Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. M. ir J. M. atskiruosius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir M. M. prašymus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, suinteresuotas asmuo M. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi, pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi, M. A. ieškinys tenkintas - atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei M. A. nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto 276/1103 žemės sklypo dalis 0,1103 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), ją natūra paliekant J. M.; ieškovei M. A. asmeninės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto – ¼ dalis gyvenamojo namo patalpų ir ¼ dalis kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros, esančių adresu (duomenys neskelbtini), natūra lygiomis dalimis palikta bendrai naudotis atsakovams J. M. ir M. M.; iš J. M. už jam atitenkančią 276/1103 žemės sklypo dalį 0,1103 ha ploto žemės sklype M. A. priteista 1605 Eur kompensacija, o už tenkančią –1/8 dalį gyvenamojo namo patalpų ir 1/8 dalis kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros, M. A. priteista 5747 Eur kompensacija, įpareigojant ją sumokėti per dvejų metų terminą nuo teismo nutarties priėmimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį; iš atsakovo M. M. už jam tenkančią –1/8 dalį gyvenamojo namo patalpų ir 1/8 dalis kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros, M. A. priteista 5747 Eur kompensacija, įpareigojant ją sumokėti per dvejų metų terminą nuo teismo nutarties priėmimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį; iš atsakovo J. M. priteistos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (7352 Eur) nuo teismo nustatyto dvejų metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo; iš atsakovo M. M. priteistos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (5747 Eur) nuo teismo nustatyto dvejų metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo; taip pat iš atsakovų ieškovei ir valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos.

2. Pareiškėjas M. M. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė priteistos 5747 Eur sumos ir 66 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo terminą išdėstyti aštuonių metų laikotarpiu, bei pakeisti priteistų penkių procentų metinių palūkanų mokėjimą po nustatyto aštuonių metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo. Argumentuoja, kad augina 3 mažamečius vaikus, šeimos gaunamos pajamos, atskaičius būtinąsias išlaidas nėra pakankamos išmokėti priteistą kompensacijos sumą per 2 metų laikotarpį.

3. Pareiškėjas J. M. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė iš jo priteistos 7352 Eur piniginės kompensacijos terminą pakeisti į 10 metų laikotarpį, mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį ir atitinkamai pakeisti 5 procentų metinių palūkanų mokėjimą po 10 metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo. Prašymą grindžia tuo, kad gaunama senatvės pensija yra tik 233,02 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovės pareiškėjų prašymus dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė.

2.1. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas M. M. prašyme išvardijo jo šeimos būtinąsias išlaidas, neįskaičiavus maisto produktų, vaistų, būtiniausių drabužių patirtų išlaidų, tačiau, atsakovas pateikė ne būtiniausių, o jo faktiškai turėtų išlaidų sąrašą, kadangi ne visos jame nurodytos išlaidos priskirtinos prie būtiniausių, t. y. tų, be kurių M. M. šeima negalėtų išgyventi. Pareiškėjo M. M. mokamos lizingo įmokos, savanoriški draudimai ir pan. nėra privalomos, o asmens pasirinktos išlaidos.

2.2. Pareiškėjas J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna tik senatvės pensiją bei pažymėjo, jog į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kreipėsi ir dėl to, jog iš esmės nesutinka su teismų priimtais sprendimais. Civilinė byla tarp šalių nagrinėta trijų instancijų teismų, todėl toks J. M. požiūris nesudaro pagrindo sprendimo vykdymo išdėstymui, o rodo asmens ketinimus vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

2.3. Atsakovui J. M., be žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini), priklauso ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Atsakovas M. M. taip pat turi daugiau nei vieną nekilnojamojo turto objektą – statinius, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teismui nenurodė, kad jie siekė gauti lėšų kitais būdais, pavyzdžiui, parduodami nekilnojamąjį turtą, paimdami paskolą, įkeisdami turimą turtą ir pan. Teisminis ginčas tarp šalių prasidėjo dar 2013 m., todėl M. ir J. M. žinodami, jog galbūt turės sumokėti M. A. kompensaciją už atidalytą bendrąją dalinę nuosavybę, būdami sąžiningi ir rūpestingi civilinių teisinių santykių dalyviai, per pakankamai ilgą laiką galėjo imtis priemonių pasiruošti atlyginti kompensaciją.

2.4. Teismas pažymėjo, jog atidalinus bendrąją dalinę nuosavybę, būtent pareiškėjams atiteko nekilnojamasis turtas, todėl šalių lygiateisiškumui užtikrinti, M. A. teisė gauti kompensacija negali būti paneigta išdėstant jos išmokėjimą nepagrįstai ilgam laikotarpiui.

2.5. Radviliškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą ir atidalinęs bendrąją dalinę nuosavybę, neįpareigojo M. M. ir J. M. priteistas kompensacijų sumas ieškovei sumokėti iš karto, o išdėstė jų mokėjimą 2 metų laikotarpiu, todėl spręstina, jog į pareiškėjų turtinę padėtį jau buvo atsižvelgta.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. M. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Radviliškio rajono apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė, į pareiškėjo M. M. teismui pateiktus rašytinius ir žodinius argumentus. Teismo nutartyje lygiateisiškumo principas nebuvo įgyvendintas ir nutartis vienašališkai priimta suinteresuoto asmens M. A. naudai. Lizingu buvo perkami: televizorius, šaldytuvas, monitorius kompiuteriui, telefonas ir t.t., o ne prabangos prekės. Iš gaunamų šeimos pajamų atėmus minimalių poreikių krepšelį lieka apie 200 Eur suma, kurios vos užtenka padengti banko paskolas ir būtinuosius įsipareigojimus susijusius dėl turimomis banko paskolomis. Žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo šeimos gyvenamoji vieta ir yra įkeistas bankui. Statiniams (duomenys neskelbtini), yra pritaikytas areštas. Iš valstybės išpirktas žemės sklypas, turėjęs priklausyti pareiškėjui priklausantiems statiniams, (duomenys neskelbtini), 2009 m. lapkričio 12 d. Radviliškio apylinkės teismo nutartimi buvo atiduotas valstybei. Žmonai 2012 m. buvo atliktos dvi operacijos , 2016 m. buvo atlikta raiščių operacija. Kelionių dėl konsultacijų, operacijų kelionei į Kauną kurui buvo išleista apie 210 Eur, mokamoms paslaugoms apie 100 Eur. Dėl operacijos žmona turėjo nedarbingumą apie 4 mėnesius. 2017 m. kovo 15 d. žmonai pašalinta tulžis, buvo nedarbinga iki 2017 m. balandžio 14 d. 2012 m. mažiausiam sūnui A. M. buvo nustatyta alergija, taip pat jam pripažinta bronchinė astma. Antrajam sūnui 2016 m. nustatyti alerginiai išbėrimai, dabar yra atliekami tyrimai. Pareiškėjui reikalingas dantų protezavimas. Pareiškėjas yra pradėjęs namo rekonstrukciją, tačiau dėl lėšų stygiaus negali pabaigti darbų ir priduoti namo rekonstrukcijos. Nuosavas automobilis yra 13 metų senumo, jam reikalingas reguliarus remontas arba keitimas į naujesnį, mėnesinė remonto suma siekia 60 Eur. Ieškovės M. A. gaunama senatvės pensija kartu su priteistomis kompensacijomis siekia 868,60 Eur, t.y. apie 240,00 Eur daugiau nei vidutinis darbo užmokestis ir apie 3,5 karto daugiau nei vidutinė senatvės pensija, ji gyvena viena ir jei nereikia išlaikyti kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai, teismas nesivadovavo protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais.

4.2. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. M. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pareiškėjui J. M. priteista išmokėti suma sudaro 306,33 Eur/mėn. Tokiu būdu, pridėjus 5 procentų palūkanas, atsižvelgiant į gaunamą 233,02 Eur senatvės pensiją, nėra užtikrinamos net minimalios socialinės garantijos minimalaus pragyvenimo lygio atžvilgiu, nes tik būtinoms namo išlaikymo išlaidoms metams reikia apie: kurui - 680 Eur; el. energija- 370 Eur; komunaliniai patarnavimai - 42 Eur; vanduo - 48 Eur; spauda - l00 Eur; telefonas-150 Eur. Bendra suma už 2016 metus sudaro apie 1390 Eur. Pareiškėjo J. M. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). 2013 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi nekilnojamam turtui (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl parduoti negalima, be to tai vienintelė pareiškėjo gyvenamoji vieta. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ūkinei veiklai vykdyti netinkamas, pardavimo požiūriu vertės neturi, vykdomi apželdinimo darbai, todėl nepriimtinas nei pardavimui nei įkeitimui. Be to šis minimas žemės sklypas yra tik investicija ateičiai, t.y. palikimas vaikams už teikiamą finansinę paramą, teismuose patirtoms išlaidoms padengti ir priežiūrą senatvėje.

5. Atsiliepimais į atskiruosius skundus M. A. prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

5.1. Atsakovai nepagrįstai vilkina įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Tarp šalių kilę ginčai dar 2000 m., teisminiai procesai tęsiasi nuo 2008 m., byla, kurioje priimtas sprendimas prasidėjo 2013 m., o baigėsi 2016 m. gruodžio mėn. Atsakovai visą šį laikotarpį nesutiko ginčo išspręsti taikiai, investavo į ginčą (skundė kiekvieną įmanomą teismo veiksmą ar sprendimą), naiviai tikėjosi išvengti atsakomybės, o turėjo pareigą elgtis apdairiai ir kaupti lėšas, kad teismams priėmus nepalankų sprendimą – turėtų galimybę jį įvykdyti. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad iš atsakovų neprašė priteisti kompensacijos už patirtus nepatogumus, prarastą galimybę naudotis turtu, nors ir eilę metų teko mokėti mokesčius. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas nuo 2 metų iki 8 ar 10 metų iš esmės pažeistų suinteresuoto asmens teises ir teisėtus lūkesčius, priteistą kompensaciją suinteresuotas asmuo nori panaudoti savo būtinų poreikių tenkinimui. Teismo sprendimo įvykdymas jau yra atidėtas ir išdėstytas, t. y. teismo sprendime numatant priteistą kompensaciją sumokėti per 2 metus. Priteistų bylinėjimo išlaidų sumokėjimo termino išdėstymas 8 ar 10 metų laikotarpiu, mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį, t. y. po 5,03 ar po 4,31 Eur, būtų nei logiškas, nei praktiškas, o be to ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamu atveju analizuojama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi, pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi, tenkintas M. A. ieškinys dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; iš J. M. už jam atitenkančią 276/1103 žemės sklypo dalį 0,1103 ha ploto žemės sklype M. A. priteista 1605 Eur kompensacija, o už tenkančią –1/8 dalį gyvenamojo namo patalpų ir 1/8 dalis kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros, M. A. priteista 5747 Eur kompensacija, įpareigojant ją sumokėti per dvejų metų terminą nuo teismo nutarties priėmimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį; iš atsakovo M. M. už jam tenkančią –1/8 dalį gyvenamojo namo patalpų ir 1/8 dalis kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros, M. A. priteista 5747 Eur kompensacija, įpareigojant ją sumokėti per dvejų metų terminą nuo teismo nutarties priėmimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį; iš atsakovo J. M. priteistos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (7352 Eur) nuo teismo nustatyto dvejų metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo; iš atsakovo M. M. priteistos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (5747 Eur) nuo teismo nustatyto dvejų metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo.

9. Pareiškėjai prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo grindė bloga pareiškėjų finansine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjams jau yra išdėstytas priteistos kompensacijos sumokėjimas 2 metams. Pažymėtina, kad vien atsakovų bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas dar ilgesniam laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovo – padėtį, jog nebūtų pažeisti jo teisėti interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas.

10. Atsakovas M. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, į pareiškėjo M. M. teismui pateiktus rašytinius ir žodinius argumentus. Teismo nutartyje lygiateisiškumo principas nebuvo įgyvendintas ir nutartis vienašališkai priimta suinteresuoto asmens M. A. naudai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų prašymo išdėstyti sprendimo ir nutarties įvykdymą pagrįstumo, išanalizavo pareiškėjų pateiktus įrodymus apie jų turtinę padėtį, įvertino gaunamas pajamas, įsipareigojimus tretiesiems asmenims bei atsižvelgė į ieškovės interesus.

11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad atsakovas M. M. pateikė ne būtiniausių, o jo faktiškai turėtų išlaidų sąrašą, kadangi ne visos jame nurodytos išlaidos priskirtinos prie būtiniausių, pareiškėjo M. M. mokamos lizingo įmokos, savanoriški draudimai ir pan. nėra privalomos, bet asmens pasirinktos išlaidos. Pareiškėjas M. M. atskirąjį skundą grindžia žmonos ir vaikų sveikatos problemomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šalys (šiuo atveju pareiškėjas) turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nenustatyta, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui būtų pateikęs įrodymus, patvirtinančius komplikuotą ir itin sunkią finansinę padėtį, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Tai, jog pareiškėjas M. M. turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, išlaiko 5 asmenų šeimą, sudaro pagrindą pareiškėjo turtinę padėtį nevertinti gera, tačiau, visų aplinkybių kontekste, ne komplikuota ir itin sunkia.

12. Pareiškėjas M. M., nurodo, kad jam priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), pritaikytas areštas. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra žymiai mažesnė už teismo priteistą sumą, todėl vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį, teismo nuomone, išieškojimas gali būti nukreiptas į pareiškėjo areštuotą turtą.

13. Pareiškėjo J. M. argumentas, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ūkinei veiklai vykdyti netinkamas, pardavimo požiūriu vertės neturi, kadangi vykdomi apželdinimo darbai, todėl nepriimtinas nei pardavimui nei įkeitimui, kad sklypas yra tik investicija ateičiai, t.y. palikimas vaikams už teikiamą finansinę paramą, teismuose patirtoms išlaidoms padengti ir priežiūrą senatvėje, nepagrindžia pareiškėjo J. M. sunkios turtinės padėties. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, nors pareiškėjas gauna mažas pajamas, tačiau papildomai gaudamas iš savo vaikų finansinę paramą, jis pajėgus mokėti priteistą kompensaciją. Be to, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad minėto turto negalima parduoti, nes jis pardavimo požiūriu neturi vertės ir yra tik investicija ateičiai, teismo nuomone, negali būti laikoma rimta priežastimi tokio turto neparduoti.

14. Taip pat sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad atidalinus bendrąją dalinę nuosavybę, būtent pareiškėjams atiteko nekilnojamasis turtas, todėl šalių lygiateisiškumui užtikrinti, M. A. teisė gauti kompensacija negali būti paneigta išdėstant jos išmokėjimą nepagrįstai ilgam laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nurodytus argumentus, sprendžia, kad 8 ar 10 metų sprendimo išdėstymo laikotarpis neatitinka CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, todėl pareiškėjų prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, yra nesuderinamas su ieškovės amžiumi ir jos turtine padėtimi.

15. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teismas nepasisako.

16. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjų prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dar ilgesniam laikotarpiui, yra nesuderinamas su ieškovės interesais, jo tenkinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Byloje nepateikta duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.