. globėja). A. B. teigė, kad pats auginti nepilnametės dukros L. B. negali, nes (duomenys neskelbtini)sukūręs kitą šeimą. Vyras siūlė dukrai važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau dukra atsisakė, nes nenori išsiskirti su sese A. A. B. teigė, kad kartais prisidėda prie dukros išlaikymo.
Teritorinio skyriaus specialistė 2023-05-25 telefonu bendravo su A. B.. Atsakovas nurodo, kad auginti pats dukros neturi galimybių, nes gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), į Lietuvą gyventi negrįš ir ateityje neplanuoja. Vyras pabrėžė, kad neprieštarauja dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos dukrai nustatymo jo motinos S. B. šeimoje. A. B. savo poziciją išsakė ir elektroniniu laišku ir prašo bylą, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nagrinėti jam nedalyvaujant (dok. reg. Nr. 11GD-3592).
Socialinių paslaugų centras 2023-05-15 bendravo su socialine darbuotoja darbui su S. B. šeima. Specialistė paaiškino, kad S. B. siūlyta pagalba ir teikiamos socialinės paslaugos teigiamo poveikio neduoda, nes moteris pagalbos nepriima, nebendrauja ir nebendradarbiauja su specialistais, neįsileidžia į namus, neatsiliepia į skambučius. Socialinė darbuotoja pažymi, kad S. B. nekeičia savo gyvenimo būdo, nelanko savo nepilnamečių vaikų, esančių laikinoji globoje, neteikia vaikams išlaikymo, neatkūrė ir nesiekia atkurti emocinio ryšio su vaikais.
2023-05-17 Socialinių paslaugų centro darbuotojai bendravo su L. B. laikinaja globėja S. B.. S. B. teigimu, S. B. nuo 2022 metų spalio mėnesio su savo nepilnamete dukra L. B. nebendrauja, jos nelanko ir neteikia vaikui išlaikymo. Laikinoji globėja pažymėjo, kad motyvuoja ir raginą L. bendrauti su mama, tačiau mergaitė atsisako.
2023-05-17 Socialinių paslaugų centro specialistai bendravo su Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro globos koordinatore. Globos koordinatorė paaiškino, kad laikinoji nepilnametės L. B. globėja S. B. tinkamai vykdo globėjos pareigas, rūpinasi globotine ir užtikrina geriausius jos interesus. Globos koordinatorė pažymėjo, kad nepilnametės L. B. motina S. B. su vaiku nebendrauja, nelanko ir neprisideda prie vaikų išlaikymo. S. B. dėl susitikimo su vaiku į globos centrą nesikreipė.
2023-04-12 Teritorinio skyriaus specialistai aplankė (dok. reg. Nr. 11GVA-113) nepilnametę L. B.. Aplankymo metu nepilnametė L. B. paaiškino, kad su tėčiu A. B. bendrauja internetu per „Messenger” pokalbių programėlę, su tėvu sutaria. Mergaitė pažymėjo, kad su mama nebendrauja, mamos ilgą laiką nėra mačiusi. Vaikas išreiškė norą toliau būt globojama senelės, jos gyvenamojoje vietoje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl alkoholio vartojimo S. B. negali tinkamai rūpintis savo vaiku. Atvejo vadybos paslaugų teikimas S. B. negalimas, nes moteris nebendradarbiauja su Socialinių paslaugų centru, neįsileidžia į namus, neatsiliepia į skambučius, nesidomi savo dukra L. B. ir neteikia jai išlaikymo. Nepalanki vaikams situacija tęsiasi gana ilgą laiką. S. B. šeimoje girtavimo atvejai linkę kartotis: 2021-09-08 gautas pranešimas (dok. reg. Nr. 6VSV-1750), kad vaikų motina nesugeba tinkamai rūpintis vaikais, veda netinkamą gyvenimo būdą; 2021-12-10 gautas pranešimas (dok. reg. Nr. 6SD-9459), kad namuose trys nepilnamečiai vaikai, vaikų motina S. B. neblaivi, nustatytas 1,19 promilių neblaivumas; 2021-12-23 gautas pranešimas (dok. reg. Nr. 6SD-9782), kad vaikų motina S. B. neblaivi, nustatytas 0,29 neblaivumas, vaikai paimti iš jiems nesaugios aplinkos. Situacija, dėl S. B. piktnaudžiavimo alkoholiu, nesikeičia. S. B. nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių. S. B. abejingas požiūris ir gyvenimo būdas daro neabejotinai neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko psichikos būsenai. L. B. jaučiasi nusivylusi, dėl to turi lankyti psichologo konsultacijas, vartoti vaistus. Tik gyvenant pas laikinaja globėją pagerėjo L. mokymosi rezultatai, pagerėjo vaiko psichologinė būklė.
Nepilnametės L. B. tėvas A. B. gyvena (duomenys neskelbtini) ir neturi galimybių rūpintis dukra. A. B. bendrauja su nepilnamete dukra elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau pats auginti dukrą atsisako.
Atsakovas A. B. turėjo pakankamai laiko (laikinosios globos (rūpybos) laikotarpis) sudaryti saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas savo nepilnametei dukrai augti biologinėje šeimoje, tačiau dėl Teritoriniui skyriui nežinomų priežasčių nesiekė/ia bei nesiima realių veiksmų, jog nepilnametė dukra augtų jos biologinėje šeimoje. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Atsakovas neturi noro ir motyvacijos susigrąžinti dukrą L. B. į šeimą, nėra suinteresuotas jos auginimu ir priežiūra savo šeimoje, silpnas emocinis ryšys su dukra ir tėvu ir nesiekia jo atkurti ir/ar sukurti, stiprinti. Remiantis išdėstymu, akivaizdu, kad tėvas yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros Nepilnametė L. B. niekada neaugo su biologiniu tėvu, todėl nėra pagrindo manyti, jog situacija gali pasikeisti ir atsakovas A. B. pradės tinkamai rūpintis savo dukra.
Nepilnametės L. B. tėvas A. B. nesistengia ir vengia atlikti savo kaip tėvo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, tinkamai rūpintis jos sveikata, ugdymu, išlaikyti ją, atsižvelgiant į vaiko fizinę bei protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Teritoriniame skyriuje priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo S. B. ir A. B., kadangi situacija tęsiasi ilgą laiką, tėvai nėra pasiruošę auginti vaiką savo šeimoje, motina gyvenimo būdo nepakeitė, nėra aiškūs tėvų socialiniai, tėvystės įgūdžiai, tėvų galimybės materialiai išlaikyti vaiką ir pan. Konstatuotina, kad Atsakovams numatytos paslaugos nedavė rezultatų ir/ar teikiamos pagalbos nepriėmė, tėvai nesistengė keisti savo elgesio, tėvų požiūris į tėvystę nepasikeitė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. B. bausta už administracinį teisės pažeidimą pagal LR ANK 73 str. 1 d. ir 73 str. 2 d. (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams).
Dėl vaiko nuomonės išklausymo
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje numatytas vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas numato, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.
Su nepilnamete L. B. bendrauta Teritorinio skyriaus specialistams lankantis L. B. laikinosios globos vietoje, vaiko nuomonė surašyta Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte (dok. reg. Nr. 11GVA-113; 11GVA-305) ir vaiko situacijos vertinimo anketoje (dok. reg. Nr. 16VSV-445). L. B. mano, kad ji mamai nesvarbi ir nurodė, kad pas mamą grįžti nenori. L. paaiškino, kad su tėvu A. B. ji bendrauja telefonu, jis gyvena užsienyje. Teritorinio skyriaus vertinimu, toks vaiko noras atitinka jo interesus, nes svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, atsiranda pagrindas tėvų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje numatytą tėvų valdžios apribojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009 yra nurodęs, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytą aplinkybę.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad motinystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms/motiniškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams.
Teritorinio skyriaus nuomone yra pagrindas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo nepilnametės L. B. atžvilgiu, nes visos įmanomos pagalbos, priemonės tėvams A. B. ir S. B. išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.
Nepilnametės L. B. tėvai nesistengia ir vengia atlikti savo kaip tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, tinkamai rūpintis jos sveikata, ugdymu, atsižvelgiant į vaiko fizinę bei protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog Atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti, auginti ir prižiūrėti nepilnametę dukrą, ja nesirūpina.
Dėl išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, CK 3.192-3.203 straipsniuose yra įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ir perkelti vykdymą kitiems asmenims.
Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Kasacinio teismo formuojamojoje praktikoje nurodyta, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius šalys neturėtų būti įpareigoti įrodinėti, teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
Atsakovams A. B. ir S. B. neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnametės dukros L. B. atžvilgiu, pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka. Skyriaus nuomone tikslinga nepilnametei dukrai L. B. išlaikymui iš Atsakovų A. B. ir S. B. priteisti po 250,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametei L. B. lėšos reikalingos ugdymui ir būtiniausiams poreikiams tenkinti. Vaikui reikalinga visavertė mityba. L. B. yra sveika, specialiųjų poreikių neturi, pas gydytoją lankosi profilaktiškai. Atsakovai yra jauno darbingo amžiaus, neįgalumas nenustatytas, todėl, Teritorinio skyriaus nuomone, turi galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą.
Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma yra mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga, todėl vaiko poreikiai neįrodinėjami.
Dėl priteistų lėšų tvarkytojo skyrimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.202 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu vaikams yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), todėl yra tikslinga skirti L. B. laikinaja globėją S. B. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
Nepilnametei L. B. laikinoji globa nustatyta S. B. šeimoje. Globos vieta nustatyta S. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
S. B., laikinojo globėjo pareigas vykdo tinkamai, t. y. užtikrina nepilnametės L. B. fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina mergaitės teisę į saugią socialinę aplinką, L. B. yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis.
Skyriaus nuomone, tikslinga nepilnametės L. B. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo nustatyti S. B. gyvenamojoje vietoje.
LR CPK 4961 straipsniu, apribojus tėvų valdžią, teismui yra pagrindas inicijuoti bylą dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Nurodė, kad ir per laikotarpį po ieškinio pateikimo teismui situacija dėl atsakovų yra nepasikeitusi. Tarnybos darbuotojai bandė žinomais adresais surasti atsakovus ir išsiaiškinti šiuo metu esamą padėtį ir jų požiūrį į vaiko auginimą, bet atsakovai nebuvo surandami, bei jie su Tarnybos darbuotojais nesusisiekė ir neišreiškė jokio noro rūpintis vaiku. Todėl išlieka visos sąlygos ieškinio tenkinimui, kadangi matosi, jog atsakovai nėra nusiteikę rūpintis vaiku, o ieškinio tenkinimas ir laikinųjų globėjų paskyrimas atitiktų vaiko interesus, kur vaikas būtų prižiūrimas ir augtų saugioje aplinkoje.
Atsakovė S. T.(buvusi pavardė B.)atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį buvo informuota asmeniškai, abu atsakovai apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą buvo informuoti viešu skelbimu internetiniam teismų specialiajame skelbimų puslapyje, į teismo posėdį neatvyko ir iki posėdžio nepranešė jokių svarbių priežasčių, kurios būtų trukdę jų atvykimui.
Tretysysis asmuo- S. B. ieškinį palaikė ir siūlė jį tenkinti. Nurodė, kad apgyvendinus L. B. pas ją atsakovė S. T.-B. nebuvo nei karto atvykusi aplankyti vaiko, neskambino ir telefonu nesiteiravo dėl vaiko, nors atsakovei jų telefonas buvo žinomas. Tik žinanti, kad atsakovė S. T. nėra pakeitusi savo gyvenimo būdo, girtauja ir visiškai nesirūpina dukra.Sūnus A. B. yra išvykęs nuolat gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), yra linkęs vartoti alkoholį, nėra nusiteikęs nuolat auginti ir prižiūrėti vaiką, su vaiku daugiau bendrauja tik telefonu.Vaikas šiuo metu auga sveikas ir prižiūrėtas jos namuose , bei ji sutinka ir toliau globoti L..
Ieškinys tenkintinas.
Byloje pateiktu rašytiniu įrodymu – (duomenys neskelbtini) Rokiškio raj. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus sudarytu L. B. gim. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad jos tėvais yra įrašyta S. T. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. B. a.k(duomenys neskelbtini) .
2022-05-30 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6434-1029/2022 patvirtinama, kad L. B. buvo paimta iš jos tėvų -S. B. ir A. B..
2022-06-22 Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-679 patvirtinama, kad L. B. nuo 2022-05-31 buvo nustatyta laikinoji globa ir jos laikinąja globėja ir laikinąja turto administratore buvo paskirta S. B. gyv. (duomenys neskelbtini).
2023-05-19 Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro raštu su motyvuotu siūlymu Nr. 11GD-3436 nurodoma, kad S. B. kviečiama neatvyksta į atvejo vadybos posėdžius, neatsiliepia į skambučius, neįsileidžia į namus ir nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais.Tėvas A. B. su dukra bendrauja telefonu, 2023m sausio mėn.parvykęs į namus bendravo su dukra, kartais atsiunčia pinigų dukrai, bei jis sutinka, kad L. augtų ir būtų globojama pas senelę.Gyvendama pas senelę L. jaučiasi gerai ir yra patenkinta gyvenimo sąlygomis,gerai mokosi ,nori ir toliau gyventi pas senelę S. B..
Pateiktu ieškovo 2023-05-25 elektroniniu susirašinėjimu su A. B. patvirtinama , kad jis sutinka, jog dukra augtų pas jo motiną S. B..
2022-03-09 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-445 nurodoma,kad S. B. dažnai girtauja, kartais po keletą dienų, nesirūpina namuose paliktais vaikais, nurodo,kad vyriausioji dukra sugeba pasirūpinti jaunesniais broliu ir seserimi .
2023-04-12 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu 11GVA-113 ir 2022-07-21 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu nurodoma, kad L. B. pas globėją yra prižiūrima tinkamai, jai yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos.
Pateiktais 2023-05-26 Administracinių nusižengimų registro išrašais už 3 metus patvirtinama, kad S. T. B. buvo baudžiama už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, tame tarpe 2022-03-24 pagal ANK 73 str.2d.(dėl pakartotinio nusižengimo dėl mažamečių vaikų nepriežiūros dėl girtumo), bei kad A. B. nebuvo baudžiamas.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.
Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas apriboti tėvų valdžią atsakovei S. T.(buvusi pavardė B.) ir atsakovui A. B. dukros L. B. gim.(duomenys neskelbtini) atžvilgiu
Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovai S. T.(buvusi pavardė B.) ir A. B. yra visiškai nusišalinę nuo savo dukros L. priežiūros,auklėjimo ir išlaikymo bei atsakovai nenori atkurti ryšio su dukra L..
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Byloje nustatytos ir išdėstytos aplinkybės apie atsakovus S. T.(buvusi pavardė B.) ir A. B. , kaip tėvus, yra nuolatinio ir pasikartojančio pobūdžio, ir nėra priežasčių spręsti, kad padėtis šiuo metu iš esmės galėtų pasikeisti, kadangi jie nerodo jokio noro toliau rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, kuriam reikalingas nuolatinis tėvų rūpinimasis ir toks jų nesirūpinimas vaiku įgavo nuolatinį pobūdį. Atsakovai savo elgesiu (vaiko palikimu be priežiūros ir abejingumu vaiko priežiūrai), sudaro pagrindą spręsti, kad yra pagrindas jiems neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Rūpinimasis ir priežiūra vaiku negali būti epizodiniai ar kada patogu, nes tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius atsakovų veiksmus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovams būtų buvę trukdoma atvykus bendrauti su dukra, pasirūpinti vaiko poreikiais. Atsakovų požiūris į savo netinkamą elgesį nėra kritiškas, jie nesiima jokių priemonių koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Tokiu būdu iš surinktų įrodymų yra pagrindas atsakovams S. T.(buvusi pavardė B.) ir A. B. tėvų valdžios apribojimą taikyti neterminuotai, nes bylos įrodymais tinkamai patvirtinta, kad atsakovai nuolatos ir pasikartojančiu elgesiu vengia atlikti savo pareigą prižiūrėti ir auklėti dukrą L..
Vadovaudamasis CK 3.180 straipsnio 1 dalimi bei išdėstytomis aplinkybėmis, teismas ieškovo reikalavimą tenkina ir neterminuotai apriboja tėvų valdžią atsakovams L. B. gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kadangi jie kaip tėvai vengia atlikti savo pareigas prižiūrėti dukrą ir visiškai nesirūpina dukra. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas jiems taikytinas, kadangi teismas padarė išvadą, kad tėvai visiškai vaiku nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti artimiausiu metu(CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
CK 3.180 straipsnio 4 dalis numato, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.
CK 3.181 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Taigi tai priklauso nuo vaikų tėvų elgesio, taip pat tai neturi prieštarauti vaiko interesams.
CK 3.256 straipsnis nustato, kad be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa .Įstatymas nustato, kad vaikams, neturintiems 14 metų, nustatoma globa (CK 3.251 straipsnio 1 dalis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą ir nustato jų gyvenamąją vietą.
Dėl išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1,2,dalys). Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad net gaunant minimalias pajamas privaloma išlaikyti savo vaikus; išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus .Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi labai svarbus yra vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.
Lietuvos Aukščiausis Teismas ne vienoje savo nutartyje nurodė, kad teismas negali priteisti vaikui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT civ. byla Nr. 3K-3-77/2008, 3K-3-365/2007). LAT yra nurodęs, kad konkretus vaikui reikalingas išlaikymas nustatomas analizuojant faktines aplinkybes, patvirtinančias vaiko poreikius (LAT 3K-3-337/2005).
Apribojus atsakovams tėvų valdžią į nepilnametę L. B. tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką išlieka. Ieškovas prašo iš tėvų S. T.(buvusi pavardė B.) ir A. B. priteisti išlaikymą dukrai L. B. po 250 Eur per mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atsakovai S. T.(buvusi pavardė B.) ir A. B. neteikia dukrai L. B. materialinio išlaikymo. Atsakovai yra sveiki, darbingi. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jiems būtų nustatytas nedarbingumas, neįgalumas, ar jie turėtų ypatingų sveikatos sutrikimų, todėl jie gali dirbti ir teikti vaikui tokį išlaikymą, kad nepilnamečio poreikiai būtų užtikrinti.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui tėvas (motina) turi skirti pakankamai lėšų, bet ne mažiau, kaip po ½ dalį MMA, nustatytos Vyriausybės. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti mažesnę išlaikymo sumą, ir tai atitinka imperatyvių įstatymų nuostatas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Todėl ieškovo prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovų po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis užtikrintų dukros L. B. kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą, ši išlaikymo forma labiausiai atitiktų vaiko interesus. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus iš atsakovų valstybės naudai priteistinas 141 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, kadangi ieškovas nuo šio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį yra atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) ,o už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo priteistina po 90 Eur(250 x 12 mėn= 3000 x 3% =90 eurai),kuris skaičiuojamas nuo priteisiamo išlaikymo už vienerius metus (CPK 85 str.1d.3d.). Kadangi ieškinys buvo teikiamas elektroninėmis ryšių priemonėmis, tai sutinkamai su CPK 80 str.7d., priteistina po 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio nuo reikalavimo dėl tėvystės teisių apribojimo (105 Eur) ir išlaikymo priteisimo (po 68 Eur), kur priteistina iš kiekvieno atsakovo galutinės žyminio mokesčio sumos sudarytų iš viso 121 Eur(53+68).
Dėl skubaus sprendimo dalies vykdymo
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo yra skubaus vykdymo ir vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Teismo sprendimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo taip pat yra skubaus vykdymo (CPK 496 straipsnio 1 dalis ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268, 270, 282, 406, 407, 496 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. T.(buvusi pavardė B.) a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. B. gim.(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. B. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. B. gim.(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš S. T.(buvusi pavardė B.) a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. B. gim.(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 250 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos-2023-05-29 iki dukros L. B. pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. B. gim.(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 250 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos-2023-05-29 iki dukros L. B. pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatyti nepilnametės L. B. gim.(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos(rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo laikinosios globėjos S. B. gyvenamojoje vietoje- (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti valstybei iš atsakovų S. T.(buvusi pavardė B.) a.k(duomenys neskelbtini) ir A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) po 121(vieną šimtą dvidešimt vieną)Eur žyminio mokesčio(lėšos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą ,įmokos kodas 5660, paskirtis -žyminis mokestis) .
Sprendimas apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.