- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-22
- Bylos Nr.
- e2S-237-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02000-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Skolininkas
- L. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-349-356/2023 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo – skolininkė L. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. lapkričio 29 d. skundu prašė: 1) antstolės A. M. 2022 m. lapkričio 23 d. patvarkymą Nr. S-22-104-48925 dėl vykdomosios bylos Nr. 0104/22/05448 užbaigimo ir vykdomojo rašto Nr. 2-1149-758/2015 grąžinimo panaikinti, kad šio patvarkymo eilutėje „Piniginis ieškojimas“ būtų papildomai nurodyta išieškomų iš skolininkės L. K. (toliau – ir skolininkė) 5 proc. dydžio procesinių palūkanų laikotarpio skaičiavimo pradžios data; 2) įpareigoti antstolę A. M. pranešti pareiškėjui apie iš skolininkės priverstinai išieškotos ir pervestos jo naudai prievolės sumos visų konkrečių dėmenų pervedimo datas į antstolės depozitinę sąskaitą, kad pareiškėjui būtų suteikta galimybė atlikti savo skaičiavimus dėl vykdomojo rašto, kadangi antstolės buveinė yra toli nuo Visagino ir pareiškėjui nėra galimybės asmeniškai susipažinti su vykdomąja byla Nr. 0104/22/05448, o neturint visų duomenų pareiškėjas neturi pagrindo sutikti su skundžiamu patvarkymu; 3) remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.57 straipsnio pagrindu iš skolininkės vykdyti tolesnį prievolės išieškojimą už laikotarpį nuo išieškotų lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki šių lėšų pervedimo pareiškėjui, t. y. nuo likusios dar neįvykdytos prievolės pagal vykdomąjį raštą, pripažįstant tai kaip išieškotojo patirtus nuostolius.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su patvarkymu, t. y. kad vykdomasis raštas jau yra priverstinai įvykdytas, nurodė, kad nėra aišku, kodėl skundžiamo patvarkymo eilutėje „Piniginis išieškojimas“ nėra pilnai nurodyta išieškomos iš skolininkės 5 proc. dydžio metinių palūkanų laikotarpio skaičiavimo pradžios data. Laikosi nuomonės, kad antstolė jokiu būdu negalėjo tiksliai apskaičiuoti dviejų antstolių ilgai vykdytos prievolės visišką įvykdymą, nes antstolė paskirstė tik kelias įmokas. Tvirtino, kad apskaičiuojant procesines palūkanas reikia remtis už Sprendimų vykdymo instrukciją aukštesnę teisinę galią turinčiu CK 6.54 straipsniu. Priverstinai išieškotų iš skolininkės lėšų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą nelaikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, nes neatitinka CK 6.56 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kol pinigai yra antstolės depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkei. Laikotarpiu nuo priverstinai išieškotų iš skolininkės lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą iki šių lėšų pervedimo pareiškėjui, pareiškėjas patiria nuostolius, kuriuos CK 6.57 straipsnio pagrindu antstolė privalo išieškoti iš skolininkės pareiškėjo naudai.
3. Antstolė A. M. 2022 m. gruodžio 7 d. patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą Nr. (0104/22/05448)-SS-148 pareiškėjo skundo netenkino, 2022 m. lapkričio 29 d. skundą su vykdomąja byla perdavė pirmosios instancijos teismui. Minėtame patvarkyme nurodė, kad eilutėje „Piniginis išieškojimas“ nurodyti papildomus įrašus Antstolių informacinė sistema galimybės nenumato, todėl pareiškėjo pageidavimu nurodyti duomenis, kuriuos jis šiame patvarkyme nori matyti, nėra galimybės. O procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios data paprastai yra nurodyta vykdomajame dokumente.
4. Pažymėjo, kad skųsdamas antstolės veiksmus, pareiškėjas prašo teismo įpareigoti pateikti informaciją, kurios nei anksčiau, nei dabar pateikti pačios antstolės neprašė. Prisijungęs prie Antstolių informacinė sistemos pareiškėjas gali gauti informaciją nemokamai bet kuriuo jam patogiu metu, o su popierinėje vykdomojoje byloje esančia medžiaga gali susipažinti atvykęs į antstolės kontorą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 130.3 punktas nustato 24 Eur (indeksavus – 35,59 Eur) mokestį už vieną antstolio darbo valandą rengiant pažymą apie vykdymo eigą, taigi gavusi prašymą pateikti informaciją, kurią pareiškėjas skundu prašo įpareigoti teismą ją pateikti, bei apmokėjimą už pažymos parengimą, spręstų klausimą dėl pažymos pareiškėjui pateikimo.
5. Pažymėjo ir tai, kad nors pareiškėjas nesutinka su vykdomojoje byloje atliktais skaičiavimais, tačiau savo skaičiavimų neprideda. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktą, skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos sumos sumokėjimo dienos, t. y. dienos, kurią į antstolio depozitinę sąskaitą gaunami pinigai.
6. Prašė pareiškėjui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, kadangi pareiškėjas teikia skundus dėl aplinkybių (palūkanų skaičiavimo vykdymo procese), kurias tiek antstolė, tiek teismai jau yra išnagrinėję ir jam išaiškinę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. sausio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio veiksmų ir priteisė iš pareiškėjo valstybei 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Prašymą paskirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.
8. Iš vykdomosios bylos Nr. 0104/22/05448 duomenų teismas nustatė, kad antstolė A. M. 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-104-48925, kuriuo visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0104/22/05448 ir vykdomąjį raštą Nr. 2-1149-758/2015 grąžino pareiškėjui. Pagal vykdomąjį raštą pareiškėjui pervesta: 279,62 Eur skola, kurią vykdomojo rašto pateikimo dienai sudarė 179,56 Eur skola, 62,78 Eur delspinigiai, 16,93 Eur palūkanos, 20 Eur žyminis mokestis, 0,35 Eur kitų išlaidų, taip pat, vykdymo eigoje buvo priskaičiuota mokėti ir išieškota 28,73 Eur palūkanų bei grąžintos 24 Eur dydžio vykdymo išlaidos.
9. Teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punktas paaiškina, kaip iš skolininko išieškotos lėšos turi būti skirstomos, kai iš skolininko išieškotos sumos nepakanka visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti ir tiesiogiai nukreipia į CK 6.54 straipsnį. Sprendimų vykdymų instrukcijos 133 punktas, numatantis palūkanų skaičiavimą, nepaneigia iš skolininko gautų piniginių įmokų paskirstymo remiantis CK 6.54 straipsniu, o apriboja palūkanų skaičiavimą nuo palūkanų, palūkanų skaičiavimą nuo tos sumos dalies, kuri jau yra grąžinta.
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir skolininkė nebuvo sudarę susitarimo dėl kitokio nei numato įstatymas lėšų paskirstymo, priverstinis išieškojimas truko nuo 2015 m., iš skolininkės išieškotų sumų iš karto nepakako visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti, todėl vykdomojoje byloje iš skolininkės išieškotos lėšos buvo skirstomos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punktu, CK 6.54 straipsniu, o 5 proc. dydžio metinės palūkanos už laikotarpius nuo piniginių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą iki jų pervedimo į pareiškėjo sąskaitą nebuvo skaičiuojamos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pozicija, jog jis turi teisę į apskaičiuotas procesines palūkanas už laikotarpį nuo iš skolininkės išieškotų lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki šių lėšų pervedimo į pareiškėjo sąskaitą yra teisiškai nepagrįsta.
11. Teismas vertino, kad nepagrįstas ir kitas pareiškėjo motyvas, kuriuo jis prašė panaikinti skundžiamą patvarkymą, t. y. kad jame nėra nurodyta pareiškėją dominanti informacija, nes eilutėje „Piniginis išieškojimas“ nėra nurodyta 5 proc. dydžio metinių palūkanų laikotarpio skaičiavimo pradžios data. Toks motyvas negali būti patvarkymo panaikinimo pagrindu, antstolė paaiškino, kad patvarkyme daryti kokius nors papildomus įrašus Antstolių informacinė sistema galimybės nenumato.
12. Iš pareiškėjo skundo turinio teismas sprendė, kad iki teikiant skundą dėl 2022 m. lapkričio 23 d. patvarkymo Nr. S-22-104-48925 panaikinimo, jis nesusipažino su vykdomosios bylos medžiaga, neatliko jokių skaičiavimų. Pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų apsiribojo teiginiu, kad nesutinka su skundžiamu patvarkymu, tačiau skundo negrindžia jokiais konkrečiais faktais dėl antstolių L. J. ar A. M. galimai padarytų pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę, jeigu pačiam sudėtinga atvykti į antstolės kontorą, pareikšti tokio pat turinio prašymą dėl duomenų pateikimo, kokį nurodė vienu iš skundo reikalavimų. Arba, kaip paaiškino antstolė, pats nemokamai susipažinti Antstolių informacinėje sistemoje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas dalyje (dėl motyvų, kad nesutinka su patvarkymu, kad antstoliai jokiu būdu negalėjo tiksliai apskaičiuoti iš skolininkės išieškomas sumas, kad konstatuoti vykdomojo rašto įvykdymą visa apimtimi) paremtas tik deklaratyviais teiginiais, skundas paduotas neįsitikinus antstolius padarius pažeidimus.
13. Teismas taip pat nurodė, kad kitoje dalyje skundas grindžiamas pareiškėjo subjektyvia nuomone dėl teisės normų taikymo, t. y. kad palūkanos turi būti skaičiuojamos ir už laikotarpį nuo tada, kai išieškotos lėšos pervedamos į antstolės depozitinę sąskaitą ir iki jos pervedamos į išieškotojo sąskaitą. Kad už šį laikotarpį palūkanos neskaičiuojamos, numato nutartyje nurodyti norminiai teisės aktai, pareiškėjui tokia palūkanų skaičiavimo tvarka buvo išaiškinta teismo, atmetant pareiškėjo skundus dėl antstolės veiksmų, kuriuose jis kėlė analogiško pobūdžio reikalavimus.
14. Teismas pažymėjo, kad susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga ir įsitikinus, kad pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1149-758/2015 yra išieškotos visos priteistos sumos, o 5 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuotos taip, kaip numato nutartyje nurodyti norminiai teisės aktai, pareiškėjo skunduose nurodyti motyvai neduoda pagrindo prieiti prie išvados, kad pareiškėjo skundžiamas patvarkymas būtų neteisėtas ar nepagrįstas, jį naikinti ir tęsti 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimą pagrindo nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas visa apimtimi, nes neįrodytas.
Šalies argumentai
15. Teismas vertino, jog vien tai, kad teismai jau yra priėmę sprendimų analogiškose bylose, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje pareiškėjas teise pateikti skundą dėl antstolės veiksmų naudojosi akivaizdžiai piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Pareiškėjas siekia apginti pažeistas jo teises, nors jo vertinimas ir neatitinka teisinio reguliavimo bei teismų praktikos. Vertinant priešingai, būtų apribota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Nenustatęs akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, šį konkretų atvejį teismas pripažino kaip netinkamą subjektinės teisės įgyvendinimą, todėl antstolės prašymą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad byloje susidarė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suinteresuotam asmeniui, jas valstybei privalo padengti pareiškėjas, nes jo skundas atmetamas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
17. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 10 d. nutartį; išaiškinti, nuo kada ir kokiu pagrindu įteikimas vienos registruotos pašto siuntos su patvirtinimu apie siuntos įteikimą yra įkainotas neprotingo dydžio suma, kurios iki šiol pareiškėjui mokėti netekdavo; išaiškinti prieštaravimą tarp Sprendimų vykdymo instrukcijos ir teismų praktikos bei CK 6.54 straipsnio nuostatų, dalyje dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo, kadangi pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apskaičiuojamos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos neskatina skolininko kuo greičiau įvykdyti visą prievolę kreditoriui, t. y. skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės toliau mokėti procesines palūkanas, nors savo prievolės kreditoriui dar nėra visiškai įvykdęs; išaiškinti, nurodant antstolei vykdomojoje byloje atlikti atitinkamus išrašus, iš kokių konkrečių dėmenų susideda abiejų antstolių L. J. iki 2022 m. kovo 24 d. ir antstolės A. M. nuo 2022 m. kovo 25 d. pervesta 279,62 Eur skolos suma ir, atitinkamai, iš kokių konkrečių dėmenų susideda 28,73 Eur 5 proc. dydžio procesinių palūkanų suma, nuo kokios priteistos sumos dydžio ir už kokį atitinkamą laikotarpį yra priskaičiuoti procesinių palūkanų sumos konkretūs dėmenys; išaiškinti, ar pareiškėjas turi teisę nemokamai gauti iš antstolės informaciją apie vykdymo eigą, t. y. sužinoti datas, kada į antstolio L. J. iki 2022 m. kovo 24 d. ir į antstolės A. M. nuo 2022 m. kovo 25 d. depozitines sąskaitas įplaukė 279,62 Eur skolos sumos ir 28,73 Eur 5 proc. dydžio procesinių palūkanų sumos konkretūs dėmenys bei nuo kokios priteistos sumos dydžio ir už kokį atitinkamą laikotarpį yra priskaičiuoti procesinių palūkanų sumos konkretūs dėmenys; išaiškinti, kokių dokumentų pagrindu remiantis antstoliai L. J. ir A. M. privalėjo tinkamai informuoti pareiškėją apie iš skolininkės priverstinai išieškotų lėšų sumos dėmenų patekimo į abiejų antstolių depozitines sąskaitas datas.
18. Nurodo, kad teismas neišnagrinėjo pareiškėjo pagrindinio reikalavimo, t. y. įpareigoti antstolę A. M. pranešti pareiškėjui apie iš skolininkės priverstinai išieškotų ir pervestų jo naudai lėšų pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1149-758/2015 prievolės sumos visų konkrečių dėmenų pervedimo datas į antstolių depozitines sąskaitas, kad pareiškėjui būtų suteikta galimybė atlikti savo skaičiavimus dėl minėto vykdomojo rašto, kadangi antstolės buveinė yra toli nuo Visagino, todėl išieškotojui nėra įmanoma asmeniškai susipažinti su vykdomąja byla Nr. 0104/22/05448.
19. Pažymi, kad antstolė savo skaičiavimus atlieka netinkamai, nes Sprendimų vykdymo instrukcija yra žemesnės galios teisės aktas nei CK 6.54 straipsnis. Priverstinai išieškotų iš skolininkės lėšų pervedimas į antstolės depozitinę sąskaitą nėra tinkamas skolininkės prievolės įvykdymas, nes neatitinka CK 6.56 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kol pinigai yra antstolės depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka šių pinigų savininkui – skolininkei. Laikotarpiu nuo priverstinai išieškotų iš skolininkės lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki šių pinigų antstolės pervedimo į pareiškėjo asmeninę sąskaitą banke pareiškėjas patiria nuostolius.
20. Nesutinka ir su valstybės naudai iš jo priteistomis 6,64 Eur išlaidomis, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi pareiškėjas už registruotą siuntą be patvirtinimo apie siuntos įteikimą pašte moka tik 1,36 Eur. Mano, kad vienos registruotos pašto siuntos su patvirtinimu apie siuntos įteikimą kaina yra neprotingo dydžio. Apeliantui neaišku, kodėl galiojant tiems patiems įstatymams šioje nagrinėjamoje byloje jis pirmą kartą privalo valstybės naudai sumokėti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nors iki šiol tokio mokesčio jam mokėti netekdavo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo J. V. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
22. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde, o pagal CPK 338 straipsnio nuostatas, ir atskirajame skunde, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad toks skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
23. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad civilinio proceso kodekse įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017). Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė / kurių netyrė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).
24. Atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareiškėjo J. V. atskirajame skunde naujai reiškiamo reikalavimo išaiškinti, nurodant antstolei vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/05448 atlikti atitinkamus išrašus, iš kokių konkrečių dėmenų susideda abiejų antstolių pareiškėjui pervesta 279,62 Eur skolos suma bei 28,73 Eur 5 proc. dydžio procesinių palūkanų suma ir nuo kokios priteistos sumos dydžio bei už kokį atitinkamą laikotarpį yra priskaičiuoti procesinių palūkanų sumos konkretūs dėmenys, vykdant vykdomąjį raštą Nr. 2-1149-758/2015 pareiškėjo naudai, taip pat dėl naujai reiškiamo reikalavimo išaiškinti apie tai, kokių dokumentų pagrindu remiantis antstoliai privalėjo tinkamai informuoti pareiškėją apie iš skolininkės L. K. prievolės priverstinai išieškotų lėšų sumos dėmenų patekimo į abiejų antstolių depozitines sąskaitas datas. Kadangi pareiškėjas tokio turinio reikalavimų 2022 m. lapkričio 29 d. skunde nebuvo suformulavęs, tokios informacijos nustatymas ir išaiškinimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
25. Su atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. pateikė 2022 m. gruodžio 5 d. skundo dėl antstolės A. M. 2022 m. spalio 3 d. patvarkymo Nr. S-22-104-40496 panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/04713 kopiją. Pareiškėjas neprašo šio įrodymo priimti ir pridėti prie bylos, tačiau nurodo, kad teikiamas įrodymas patvirtina aplinkybę, kad kai antstolė pateikė pareiškėjui duomenis apie iš skolininko priverstinai išieškotų lėšų patekimą į antstolių depozitines sąskaitas, jis priskaičiavo skirtingas priverstinai neišieškotas jo naudai sumas.
26. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo naujai pateiktas rašytinis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po apskųstos nutarties priėmimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas naujas įrodymas niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi pareiškėjo teikiami duomenys yra iš kitos vykdomosios bylos (Nr. 0104/22/04713). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktą rašytinį įrodymą atsisakoma priimti.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
28. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Pareiškėjas J. V. nesutinka su skundžiamu patvarkymu, motyvuodamas tuo, kad vykdomasis raštas nėra priverstinai įvykdytas pilna apimtimi. Pareiškėjo teigimu, antstolė skaičiavimus dėl 5 roc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo atliko netinkamai, kadangi rėmėsi Sprendimų vykdymo instrukcija, kuri šiuo aspektu prieštarauja teismų praktikai bei CK 6.54 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjo manymu, pagal Sprendimų vykdymo instrukciją skaičiuojamos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos neskatina skolininko kuo greičiau įvykdyti visą prievolę kreditoriui, t. y. skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės toliau mokėti procesines palūkanas, nors savo prievolės kreditoriui nėra visiškai įvykdęs. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.
30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad antstoliui, vykdančiam išieškotojo pavedimą įvykdyti jo naudai priimtą teismo procesinį sprendimą, teisės aktuose suteikiama teisė nurodyti skolininko prievolės įvykdymo tvarką (kur ir kada konkrečiai turi būti pervedamos lėšos), taip pat skiriamas 30 dienų terminas visoms reikalingoms procedūroms įvykdyti ir lėšoms išieškotojui pervesti. Šiame kontekste antstolis vertinamas kaip išieškotojo atstovas prievolės įvykdymui gauti. Jis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka gauna įvykdymą, todėl yra pagrindo vertinti, kad įvykdymą gavo ir jo atstovaujamasis, t. y. išieškotojas pagal teismo sprendimą vykdomojoje byloje. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsižvelgiant į pirmiau pateiktą išaiškinimą dėl antstolio ir išieškotojo teisinio santykio, darytina išvada, jog skolininkas, išieškomą sumą pervedęs antstoliui, įvykdo prievolę išieškotojo interesais veikiančiam subjektui, todėl laikytina, jog skolininko prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu. Atitinkamai, nuo šio momento (lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą) išieškotojas netenka teisės CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalauti, kad toliau būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos. Nurodytos išvados nepaneigia argumentai, kad lėšų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą nelaikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, nes neatitinka CK 6.56 straipsnyje nurodytų sąlygų. CK 6.56 straipsnis netaikomas tais atvejais, kai skolininkui kyla pareiga įvykdyti prievolę (sumokėti skolą) antstoliui vykdant įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą. Tuomet taikytinos teismo procesinių sprendimų vykdymo tvarką nustatančios civilinio proceso teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2014).
31. Atsižvelgus į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja prieštaravimas tarp Sprendimų vykdymo instrukcijos ir teismų praktikos bei CK 6.54 straipsnio nuostatų, dalyje dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo. Pareiškėjas yra neteisus, teigdamas, kad skolininkė, procesines palūkanas skaičiuojant pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, yra atleidžiama nuo prievolės toliau mokėti procesines palūkanas, nors savo prievolės iki šiol nėra visiškai įvykdžiusi. Lėšų pervedimas į antstolės depozitinę sąskaitą laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, todėl nuo lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą dienos negali būti tęsiamas procesinių palūkanų skaičiavimas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktas, apribojantis palūkanų skaičiavimą nuo tos sumos dalies, kuri jau yra grąžinta, negali būti aiškinamas kaip neskatinantis skolininkę kuo griečiau įvykdyti prievolę kreditoriui. Atitinkamai, nėra pagrindo išvadai, kad antstolė, vykdydama 5 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimą iš skolininkės, be kita ko, ir pagal minėtą Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktą, netinkamai atliko skaičiavimus.
32. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo pagrindinio reikalavimo, t. y. įpareigoti antstolę A. M. pranešti pareiškėjui apie iš skolininkės priverstinai išieškotų ir pervestų jo naudai lėšų visų atskirų sumų įplaukimo į antstolių depozitines sąskaitas datas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir šiuos atskirojo skundo argumentus.
33. Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį skundo objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. CPK 634 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdo CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, o juos vykdydamas jis atlieka procesinius veiksmus įvairiomis formomis – surašydamas rašytinį patvarkymą, rezoliuciją, duodamas žodinį potvarkį arba tiesiog fiziškai atlikdamas veiksmą. Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus, kuris suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t. y. jei savo potvarkiu, raštu ar veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinius veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. CPK 513 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba įpareigoja antstolį veiksmą atlikti.
34. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0104/22/05448 medžiagos bei kaip teigia pati antstolė A. M., pareiškėjas J. V. iki 2022 m. lapkričio 29 d. skundo padavimo antstolei jokio prašymo dėl duomenų, kuriuos prašė įpareigoti antstolę pateikti vienu iš 2022 m. lapkričio 29 d. skundo reikalavimų (apie iš skolininkės L. K. priverstinai išieškotų ir pervestų jo naudai lėšų visų atskirų sumų įplaukimo į antstolių depozitines sąskaitas datas), vykdomojoje byloje nereiškė, t. y. neprašė antstolės atlikti tam tikrą veiksmą ar priimti tam tikrą sprendimą vykdymo procese. Byloje nėra duomenų, jog antstolė būtų atsisakiusi jam teikti tokią informaciją, o 2022 m. gruodžio 7 d. patvarkymu, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo 2022 m. lapkričio 29 d. skundą ir kartu su vykdomąja byla jį perdavė pirmosios instancijos teismui, klausimo dėl minėtų duomenų pateikimo pareiškėjui iš esmės taip pat nesprendė, tik pateikė bendro pobūdžio informaciją dėl tokio prašymo nagrinėjimo tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo įpareigoti antstolę atlikti pareiškėjo 2022 m. lapkričio 29 d. skunde prašomus atlikti veiksmus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikta vykdomoji byla Nr. 0104/22/05448, kurioje yra pareiškėjui aktualūs duomenys dėl piniginių sumų pervedimų į antstolių depozitines sąskaitas su atitinkamomis piniginių operacijų datomis, taigi jis turėjo visas galimybes su teismui pateikta vykdomąja byla susipažinti bei atlikti savo paskaičiavimus, tačiau to nepadarė.
35. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, skundžiamos nutarties motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl pareiškėjo 2022 m. lapkričio 29 d. skundo reikalavimo įpareigoti antstolę pateikti duomenis (apie iš skolininkės L. K. priverstinai išieškotų ir pervestų jo naudai lėšų visų atskirų sumų įplaukimo į antstolių depozitines sąskaitas datas) teisėtumo bei pagrįstumo, ir, atmesdamas pareiškėjo 2022 m. lapkričio 29 d. skundą, konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę pareikšti tokio pat turinio prašymą antstolei, jeigu pačiam buvo sudėtinga atvykti į antstolės kontorą ir susipažinti su vykdomosios bylos duomenimis.
36. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo išaiškinti, ar pareiškėjas turi teisę nemokamai gauti iš antstolės informaciją apie vykdymo eigą, t. y. sužinoti datas, kada į antstolių depozitines sąskaitas atitinkamai įplaukė 279,62 Eur skolos sumos ir 28,73 Eur 5 proc. dydžio procesinių palūkanų sumos konkretūs dėmenys bei nuo kokios priteistos sumos dydžio ir už kokį atitinkamą laikotarpį yra priskaičiuoti procesinių palūkanų sumos konkretūs dėmenys, vykdant vykdomąjį raštą Nr. 2-1149-758/2015 pareiškėjo naudai.
37. Kaip teisingai informavo antstolė pareiškėją 2022 m. gruodžio 7 d. patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo 2022 m. lapkričio 29 d. skundą ir kartu su vykdomąja byla jį perdavė pirmosios instancijos teismui, Sprendimų vykdymo instrukcijos 130.3 punktas nustato 24 Eur (be indeksavimo) mokestį už vieną antstolio darbo valandą rengiant pažymą apie vykdymo eigą. Pagal minėtos instrukcijos 131.3. punktą instrukcijos 130.3 papunktyje nurodytos vykdymo išlaidos skaičiuojamos tuo atveju, jeigu proceso šalis prašo išduoti detalią pažymą apie vykdomojoje byloje atliktas priverstinio vykdymo priemones ar išieškotas sumas. Proceso šaliai pateikta informacija apie bendrą skolos ir vykdymo išlaidų likutį, kartu nepateikiant detalios informacijos apie vykdomojoje byloje atliktas priverstinio vykdymo priemones ar išieškotas sumas, nelaikoma pažymos apie vykdymo eigą parengimu ir už tokios informacijos pateikimą skaičiuojamos 2 Eur dydžio vykdymo išlaidos, jeigu informacija pateikiama ne dažniau kaip vieną kartą per 6 mėnesius, už kiekvieną kitą informacijos pateikimą skaičiuojamos 4 Eur dydžio vykdymo išlaidos. Pareiškėjas nemokamai gali susipažinti su visa vykdomosios bylos informacija Antstolių informacinėje sistemoje.
38. Pareiškėjas nesutinka ir su valstybės naudai iš jo priteistomis 6,64 Eur išlaidomis, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškėjui neaišku, kodėl galiojant tiems patiems įstatymams šioje nagrinėjamoje byloje jis pirmą kartą privalo valstybės naudai sumokėti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nors iki šiol tokio mokesčio jam mokėti netekdavo. Be to, pareiškėjo manymu, vienos registruotos pašto siuntos su patvirtinimu apie siuntos įteikimą kaina yra neprotingo dydžio.
39. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suinteresuotam asmeniui L. K.. Būtent tokio dyžio įkainis nustatytas Pašto paslaugų teikimo sutarties, sudarytos 2022 m. spalio 28 d. Utenos apylinkės teismo kanclerės ir AB Lietuvos pašto, 2 priedo 2.12 punkte už procesinio dokumento Lietuvoje (siuntos iki 5000 gramų) įteikimą. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma viršijo 5 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybei, atsižvelgiant į bylos procesinį rezultatą, pagrįstai buvo priteistas iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo 2022 m. lapkričio 29 d. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų bei vertindamas šio skundo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias momentą, iki kurio skaičiuotinos pareiškėjui priteistos įstatymo nustatyto dydžio (procesinės) palūkanos (CK 6.37 straipsnis), kai yra vykdomas teismo sprendimas vykdymo procese, taip pat teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos užbaigimą, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.