- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-479-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09931-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Atsakovas
- N. A.
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2327-1160/2024 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei N. A. dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-14631), kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2305-752/2022, nustatytą nepilnamečio M. K. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, iš atsakovės N. A. (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) priteisiant išlaikymą po 250 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
1) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškovu;
2) nustatyti tokią laikiną atsakovės ir šalių vaikų bendravimo tvarką:
2.1) N. A. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais R. K. bei M. K. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val., pasiimdama abu vaikus su savimi iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama abu vaikus tėvui V. K. į jo gyvenamąją vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), ar kitą šalių susitarimu suderintą vietą;
2.2) N. A. ir V. K. tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindė tuo, kad atsakovė nevykdo ir nesilaiko jokios teismo nustatytos bendravimo tvarkos, neleidžia ieškovui ir kitam šalių sūnui R. K. matytis su M. K., visiškai nepasiima R. K. pas save. Tokiu būdu, kol vyks teisminis procesas, gali susiklostyti situacija, kad bus pakenkta vaikų broliškam ryšiui. Dėl to reikalinga pakeisti M. K. gyvenamąją vietą, kad jis gyventų su ieškovu ir broliu. Atsakovė sūnų išsivežė į Latviją, informacijos ieškovui apie vaiko buvimo vietą nepateikia. Toks staigus sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas, kai jis buvo išvežtas gyventi į naują aplinką, atskirtas nuo tėvo ir brolio, akivaizdžiai prieštarauja jo interesams.
Atsiliepimas
4. Atsakovė N. A. pateiktame atsiliepime (reg. Nr. DOK-123422) nurodė, kad su prašymu dėl M. K. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu nesutinka, prašė laikinąją sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Nurodė, kad sūnus nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. lanko parengiamąją klasę (duomenys neskelbtini) mieste, Latvijoje. Pasikeitus atsakovės darbo laikui (dirba kiekvieną darbo dieną nuo 8.30 val. iki 16.30 val.), ji su sūnumi gali leisti laiką savaitgaliais ir vakarais. Atsakovės nuomone, sūnus puikiai adaptavosi naujoje aplinkoje, susirado naujų draugų, lanko anglų kalbos pamokas, šokius, sustiprinai mokosi latvių kalbos. Atsakovė rugpjūčio 2 d. informavo ieškovą elektroniniu paštu apie tai, kad savaitgalį praleis su vaikais Kaune nuo rugpjūčio 25–27 d., o rugpjūčio 27 d. grąžins ieškovui sūnų R. K., o su M. K. važiuos namo į Latviją, prašė ieškovo paruošti visus būtinus dokumentus M. K., t. y. išrašą iš šeimos gydytojo Lietuvoje, skiepų pasą (į prašymą dėl dokumentų pateikimo ieškovas neatsakė). Ieškovas žinodamas šias aplinkybes turėjo laiko paruošti R. K.. Ieškovas po to, kai pasiėmė sūnų iš atsakovės, spalio 8 d., kai turėjo sūnų grąžinti į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, to nepadarė, į atsakovės žinutes ir skambučius neatsakė, vaiko buvimo vieta atsakovei nebuvo žinoma. Tai buvo pranešta Latvijos valstybinei policijai. Pažymėjo, kad sūnus nebuvo parengtas tokiems įvykiams, nes pirmadienį ruošėsi eiti į darželį. Sutikimo išvežti M. K. ieškovui atsakovė nedavė.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje (reg. Nr. DOK-118498) nurodė, kad Skyriui šalių šeima tapo žinoma nuo 2020 m. sausio 9 d., kai ieškovas Kauno apylinkės teisme iniciavo civilinę bylą Nr. e2-3715-752/2020 dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo. 2021 m. gruodžio 28 d. abiejų vaikų atžvilgiu buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai – pažeista nepilnamečių teisė bendrauti su tėvais ar giminaičiais. Skyrius gavo ieškovo prašymą dėl atsakovės galimai neteisėtai į Latvijos Respubliką išvežto M. K. sugrąžinimo į Lietuvą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Nepilnametis M. K. ilgą laiką, t. y. teisminio proceso prieš tai metu ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo, gyveno su ieškovu ir broliu. Aplinka, kurioje vaikas augo, jam buvo įprasta ir nesikeičianti. Duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnamečiais vaikais, Skyrius neturi. Atsakovės mokamas išlaikymas vaikams tik patvirtina faktą, kad susidariusi situacija abiem šalims tiko, todėl, Skyriaus nuomone, ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja geriausiems nepilnamečio vaiko interesams. Posėdžio metu Skyriaus atstovė nurodė, kad, įvertinus vaiko amžių, jo ryšį su tėvais ir kitas aplinkybes, nustačius vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu ar su atsakove vaiko interesai nebus pažeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatė:
1) laikiną nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą kartu su tėvu V. K. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos;
2) laikiną atsakovės N. A. su nepilnamečiais vaikais M. K. ir R. K. bendravimo tvarką, pagal kurią:
2.1) N. A. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais R. K. ir M. K. kiekvieną mėnesį kalendorinių metų neporiniais savaitgaliais, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17.00 val., pasiimdama abu vaikus su savimi iš tėvo V. K. gyvenamosios vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), ar kitos šalių susitarimu suderintos vietos ir grąžindama abu vaikus tėvui V. K. į jo gyvenamąją vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), ar kitą šalių susitarimu suderintą vietą;
2.2) N. A. ir V. K. tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos;
2.3) N. A. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais R. K. ir M. K. vaizdo skambučiais darbo dienomis keturis kartus per savaitę po 30 minučių nuo 19.00 val.
7. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas M. K. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. gyveno įprastoje jam aplinkoje – tėvui V. K. priklausančiame būste, kartu su broliu R. K., o 2023 m. rugpjūčio 25 d., vykdydama teismo sprendimą, atsakovė N. A. išsivežė nepilnametį vaiką M. K. gyventi į Latvijos Respubliką, (duomenys neskelbtini) miestelį.
8. Teismas pažymėjo, kad nors nepilnametis M. K. yra (duomenys neskelbtini) metų ir jis nevisiškai suvokia tokio reiškinio kaip tėvų skyrybos, negali numatyti įvykių perspektyvos ir pasekmių, tačiau pokalbio su teismo psichologe metu nepilnametis M. K. nuosekliai ir aiškiai išsakė savo norą gyventi Lietuvoje su tėčiu ir broliu, nurodė, kad Latvijoje jam nepatinka ir jis nenori eiti į darželį Latvijoje. Taip pat nurodė, kad ne mažiau svarbi ir nepilnamečio R. K. nuomonė – jis nori, kad brolis gyventų su juo.
9. Teismas nenustatė, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. K. ilgą laiką, terminio proceso prieš tai metu ir po įsiteisėjusio teismo sprendimo, gyveno su ieškovu ir broliu, į tai, kad aplinka, kurioje nepilnametis augo jam buvo įprasta ir nesikeičianti, nesant duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnamečiais vaikais, į tai, kad nepilnametis M. K. ne kartą išreiškė nuomonę, jog nenori gyventi ir eiti į darželį Latvijoje, nori pas tėtį ir brolį, sprendė, jog atsakovės įgyvendintas nepilnamečio vaiko M. K. išvežimas iš įprastos jam gyvenamosios vietos, gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, raidai.
11. Teismas taip pat sprendė, kad aplinka, kurioje nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina (atsakove), nepilnamečiui M. K. nėra nusistovėjusi ir įprasta namų aplinka, neatitinka abiejų vaikų interesų, o situacija, kai vaikui nėra užtikrinama jo teisė bendrauti su tėvu (ieškovu) ir broliu (ką nurodo tiek ieškovas, tiek atsakovė), esmingai pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę bendrauti ir palaikyti ryšį su abiem tėvais.
12. Teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą, nevertino 2022 m. birželio 23 d. teismo sprendimo nevykdymo priežasčių tiek iš atsakovės, tiek iš ieškovo pusės, nes tai bus daroma bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
13. Teismas pažymėjo, kad prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka iš esmės atitinka 2022 m. birželio 23 d. sprendime nustatytą bendravimo tvarką, ir nurodė, jog, teismo nuomone, ieškovo siūloma laikinoji bendravimo tvarka yra labai minimali ir šiai dienai neatitinka vaikų ir motinos poreikių.
14. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės paaiškinimus teismo posėdžiu metu, kad ji su sūnumi R. K. bendrauja kas antrą savaitgalį, laikė, jog motinos ir vaikų bendravimas gyvai turėtų vykti kas antrą savaitgalį. Tokiu būdu bus užtikrintas motinos ir vaikų tarpusavio ryšys, todėl teismas ieškovo prašymą šioje dalyje pakeitė ir nustatė, kad N. A. su nepilnamečiais sūnumis bendrauja kiekvieną mėnesį kalendorinių metų neporiniais savaitgaliais.
15. Teismas, esant tarp šalių nesutarimams dėl bendravimo laiko, trukmės ir pan., atsižvelgdamas į tėvų lygiateisiškumo principus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju labiausiai vaikų interesus atitiks ne tik atsakovės bendravimas su vaikais kiekvieną mėnesį neporiniais savaitgaliais, bet ir papildomo atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiko nustatymas vaizdo skambučiais darbo dienomis keturis kartus per savaitę.
16. Nesant byloje nustatytų duomenų, kad atsakovė neteikia vaikams išlaikymo, priešingai byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog išlaikymas vaikams iš atsakovės buvo teikiamas, teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nenustačius, jog atsakovė prievolės savanoriškai nevykdys, ieškovo atstovo posėdžio metu išreikšto prašymo dėl laikino išlaikymo priteisimo netenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
17. Atskiruoju skundu atsakovė N. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria nustatyta laikina nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamoji vieta kartu su ieškovu iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Bylą nagrinėjusi teisėja turėjo išankstinę nuomonę, kurią susidarė netinkamai įvertinusi bylos dokumentus, o tai rodo teismo šališkumą. Pradėjus bylos nagrinėjimą buvo juntamas akivaizdus teismo priešiškumas atsakovės atžvilgiu, nes dėl sprendime padarytos rašymo apsirikimo klaidos teismas buvo susidaręs nuomonę, jog atsakovė trejus metus nevykdė teismo sprendimo. Be to, posėdžių metu teisėja nuolat moralizavo ir daugiausiai jos pastabos buvo skirtos atsakovei, kas rodė aiškų teismo nusistatymą jos atžvilgiu.
17.2. Tai, kad teismas nebuvo objektyvus, rodo ir teismo išvados dėl vaiko apklausos ir psichologės išvadų. Vaikas teisme psichologės buvo apklausinėjamas nepaisant to, kad tuo metu sirgo. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog tą savaitgalį prieš apklausą teisme vaikas praleido su ieškovu ir galimai patyrė jo poveikį. Atsakovė taip pat mano, kad psichologės išvados klaidingos, nes psichologei su vaiku kontakto užmegzti nepavyko, o kadangi vaikas sirgo, apklausa išvis neturėjo būti atliekama.
17.3. Teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi esminės reikšmės mažamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakoves nuomone, sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių labai didelę reikšmę turi aplinkybės ir ieškovo elgesys ankstesnės bylos nagrinėjimo metu, kuomet jis teikė melagingą informaciją teismui, nes ir šiuo atveju elgiasi taip pat. Priešingai nei nurodo ieškovas, Kauno apygardos teismui 2022 m. gruodžio pabaigoje atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, 2023 m. pradžioje atsakovė informavo ieškovą, kad negalės iš karto pasiimti vaiko ir susitarė, kad iki vasaros pabaigos (tikslaus laiko nenurodė, nes nežinojo), ji sūnų pasiims, o kol sūnus gyvens pas ieškovą, teiks jam išlaikymą. Nors ieškovas tokio susitarimo buvimą neigia, tačiau jo veiksmai patvirtina tokio susitarimo buvimą – jis pats nereikalavo, kad atsakovė vykdytų sprendimą, priėmė jos teikiamą išlaikymą sūnui. Be to, 2023 m. rugpjūčio 2 d. atsakovės elektroninio laiško turinys: „Laba diena, Kaip tave jau įspėjau, rugpjūčio pabaigoje pasiimu Marių“, taip pat patvirtina tokio susitarimo buvimą. Be to, ieškovas 2023 m., kai sūnus buvo pas jį, nuolat neatsakydavo į atsakovės skambučius, o po 2023 m. rugpjūčio 2 d. ją visiškai užblokavo.
17.4. Teismas ieškovo teiginius, kad jis dabar gali labiau pasirūpinti vaikais, kad jis turi naują draugę, kuri jam padeda auginti vaikus, kad jam padeda jo motina ir brolis, kuris gyvena Vilniuje, bei kad jis mažiau dirba, todėl vaikams turi daugiau laiko, privalėjo vertinti kritiškai, juo labiau, kad ieškovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
17.5. Ieškinio šioje byloje pateikimo dieną teismo sprendimas, priimtas ankstesnėje byloje, buvo įvykdytas – sūnus M. K. gyveno su atsakove Latvijoje, buvo pradėjęs lankyti ugdymo įstaigą Latvijoje. Tai, kad jis nebuvo vykdomas iš karto, priežastis atsakovė jau nurodė tiek atskirajame skunde, tiek kituose procesiniuose dokumentuose ir jis nebuvo vykdomas abiejų šalių bendru sutarimu dėl svarbių priežasčių. Tai, kad toks susitarimas nebuvo raštiškas, nepanaikina tokio susitarimo buvimo, ką patvirtino tiek ieškovas, tiek atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais.
17.6. Nustatydamas laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas ne tik nevertino, tačiau ir nesiaiškino vaikų nurodytų aplinkybių, kad ieškovo namuose prieš juos smurtavo ne tik pats ieškovas, tačiau tiek buvusi, tiek esama jo draugės. Iš pateikto garso įrašo matyti, kad vaikai apie jų atžvilgiu naudotą smurtą atsakovei jau buvo minėję ir anksčiau. Tai, kad atsakovė dėl to nesikreipė į teisėsaugos institucijas, o apie tai kalbėjosi su pačiu ieškovu, nepaneigia šios aplinkybės, ir tik dar kartą patvirtina, kad ieškovas nėra pajėgus pasirūpinti abiem vaikais ir kad du vaikai jam yra per sunki našta, dėl ko jis nesusivaldo bei pats nesusivaldydamas neužtikrina, kad ir svetimos vaikams jo pasirinktos moterys prieš vaikus nesmurtautų.
17.7. Panaikinus nutartį dalyje dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, kita skundžiamos nutarties dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo tampa neaktuali, nes sūnui M. K. apsigyvenus su atsakove, ieškovas atsakovės bendravimo su sūnumi R. K. neberibodavo.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė atsižvelgdamas ne tik į teismo posėdyje apklausto šalių mažamečio sūnaus M. K. nuomonę ir norą likti gyventi su ieškovu, o ir į vaiko gyvenamosios aplinkos tęstinumą, jį apklaususios teismo psichologės išvadas ir rekomendacijas dėl vaiko aplinkos pakeitimo, taip pat į kitą bylos medžiagą.
18.2. Šalių sūnus ir kitas kiek vyresnis sūnus R. K. net ir po 2022 m. birželio 23 d. teismo sprendimo nustatyti M. K. gyvenamąją vietą su mama (atsakove, nuolat gyvenančia Latvijoje) faktiškai visa laiką ir toliau gyveno su tėvu (ieškovu), o tik 2023 m. rugpjūčio 14 d. ir pakartotinai 2023 m. rugsėjo 13 d. ieškinio padavimo metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 25 d., panaudojus klastą buvo mamos išvežtas į Latviją, taip vaikui su specialiaisiais ugdymosi poreikiais staigiai pakeičiant jo socialinę, kalbinę aplinką be jokios adaptacijos ir reikiamos specialistų pagalbos.
18.3. M. K. jo nuomonės išklausymo teisme metu aiškiai ir ne kartą pasakė, kad nori gyventi pas tėtį, nes tai nėra tik tėtis ar mama, o ir jam įprasta socialinė aplinka, jis rinkosi ne tarp mamos ir tėčio, kuriuos, kaip ir psichologei nurodė, kad myli abu, tačiau rinkosi išlaikyti sau įprastą socialinę ir kalbinę aplinką. Taip pat psichologė aiškiai nurodė aplinkybes, dėl ko negalima buvo taip greitai pakeisti vaikui jo įprastos socialinės aplinkos, nes tai traumuoja vaiką ir taip daryti tiesiog vaikui yra kenksminga.
18.4. Pirmosios instancijos teismas jokio priešiškumo nerodė, tiesiog kėlė klausimą, kodėl nuo teismo sprendimo priėmimo (nesvarbu ar 2022 ar 2020 metų) vaikų mama iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos visiškai nevykdė nei bendravimo tvarkos, nei teismo sprendimo. Atsakovė ir jos atstovė, pačios nebūdamos psichologijos mokslo ekspertėmis, nesutinka su teismo psichologės veikla ir išvada galimai tik dėl to, kad psichologės išvada buvo šalių vaiko M. K. interesų naudai nebuvo palanki atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus M. K. laikina gyvenamoji vieta su ieškovu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
22. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
23. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
Žemesnės instancijos teismas
24. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną šalių sūnaus M. K. gyvenamąją vietą su ieškovu ir laikiną atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką. Tokį procesinį sprendimą dėl M. K. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu pirmosios instancijos teismas priėmė, atsižvelgęs į tai, jog net ir teisminio proceso, kuris anksčiau vyko tarp šalių, tiek ir po minėto proceso pabaigos, nors šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, vaikas ilgą laiką gyveno su ieškovu ir broliu, kurio gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, atsakovė, neparuošusi sūnaus pakeitė jo gyvenamąją, jam įprastą aplinką išveždama jį gyventi į kitą valstybę, o tai, teismo vertinimu, galėjo turėti neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, taip pat jo raidai.
25. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutarties dalimi (dėl laikinos M. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu), atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad: pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis ir byloje esančius įrodymus, nes turėjo išankstinę neigiamą nuomonę atsakovės atžvilgiu, o tai rodo teismo šališkumą; be to, pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas dėl vaiko apklausos ir psichologės išvadų; nevertino ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių bei ieškovo elgesio ankstesnės bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
26. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2305-752/2022 dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Minėtoje byloje 2022 m. birželio 23 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo šalių sūnaus M. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, o sūnaus R. K. – su ieškovu, vaikams iš šalių priteistas išlaikymas, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Sprendimas įsiteisėjo 2022 gruodžio 28 d., kai Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1453-894/2022, buvo nutarta Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Byloje esantys duomenys patvirtina, taip pat ir šalys to neginčija, kad šis sprendimas nebuvo vykdomas tinkamai ir nors M. K. gyvenamoji vieta minėtu sprendimu buvo nustatyta su atsakove, vaikas iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. gyveno su broliu ir ieškovu, po ko atsakovė vaiką išsivežė į Latviją ir pakeitė jo gyvenamąją vietą.
27. Iš byloje esančių duomenų (šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d.; ieškinio Nr. CBP-14631 priedas) taip pat nustatyta, kad atsakovė 2023 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog rugpjūčio pabaigoje pasiims M. K. iš ieškovo ir tuo pagrindu prašė vaiko dokumentų (gimimo liudijimo, skiepijimo paso, standartinės sveikatos formos darželiui, šeimos gydytojo išrašo), ieškovas į šį laišką nieko neatsakė, tačiau 2023 m. rugpjūčio 21 d. parašė atsakovei, jog turi galimybes nuolat rūpintis abiem vaikais ir kad kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prašė, neišskirti vaikų, palikti juos abu gyventi su ieškovu. Atsakovė į šį ieškovo prašymą nieko neatsakė.
28. (duomenys neskelbtini) tarnybos 2020 m. lapkričio 12 d. pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo Nr. 293-23 (ieškinio Nr. CBP-14631 priedas) patvirtina, kad M. K. buvo nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai – (duomenys neskelbtini). Iš Skyriaus 2023 m. spalio 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketos (2023 m. spalio 27 d. Nr. DOK-130143 priedas) nustatyta, kad Skyriaus atstovui bendraujant su nepilnamečiu M. K., pastarasis paklaustas, ar norėtų grįžti gyventi pas mamą į Latviją, atsakė, jog nenorėtų, nori būti pas tėtį, nes kai buvo pas mamą, neturėjo visų savo daiktų, o paklaustas, ar turėdamas visus savo daiktus tada norėtų gyventi pas mamą, nurodė, kad norėtų; vėliau paklaustas, ar dabar norėtų su mama važiuoti gyventi, nurodė, kad norėtų, bet dar ne dabar. Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 20 d. vaiko nuomonės dėl gyvenamosios vietos vertinimo ir rekomendacijų Nr. 807 (2023 m. lapkričio 20 d. Nr. DOK-139453 priedas) taip pat nustatyta, kad M. K. vėlgi išreiškia didesnį norą gyventi su ieškovu ir broliu nei su atsakove, o specialistė, bendravusi su vaiku, nurodė, jog: vaikas siekia turėti vienus namus, nori gyventi su tėčiu ir broliu; be to, atsižvelgiant į tai, kad berniuko kalba ir kalbinis suvokimas vėlavo ir vis dar neatitinka jo amžiaus, ugdymo įstaiga, kurioje kalbama jo gimtąją kalba, yra svarbus kriterijus renkantis, kur vaikas turėtų lankyti mokyklą; įvertinus vaiko nuomonę ir raidos ypatumus, geriausia, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų Lietuvoje su tėčiu ir kad vaikas lankytų vieną ir tą pačią ugdymo įstaigą.
29. 2023 m. spalio 15 d. vaikų pokalbio su atsakove metu (vaizdo įrašas, 2023 m. spalio 17 d. Nr. DOK-125321 priedas) M. K. taip pat patvirtino, kad jam darželis Latvijoje nepatinka ir jis nori mokyklą lankyti Lietuvoje. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir su 2023 m. spalio 17 d. Nr. DOK-124998 pateiktas vaizdo įrašas, kuriame vaikas taip pat sako, jog jam darželis Latvijoje nepatinka, nori mokyklą lankyti Lietuvoje, kaip ir 2023 m. lapkričio 18 d. vaizdo įrašuose (2023 m. lapkričio 24 d. Nr. DOK-141983 priedai).
30. Teismo psichologė I. B. po teisme atliktos M. K. apklausos (išklausytas 2023 m. gruodžio 4 d. posėdžio garso įrašas) nurodė, kad nors kontaktas su vaiku vyko vangiai, nes, tikėtina, kad vaikas sirgo, jautėsi prastai, tačiau pavyko išsiaiškinti, jog: jam Latvijoje nepatinka; norėtų mokyklą lankyti Lietuvoje; jam sunku latviškai susikalbėti; nori gyventi Lietuvoje pas tėtį ir brolį. Psichologė pabrėžė ir tai, kad vaikui sudėtinga būti toje socialinėje aplinkoje ir šiuo atveju klausimas kyla dėl vaiko buvimo vietos, o ne santykio su mama, nes vaikui mamos tikrai reikia. Nors iš vaiko apklausos metu gauta mažai informacijos, tačiau psichologė nenustatė, kad vaikas prieš pokalbį būtų nuteikinėtas ar būtų turėjęs poveikį iš kurio nors iš tėvų. Psichologės rekomendacija buvo palikti vaiką toje socialinėje aplinkoje, kurioje jis geriausiai jaučiasi. Taip pat psichologė nurodė ir tai, kad prieš išvykstant vaikui į kitą šalį mokytis ir gyventi, turėtų būti pereinamasis laikotarpis (mažiausiai 6 mėn.), vaikas turėtų būti ruošiamas, jam turėtų būti aiškinama apie būsimus pokyčius, mokoma tos šalies kalbos, kurioje vaikas toliau gyvens.
31. Iš esmės dauguma atskirojo skundo argumentų yra susiję su tuo, jog atsakovė laiko, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos esančius įrodymus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ir to, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko galėjo neteisingai išspręsti klausimą dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir priimti nepagrįstą procesinį sprendimą. Vien tai, kad teismas kitaip įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ar vertino ir tyrė ne visas atsakovės nurodytas aplinkybes, nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Šiuo atveju buvo sprendžiamas laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, todėl sprendžiant laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas nenagrinėja visų aplinkybių iš esmės, o tik vertina esamą situaciją ir galimą grėsmę vaikui bei jo interesams, taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti visų byloje esančių įrodymų ir dėl jų pasisakyti, kaip ir vertinti ankstesnės bylos duomenis, nes, kaip tą nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, visos bylai reikšmingos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai bus įvertinti byloje priimant galutinį procesinį sprendimą.
32. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjamu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021). Pažymėtina ir tai, jog jei atsakovė laikė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę neigiamą nuomonę atsakovės atžvilgiu ir buvo šališkas, ji turėjo teisę bylą nagrinėjančiai teisėjai pareikšti nušalinimą, tačiau duomenų, jog atsakovė būtų atlikusi tokius procesinius veiksmus, byloje nėra, o apie bylą nagrinėjusio teismo šališkumą užsimenama tik atskirajame skunde, kuris yra pateiktas būtent dėl nepalankios atsakovei nutarties.
33. Byloje nėra ginčo, kad M. K. iki 2023 m. rugpjūčio pabaigos gyvenu su ieškovu, nors 2022 m. birželio 23 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Ieškovui pareiškus reikalavimą M. K. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su juo, atsakovė nurodo, jog ieškovas negeba pasirūpinti abiem vaikais, tačiau kyla klausimas, kodėl atsakovė M. K. vis dėlto leido su ieškovu gyventi daugiau nei metus laiko, teikė vaikui išlaikymą, kuris nebuvo priteistas minėtu sprendimu, nors vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, jei ieškovas, anot jos, negeba pasirūpinti abiem vaikais. Nagrinėjamu atveju susidaro toks įspūdis, kad kol atsakovei buvo patogu, jog M. K. gyventų su ieškovu ir broliu, atsakovė teikė vaikui išlaikymą ir pretenzijų neturėjo (pažymėtina tai, kad nors atsakovė nurodė, jog ieškovas trukdė jai bendrauti su vaikais, tačiau duomenų, kad ji iki 2023 m. rugpjūčio pabaigos būtų ėmusis kažkokių aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, kreipusis į Skyrių ar į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo, byloje nėra), o dabar teigia, kad ieškovas nebegeba vaikais pasirūpinti. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, jog ieškovas negebėtų pasirūpinti abiem vaikais, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė.
34. Šiuo atveju atsakovės veiksmai, kai ji tinkamai neparuošė vaiko persikraustymui į kitą valstybę, nes nebuvo sprendžiamas klausimas dėl išankstinio latvių kalbos mokymo, vaikas paimtas tik prieš pat mokslo metų pradžią, ypač atsižvelgiant į tai, kad vaikui buvo nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, susiję su (duomenys neskelbtini), laikytini pažeidžiančiais vaiko interesus. Juo labiau, jog M. K. ne vieną kartą ir ne vienam asmeniui po persikėlimo gyventi į Latviją yra nurodęs, kad jam labiau patinka gyventi Lietuvoje su tėčiu bei broliu ir čia jis nori lankyti mokyklą. Ir nors atsakovė kvestionuoja teismo psichologės išvadas dėl vaiko apklausos (nes apklausa truko neilgai) ir kelia klausimą, ar sergantį vaiką išvis buvo galima apklausinėti teisme, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaikas būtent ir buvo apklausinėjamas teisme taip trumpai tik dėl to, jog galimai sirgo, buvo vangus, tačiau vaiko norą gyventi Lietuvoje patvirtina ne tik vaiko išsakyta nuomonė teismo psichologei apklausos metu, o ir kiti atvejai, kai vaiko buvo to klausiama (žr. šios nutarties 28–29 punktai).
35. Sutiktina su atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog ieškinio šioje byloje pateikimo dieną (2022 m. birželio 23 d.) teismo sprendimas buvo įvykdytas, nes vaikas gyveno su atsakove Latvijoje, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo aktualu ne tai, ar buvo įvykdytas minėtas teismo sprendimas ir kokios priežastys lėmė šio sprendimo įvykdymą praėjus daugiau nei metams laiko po jo priėmimo, o nepilnamečio vaiko interesai. Ne vieną kartą išreikšta vaiko nuomonė, pateiktos ne vieno specialisto išvados rodo, jog kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, jam geriau gyventi ten, kur nuo mažens augo ir lankė darželį, kur yra pripratęs, susikalba su vaikais ir mokytojais darželyje / mokykloje, pagal jam nustatytus vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius gauna visų reikiamų specialistų paslaugas, t. y. Lietuvoje su ieškovu.
36. Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde atsakovė dėl skundžiamos nutarties dalies dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nepasisako, nors atskiruoju skundu prašo panaikinti visą 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties dalies, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka, nevertina ir dėl jos nepasisako.
37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, ir nenustatęs grėsmės vaiko interesams, pagrįstai šalių sūnaus M. K. laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios skundžiamoje dalyje keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamoje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.