Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-07-13 · Civilinė byla Nr. 2S-751-357/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-10-29Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-13Šiaulių apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2016-12-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-07Šiaulių apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-20Šiaulių apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-27Šiaulių apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2019-09-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-13
Bylos Nr.
2S-751-357/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00729-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
J. M., M. M., NŽT prie ŽŪM
Ieškovas
M. A.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-751-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00729-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3.; 122.4.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovams J. M., M. M., NŽT prie ŽŪM dėl nuosavybės dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės piniginės kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti, kad ieškovei M. A. asmeninės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto – 276/1103 dalis ploto namų valdos bendrame 0,1103 dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalį gyvenamojo namo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) -1-1 (15,57 m2), 1-4 (3,84 m2), 1-5 (4,74 m2), 1-6 (18,31 m2), ½ dalį rūsio patalpų R-1 (6,89 m.2) ir R-2 (7,68 m2). Viso 57,03 m2 patalpų ir ¼ dalį dalies kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), natūra lygiomis dalimis paliekama bendrai naudotis atsakovams J. M. ir M. M., už tai ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiant 13.279,08 Eur piniginę kompensaciją; ieškinio rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą piniginę kompensaciją atsakovus įpareigoti sumokėti per 2 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį; priteisti ieškovei M. A. iš atsakovų visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas; palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovams draudžiama perleisti nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir piniginės kompensacijos pilno sumokėjimo ieškovei momento.

Atsakovas J. M. pateikė teismui priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, prašydamas atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės M. A. kompensaciją 13.892,98 Eur už atliktus turto pagerinimus ir patirtas išlaikymo išlaidas (pateiktos išlaidos be darbo sąnaudų), priteisti J. M. 1974-05-22 M. A. padovanotos ¼ namo dalies (duomenys neskelbtini), kainą 5353,80 Eur, priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už patikslintą priešieškinį.

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas J. M. pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas Lietuvos Generalinėje prokuratūroje skundas dėl prokurorės priimto nutarimo.

Atsakovas M. M. palaikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, nes manė, jog Registrų centras išdavė neteisingą pažymą ir ja remiantis išduotas nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Registrų centro sprendimo neskundė. 2000-12-20 Dovanojimo sutartis buvo sudaryta, yra žinoma, jog buvo sudaryta viena dovanojimo sutartis. I notarą dėl klaidos ištaisymo nesikreipė, nes nenaudinga, t.y. ne notarės, o teisėjo klaida.

Ieškovė M. A. manė, kad netikslinga stabdyti bylos nagrinėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi netenkino atsakovo J. M. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo.

Teismas pažymėjo, kad parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas J. M. pripažino, jog tarp jo ir jo sesers M. A. 2000-12-20 buvo sudaryta viena nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, kuri teismo sprendimu buvo panaikinta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismo sprendime yra nurodytas klaidingas sutarties pirmas skaičius ir dėl tokio techninio suklydimo ištaisymo šalys į teismą nesikreipė, ir tai nelaikoma ta priežastimi, dėl kurios ši civilinė byla turi būti stabdoma, kol bus išspręstas atsakovo J. M. skundas. Civilinė byla negali būti vilkinama ir turi būti nagrinėjama per kuo trumpesnį terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą dėl bylos sustabdymo kol bus gauti atsakymai iš Generalinės Prokuratūros ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ta pati teisėja V. Š. 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi tenkindama M. A. prašymą civilinę bylą sustabdė, teigdama, kad ieškinys yra susijęs su šioje byloje pareikštais reikalavimais, turės įtakos šalių turtinėms teisėms šioje byloje, kad objektyviai, išsamiai ir teisingai civilinę bylą galima tik surinkus visus reikiamus įrodymus, todėl civilinė byla stabdytina iki įsiteisės Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1299-49-08.

2. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 27 d. civilinėje byloje Nr. 2-1299-49-08 priėmė sprendimą, kuriame ir yra nurodytas neteisingas notarinio veiksmo numeris, dėl to ir prašo teismo sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-93-856-15 kol bus gautas atsakymas iš Generalinės Prokuratūros.

3. Nesustabdęs civilinės bylos teismas remsis abejotino teisėtumo dokumentais, dėl kurių teisingumo dar negauti sprendimai iš Generalinės Prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyr. prokuroro ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros.

Atsakovas M. M. pateiktu atsiliepimu sutiko su atsakovo J. M. atskiruoju skundu ir prašė jį tenkinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis yra pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. D. P., byla Nr. 3K-3-404/2009). CPK 163 straipsnio 3 punktas numato imperatyvųjį bylos sustabdymo atvejį, kurį nustačius bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas. Tačiau šis bylos sustabdymo atvejis negali būti taikomas formaliai, o turi būti motyvuotai konstatuojama, kad byla negali būti nagrinėjama ir turi būti stabdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje medžiotojų klubas „Pašušvys“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-74/2005). Teismas, nustatęs, jog yra vienas iš įstatyme nurodytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, privalo sustabdyti bylą ex officio, nepaisant to, ar išsakė byloje dalyvaujantys asmenys nuomonę šiuo klausimu ir kokia ji, nes tai padaryti teismą įpareigoja įstatymas.

Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. CPK 163 straipsnio 3 punkto, t. y. privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindu, nagrinėjama byla sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas, o tada, kai kita civilinė byla jau iškelta, o sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Longlita“ v. UAB „Korida“, byla Nr. 3K-3-413/2008). Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2015-03-12 nutarimu Nr. T5-197 atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal J. M. prašymą VĮ Registro centro Šiaulių filialo 2009 m. rugsėjo 10 d. išduoto nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo – pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre teisėtumą. Iš J. M. 2015-04-07 skundo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui matyti, kad yra skundžiama ta aplinkybė, kad VĮ „Registrų centro“ 2009-09-10 nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) M. A. nuosavybės teises į jai teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1299-49-08 priteistą 2008-10-27 turtą rėmėsi dokumentu, kuriame nurodytas neteisingas notarinio veiksmo registro Nr. (duomenys neskelbtini), nes tikrasis notarinio veiksmo numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms atsakovas mano, kad turi būti panaikintas Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2015 m. kovo 12 d. nutarimas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas J. M. pripažino, jog tarp jo ir jo sesers M. A. 2000-12-20 buvo sudaryta viena nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, kuri teismo sprendimu, kuriame nurodytas klaidingas sutarties pirmas skaičius, buvo panaikinta. Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo į teismą šalys nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad teismo padaryta rašymo klaida nesudaro pagrindo stabdyti nagrinėjamos civilinės bylos iki bus išnagrinėtas J. M. skundas.

CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai. CPK 165 straipsnis numato, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Europos Žmogaus Teisių Teismą, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Teismo nutartis civilinėje byloje, kuria teismas atsisako sustabdyti bylą, nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl atskiruoju skundu neskundžiama, kadangi to nenumato įstatymai ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1, 2 p.).

Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 5 dalimi ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties nutraukti.

Teisėja Rasa Bartašienė