Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-875/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
1A-83-875/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
Advokatai
Daiva Balčiūnienė, Daiva Balčiūn
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-875/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26091-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą, be užstato, perduodant D. K. R. K. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir, jo atžvilgiu, nutraukiant baudžiamąją bylą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, uždraudžiant dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos 11 920 (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimties) eurų konfiskavimas.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. K. turtui – piniginėms lėšoms 11 920 (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimties) eurų sumai, esančioms D. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje, leidžiant kas mėnesį naudotis (duomenys neskelbtini) eurų suma, paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. K. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 4:39 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Audi A6“, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 1,63 prom. neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorė Daina Songailienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 40 straipsniu, D. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, perduodant jį R. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų terminui ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę; 2) vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą; 3) vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, D. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, jam paskiriant intensyvią priežiūrą – būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val.; 4) vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę D. K. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Kitą nuosprendžio dalį prokurorė prašo palikti nepakeistą. Papildomai prokurorė prašo baudžiamąją bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2.1. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 40 straipsnis) ir nuteistajam D. K. paskyrė neteisingą bausmę.

2.2. Dėl laidavimo instituto taikymo prokurorė nurodo, jog nesutiktina su skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismo išdėstyta pozicija dėl visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimo ir laidavimo instituto taikymo bei D. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nustatymo. Pažymi, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad privažiavusiems policijos pareigūnams D. K. pasakė, kad automobilio jis nevairavo, kad ką tik atėjo iš baro ir tiesiog atsisėdo į automobilį. Taigi akivaizdu, kad asmuo (D. K.) suvokė aplinką, be to, jo girtumas (pirmu tikrinimu (4:39 val.) nustatytas 1,63 promilių girtumas, antru tikrinimu (4:55 val.) – 1,70 promilių girtumas), anot prokurorės nebuvo toks didelis, kad jis nesuprastų, kas vyksta ir gerai nesiorientuotų aplinkoje. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus paties D. K. teigimą, kad jis buvo susijaudinęs. Pastebėtina, kad peržiūrėjus prie baudžiamosios bylos pridėtą vaizdo įrašą, matyti, jog galimybę policijos pareigūnams prisipažinti, kad transporto priemonę vairavo neblaivus, jis turėjo ir aiškiai suprato, ko iš jo norima. Be to, po D. K. neblaivumo patikrinimo ir jam antru pūtimu nustatyto 1,70 promilių girtumo, jis tik beveik po (duomenys neskelbtini) valandų buvo apklaustas įtariamuoju. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju D. K. jau buvo šiek tiek išblaivėjęs ir jo girtumas nebuvo toks, kad praėjus palyginus netrumpam laiko tarpui (maždaug (duomenys neskelbtini) val.) nesuvoktų, kas vyksta.

2.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais argumentais, kad D. K. buvo apklausiamas būdamas laikinai sulaikytas, neturėdamas advokato. Anot prokurorės, (duomenys neskelbtini) įtariamajam buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 ir 50, 51 ir 52 straipsniuose numatytos teisės turėti gynėją nuo sulaikymo, pirmosios apklausos momento arba teisė pačiam pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją, tačiau D. K. pareiškė, kad gynėjas jam nereikalingas. Pažymėtina, kad apklausos metu D. K. kaltės nepripažino ir davė pakankamai išsamius parodymus, kad jis nevairavo transporto priemonės, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams reikėjo imti visų būtinų priemonių jo kaltumui įrodyti, t. y. ieškoti vaizdo įrašų, apklausinėti liudytojus. Nors kaip teigė pats D. K., kai išblaivėjo bei suprato, ką padaręs, jis vis tiek savo iniciatyva į policijos įstaigą neatvyko ir geranoriškai kaltės nepripažino. Pažymi, jog D. K. savo kaltę pripažino tik vėliau, t. y. tuomet, kai jo gynėja susipažinusi su bylos medžiaga, pamatė, kad duomenų, pagrindžiančių jos ginamojo kaltę yra surinkta pakankamai. Būtent po šio gynėjos susipažinimo su surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kaltinamasis davė parodymus, jog prisipažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką, tačiau nieko tiksliai nepapasakojo, kas tada įvyko, ką padarė ir vėl teigė, nieko nepamenantis, buvo susijaudinęs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. savo kaltės iš pradžių nepripažino, tik vėliau susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, t. y. priverstas, susiklosčius jam nepalankioms aplinkybėms (byloje surinktus jo kaltę patvirtinančių neginčijamų duomenų), kaltę pripažino, tačiau teigė neprisimenantis įvykio aplinkybių. Pažymi, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga konstatuojama, jeigu asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Laikoma, kad kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018 ir kt.).

2.4. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, jog prašymą, t. y. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, D. K. kartu su galima laiduotoja R. K. jau buvo pateikę prokurorui. Prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimu toks prašymas buvo atmestas. Prokurorės manymu, visos aplinkybės, dėl kurių laidavimo instituto taikymas šiuo atveju nėra galimas, nutarime buvo aiškiai išdėstytos. Be to, prokurorės nutarime išvardintos aplinkybės skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai nebuvo pasikeitusios, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas laikydamas, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir atleisdamas kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirdamas laidavimą be užstato ir nustatydamas 1 (vienerių) metų laidavimo terminą bei D. K. atžvilgiu nutraukdamas baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį laidavimo institutą.

2.5. Dėl laiduotojos tinkamumo prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad laiduotoja R. K. formaliai atitinka įstatymo numatytas sąlygas, tačiau, jos galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra deklaratyvi, galimai nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus. Prokurorė savo teiginį grindžia tuo, jog R. K. D. K. (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotoja savo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) apklausos metu D. K. nurodė gyvenantis (nuomojasi (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kas tik patvirtina, jog pas (duomenys neskelbtini) jis yra tik (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą), gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką. Nors R. K. teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, kad jų santykiai labai geri, (duomenys neskelbtini) poelgis ją labai nuliūdino ir įskaudino, bet mano, kad (duomenys neskelbtini) poelgis yra vienkartinis, ji turi galimybę (duomenys neskelbtini) padėti, (duomenys neskelbtini) klauso jos patarimų. Tačiau jos ((duomenys neskelbtini)) pastangos daryti (duomenys neskelbtini) teigiamą įtaką nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, nes D. K. praeityje ((duomenys neskelbtini) m.) jau yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, D. K. vairavo automobilį neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis), kas įrodo, jog dabartinis D. K. elgesys nebuvo atsitiktinis ir (duomenys neskelbtini) niekaip negali įtakoti tokio jo elgesio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad R. K. nėra tinkama laiduotoja BK 40 straipsnio 3 dalies kontekste.

2.6. Dėl bausmės skyrimo prokurorė nurodo, kad D. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. D. K. yra neteistas, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje ((duomenys neskelbtini) m.) baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, vairavo neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis), be to, yra ir kitų KET pažeidimų, visa tai rodo, kad D. K. elgesys nebuvo atsitiktinis. D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nežiūrint to, jog jis teigia, kad gailisi, jo gailėjimasis nėra nuoširdus, o sąlygotas susiklosčiusių jam nepalankių aplinkybių (ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų). Atsižvelgiant į tai, kad D. K. neteistas, jam turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau jis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), todėl jam skirti baudą būtų netikslinga, nes negalėtų jos įvykdyti. Kita pagal švelnumą už padalytą nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kuris yra trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į byloje surinktus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, D. K. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinas trumpesnės trukmės, nei bausmės vidurkis, t. y. 30 parų areštas. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. K. paskirta arešto bausmė sumažinama vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 parų areštą. Prokurorės manymu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, nes D. K. yra dar pakankamai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), kaip pats nurodė apklausiamas apylinkės teisme, savo elgesį vertina labai blogai, sugriuvo jo asmeninis gyvenimas, tai buvo pamoka visam gyvenimui, teigė, jog ateityje tai nepaskirtos ir naujų nusikalstamų veikų tikrai nebedarys. Prokurorės įsitikinimu, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirto 20 parų arešto vykdymą atidėti ilgesniam nei minimalus laikotarpiui – 5 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. (BK 75 straipsnio 1, 4, 5 dalys). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę D. K. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. T. – vertės ir išieškomą sumą sumažinti iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų, nustatant 36 (trisdešimt šešių) mėnesių sumokėjimo terminą. Papildomai prašo baudžiamąją bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

3.1. D. K. apeliaciniu skundu teigia, kad sutinka su visomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jam skirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau mano, kad konfiskuotina pinigų suma yra per didelė, todėl apeliaciniu skundu prašo nuosprendį šioje dalyje pakeisti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo sumą sumažino nuo 8 290 (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimties) eurų iki 4 000 (keturių tūkstančių) eurų, pažymėdamas, kad bylą nagrinėję teismai pernelyg suabsoliutino atgrasymo tikslą, siejamą su turto vertės konfiskavimu, tačiau nepakankamai atsižvelgė į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Analogiškos nuostatos taikomos ir kitų teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019 (konfiskuotina dalis automobilio vertės buvo sumažinta iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų), Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-282/2019 (asmeniui nustatytas 2,55 prom. girtumas, sukėlė eismo įvykį, išieškoma suma sumažinta nuo 12 500 (dvylikos tūkstančių penkių šimtų) eurų iki 7 000 (septynių tūkstančių) eurų, motyvuojant tuo, kad 12 500 (dvylikos tūkstančių penkių šimtų) eurų sumos išieškojimas suvaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu būtina, dalies turto vertės konfiskavimo pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti).

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Pažymi, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailisi, konstatavo, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nurodė, kad jis anksčiau neteistas, nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, anksčiau yra baustas administracine tvarka, turi (duomenys neskelbtini) galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) klubo) charakterizuojamas gerai, turtinės ir ne turtinės žalos nepadarė, todėl yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. D. K. įsitikinimu paminėtos aplinkybės jo asmenybę apibūdina teigiamai.

3.3. Sprendžiant dėl jam taikytos baudžiamojoje poveikio priemonės – turto konfiskavimo proporcingumo turėtų būti įvertinta ir tai, kad jam nustatytas girtumas (1,63 prom.) nežymiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą 1,51 promilės ribą. Taip pat turėtų būti vertinama ir jo turtinė padėtis bei turimos turtinės pareigos. Nurodo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dar nespėjo sukaupti turto ar santaupų, iš ko galėtų iš karto sumokėti iš jo konfiskuotą 11 920 (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimties) eurų sumą, išieškojimas būtų perduotas priverstiniam vykdymui, kas dar pablogintų jo padėtį. Pažymi, kad turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, todėl didesnio nei minimalus darbo užmokesčio Lietuvoje jis negali tikėtis. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), ketina vykti dirbti į (duomenys neskelbtini), kas jam užtikrintų didesnes pajamas ir greitesnį atsiskaitymą su Valstybe, sumokant iš jo konfiskuotą sumą, tačiau dirbant (duomenys neskelbtini) sumokėti 11 920 (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimties) eurų sumą, būtų sudėtinga. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad jis turi (duomenys neskelbtini) – L. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena su (duomenys neskelbtini), bet jis kas mėnesį teikia (duomenys neskelbtini) išlaikymą po (duomenys neskelbtini) eurų. Dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos jis kartu su (duomenys neskelbtini) yra sudarę taikos sutartį, kuri patvirtinta 2019 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). D. K. išlaikymą (duomenys neskelbtini) moka pats, be priverstinio išieškojimo.

3.4. Apibendrindamas savo apeliacinį skundą D. K. nurodo, jog valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė siūlė pirmosios instancijos teismui išieškoti ženkliai mažesnę konfiskuotino turto vertės sumą – 5 000 (penkis tūkstančius) eurų, ją sumokant per 36 (trisdešimt šešis) mėn. Jo manymu, tai būtų proporcinga ir realiai įvykdoma baudžiamojo poveikio priemonė, būtų pasiekti baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniai tikslai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės skundą atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė prašo netenkinti (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės apeliacinio skundo.

4.1. Atsiliepime advokatė teigia, jog konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (BK 40 straipsnį) ir keisti apylinkės teismo nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, įskaitant ir prokurorės ginčijamą kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. D. K. apklausiamas apylinkės teisme aiškiai nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi ir patvirtino nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Anot advokatės, nėra jokio pagrindo teigti, kad D. K. prisipažinimas buvo nenuoširdus, nesavanoriškas ar deklaratyvus. Jis nėra asocialus asmuo, kuriam būtų nesvarbi aplinkinių reakcija į jo veiksmus, jis puikiai suvokia, kad jo veiksmai galėjo sukelti nepataisomą žalą. Pažymi, jog D. K. savo kaltę pripažino ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 148-150). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2008). Prokurorės apeliacinio skundo teiginiai, neva kaltės pripažinimui turėjo įtakos tai, kad jo gynėja, susipažinusi su bylos medžiaga, pamatė, kad duomenų, pagrindžiančių jos ginamojo D. K. kaltę yra surinkta pakankamai, yra niekuo nepagrįstos prielaidos, nes D. K. nebuvo šaukiamas apklausai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

4.2. Advokatė akcentuoja, jog prokurorės apeliacinio skundo motyvai yra prieštaringi: nurodo, kad D. K. pirmu tikrinimu (4:39 val.) nustatytas 1,63 prom. girtumas, antru tikrinimu (4:55 val.) – 1,70 prom. girtumas, tačiau teigia, kad girtumas nebuvo toks didelis. Priešingai nei nurodo prokurorė apeliaciniame skunde, D. K. prieš apklausą nebuvo patikrintas jo blaivumas. Taigi (duomenys neskelbtini) apklausos metu D. K. nebuvo blaivus, todėl negalėjo teisingai įvertinti situacijos, todėl gynėjo atsisakymas tokioje situacijoje nelaikytinas savanorišku ir gerai suvoktu. Be to, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, jog iki apklausos pradžios D. K. išblaivėti negalėjo, buvo apklausiamas būdamas laikinai sulaikytas, neturėdamas advokato, kas galimai apribojo jo galimybes gauti kvalifikuotą teisininko pagalbą. Tai, jog kaltinamasis neprisimena įvykio aplinkybių, negali būti laikoma, kad jis yra nenuoširdus ar vengia duoti parodymus. Teigia, kad prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimas netenkinti prašymo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės neturi prejudicinės galios, nutarimas nebuvo patikrintas procesine tvarka.

4.3. Dėl laiduotojos R. K. tinkamumo būti laiduotoja pažymi, jog prokurorės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įvertino R. K. asmenybę ir pasisakė, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, t. y. kaltinamojo (duomenys neskelbtini) ir gali daryti jam teigiamą įtaką. Vien faktas, kad R. K. yra žinoma apie (duomenys neskelbtini) padarytą nusikalstamą veiką, patvirtina, kad tarp jos ir D. K. yra ryšys ir pasitikėjimas. Kokį savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį turėtų įrodyti R. K., prokurorė detaliau nepagrindžia, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs. Be to, apylinkės teismas nustatė vienerių metų laidavimo terminą, todėl per jį taps aišku, ar R. K. daro teigiamą įtaką D. K. Nurodo, jog D. K. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) R. K. Kartu su atsiliepimu pateikiama (duomenys neskelbtini) bendruomenės charakteristika, apibūdinanti D. K. kaip aktyvų bendruomenės narį. Prokurorės apeliaciniame skunde minimu adresu: (duomenys neskelbtini), D. K. negyvena, tik lankydavosi pas ten gyvenančią (duomenys neskelbtini). Neginčijamas faktas, kad D. K. (duomenys neskelbtini) m. buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nes jam buvo nustatytas 0,28 prom. girtumas, jis neneigė, kad (duomenys neskelbtini) buvo vartojęs alkoholio, vairavo nejausdamas jokių apsvaigimo požymių, jam, kaip neturinčiam dviejų metų vairavimo stažo, buvo taikoma nulinė tolerancijos riba.

4.4. Apibendrinama atsiliepimą advokatė teigia, kad priešingai nei apeliaciniame skunde teigia prokurorė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir teisingai nustatė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdyje prokurorė Daina Songailienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė prašė prokurorės Dainos Songailienės apeliacinį skundą atmesti, o D. K. apeliacinį skundą tenkinti.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – konfiskuotina automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. T. – verte (jos dydžiu), prašo konfiskuotino automobilio piniginę vertę sumažinti iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų, nustatant 36 (trisdešimt šešių) mėnesių sumokėjimo terminą. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant visų būtinų sąlygų jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (ginčija jo prisipažinimą, kelia klausimą dėl laiduotojos tinkamumo) bei prašo jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskirti arešto bausmę ir jos vykdymą atidėti paskiriant įpareigojimus. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl prokurorės Dainos Songailienės apeliacinio skundo.

2. Prokurorė apeliaciniame skunde ginčija BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies nuostatų taikymą D. K., teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, be to netinkamai įvertino laiduotojos tinkamumą.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019).

Žemesnės instancijos teismas

4. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimas netenka prasmės.

5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, nurodė šiuos argumentus: 1) D. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, neteistas, praeityje nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 156-157), anksčiau yra baustas administracine tvarka, turi tik (duomenys neskelbtini) galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (1 t., b. l. 163-168), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klubas jį charakterizuoja gerai (2 t., b. l. 159); 2) nors (duomenys neskelbtini) apklausoje (duomenys neskelbtini) jis kaltės nepripažino (buvo apklaustas neblaivus, iki apklausos jis negalėjo išblaivėti), tačiau buvo apklaustas neturint advokato, kas galimai apribojo jo galimybes gauti kvalifikuotą teisininko pagalbą. Be to, aplinkybė, jog kaltinamasis neprisimena įvykio aplinkybių, negali būti laikoma, kad jis nenuoširdus ar vengia duoti parodymus; 3) duomenų, kad šiuo nusikaltimu būtų padaryta turtinė ar neturtinė žala, byloje nėra; 4) R. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką D. K.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliacinius skundus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo, iš esmės teisingi. Pirmosios instancijos teismas apie laidavimo instituto taikymo teisėtumą ir pagrįstumą sprendė, įvertinęs D. K. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybę, taip pat administracinių nusižengimų, už kuriuos jis yra baustas, pobūdį bei duomenis apie D. K. laiduotojos tinkamumą.

7. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus prokurorės apeliacinio skundo argumentus, jog D. K. savo kaltę pripažino tik dėl surinktų prieš jį įrodymų visumos, todėl nėra būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taigi teismas turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos gailisi. Minėtų sąlygų konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes, be to, gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-511-693/2015).??? ???Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Kartu pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga yra savarankiška ir nėra siejama su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021). Kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

9. Nagrinėjamu atveju, pritartina prokurorės apeliacinio skundo argumentui, jog nuo pat pradžių D. K. nepripažino savo kaltės, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Iš (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo matyti, jog policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę jie (pareigūnai) patikrino jo neblaivumą, o D. K. nesutiko su vairavimo faktu (1 t., b. l. 50). Minėtą aplinkybę patvirtino ir ikiteisminiame tyrime apklausti policijos pareigūnai A. D. ir R. J., policijos pareigūnų „(duomenys neskelbtini)“ daryti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 88-89, 94-95, 113-114). Kad alkoholį D. K. vartojo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino liudytoja D. Z., kuri su (duomenys neskelbtini) R. G. matė, jog D. K. vairavo „Audi“ automobilį su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (1 t., b. l. 60-61, 75-76). Pažymėtina, jog D. K. sulaikytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132). Tą pačią dieną, po (duomenys neskelbtini) valandų ((duomenys neskelbtini)) duodamas paaiškinimus (duomenys neskelbtini) apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kaltės nepripažino. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) varžybų su draugais nuėjo į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kur vartojo alkoholį. Susiruošęs namo, jis nuėjo prie automobilio paimti paliktų neprasuktų alkoholio butelių, atsisėdo į vairuotojo vietą, siekė butelio ir prie automobilio priėjo policijos pareigūnai. Jis neblaivus automobilio nevairavo (1 t., b. l. 141-142). Papildomos apklausos (duomenys neskelbtini) metu D. K. savo kaltę padarius nusikalstamą veiką pilnai pripažino, nurodė, kad dėl savo padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi bei patikslino, jog ankstesnės apklausos metu nurodė netikslias aplinkybes, nes buvo sulaikytas neblaivus. Detalesnių aplinkybių dėl neblaivumo – neprisimena. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyto girtumo neginčijo (1 t., b. l. 148). Nors ikiteisminiame tyrime D. K. nenurodė tikslių įvykio aplinkybių kaip jis sėdo prie vairo neblaivus ir vairavo automobilį, tačiau minėtas aplinkybes jis aiškiai nurodė apklausiamas apylinkės teisme. Teisiamajame posėdyje D. K. kaltę, nusikaltimo padarymo aplinkybes pripažino. Pirmosios instancijos teisme, priešingai nei skunde nurodo prokurorė, D. K. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl jos gailėjosi bei neginčijo esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (jas net detalizavo), t. y. kad (duomenys neskelbtini) išgėrė alkoholio, sėdo prie automobilio vairo, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) g. būdamas neblaivus (nustatytas 1,63 prom. girtumas). Pamatęs policijos švyturėlius sustojo (duomenys neskelbtini) – buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Dėl ikiteisminiame tyrime duotų parodymų paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) apklausos metu jis buvo neblaivus, išsimiegojo (duomenys neskelbtini) ir vėliau prisipažino, kad vairavo neblaivus. Policijos pareigūnams sustabdžius jis nesuprato kas vyksta, buvo pasimetęs (2 t., b. l. 167). Iš D. K. paaiškinimų visumos matyti, kad ikiteisminiame tyrime jis nurodė dalį nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (vartojo alkoholį, atsisėdo prie automobilio vairo), o apklausiamas apylinkės teisme nurodė tikslias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. dėl esminių šiai bylai aplinkybių (jam inkriminuotų kaltinime) jis apylinkės teisme davė nuoseklius parodymus, savo kaltę pripažino, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, o paaiškindamas ikiteisminiame tyrime duotus skirtingus parodymus, nesiekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad D. K. duodamas parodymus, vengė atsakyti į klausimus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių (automobilio vairavimo), byloje fiksuoti duomenys rodo priešingai. Iš apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo ((duomenys neskelbtini)) matyti, jog D. K. tiek prokurorė, tiek ir kiti proceso dalyviai uždavinėjo klausimus, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. D. K. atsakinėjo į klausimus, nurodydamas jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, kiek jas galėjo prisiminti, tuo pašalindamas ikiteisminiame tyrime kilusius neaiškumus dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (2 t., b. l. 166-171). Taip pat, priešingai, negu teigia prokurorė, savo vairavimo esant neblaiviam D. K. ((duomenys neskelbtini) apklausos ir apylinkės teisme) teisinti nebandė, pripažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (su draugais (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį – šią aplinkybę jis nurodė ir (duomenys neskelbtini) apklausos metu). Kaip jau minėta, kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu. Esant tokioms aplinkybėms abejoti D. K. prisipažinimo nuoširdumu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog D. K. pirmos apklausos ((duomenys neskelbtini)) metu buvo apklaustas neblaivus bei atsisakė gynėjo (1 t., b. l. 49, 137, 141-142). Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamajame procese nepateisinamos situacijos, kai įtariamieji yra apklausiami galimai neblaivus, t. y. prieš juos apklausiant nėra patikrinamas apklausiamo asmens blaivumas. Todėl, įvertinus tai, jog įtariamasis buvo apklaustas tą pačią dieną po (duomenys neskelbtini) valandų, bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog paprastai 1 prom. iš žmogaus organizmo vidutiniškai pasišalina po 12 val. (priklausomai nuo žmogaus organizmo), neatmetama tikimybė, jog D. K. buvo apklausinėjamas neblaivus (minėta aplinkybė nėra paneigta bylos duomenimis). Minėtos aplinkybės apeliaciniame skunde neneigia ir pati prokurorė. Kadangi įtariamasis buvo apklausiamas neblaivus, todėl, priešingai nei nurodo prokurorė, galėjo nesuprasti su juo atliekamo veiksmų pobūdžio ir neapgalvotai atsisakyti gynėjo paslaugų. Vien tai, jog D. K. ikiteisminio tyrimo apklausų metu davė neišsamius parodymus ar jų neprisiminė dėl girtumo, negali būti vertinama kaip aplinkybė, kad jis duodamas parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo nenuoširdus. Priešingai, asmeniui būnant girtam jis galėjo ir neprisiminti visų su nusikalstama veika susijusių aplinkybių (ką jis nurodė ir vėlesnėje apklausoje).

11. Be to, prokurorės apeliacinio skundo argumentas, jog įtariamasis prisipažino tik po jo gynėjos susipažinimo su bylos medžiaga, nėra visiškai tikslus. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad D. K. gynėja (duomenys neskelbtini) teikė prašymą prokurorei susipažinti su byloje surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuris (duomenys neskelbtini) prokurorės nutarimu tenkintas iš dalies, 2021 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi gynėjos skundas dėl gynėjos susipažinimo su ikiteisminio tyrimo byla buvo atmestas (2 t., b. l. 78-79, 86-88). Minėtu laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) įtariamasis papildomai nebuvo apklaustas. D. K. gynėjai (duomenys neskelbtini) pateikus prokurorei prašymą susipažinti su bylos medžiaga, prokurorė gynėjos prašymą tenkino (duomenys neskelbtini), o susipažinimas su byla vyko prieš įtariamojo apklausą, t. y. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 97, 101, 104-106). Aplinkybė, jog įtariamasis (duomenys neskelbtini) kartą apklausiamas ikiteisminiame tyrime, anot prokurorės, prisipažino tik dėl surinktų prieš jį įrodymų visumos, o ne savanoriškai, yra paneigiamas pačio D. K. parodymais, jog jis (duomenys neskelbtini) kartą apklausiamas buvo blaivus, gynėja dalyvavo jo apklausoje, o apklausiamas apylinkės teisme išsamiai papildė savo duotus parodymus nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, atsakinėjo į proceso dalyvių klausimus, tiek (duomenys neskelbtini) apklausos metu, tiek apylinkės teisme, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi ją padaręs, todėl nėra pagrindo vertinti, kad D. K. prisipažino tik verčiamas surinktų prieš jį įrodymų visumos.

12. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, byloje nėra duomenų, kad D. K. veiksmais buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

14. Nors D. K. (duomenys neskelbtini) Karalystės teismo sprendimu nuteistas bauda už (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvoje yra neteistas, teisiamas pirmą kartą, duomenų apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus nėra (1 t., b. l. 156-157). Pažymėtina, jog D. K. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus (1 t., b. l. 160), paskutinį kartą administracine tvarka baustas (duomenys neskelbtini), kai būdamas girtas (duomenys neskelbtini), tuo (duomenys neskelbtini). Be kita ko, jis administracine tvarka ne kartą baustas už KET pažeidimus (greičio viršijimą, nuo minėtų pažeidimų praėjo nemažas laiko tarpas), bei (duomenys neskelbtini) baustas už tai, kad (duomenys neskelbtini), neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,28 prom. girtumas (1 t., b. l. 163-168). D. K., „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 169-172), anot jo paties parodymų apylinkės teisme, jis vyks dirbti į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis žaidžia (duomenys neskelbtini) klube VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), komandos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 14, 159). (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkės pateiktoje charakteristikoje D. K. charakterizuojamas kaip aktyvus (duomenys neskelbtini) bendruomenės narys (3 t., b. l. 37). Iš byloje esančios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo patvirtinta D. K. ir I. D. taikos sutartis, kuria jis įsipareigojo (duomenys neskelbtini) L. K., gim. (duomenys neskelbtini), teikti išlaikymą, t. y. kas mėnesį mokėti po (duomenys neskelbtini) eurų (1 t., b. l. 187, 189; 3 t., b. l. 25-26). Esant tokioms aplinkybėms nesutikti su D. K. veikos – vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio – kaip labiau atsitiktinės, vertinimu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos nurodydamas, kad iš byloje esančių asmenį charakterizuojančių duomenų visumos negalima kategoriškai spręsti, jog D. K. iš esmės yra būdingas priešingas teisei elgesys. D. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), turi (duomenys neskelbtini), kuriai kas mėnesį teikia išlaikymą (1 t., b. l. 186-191; 2 t., b. l. 3-69), ieškosi darbo (ketina įsidarbinti (duomenys neskelbtini)). Išimtinai neigiamai jo asmenybę charakterizuojančių duomenų nėra. Šių aplinkybių kontekste vien tik baustumo administracine tvarka faktas (praeityje nustatytas (duomenys neskelbtini) atvejis, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas nedidelis – 0,28 prom. girtumas), be to, atsiliepime D. K. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) buvo vartojęs alkoholio, vairavo nejausdamas jokių apsvaigimo požymių, daugiau byloje padarytų analogiškų administracinių nusižengimų nėra užfiksuota, administracinis nusižengimas buvo padarytas seniai – (duomenys neskelbtini) m.) nelaikytinas pakankama aplinkybe, paneigiančia BK 40 straipsnio taikymo galimybę.

15. Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat keliamas laiduotojo tinkamumo klausimas, išreiškiama abejonė dėl R. K. realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam D. K.. Prokurorė savo nesutikimą dėl R. K. galėjimo būti laiduotoja iš esmės grindžia tuo, jog 1) (duomenys neskelbtini) apklausos metu D. K. nurodė gyvenantis (nuomojasi (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kas tik patvirtina, jog pas (duomenys neskelbtini) jis yra tik (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą); 2) jos ((duomenys neskelbtini)) pastangos daryti (duomenys neskelbtini) teigiamą įtaką nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, nes D. K. praeityje ((duomenys neskelbtini) m.) jau yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, D. K. vairavo automobilį neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis).

16. Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

17. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamai išsamius motyvus, kodėl R. K. laiko tinkama laiduotoja šioje konkrečioje byloje ir su jais nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. R. K. yra nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto D. K. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 112, 158). Baudžiamosios bylos duomenimis (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ esančiu gyventojų registru) nustatyta, jog D. K. yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvena su (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). Apylinkės teisme ir ikiteisminiame tyrime apklausta laiduotoja R. K. patvirtino, jog jos ir (duomenys neskelbtini) santykiai yra labai geri, ji turi galimybę jam padėti, nes (duomenys neskelbtini) jos klauso (2 t., b. l. 169). Šias aplinkybes patvirtino ir D. K. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) laiko autoritetu ir tinkama laiduotoja, jos klauso, yra tikras, kad (duomenys neskelbtini) jam padės (2 t., b. l. 167). R. K. yra neteista (2 t., b. l. 164), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 162), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) centre (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 114, 160). Neigiamai jos asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. R. K. (duomenys neskelbtini) elgesio nepateisina, vertina jį blogai (ją labai nuliūdino ir įskaudino toks (duomenys neskelbtini) poelgis), nurodė, kad po įvykio D. K. suprato, kad elgėsi netinkamai, galėjosi, labai išgyveno (2 t., b. l. 156, 169). Pats D. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad savo elgesį vertina blogai, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nurodo, kad tai jam bus gera pamoka (2 t., b. l. 167). Aptariamų aplinkybių kontekste pažymima, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teisėjų kolegijai šiuo konkrečiu atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad R. K., kaip laiduotojos, tinkamumas šioje byloje buvo įvertintas visapusiškai, o apylinkės teismo išvados dėl jos galėjimo daryti įtaką D. K. pakankamai argumentuotos. Prokurorės apeliaciniame skunde išreikštos abejonės dėl paviršutiniško laiduotojos tinkamumo įvertinimo ir jos, kaip laiduotojos, galimybės daryti teigiamą įtaką (duomenys neskelbtini) tėra niekuo nepagrįstos prielaidos.

18. Atsižvelgiant į visa tai, nėra teisinio pagrindo sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kuriais ši abejoja dėl R. K. atitikimo baudžiamajame įstatyme nustatytų laiduotojui keliamų reikalavimų. Pavyzdžiui, prokurorei abejonių dėl galėjimo laiduotojui daryti teigiamą poveikį D. K. kelia tai, kad jis apklausiamas ikiteisminiame tyrime nurodė, jog gyvena ne su (duomenys neskelbtini) (fiktyviai yra (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą), o nuomojasi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 141). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tokia sąlyga, jog laiduotojas turi gyventi kartu su kaltininku, viena vertus, nėra nustatyta BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse, kita vertus, kaip nustatyta iš D. K. apylinkės teisme duotų parodymų, gyventojų registro duomenų bei byloje pateikto atsiliepimo, D. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), o adresu: (duomenys neskelbtini) jis negyvena. D. K. apylinkės teisme aiškiai nurodė, jog gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. su (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 166).

19. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas prokurorės apeliacinio skundo argumentas, jog laiduotoja nepadarė teigiamos įtakos savo (duomenys neskelbtini), nes prieš nusikalstamos veikos padarymą D. K. (duomenys neskelbtini) m. buvo baustas administracine tvarka, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Teisėjų kolegija atkreipia prokurorės dėmesį į tai, jog visuma byloje nustatytų aplinkybių laiduotoją charakterizuoja teigiamai, minėtas administracinis nusižengimas yra padarytas labai senai, jis buvo padarytas spontaniškai (D. K. (duomenys neskelbtini) pavartojus alkoholio, nustatytas girtumas, kaip neturinčiam dviejų metų vairavimo stažo nustatytas – 0,28 prom., paskirta bauda yra sumokėta), analogiškų administracinių nusižengimų jis nėra padaręs. D. K. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos išgyvena, o jo (duomenys neskelbtini) nepateisina blogo (duomenys neskelbtini) elgesio, stengiasi jam padėti. Be to, kaip teisingai atsiliepime į prokurorės skundą nurodė D. K. gynėja, prokurorė apeliaciniame skunde nenurodė kaip (t. y. kokiu būdu) laiduotoja turi įrodyti savo tinkamumą (duomenys neskelbtini) daryti teigiamą įtaką. Todėl įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog prokurorės skundo argumentas yra nepagrįstas.

20. Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytų sąlygų visumą ir pagrįstai atleido D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegijai nustačius, jog D. K. pagrįstai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl bausmės skyrimo D. K. – paliekami nenagrinėti.

Dėl atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. apeliacinio skundo.

21. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Galiausiai minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Audi A6“, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šį automobilį pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, vadinasi, ir konfiskuotinu pagal BK 72 straipsnį turtu. Apylinkės teismas, kartu nustatęs, kad minėtas automobilis priklauso ne D. K., o jo (duomenys neskelbtini) R. T. (1 t., b. l. 26, 29-30, 34, 37-38, 43-44), kuri nežinojo aplinkybės, jog automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, ji (duomenys neskelbtini) savo automobilio užvedimo raktelius davė esant blaiviam (3 t., b. l. 37, 54), vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nusprendė konfiskuoti iš D. K. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

23. Pagal teismų praktiką taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018 ir kt.). Tokiu teisiniu reguliavimu užtikrinamos ir teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės. Pažymėtina, kad asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste (tai yra sprendžiant, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį), reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-337-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

25. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Šiuo atveju byloje buvo pateikta pažyma apie automobilio „Audi A6“ vidutinę vertę. Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ autotransporto kainos Lietuvoje pateiktos pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) m. gamybos automobilio „Audi A6“ vidutinė rinkos vertė (su PVM) yra 11 920 (vienuolika tūkstančių devyni šimtai dvidešimt) eurų (1 t., b. l. 48).

26. Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).

27. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad D. K. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, automobilio vertę, į tai, kad D. K. yra (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, ketina vykti dirbti į (duomenys neskelbtini), pagrįstai nustatė, jog mažinti konfiskuotinos turto vertės sumos nėra pagrindo.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, o antru putimu užfiksuotas ir 1,70 prom. girtumas (1 t., b. l. 49), alkoholį vartojo bare su draugais, tokiais savo veiksmais jis kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog D. K. sučiuptas nusikalstamos veikos padarymo metu neigė vairavęs ne jam priklausantį automobilį. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į D. K. charakterizuojančių aplinkybių visumą (nutarties 19-20 punktai), į tai, kad (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas (nusikalstama veika padaryta 2021 m. rugpjūčio 1 d., praeityje vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini) metams, tačiau ir minėtu laikotarpiu D. K. buvo baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, tarp jų ir už automobilio vairavimą esant neblaiviam, paskutinis administracinis baustumas susijęs su alkoholio vartojimu (1 t., b. l. 163-168)), taip pat į tai, jog jis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 169-172), neteistas (1 t., b. l. 156-157), ir konstatuoja, jog aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad D. K. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, sėsdamas už automobilio vairo neblaivus jis parodė neatsakingą savo požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 11 920 (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimties) eurų, išieškojimas iš nuteistojo D. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad D. K. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

29. D. K. apeliaciniame skunde bei kartu su apeliaciniu skundu pridėtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu jis žaidžia (duomenys neskelbtini) klube VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pozicijoje, komandos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 14, 159), (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkės pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas kaip aktyvus (duomenys neskelbtini) gyventojas (3 t., b. l. 37), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta D. K. ir I. D. taikos sutartis, kuria jis įsipareigojo (duomenys neskelbtini) L. K., gim. (duomenys neskelbtini), teikti išlaikymą, t. y. kas mėnesį mokėti po (duomenys neskelbtini) eurų (3 t., b. l. 25-26), nėra vertinamos kaip išskirtinės. Minėtos aplinkybės jas įvertinant visumoje, savaime neduoda pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas neproporcingai suvaržytų nuteistojo teises.

30. Kaip jau minėta, D. K. 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 4:39 val., t. y. anksti ryte, (duomenys neskelbtini) miesto gatvėje vairavo lengvąjį automobilį „Audi A6“, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,63 prom. girtumas), kas aiškiai parodo jo keliamą itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Todėl toks neatsakingas D. K. elgesys galėjo sukelti itin skaudžius padarinius kitiems eismo dalyviams, tad visos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį, juolab, kad siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už kaltininko interesus.

31. Apeliantas skunde teigia, kad ši jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų nepatogumų, tačiau, kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, asmenybę apibūdinantys duomenys, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019). Pastebėtina, kad šioje situacijoje visuomenės ir D. K. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš jo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė (jos vertę atitinkanti pinigų suma), nes taip būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sąlygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, nuteistojo finansinę padėtį ((duomenys neskelbtini), bet ketina vykti į (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) darbingo amžiaus), kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (praeityje administracine tvarka buvo baustas už vairavimą neblaiviam) ir visiškai teisingai sprendė iš D. K. išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 920 (vienuolika tūkstančių devynis šimtus dvidešimt) eurų. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra logiška ir pakankamai motyvuota, todėl D. K. apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, yra neteisingas bei atmetamas kaip nepagrįstas.

33. Apeliaciniu skundu D. K. prašo išdėstyti iš jo išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams. Šiuo aspektu pažymima, kad įstatymas nenumato šios baudžiamojo poveikio priemonės išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Apygardos teismas pažymi, kad D. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį nesudaro teisinio pagrindo išdėstyti turto konfiskavimo sumos sumokėjimą, kadangi, kaip minėta, įstatymas to nenumato. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu D. K., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo ir tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudamas gali susitarti su antstoliu, t. y. mažinti būsimo priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

34. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kas išdėstyta konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. K. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei jam paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 11 920 (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimties) eurų konfiskavimą, tinkamai taikė įstatymą ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio piniginės vertės konfiskavimas nepažeidžia proporcingumo principo, dėl to, naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį prokurorės ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėLaisvydas Zederštremas