Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šlaito namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Conangym, uždarosios akcinės bendrovės „AVSC Supply & Trading“, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno komprojektas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šlaito namai“ ir S. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) UAB „Conangym“, UAB „AVSC Supply & Trading“, UAB „Kauno komprojektas“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti ieškovėms solidariai iš atsakovų UAB „Šlaito namai“ ir S. V. 136 663,88 Eur, t. y. 4 740,52 Eur nuomos mokesčio skolą, 80 000 Eur baudą pagal nuomos sutartį, 27 740 Eur suteiktą ir negrąžintą paskolą, 14 183,36 Eur palūkanas, 12,5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams UAB „Šlaito namai“ bei S. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą už 136 663,88 Eur sumą, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, o neužtekus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, kurių suma neviršytų 136 663,88 Eur, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovams jį valdyti ir naudoti.

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovių prašymą patenkino ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo už 136 663,88 Eur sumą atsakovams UAB „Šlaito namai“ ir S. V. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 28 d. priėmė preliminarių sprendimą, kuriuo ieškovių ieškinį patenkino visiškai.

5. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. sausio 29 d. buvo gautas atsakovės UAB „Šlaito namai“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuriuo prašoma panaikinti šią nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams.

6. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Šlaito namai“, be kita ko, nurodė, kad ji apie Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį sužinojo ir su nutarties argumentais galėjo susipažinti tik nuo 2024 m. sausio 24 d., kai atsakovės atstovui buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės. Todėl laikytina, kad atsakovė atskirąjį skundą paduoda nepraleidusi 7 dienų termino, skaičiuojamo nuo nutarties gavimo dienos.

7. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. sausio 29 d. taip pat buvo gauti ir atsakovės UAB „Šlaito namai“ prieštaravimai dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad preliminarų sprendimą ji gavo 2024 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu iš kitos ieškovių valdomos bendrovės (UAB „RGS Valda“), todėl prieštaravimai pareiškiami nepraleidus 20 dienų termino, skaičiuojamo nuo preliminaraus teismo sprendimo gavimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovės UAB „Šlaito namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

9. Teismas nurodė, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis atsakovei elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo išsiųsta tą pačią dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 28 d. 10:32 val., ir, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikoma įteikta kitą darbo dieną – 2023 m. gruodžio 29 d.

10. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad apie skundžiamą 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ji sužinojo tik 2024 m. sausio 24 d., nes terminų skaičiavimas nėra savitikslis ir nėra siejamas su atitinkamo atstovo (advokato ar advokato padėjėjo) atsiradimu bylos procese. Pažymėjo, kad atsakovė pradėjo domėtis byla tik tada, kai įsiteisėjo priimti atitinkami procesiniai sprendimai ir buvo išduotas vykdomasis raštas.

11. Teismo vertinimu, atsakovė, atskirąjį skundą dėl teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties padavusi tik 2024 m. sausio 29 d., akivaizdžiai praleido terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti ir neprašo jo atnaujinti, o pats teismas svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti nenustatė. Dėl šios priežasties teismas atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties nepriėmė.

12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi taip pat atsisakė priimti ir atsakovės UAB „Šlaito namai“ 2024 m. sausio 29 d. pateiktus prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. preliminaraus sprendimo ir grąžino juos padavusiam asmeniui.

13. Teismas nurodė, kad preliminarus sprendimas elektroninėmis ryšių priemonėmis atsakovei buvo išsiųstas 2023 m. gruodžio 28 d. 10.33 val., ir, remiantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikomas jai įteiktu 2023 m. gruodžio 29 d. Prieštaravimus atsakovė pateikė praleidusi 20 dienų terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl buvo praleistas šis terminas.

14. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ji apie procesą sužinojo tik tada, kai 2024 m. sausio 8 d. ieškovė atsiuntė jai teismo dokumentus, teismas pripažino nereikšminga, nes preliminarus sprendimas atsakovei buvo įteiktas anksčiau – 2023 m. gruodžio 29 d.

III. Atskirųjų skundų argumentai

15. Atsakovė UAB „Šlaito namai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Byloje yra įrodymai, kad nei ieškinys dokumentinio proceso tvarka, nei teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis, kuria teismas tenkino ieškovių prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei betarpiškai (asmeniškai) teismo nebuvo įteikti. Teismo pozicija, atsisakant priimti atskirąjį skundą tik dėl tos priežasties, kad teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis buvo patalpinta elektroninėje teismų sistemoje (EPP) 2023 m. gruodžio 29 d., todėl atsakovei buvo įteikta, yra pernelyg formali, prieštaraujanti Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

15.2. Atsakovė preliminarų teismo sprendimą gavo tik 2024 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu iš kitos ieškovių valdomos bendrovės (UAB „RGS Valda“) ir tik tada sužinojo apie atsakovei iškeltą civilinę bylą. Sužinojusi apie iškeltą bylą, atsakovė per protingą terminą susirado atstovą, galėjusį parengti atskirąjį skundą, nes pati atsakovė nėra kompetentinga parengti gana sudėtingą procesinį dokumentą. Be to, atitinkamo laiko pareikalavo ir visų reikiamų įrodymų surinkimas bei pateikimas atstovui.

15.3. Atsakovės atstovas buvo prijungtas prie EPP tik 2024 m. sausio 24 d., taigi tik nuo šio momento atstovas galėjo susipažinti ne tik su pačia 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi, bet ir su ieškovių prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei šį prašymą pagrindžiančiais įrodymais. Tik pagal preliminarų teismo sprendimą, nesusipažinus su pačiu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šį prašymą pagrindžiančiais įrodymais, nebuvo įmanoma parengti kokybiško ir motyvuoto atskirojo skundo. Atsakovės atstovas parengė ir pateikė teismui atskirąjį skundą per kelias dienas – 2024 m. sausio 27 d., todėl atskirojo skundo pateikimo metu dar nebuvo suėjęs 7 dienų terminas šiam skundui pateikti.

16. Atsakovė UAB „Šlaito namai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovės prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. preliminaraus sprendimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – prieštaravimus priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Byloje yra įrodymai, kad nei pats ieškinys, paduotas dokumentinio proceso tvarka, nei preliminarus sprendimas atsakovei betarpiškai (asmeniškai) teismo nebuvo įteikti. Teismo pozicija, atsisakant priimti prieštaravimus tik dėl tos priežasties, kad preliminarus sprendimas buvo patalpintas EPP 2023 m. gruodžio 29 d., todėl yra atsakovei įteiktas, yra pernelyg formali, prieštaraujanti Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

16.2. Teismas nesiėmė visiškai jokių priemonių tam, kad susisiektų su atsakove ir informuotų ją apie pradėtą civilinę bylą ar faktiškai įteiktų atsakovei procesinius dokumentus ir preliminarų sprendimą, nors ieškovai ir buvo nurodę atsakovės faktinį adresą, kuris yra teisingas ir kuriuo atsakovė yra pasiekiama. Vien dėl formalių priežasčių atsisakęs priimti prieštaravimus teismas pažeidė atsakovės teisę į teisingą teismą, jos teisę būti išklausytai.

16.3. Atsakovės atstovas buvo prijungtas prie EPP tik 2024 m. sausio 24 d., taigi tik nuo šios dienos jis galėjo susipažinti ne tik su pačiu preliminariu sprendimu, bet ir su ieškovų ieškiniu bei šį ieškinį pagrindžiančiais įrodymais. Vien pagal preliminarų sprendimą, nesusipažinus su pačiu ieškiniu ir jį pagrindžiančiais įrodymais, nebuvo įmanoma parengti kokybiškų ir motyvuotų prieštaravimų. Kaip matyti iš EPP, atsakovės atstovas parengė ir pateikė teismui motyvuotus prieštaravimus per kelias dienas – 2024 m. sausio 27 d. Todėl šių prieštaravimų pateikimo metu dar nebuvo suėjęs 20 dienų terminas jiems pateikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo

17. Apeliantė pateikė du atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo vienoje civilinėje byloje 2024 m. sausio 30 d. priimtų nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta priimti apeliantės prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. preliminaraus sprendimo bei atskirąjį skundą, pateiktą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria jai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

18. Pirmosios instancijos teismas savo poziciją nepriimti apeliantės teikiamų procesinių dokumentų grindė tais pačiais argumentais, t. y. kad tiek prieštaravimai, tiek ir atskirasis skundas pateikti paleidus įstatyme nustatytus terminus tokio pobūdžio procesiniams veiksmams atlikti.

19. Apeliantė, kvestionuodama būtent tokią pirmosios instancijos teismo poziciją, atskiruosiuose skunduose taip pat nurodo iš esmės tapačius argumentus, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias teismo procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenimis įteikimą, ir todėl skundžiamose nutartyse netinkamai identifikavo momentą, nuo kurio apeliantė sužinojo apie siekiamą apskųsti nutartį ir preliminarų sprendimą. Apeliantės vertinimu, faktiškai su teismo 2023 m. gruodžio 28 d. priimtais procesiniais dokumentais ji susipažino, atitinkamai, 2024 m. sausio 8 d. ir 2024 m. sausio 24 d., todėl nuo šių datų ir skaičiuotini terminai prieštaravimas bei atskirajam skundui pateikti. Taigi, pateikdama prieštaravimus dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. preliminaraus sprendimo bei atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties ji procesinių terminų nepraleido.

20. Atsižvelgiant į skundžiamose pirmosios instancijos teismo nutartyse ir atskiruosiuose skunduose nurodomų argumentų sutaptį, apeliacijos dalykas civilinėse bylose Nr. e2-195-464/2024 ir Nr. e2-196-464/2024 taip pat sutampa, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų pagrįstumą įvertins kartu vienoje nutartyje.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo būdų

21. Procesinių dokumentų įteikimo būdai yra aptarti CPK 117 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais.

22. CPK 122 straipsnio 2 dalyje n ustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikiamo būdas elektroninių ryšių priemonėmis eksplicitiškai įtvirtintas ir kaip tinkamas dokumentų įteikimo būdas dokumentiniame procese (CPK 429¹ straipsnis).

23. Taigi, procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis CPK nurodytas kaip vienas iš alternatyvių ir lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo būdų, įskaitant ir dokumentų įteikiamą dokumentiniame procese. Įteikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP), teismui nekyla pareiga siųsti byloje dalyvaujančiam asmeniui procesinius dokumentus dar ir kitais CPK nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Tokią išvadą leidžia padaryti net tik CPK 122 straipsnio 2 dalies lingvistinės formuluotės (siunčiama juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, <...> kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis), bet ir formuojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-848-567/2022; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-378-912/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-912/2022; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-378-912/2022; 2023 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-933/2023).

24. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tiek 2023 m. gruodžio 28 d. preliminarų sprendimą, tiek 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliantei išsiuntė elektroninėmis ryšių priemonėmis (per EPP) 2023 m. gruodžio 28 d. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, tokie apeliantės atskirųjų skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo siekti procesinius dokumentus jai įteikti dar ir kitais jų įteikimo būdais (išsiųsti žinomu apeliantės buveinės adresu), stokoja pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, pasirinkęs vieną iš pagal įstatymą galimų alternatyvų, civilinio proceso taisyklių nepažeidė.

Dėl teismo procesinių dokumentų apeliantei įteikimo (ne)tinkamumo

25. Sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai apeliantei galėjo būti siunčiami būtent elektroninėmis ryšių priemonėmis, visų pirma aptartina įstatymų leidėjo pozicija šiuo klausimu. CPK 175¹ straipsnyje yra reglamentuojami informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Minėto straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

26. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (toliau – Aprašas), reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Aprašo 21 punkte nurodyta, kad jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

27. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

28. Jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, bet adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra neaktyvi, gauti procesiniai dokumentai išspausdinami, atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 24 punktas).

29. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka taip pat reglamentuota Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kurių privalo laikytis byloje dalyvaujantys asmenys, besinaudojantys LITEKO VEP posistemiu.

30. Pagal šių Taisyklių 3.2 papunktį paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo atstovas pagal įstatymą) ar juridinis asmuo, kuris vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Paslaugų vartotojas – paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (Taisyklių 3.6 papunktis).

31. Paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi, t. y. atlieka šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 3) patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais (Taisyklių 7.1–7.3 papunkčiai).

32. Paslaugomis gali naudotis tik tie paslaugų gavėjai, kurie susipažino su Taisyklėmis ir sutiko jų laikytis (Taisyklių 8, 9.1 punktai). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

33. Taisyklių 9.4 papunktyje nustatyta paslaugų vartotojui pareiga į LITEKO VEP posistemį teikti teisingus paslaugų gavėjo, paslaugų vartotojo ir kitus duomenis, kurie reikalingi paslaugų teikimo tikslais, ir, jiems pasikeitus, atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Taisyklių 10.2 papunktyje įtvirtinta, kad paslaugų gavėjas atsako už paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis.

34. Pagal Taisyklių 34 punktą jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

35. Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).

36. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad apeliantė – juridinis asmuo, kuris nepatenka į CPK 175¹ straipsnyje nurodytų asmenų, privalančių gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, sąrašą, pirmosios instancijos teismas, siekdamas apeliantei skirtus procesinius dokumentus išsiųsti per EPP, privalėjo įsitikinti, kad apeliantė buvo pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir kad jos LITEKO VEP posistemio paskyra buvo aktyvi. Pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl siunčia apeliantei adresuotus procesinius dokumentus per EPP, todėl šią teismo klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

37. Iš LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė yra EPP vartotoja. Sukurdama ir aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, apeliantė kartu išreiškė sutikimą gauti į šią paskyrą procesinius dokumentus bylose, kuriose ji dalyvauja (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 papunkčiai). Pažymėtina, kad atskiruosiuose skunduose apeliantė ir neginčija, kad iki 2023 m. gruodžio 28 d. (t. y. iki pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. preliminaraus sprendimo ir 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo bei išsiuntimo jai per EPP) ji buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Nenustatyta, kad sutikimą apeliantė būtų atšaukusi ar deaktyvavusi savo paskyrą, priešingai, jos paskyra teismo procesinių dokumentų įteikimo per EPP metu buvo aktyvi. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad byloje egzistavo abi būtinosios sąlygos procesiniams dokumentams apeliantei siųsti per EPP: 1) apeliantė buvo pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje; 2) apeliantės LITEKO VEP posistemio paskyra buvo aktyvi.

38. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę išsiųsti, o apeliantė turėjo pareigą priimti per EPP jai siunčiamus teismo procesinius dokumentus, įskaitant 2023 m. gruodžio 28 d. preliminarų sprendimą ir 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. preliminarus sprendimas ir 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei per EPP buvo išsiųsti 2023 m. gruodžio 28 d., pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šie teismo procesiniai dokumentai laikytini tinkamai įteiktais apeliantei sekančią dieną po jų išsiuntimo, t. y. 2023 m. gruodžio 29 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), atskirųjų skundų argumentais nėra paneigta.

39. Apeliantės atskirųjų skundų teiginiai apie tai, kada prie apeliantės LITEKO VEP posistemio paskyros prisijungė apeliantės pasirinktas advokatas, neteikia pagrindo kitokiam CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo taisyklės aiškinimui ar kitokiam jos taikymui. Iki kol juridinis asmuo nepasirenka atstovo byloje, jis bylą veda pats ir turi vykdyti visas jam, kaip proceso šaliai, priskirtas pareigas, įskaitant ir pareigą priimti jam siunčiamus teismo procesinius dokumentus (CPK 55, 59, 126 straipsniai).

40. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad apeliantė, sukurdama ir aktyvuodama paskyrą LITEKO VEP posistemyje, turėjo nurodyti savo pavadinimą, kodą, adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, taip pat ir asmens, kuriam suteikė paslaugų gavėjo administratoriaus teises, duomenis. Apeliantė, kaip paslaugų gavėja, prisiėmė atsakomybę už pateiktų duomenų teisingumą (Taisyklių 10.2 papunktis). Pasikeitus duomenims, apeliantė privalėjo juos atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną (Taisyklių 9.4 papunktis).

41. Be to, atskirieji skundai ir nėra grindžiami argumentais, kad apeliantė apie pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. išsiųstus teismo procesinius dokumentus nebuvo informuota pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir (ar) kad toks pranešimas nebuvo gautas jos paskyroje nurodytu elektroniniu paštu (CPK 178 straipsnis). Todėl vien pačios apeliantės nepakankamas rūpestingumas ir atidumas ar pareigų, kurias ji prisiėmė sukurdama ir aktyvindama paskyrą LITEKO VEP posistemyje, nevykdymas neleidžia padaryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. išsiųsti procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai įteikti.

42. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei galėjo būti skundžiama per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos, o ji buvo įteikta apeliantei 2023 m. gruodžio 29 d., terminas šiai nutarčiai apskųsti apeliantei pasibaigė 2024 m. sausio 5 d. (CPK 151 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnio 1 dalis). Prieštaravimus dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. preliminarus sprendimo apeliantė galėjo pateikti per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos, preliminarus sprendimas įteiktas apeliantei 2023 m. gruodžio 29 d., taigi terminas prieštaravimams pateikti pasibaigė 2024 m. sausio 18 d. (CPK 430 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad apeliantė prieštaravimus ir atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties pateikė 2024 m. sausio 29 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog apeliantė yra praleidusi CPK įtvirtinus jų padavimo terminus.

Dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo galimybės

43. CPK 75 straipsnyje nurodoma, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas svarbių priežasčių praleistiems terminams atnaujinti neįžvelgė. Apeliantė, laikydamasi pozicijos, kad jų nėra praleidusi, atskiruosiuose skunduose visgi kelia jos teisės į teisingą teismą ir teisės būti išklausytai pažeidimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ir tokiu aspektu.

45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 31 punktas).

46. Kadangi įstatymų leidėjas suteikia teismams diskreciją vertinti procesinio termino praleidimo priežasčių svarbą ir be šį terminą praleidusio asmens prašymo, kasacinio teismo aptarti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo galimybės, yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.

47. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės, kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas).

48. Nors aptarti kasacinio teismo išaiškinimai buvo pateikti sprendžiant dėl asmens teisės į apeliaciją įgyvendinimo, ir nagrinėjamu atveju šie išaiškinimai nepraranda aktualumo. Prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, nes iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 straipsnio 4 dalis, 428 straipsnio 8 dalis). Kaip jau buvo pasisakyta anksčiau priimtose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes teismas, jį priimdamas, vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Toks sprendimas atspindi tik vienos šalies (t. y. ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo gali būti išdėstyta tik prieštaravimuose. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045/2013; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-471-196/2018).

49. Atsižvelgiant į visus šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad prieštaravimų nepriėmimas į bylą, išnagrinėtą dokumentinio proceso tvarka, galintis esmingai apriboti byloje neišklausytos šalies (šiuo atveju, apeliantės) galimybes gintis nuo byloje pareikšto ieškinio ir teikti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, vien dėl procesinio pobūdžio aplinkybių (praleisto termino) galėtų būti pateisinamas tik tada, kai šalis aiškiai netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis ir yra ganėtinai daug praleidusi terminą procesiniam veiksmui atlikti (nesikreipia į teismą per protingą laiko tarpą).

50. Būtent tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą suponuoja ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) pozicija, apibendrinta naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378-2023, 43 punktas; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-1120-2023, 28–29 punktai), t. y. kad bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Be kita ko, EŽTT yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 80; 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

51. Kaip buvo nurodyta pirmiau, prieštaravimus dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. preliminaraus sprendimo, kurie galėjo būti pateikti per 20 dienų, apeliantė pateikė 2024 m. sausio 29 d., praleidusi šį terminą 11 dienų (CPK 430 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia praleisto termino trukmė nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje, kai apeliantė termino skaičiavimo pradžią klaidingai susiejo su kitomis sužinojimo apie bylą aplinkybėmis, negali būti pripažinta neprotingai ilgu neveikimu, juo labiau kad ji neturi galimybės reikalauti naujo proceso (apeliacinio, kasacinio), atitinkančio rungimosi principą (CPK 428 straipsnio 8 dalis).

52. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, po pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. preliminaraus sprendimo priėmimo ir apeliantės atskirojo skundo dėl teismo atsisakymo priimti jos prieštaravimus padavimo nagrinėjamoje byloje buvo gauta šalių sudaryta taikos sutartis, kurią pirmosios instancijos teismo prašoma patvirtinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties sudarymo galimybė egzistuoja ir po preliminaraus sprendimo priėmimo dokumentiniame procese (CPK 430 straipsnio 9 dalis).

53. Pažymėtina, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Į bylą pateiktos taikos sutarties sąlygos leidžia įsitikinti, kad ieškovės reikalavimai, kurie buvo visiškai patenkinti preliminariu sprendimu, šalių bendru susitarimu yra žymiai modifikuoti (sumažinti), taigi šalys susitarė dėl kitokio jų teisinių santykių sureguliavimo būdo, nei šie teisiniai santykiai sureguliuoti preliminariu sprendimu.

54. Taigi, kartu su pirmiau jau nurodytomis aplinkybėmis (terminas prieštaravimams pateikti yra praleistas nedaug, apeliantės veiksmuose nenustatyta piktnaudžiavimo procesu požymių) ir tokia aplinkybė, kad šalys yra sudariusios civilinį sandorį (taikos sutartį), kuriame laisvo apsisprendimo būdu jos pačios išsprendė kilusį ginčą, apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas, leidžia konstatuoti nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią išskirtinę situaciją bei atnaujinti apeliantei terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, termino atnaujinimas leidžia tikėtis greitesnės teisinės taikos tarp šalių atkūrimo kaip pagrindinio civilinio proceso tikslo įgyvendinimo (CPK 2 straipsnis), leidžia išvengti vykdymo proceso stadijos ir joje šalių patiriamų papildomų išlaidų, dera su proceso ekonomiškumo, koncentruotumo reikalavimais ir bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

55. Tokiu atveju apeliantės atskirasis skundas, pateiktas dėl Viliaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės prieštaravimus, tenkinamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o apeliantės prieštaravimų, pateiktų dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. preliminaraus sprendimo, priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

56. Tačiau kitokia situacija yra susiklosčiusi su atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsakovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimu. Apeliantė šį atskirąjį skundą pateikė 2024 m. sausio 29 d., praleidusi 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties jai įteikimo dienos (2023 m. gruodžio 29 d.), net 24 dienomis, t. y. daugiau nei 3 kartus viršijusi nutarties apskundimo terminą. Toks apskundimo termino praleidimas, atsižvelgiant į apskundimo termino sąlyginai neilgą trukmę, neabejotinai yra žymus. Jokių išskirtinių ir nuo apeliantės valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti tokį ilgą apeliantės pasyvumą, nenustatyta. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantės atstovas buvo prijungtas prie EPP tik 2024 m. sausio 24 d., taigi tik nuo šio momento galėjo susipažinti ir su teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi, ir su ieškovių prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei šį prašymą pagrindžiančiais įrodymais, teisiškai neaktualūs ir negali būti vertinami kaip kitokios termino skaičiavimo tvarkos pagrindas (žr. šios nutarties 39 punktą).

57. Pažymėtina, kad nors apeliantė praleido terminą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarčiai apskųsti, jai neužkertamas kelias prašyti tokios nutarties panaikinimo (pakeitimo) pagal CPK 148– 149 straipsnių nuostatas, įrodžius atitinkamų sąlygų, pagrindžiančių nutarties pakeitimo ar panaikinimo būtinybę, egzistavimą. Taigi, atsisakius atnaujinti aptariamą terminą jokios apeliantės procesinės teisės nebus suvaržytos.

58. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. sausio 30 d. nutartimi apeliantės atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, priėmimo klausimą išsprendė teisingai, ši nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šlaito namai“ 2024 m. sausio 29 d. atskirąjį skundą, pateiktą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šlaito namai“ prieštaravimus, pateiktus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. preliminarus sprendimo, panaikinti ir perduoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šlaito namai“ prieštaravimų priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.