Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2835-603/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti darbų rezultatą, motyvuodamas nustatytais trūkumais, kurie ieškovo įsitikinimu, nebuvo tokie, jog darbų rezultato nebūtų galima naudoti pagal paskirtį tol, kol bus pašalinti trūkumai. Nesiaiškino dėl kieno kaltės buvo praleistas galutinis darbų priėmimo terminas. Teismas neanalizavo Rangos sutarčių 21 punkto, netikrino 2011 m. rugsėjo 20 d. atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. V-3710 sudarytos Komisijos darbo rezultatų, nepasisakė ar sudarytai Komisijai taikytas Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010, neįvertino aplinkybės, jog sudaryta Komisija nepasirašė po Užbaigtų statybos darbų aktu.Pirmosios instancijos teismas neįvertino Rangos sutartyse nustatytos sulaikytų pinigų mokėjimo tvarkos, nepatikrino vienašalio priešpriešinio reikalavimo įskaitymo aplinkybių ir priėmė neteisingą sprendimą. Bylą nagrinėjęs teismas nesiaiškino Rangos sutarčių 23 punkto turinio bei nepasisakė dėl tarpinių darbų priėmimo aktų teisinės galios.

Apelianto 2011 m. rugsėjo 16 d. pateikti darbai nebuvo tinkami užbaigti, turėjo defektų, todėl jie negalėjo būti priimti kaip faktiškai užbaigti. Sprendimas nepriimti darbų yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas remiantis techninę priežiūrą vykdžiusios įmonės kokybės patikrinimo aktais. Užbaigtų darbų kokybę galima įvertinti tik atlikus visus Sutartyse nurodytus darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tinkamai ir kokybiškai darbai laikomi atlikti tik pasirašius galutinį darbų priėmimo – perdavimo aktą. Nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 Statybos užbaigimas, kadangi perkami paprastojo remonto darbai, pagal Reglamentą aktą surašomas tik pastatytam, rekonstruotam statiniui, šiuo atveju asfalto dangos paprastojo remonto darbams minėtos nuostatos netaikomos. Apeliantas skunde nenurodė teisės aktų, kuriuos sudarydamas naują Komisiją užbaigtų statybos darbų priėmimui, pažeidė atsakovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad delspinigiai šiuo atveju turėjo būti skaičiuojami. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad apeliantas nesugebėjo tinkamai, laiku ir kokybiškai atlikti kelio paviršiaus apdaro darbų, todėl vadovaujantis Sutarčių 27 punktu buvo skaičiuojami delspinigiai, kurių dalis, atlikus užskaitymą, buvo padengta iš sulaikytų lėšų.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šalių pasirašomi per praėjusį mėnesį atliktų darbų aktai patvirtina faktą, kad akte nurodyti daliniai darbai yra atlikti, sunaudojant akte nurodytus kiekius medžiagų. Tarpiniai aktai tik patvirtina faktą, jog darbai buvo atlikti, nurodomos jiems atlikti panaudotos medžiagos, jų kiekis, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad darbai atlikti kokybiškai, nepraleidžiant terminų jiems atlikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas ir atsakovas 2011 m. gegužės 3 d. pasirašė šešias sutartis: Sutartį Nr. S-413 dėl Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 189 Prienai – Skriaudžiai 1,20 – 11,04 km asfalto dangos paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo, darbų kaina – 736 272,96 Lt (I t., b. l. 6-14); Sutartį Nr. S-416 dėl Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1901 Vaišvydava – Paliuona – Pakuonis – Pabališkiai 0,00 – 1,60 km asfalto dangos paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo darbų, sutarties kaina – 413 391,70 Lt (I t., b. l. 15 – 23); Sutartį Nr. S-419 dėl Valstybinės reikšmės rajoninės reikšmės kelio Nr. 1914 Vilkija – Padauguva – Vareikoniai 16,90 – 17,20 km asfalto dangos paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo, sutarties kaina – 82 739,15 Lt (I t., b. l. 24 – 32); Sutartį Nr. S-423 dėl Valstybinės reikšmės rajoninės reikšmės kelio Nr. 1925 Čekiškė – Liučiūnai – Cinkiškiai 0,70 – 5,81 km asfalto dangos paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo, darbų kaina – 228 689,35 Lt (I t., b. l. 33 – 41); Sutartį Nr. S-424 dėl Valstybinės reikšmės rajoninės reikšmės kelio Nr. 1933 Garliava – Pažėrai – Veiveriai 1,62 – 2,50 km asfalto dangos paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo, sutarties kaina – 183 279,32 Lt (I t., b. l. 42 – 50); Sutartį Nr. S-431 dėl Valstybinės reikšmės rajoninės reikšmės kelio Nr. 3514 Gėluva – Jankūnai – Juodkaimiai 19,10 – 22,96 km asfalto dangos paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo, sutarties kaina – 683 596,08 Lt (I t., b. l. 51 – 59). Sutarčių 5 punkte nurodytas darbų atlikimo terminas: nuo sutarčių įsigaliojimo iki 2011 m. lapkričio 1 d. 2011 m. rugsėjo 16 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl objektų pridavimo (I t., b. l. 143), 2011 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-370 sudaryta rangovo užbaigtų darbų priėmimo komisija (I t., b. l. 144 – 145), kuri 2011 m. rugsėjo 28 d. aktu nustatė, jog visuose objektuose naujai įrengtas paviršiaus apdaras pradeda retėti, darbai dėl nustatytų defektų negali būti priimti (I t., b. l. 146 – 152). 2012 m. rugpjūčio 3 d. bei 2012 m. rugsėjo 7 d. raštais ieškovas vėl kreipėsi į atsakovą dėl objektų priėmimo (I t., b. l. 153 – 154), 2012 m. rugpjūčio 9 d. Įsakymu Nr. V-225 sudaryta darbų priėmimo komisija (I t., b. l. 155 – 156), 2012 m. rugsėjo 14 d. užbaigtų statybos darbų aktais priimti darbai pagal Sutartis Nr. S-424, S-431, S-423, S-416, S-413 (I t., b. l. 60 – 61, 68 – 69, 76 – 77, 84 – 85, 92 – 93), 2012 m. rugpjūčio 20 d. užbaigtų statybos darbų aktu priimti darbai pagal Sutartį Nr. S-419 (I t., b. l. 100 – 101). Ieškovas už pagal Sutartis atliktus darbus išrašė 2011 m. birželio 30 d., 2011 m. liepos 29 d., 2011 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas – faktūras Nr. 004448, 004449, 004517, 004518, 004586, kuriose nurodyta mokėtina suma – 2 327 968,56 Lt (I t., b. l. 108, 116, 119, 126, 130). Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas apmokėjo tik dalį sąskaitose nurodytos sumos ir liko skolingas – 218 472,42 Lt. 2012 m. spalio 31 d. raštu atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl delspinigių pagal Sutartis sumokėjimo, nurodė, jog ieškovas vėlavo įvykdyti sutartimi sulygtus darbus, todėl vadovaujantis Sutarčių 27 punktu paskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 221 467,66 Lt (II t., b. l. 16). Ieškovas su reikalavimu sumokėti delspinigius nesutinka bei teigia, jog darbai buvo atlikti bei perduoti laiku, t. y. iki 2011 m. lapkričio 1 d. (I t., b. l. 139 – 141).

Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos darbų pabaigos momento, darbų priėmimo procedūrų bei dėl netesybų pagrįstumo.

Dėl rangos sutarties sąlygų, susijusių su prievolės pagal sutartį pabaiga, aiškinimo

Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog darbai nebuvo atlikti laiku ir teigia, kad byloje esantys įrodymai: Atliktų darbų aktai, Pažymos apie atliktų darbų vertes, 2011 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. 1234, patvirtina, jog darbai atlikti nepažeidžiant sutartų terminų.

Kadangi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutarties sąlygų aiškinimo, turi būti vadovaujamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, ir suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Suchodolski firma „Elestra“ v. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-233/2012; kt.). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

Pasak apelianto, teismas nepagrįstai darbų pabaiga pagal sutartį pripažino momentą, kai ieškovas ir atsakovas pasirašė galutinį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, t. y. 2012 m. rugsėjo 14 d., bet ne tą dieną, kai apeliantas kreipėsi dėl objektų perdavimo. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir pritaria skundžiamo teismo sprendimo motyvams. Apibrėždamos sutarčių dalykus, šalys aiškiai susitarė, kad rangovas įsipareigoja pagal užsakovo pateiktą techninę specifikaciją (atviro konkurso sąlygų 1 priedas) atlikti darbus, o Užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti Rangovui Sutartyje numatytą kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais (1 p.). Objektų kalendoriniuose darbų vykdymo grafikuose, kurie yra neatskiriama sutarties dalimi, yra numatytos konkrečios darbų kainos už atliktinus darbus bei darbų atlikimo laikas (I t., b. l. 14, 23, 32, 41, 50, 59). Sutarčių 5 punkte nustatyti Sutarčių atlikimo terminai: nuo sutarties įsigaliojimo iki 2011 m. lapkričio 1 d. Užsakovas įsipareigojo apmokėti Rangovui už atliktus darbus su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, gavus iš Rangovo pažymą apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitą-faktūrą (7.3 p.). Šalys sutarė, jog darbai laikomi visiškai baigtais Užsakovui pasirašius galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (25 p.). Taip pat numatė sankcijas neįvykdžius kalendoriniame darbų vykdymo grafike numatytos darbų apimties bei sutartyje numatytu laiku neužbaigus statybos darbų (27 p.). Sutarčių 5 punkte aiškiai nurodyta, jog kelių remonto darbai turi būti atlikti iki 2011 m. lapkričio 1 d. Darbų pabaiga įforminama galutiniu atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu (25 p.). Apeliantas teigė, jog darbai buvo baigti iki sutartyje nustatyto termino ir šią aplinkybę įrodinėja byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Atliktų darbų aktais už 2011 m. birželio mėn., pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 01 (I t., b. l. 109-119), Atliktų darbų aktu už 2011 m. liepos mėn., atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimu Nr. 02 (I t., b. l. 120-128), atliktų darbų aktu už 2011 m. rugpjūčio mėn., atliktų darbų išlaidų apmokėjimu Nr. 02 (I t., b. l. 131-136). Sutarčių 23 punkte nustatyta, jog darbų ar darbų dalies rezultatą, įrangos ir medžiagų dalį Rangovas perduoda Užsakovui, o Užsakovas priima pasirašydami per praėjusį mėnesį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo Užsakovas patvirtina priėmęs, o Rangovas perdavęs atliktus darbus. Vertinant minėtą Sutarčių nuostatą ir šalių pasirašytus atliktų darbų aktus už birželio – rugpjūčio mėn. darytina išvada, jog minėtais aktais šalys patvirtindavo faktą, jog akte nurodyta darbų dalis, atlikta sunaudojant akte nurodytus kiekius medžiagų, jų kainą bei kitas aplinkybes. Šalių pasirašyti tarpiniai aktai nepatvirtina, jog darbai atlikti kokybiškai. Tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal Sutartį ieškovas (rangovas) yra atsakingas už atliktų darbų kokybę bei atitikimą normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 str. 1 d.). Ieškovo atliktų kelio remonto darbų kokybė neatitiko tokiems darbams keliamų reikalavimų, šią aplinkybę patvirtino atsakovo sudaryta darbų priėmimo Komisija bei darbų techninę priežiūrą vykdanti AB ,,Problematika“. Kadangi ieškovas netinkamai įvykdė Sutarties nuostatas, t. y. kelio remonto darbus atliko nekokybiškai, atsakovas pagrįstai atsisakė juos priimti.

Apeliantas skunde teigia, jog atsakovas trūkumus nustatė galutinių statybos rangos darbų priėmimo metu, todėl jis privalėjo priimti perduodamus darbo rezultatus bei užfiksuoti darbų trūkumus, bet ne atsisakyti juos priimti.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl darbų priėmimo organizavimo (II t ., b. l. 4), atsakovas aktyviais veiksmais – sudarydamas priėmimo darbų komisiją – ėmėsi organizuoti objektų priėmimą (II t., b. l. 5). Tačiau 2011 m. rugsėjo 28 d. aktu atsakovo sudaryta Komisija nustatė, jog darbai objektuose atlikti netinkamai – naujai įrengtas paviršiaus apdaras pradeda ,,lukštentis“ išilginėmis juostomis bei retėti, ant dangos, nors ji ir nušluota, yra palaidos skaldelės (II t., b. l. 6 – 12). Vadovaujantis minėta Komisijos išvada, darbų priėmimo procedūra buvo sustabdyta. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, jog jis sutiko su nustatytais darbų trūkumais, ėmėsi visų veiksmų juos pašalinti. Bei nurodė, jog trūkumai buvo pašalinti ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. bei 2012 m. rugsėjo 7 d., t. y. praėjus Sutartyse nustatytam terminui darbams atlikti, ieškovas vėl kreipėsi į atsakovą dėl darbų priėmimo (II t., b. l. 13 – 14). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbų priėmimo aktu (CK 6.694 str. 1 d.) įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis aktas yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-22 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-19/2009, 2005-09-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007-10-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-361/2007). Kaip buvo minėta anksčiau rangovas (ieškovas) yra atsakingas už atliktų darbų kokybę. Pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo ar sutarties nustatyta tvarka (jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Ieškovas įsipareigojo atlikti Valstybinės reikšmės krašto bei rajoninių kelių ruožų remonto darbus, ieškovo darbo rezultatu naudosis neapibrėžtas skaičius žmonių, todėl darbų kokybei keliami itin aukšti reikalavimai, darbai gali būti priimti tik nustačius, jog jie atlikti tinkamai, kokybiškai ir jų rezultatas netūrės neigiamos įtakos kelio ruožais besinaudojantiems asmenims. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas darbų negalėjo priimti ir todėl, kad nustatytų trūkumų šalinimas žymiai apribotų galimybę naudotis keliais, kurių didžiąją dalį užimtų ieškovo technika. Kadangi atsakovas, patikrinęs atliktus darbus, nustatė, jog jie atlikti su trūkumais, todėl pagrįstai sustabdė darbų priėmimą. Ieškovui pašalinus nustatytus darbų trūkumus ir pripažinus, jog keliais bus galima naudotis tinkamai, nekeliant pavojaus aplinkiniams, 2012 m. rugpjūčio 20 d., 2012 m. rugsėjo 14 d. pasirašyti Galutiniai atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai. Jie pasirašyti abiejų šalių, juose nėra nurodyta darbų trūkumų, išlygų. Darbų trūkumai Komisijos nustatyti iki pasirašant galutinį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą. Trūkumai nurodyti ne darbų priėmimo – perdavimo akte, o atsakovo suformuotos Komisijos bei AB ,,Problematika“ surašytame kokybės patikrinimo akte (II t., b. l. 6 – 12). Galutiniai darbų perdavimo – priėmimo aktai šalių pasirašyti, ginčo dėl jų nėra, aktai yra galiojantys bei patvirtinantys, ne tik aplinkybę, kad ieškovas įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei perdavė sutartyje numatytus darbus atsakovui, bet ir sutarties įvykdymo terminą – aktų pasirašymo datą.

Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 ,,Statybos užbaigimas“ taikymo ir Sutarčių 21 punkto aiškinimo

Apeliantas skunde nurodo, kad atsakovas sudarydamas užbaigtų asfaltbetonio dangos paviršiaus apdaro darbų priėmimo komisiją pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 (toliau – STR 1.11.02:2010) ,,Statybos užbaigimas“ nuostatas, užbaigtų darbų aktas įformintas nesilaikant Reglamente nustatyto tokio tipo akto formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Komisija sudaryta pažeidžiat nustatytą formavimo tvarką.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog asfalto dangos paprastojo remonto darbams nėra taikomos STR 1.11.02:2010 ,,Statybos užbaigimas“ nuostatos. Ieškovo ir atsakovo pasirašytų sutarčių objektas – asfalto dangų paprastasis remontas. LR statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punkte išaiškinta statinio paprastojo remonto sąvoka – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Reglamento STR 1.11.01:2010 8.2. punkte statybos užbaigimo aktas apibrėžiamas kaip Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju ieškovas nei rekonstravo, nei tiesė naujus kelius, o atliko nutiestų kelių dangos remonto darbus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog sudarant Komisiją dėl parastojo remonto darbų priėmimo turėjo būti vadovaujamasi Reglamento STR 1.11.01:2010 nuostatomis.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Sutarčių 21 punkte nurodyta šalių pareiga priimant darbus vadovautis Reglamento STR 1.11.01:2010 ,,Statybos užbaigimas“ nuostatomis. Sutarčių 21 punkte nurodyta, jog vykdydamos sutartį, šalys vadovaujasi LR civiliniu kodeksu, Viešųjų pirkimų įstatymo, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir kitais teisės aktais, Užsakovo pirkimo dokumentais bei viešojo pirkimo metu pateiktu Rangovo pasiūlymu. Apeliantas klaidingai teigia, jog Sutartyse nurodyta, kad jos šalys vykdant darbų priėmimo procedūras turi vadovautis būtent Reglamento STR 1.11.01:2010 ,,Statybos užbaigimas“ įtvirtintomis darbų priėmimo taisyklėmis. Apeliantas nepateikė jo argumentus dėl netinkamos darbų priėmimo procedūros organizavimo patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.) ir nenurodė, kokios konkrečios Reglamento nuostatos buvo pažeistos..

Taip pat pažymėtina, jog ieškovas yra profesionalus verslininkas, kuriam taikomi dar didesni rūpestingumo ir atidumo savo veiksmuose standartai. Kaip ir bet kuris kitas profesionalus verslininkas, ieškovas, prieš sudarydamas nurodytus sandorius, privalėjo atidžiai įvertinti sudaromų sutarčių turinį, jų sąlygas, sukeliamas teisines pasekmes ir sutartis sudaryti tik tuo atveju, jeigu visos sudaromų sutarčių sąlygos ieškovui buvo priimtinos bei aiškios. Ieškovo atstovas (generalinis direktorius) pasirašė šalių sudarytas sutartis taip išreikšdamas sutikimą ir pritarimą jose išdėstytomis sąlygoms ir terminais.

Dėl netesybų pagrįstumo, sulaikytų pinigų negrąžinimo

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas pagrįstai skaičiavo delspinigius, kurie atsakovui atlikus užskaitymą, buvo padengti iš sulaikytų pinigų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Praviena“ v. UAB „Hanner Development“, bylos Nr. 3K-3-486/2011, išaiškino, kad šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo „sulaikymo“ tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Kaip minėta anksčiau, iš byloje esančių įrodymų bei Sutarčių teksto analizės nustatyta, jog ieškovas iki sutartyse nustatyto termino kelio dangų remonto darbų neatliko. Sutarčių 11 punkte aiškiai apibrėžta sulaikytų pinigų išmokėjimo tvarka ir terminai, 16 punkte įtvirtinta Užsakovo teisė be atskiro įspėjimo sulaikyti ir/ar išskaičiuoti iš Rangovui pagal Sutartį mokamų sumų visas ir bet kokias nuostolių kompleksavimo ir/ar netesybų (delspinigių, baudų ir pan.) sumas, Rangovo mokėtinas Užsakovui, t. y. Užsakovui vienašališkai įskaitant vienarūšių priešpriešinį reikalavimą atitinkamai sumai (I t., b. l. 8). Ieškovas išrašė atsakovui penkias PVM sąskaitas-faktūras, atsakovas sumokėjo ieškovui 90 % sąskaitose nurodytų sumų, o 10 % sutarčių kainos sumos mokėjimą ,,sulaikė“ (I t., b. l. 108, 116, 119, 126, 130). Teisėjų kolegija pažymi, jog Sutarties 16 punkte įtvirtinta atsakovo teisė iš sulaikytų pinigų išskaičiuoti netesybas, šiuo atveju delspinigius. Kadangi ieškovas laiku sutartų darbų neatliko, atsakovas vadovaudamasis Sutarčių 27 punktu pagrįstai paskaičiavo 0,03 % dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo viso sutarties kainos, delspinigių suma – 221 467,66 Lt (II t., b. l. 16). Kadangi ieškovas įsipareigojo asfalto dangos paprastojo remonto darbus tinkamai bei kokybiškai atlikti ir juos perduoti atsakovui iki 2011 m. lapkričio 1 d., tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei faktinių aplinkybių nustatyta, jog kokybiški bei tinkami naudoti kelio ruožai užbaigti ir perduoti atsakovui praėjus beveik metams nuo sutarto darbų pabaigos termino, t. y. 2012 m. rugpjūčio 3 d. bei 2012 m. rugsėjo 7 d., todėl konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai skaičiavo Sutartyse nustatyto dydžio delspinigius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015).

Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos įskaitymui pagal CK 6.130 straipsnį atlikti būtinos sąlygos teisėjų kolegija daro išvadą, kad į ieškovo atsakovui mokėtiną delspinigių sumą įskaitytina atsakovo ieškovui mokėtina ir neginčijama sulaikyta suma 218 472,42 Lt. Atsižvelgus į atliktą įskaitymą, ieškovui išlieka prievolė sumokėti atsakovui 2 995,24 Lt dydžio delspinigius (221 467,66 Lt – 218 472,42 Lt).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pagrįstai skaičiavo delspinigius, kurių dalį padengė iš sulaikytų lėšų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). netenkinant apeliacinio skundo apeliantui jo turėtos išlaidos neatlyginamos (CPK 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.