Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Donato Jatužio ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-11 nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I-os instancijos teismo nuosprendžio esmė.

A. P. nuteistas už tai, kad jis nuo 2011-01-03 iki 2014-06-30 pagal darbo sutartį dirbdamas UAB „duomenys neskelbtini“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), veiklos adresas – (duomenys neskelbtini), vadybininku, laikotarpiu nuo 2011-03-10 iki 2012-08-14 bendrovės veiklos teritorijoje, pagal žodinį bendrovės direktoriaus A. A. įsakymą, suteikiantį jam teisę surašyti pirminius teisės aktų reikalaujamus buhalterinės apskaitos dokumentus bei bendrovės vardu priimti iš klientų grynuosius pinigus, tokiu būdu turėdamas teisę parduodant UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius automobilius surašyti pažymas sąskaitas, kuriomis įforminama ūkinė operacija ir patvirtinamas automobilio pardavimas bei surašyti pinigų priėmimo kvitus, kuriais patvirtinamas pinigų iš automobilių pirkėjų priėmimas už parduotus automobilius, turėdamas pareigą šiuose dokumentuose užtikrinti surašomo dokumento įrašų (ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatą pinigine išraiška) teisingumą, žinodamas, kad į surašomus dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie gautas pinigų sumas už parduotus automobilius, tyčia suklastojo apskaitos dokumentus ir juos panaudojo:

2011-03-10 pažymą sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)/14, kurioje įrašė, kad automobilis Audi A4 G. B. parduodamas už 1700,- Lt, nors realiai pardavė automobilį už 3000,- Lt bei 2011-03-10 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė kad iš G. B. priimama 1700,- Lt, nors realiai priėmė 3000,- Lt ir šiuos dokumentus pateikė apskaitą tvarkančiai buhalterei N. K., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką;2011-07-02 pažymą sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 45, kurioje įrašė, kad automobilis Volkswagen Passat A. B. parduodamas už 7700,- Lt, nors realiai pardavė automobilį už 12000,- Lt bei 2011-07-02 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė kad iš A. B. priimama 7700,- Lt, nors realiai priėmė 12000,- Lt ir šiuos dokumentus pateikė apskaitą tvarkančiai buhalterei N. K., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką;2011-07-04 pažymą sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 46, kurioje įrašė, kad automobilis Opel Zafira M. S. parduodamas už 6500,- Lt, nors realiai pardavė automobilį už 8000,- Lt bei 2011-07-04 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė kad iš M. S. priimama 6500,- Lt, nors realiai priėmė 8000,- Lt ir šiuos dokumentus panaudojo - pateikė apskaitą tvarkančiai buhalterei N. K., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką;2012-06-08 pažymą sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė, kad automobilis Volkswagen Golf D. S. parduodamas už 5500,- Lt, nors realiai pardavė automobilį už 8500,- Lt bei 2012-06-08 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė kad iš D. S. priimama 5500,- Lt, nors realiai priėmė 8500,- Lt ir šiuos dokumentus pateikė apskaitą tvarkančiai buhalterei G. M., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką;2012-07-14 pažymą sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė, kad automobilis Toyota Corolla K. V. parduodamas už 13000,- Lt, nors realiai pardavė automobilį už 15000,- Lt bei 2012-07-14 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė kad iš K. V. priimama 13000,- Lt, nors realiai priėmė 15000,- Lt ir šiuos dokumentus panaudojo - pateikė apskaitą tvarkančiai buhalterei G. M., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką;2013-05-25 pažymą sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 201, kurioje įrašė, kad automobilis Opel Zafira V. R. parduodamas už 3800,- Lt, nors realiai pardavė automobilį už 7000,- Lt bei 2013-05-25 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė kad iš V. R. priimama 3800,- Lt, nors realiai priėmė 7000,- Lt ir šiuos dokumentus panaudojo - pateikė apskaitą tvarkančiai buhalterei G. M., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką.

Apeliacinio skundo motyvai.

Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-11 nuosprendį, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas teismui netinkamai ištyrus ir pažeidžiant BPK 20 str. įvertinus bylos duomenis, neišnagrinėjus visų svarbių bylos aplinkybių, remiantis prielaidomis, padarius neteisingas bei prieštaringas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jį nuteisus neįrodžius jo veiksmuose inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties.Mano, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nebuvo užtikrintas objektyvus ir sąžiningas procesas, nes A. P. kaltė grindžiama vien tik liudytojų parodymais, ignoruojant jų prieštaringumą, neišsamumą, nepatikimumą. Be to, tyrėjo užduoties specialistui turinys lėmė išankstinį nepagrįstos nuomonės dėl jo kaltumo formavimą ir šališką bei neobjektyvų bylos išnagrinėjimą. Skundu kritikuojamas teismo atliktas įrodymų vertinimas ir pateikiamas savo, ginčijama tiek subjektyvioji, tiek objektyvioji nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo pusės.Apeliantas mano, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareikšto kaltinimo pagrįstumą, realumą, t.y., kad iš įmonės buhalterinės apskaitos paimti ir kaltinime nurodomi dokumentai buvo parengti, pasirašyti ir pateikti būtent nuteistojo A. P., taip pat – kad juose fiksuota neteisinga kaina. Pažymi, kad atskiruose nusikalstamos veikos epizoduose inkriminuoti veiksmai negali būti preziumuojami, tuo tarpu teismas neištyrė, neaptarė ir neatskleidė kiekvieno nuteistajam inkriminuoto epizodo atskirai. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo atlikta rašysenos ekspertizė ar kitokie objektyvūs tyrimai teismo išvadoms pagrįsti, teismas neanalizavo liudytojų, kurių parodymais grindžiama nuteistojo kaltė, nenuoseklumo ir prieštaringumo.Be to, liudytojai parodė nieko apie įmonę „duomenys neskelbtini“ nežinantys, iš jos nieko nepirkę, automobilius pirkę ne iš A. P., o kito asmens, ir ne šiam mokėję pinigus. Nurodo, kad tik vienas liudytojas A. B. parodė automobilį pirkęs iš A. P., bet jo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Skunde teigiama apie nepagrįstą rėmimąsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų D. S., A. B., G. B., V. R., K. V. parodymais, kurie nebuvo teisme pagarsinti ir ištirti BPK 276 str. numatyta tvarka. Apeliantas taip pat teigia apie šių liudytojų parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą nurodant pirktų automobilių kainas ir kt. Pastebi, kad nėra duomenų, kad liudytojai automobilių pirkimo metu disponavo jų nurodomomis lėšomis.Skunde kritikuojamas specialisto išvados, VMI patikrinimo akto patikimumas, pabrėžiant jų grindimą nenuosekliais, nepatikimais liudytojų paaiškinimais. Apelianto įsitikinimu, byloje neištirtos visos jai teisingai išspręsti svarbios aplinkybės, neapklausti liudytojų nurodyti sandoriuose dalyvavę asmenys, nesigilinta į naudotų automobilių prekybos specifiką, susijusią su perpardavinėtojų veiksmais. Mano, kad transporto priemones iš įmonės nupirko jas perpardavinėjantys asmenys, kurie forminant pardavimo sandorius įmonei pateikė ne savo tikruosius duomenis, o iš anksto žinomų pirkėjų (liudytojų) duomenis. Apeliantas pastebi, kad joks teisės aktas imperatyviai neįpareigoja pardavėjo tikrinti pirkėjo nurodomus duomenis. Skunde be kita ko keliamas klausimas dėl kitos sandorių šalies atsakomybės esant dokumentų suklastojimui nepagrįsto netaikymo, kas rodo kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 str. reikalavimams ir sudaro pagrindą panaikinus nuosprendį bylą perduoti prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Proceso dalyvių nuomonės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Teismo aptariamos aplinkybės ir motyvai.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Teisėjų kolegija šią baudžiamąją bylą patikrina apeliaciniame skunde nurodytais aspektais (BPK 320 str. 3 d.).Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su jo ginamojo nuteisimu pagal BK 300 str. 1 d., ginčija jo kaltę bei įrodymų vertinimą, teigia apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei esminius procesinius pažeidimus, apelianto manymu, rodančius skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą, kas sąlygotų šio nuosprendžio panaikinimą ir bylos perdavimą prokurorui.Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus visos bylos apimtyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimui, kaip prašoma apeliaciniu skundu, tačiau yra pagrindas mažinti A. P. pateikto kaltinimo apimtį, o taip pat ir paskirtąją bausmę. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis šiose dalyse keistinas.Pagal BK 300 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 str. numatyto nusikaltimo objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Šiuo straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma, t. y. ir ant popieriaus, ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Nors BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudž. byloje Nr. 2K-316/2013). Vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių yra kaltė. Formaliųjų sudėčių atveju asmens santykis (tiesioginės tyčios valinis elementas) apima fizinį gebėjimą ir norą padaryti veiką.Kaip minėta, apeliacinio skundo argumentai yra susiję su nuteistojo ir jo gynėjo subjektyviu manymu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, tačiau įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai, o byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visiškai pakanka apelianto ginamojo kaltei pagrįsti. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir nebuvo užtikrintas objektyvus ir sąžiningas procesas dėl įrodymų vienpusiškumo. Tai, kad nuteistasis naudojosi savo teise atsisakyti teikti paaiškinimus dėl jam pareikšto kaltinimo, nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos jo kaltei paneigti, ir tik reikalavo bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti bei patraukti atsakomybėn kitus asmenis, nereiškia, kad teismas buvo šališkas, vertindamas kitus, byloje esančius, tačiau nuteistajam nepalankius jo kaltę patvirtinančius įrodymus. Be to, teismų praktikoje laikomasi ir tokios pozicijos, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistajam nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeisti baudžiamojo proceso principai.A. P. nuteistas už tai, kad suklastojo užpildydamas ir panaudojo pateikdamas bendrovės buhalterijai kaltinime nurodytus suklastotus dokumentus: 6 vnt. pažymų – sąskaitų ir 6 vnt. pinigų paėmimo kvitų.Nuteisimo dėl dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo sąlyga yra šių dokumentų suklastojimo ir panaudojimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomais įrodymais. BPK 305 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2-uoju punktu reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus.Kaip minėta, BK 300 str. 1 d. numatytoji nusikalstama veika gali reikštis eile straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių veikų - netikro dokumento pagaminimu, tikro dokumento suklastojimu arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymu, gabenimu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu, kurių kiekviena iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, bet kurios iš tų veikų padarymas (esant visiems sudėties požymiams) sudaro pagrindą kaltininką nubausti pagal BK 300 str. 1 d. Sutinkamai su teismų praktika, teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių alternatyvių veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, jog apelianto kaltė pasireiškė dvejomis atskiromis nusikalstamomis veikomis, t. y. dokumentų suklastojimu bei suklastotų dokumentų panaudojimu. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo atskirai išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos BK 300 str. 1 d. nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos – suklastojimo bei panaudojimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas BPK 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatų laikėsi nagrinėdamas suklastotų dokumentų panaudojimo aspektus, bet minėtų nuostatų nepaisė analizuodamas dokumentų suklastojimą.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad A. P. nuo 2011-01-03 iki 2014-06-30 dirbo pagal darbo sutartį UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininku. Šį faktą patvirtina teisme duoti liudytojų A. A., N. K., S. L. parodymai ir byloje esantys dokumentai, susiję su A. P. įdarbinimu (t. 2 b.l. 78). Įmonės veikla susijusi su naudotų automobilių pardavimu, o vadybininko funkcijos apima automobilių įsigijimą užsienyje, jų pardavimo Lietuvoje organizavimą, su šia veikla susijusių dokumentų pildymą, tvarkymą ir pateikimą darbdavio buhalterijai.Liudytoja G. M. teisme parodė, kad buhalterinius dokumentus jai pateikdavo bendrovės darbuotojai, kurių pavardės ir būdavo nurodytos juose, t.y. A. P. pateikdavo dokumentus – pirkimo-pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuose buvo nurodyta jo vardas, pavardė ir parašas. A. P. pasirašytinai buvo išduodami tušti kvitų ir sąskaitų blankai, o jis juos pateikdavo užpildytus. Analogiškai patvirtino ir liudytoju apklaustas įmonės direktorius A. A., jog A. P. „atnešdavo tvarkingus pasirašytus popierius, padirbtų parašų nėra.“ (t. 2 b.l. 133).Apylinkės teismas taip pat konstatavo, jog A. P. pagal žodinį bendrovės direktoriaus A. A. įsakymą, buvo suteikta teisė surašyti pirminius teisės aktų reikalaujamus buhalterinės apskaitos dokumentus bei bendrovės vardu priimti iš klientų grynuosius pinigus. Tokiu būdu turėdamas teisę parduodant UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius automobilius surašyti pažymas sąskaitas, kuriomis įforminama ūkinė operacija ir patvirtinamas automobilio pardavimas bei surašyti pinigų priėmimo kvitus, kuriais patvirtinamas pinigų iš automobilių pirkėjų priėmimas už parduotus automobilius, turėdamas pareigą šiuose dokumentuose užtikrinti surašomo dokumento įrašų (ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatą pinigine išraiška) teisingumą, žinodamas, kad dokumentuose yra įrašytos sumos ne tos, kurias jis gavo, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gautas pinigų sumas už parduotus automobilius, tyčia suklastojo kaltinime nurodytus apskaitos dokumentus – pažymas - sąskaitas, pinigų priėmimo kvitus ir juos panaudojo - pateikė bendrovės apskaitą tvarkančioms buhalterėms.Taigi, kaip teisingai nurodyta nuosprendyje, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys (Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d.), šiuo atveju ir vadybininku dirbęs A. P.. Jis bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, kad už tai nebuvo atsakingas. Todėl apylinkės teismas padarė visiškai teisingą ir įrodymais pagrįstą išvadą, kad griežtos atskaitomybės dokumentus, kurių tušti blankai buvo išduoti ne kam kitam, o tam pačiam A. P. - pažymas sąskaitas: 2011-03-10 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-02 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-04 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-06-08 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 138, 2012-07-14 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 141, 2013-05-25 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitus: 2011-03-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-07-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. savo vardu pateikė įmonės buhalterijai, kurios darbuotojos juos įtraukė į apskaitą, kas turėjo įtakos bendrovės veiklos rezultatui. Be to, jis gaudavo pinigus už sudarytus sandorius, nurodytus tuose pačiuose dokumentuose, ir negalėjo nežinoti jų realaus kiekio.Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, jog minėtuose dokumentuose nurodytos pinigų sumos neatitinka automobilius pirkusių asmenų sumokėtų sumų. Teismo posėdyje apklausti liudytojai D. S., A. B., M. S., G. B. ir V. R. parodė, kad apskaitos dokumentuose nurodytos mažesnės sumos, nei iš tiesų jie mokėjo įsigydami automobilius. Liudytoja K. V. teismo posėdyje teigė tiksliai nepamenanti, kiek sumokėjo, tačiau jos apklausose nurodyta pinigų suma nesutapo su nurodytąja dokumentuose. Šie parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo eigoje nesikeitė, išliko nuoseklūs, ir šiais liudytojų parodymais nėra pagrindo abejoti, nors jie pripažįsta, kad dokumentuose su nurodytomis mažesnėmis sumomis yra pasirašę. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė visiškai teisingą išvadą, jog kaltinime nurodyti dokumentai yra suklastoti, dėl to, kad juose esantys duomenys, rodantys parduodamų automobilių kainas, yra aiškiai neteisingi ir neatitinka tikrovės. To pasekmėje dalis gautų grynų pinigų nebuvo apskaityti 2011-2013 m. bendrovės „duomenys neskelbtini“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, neįtraukti į kasos knygas bei pardavimo registrus. Įformintuose buhalterinės apskaitos dokumentuose - Pažymose sąskaitose įrašius neteisingus duomenis buvo iškraipytas įvykusių ūkinių operacijų rezultatas pinigine išraiška, neapskaitytos pajamos. Dėl to buvo iškraipyta bendrovės veiklos tikroji ekonominė esmė, neteisingai surašytos 2011-2013 m. mokesčių deklaracijos (įrašyti iš esmės neteisingi duomenys), sumažintos apmokestinamosios pajamos ir pardavimo PVM, nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą, pati bendrovė dėl tokių veiksmų patyrė nuostolį. Tai rodo, kad šie A. P. veiksmai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytini tokiais, kurie negalėjo pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisėtų interesų. Priešingai, minėti veiksmai sudarė prielaidas fizinių ar juridinių asmenų žalai atsirasti ir apskritai jie galėjo asmenims, institucijoms, valstybei sukelti teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, Nr. 2K-355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014).Priimtas nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės rodo, kad apylinkės teismas A. P. pripažindamas kaltu dėl žinomai suklastotų dokumentų panaudojimo, tinkamai įvertino esamus įrodymus ir padarė teisingas išvadas.Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ikiteisminiame tyrime surinktų ir teisme patikrintų įrodymų nepakanka BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su kaltinime nurodytų dokumentų suklastojimu, A. P. juos užpildant, pagrįsti.Sutinkamai su teismų praktika, suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t.y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija. Tad pripažįstant A. P. kaltu ir nuteisiant jį už dokumentų suklastojimą buvo būtina aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, tačiau akivaizdu, kad to nebuvo padaryta.Skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje teigiama, kad teismui nėra pagrindo abejoti, jog ant pažymų sąskaitų: 2011-03-10 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-02 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-04 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-06-08 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-07-14 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-25 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pardavėjo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas ir pinigų priėmimo kvituose: 2011-03-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-07-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pinigus priėmęs asmuo, pasirašė <...> A. P.. Tokią išvadą teismas daro išanalizavęs liudytojų, buvusių ir esamų įmonės „duomenys neskelbtini“ darbuotojų A. A., S. L., G. M., N. K. parodymus, kurie nurodė, kad A. P. pildydavo tokius dokumentus, pateikdavo juos apskaitą tvarkančioms buhalterėms, ir nenustatyta, kad koks kitas įmonės darbuotojas A. P. vardu surašydavo ir pateikdavo apskaitos dokumentus.Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį į tai, kad įtarimas A. P. yra pareikštas ne dėl to, kad jis surašė ir pasirašė aptariamus dokumentus, o dėl to, kad juose įrašytos pinigų sumos neatitinka sandorių vertės. Kad tai dokumentai, už kurių tikrumą atsakingas A. P., pasisakyta aukščiau, tačiau kas juose padarė tuos įrašus, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta. Tik liudytojas A. B. teisme parodė, kad dokumentą – pažymą sąskaitą Nr. 45 (liudytojui parodytą teisme) užpildė A. P., po sąskaita pasirašė jis (liudytojas) ir A. P., tačiau, ar sąskaitoje nurodyta suma buvo įrašyta, ar ją įrašė A. P., įrodymų nėra. Todėl apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog, nesant kitų duomenų, liudijančių, jog įrašus padarė kiti asmenys, nepagrįstai dėl šios veikos kaltu pripažįsta A. P., nes kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatyta dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyti ir neginčytinai įrodyti. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teisme nebuvo nustatyta ir įrodyta aukščiau nurodytų aplinkybių, nuosprendžio dalis dėl apelianto nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d. už kaltinime nurodytų dokumentų suklastojimą naikinama. Tačiau nepaisant to, alternatyvi veika – suklastotų dokumentų panaudojimas – apeliantui paliktina inkriminuota, nes su suklastotų dokumentų panaudojimu susijusios aplinkybės apkaltinamajame nuosprendyje yra išdėstytos ir atskleistos.Skunde be kita ko teigiama apie nepagrįstą rėmimąsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų D. S., A. B., G. B., V. R., K. V. parodymais, kurie nebuvo teisme pagarsinti ir ištirti BPK 276 str. numatyta tvarka. Tačiau teisiamojo posėdžio protokolas rodo, kad šie rašytiniai dokumentai yra paskelbti tinkamai. Jų turinio skelbti proceso dalyviai, taip pat ir kaltinamojo gynėjas, neprašė (t. 2 b.l. 181).Kiti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog byloje nėra duomenų, kad liudytojai automobilių pirkimo metu disponavo jų nurodomomis lėšomis, kad neištirtos visos bylai teisingai išspręsti svarbios aplinkybės, neapklausti liudytojų nurodyti sandoriuose dalyvavę asmenys, nesigilinta į naudotų automobilių prekybos specifiką, susijusią su perpardavinėtojų veiksmais, pastebėjimai, kad joks teisės aktas imperatyviai neįpareigoja pardavėjo tikrinti pirkėjo nurodomus duomenis, nėra susiję su nagrinėjamomis A. P. veikomis, todėl jų tyrimas būtų perteklinis ir nei paneigtų, nei patvirtintų A. P. kaltę. Be kita ko, apeliaciniame skunde kritikuojamas specialisto išvados ir VMI patikrinimo akto patikimumas, pabrėžiant jų grindimą nenuosekliais, nepatikimais liudytojų paaiškinimais, tačiau akivaizdu, kad jos yra sąlyginės, priklausančios nuo kitų bylos duomenų, į ką ir buvo atsižvelgta ir vertinama priimant nuosprendį.Taip pat apelianto iškelta versija, kad transporto priemones iš įmonės nupirko jas perpardavinėjantys asmenys, kurie forminant pardavimo sandorius įmonei pateikė ne savo tikruosius duomenis, o iš anksto žinomų pirkėjų (liudytojų) duomenis, yra nepagrįsta jokia faktine medžiaga ir paneigiama pačių byloje dalyvavusių liudytojų parodymais, patvirtinančiais sandorių realumą, dalyvavimą juose, įgytų transporto priemonių įteisinimą ir atsiskaitymą už jas.Apelianto keliamas klausimas dėl kitos sandorių šalies atsakomybės esant dokumentų suklastojimui nepagrįsto netaikymo, ir dėl to kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir sudaro pagrindą panaikinus nuosprendį bylą perduoti prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.), laikytinas nepagrįstu, nes jokio neteisėto veikimo automobilių pirkėjų veiksmuose neįžvelgiama. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.Apeliacinio skundo motyvas, jog tyrėjo užduoties specialistui turinys lėmė išankstinį nepagrįstos nuomonės dėl A. P. kaltumo formavimą ir šališką bei neobjektyvų bylos išnagrinėjimą yra visiškai nepagrįstas, nes klausimai buvo formuluojami ne dėl konkretaus asmens veiksmų, o dėl bendrovės ekonominės veiklos aspektų: buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, galimumo nustatyti bendrovės ekonominius rodiklius ir ar teisingi duomenys buvo įrašyti į deklaracijas (t. 1 b.l. 156 – 157).Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia visų pirmosios instancijos išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui papildyti, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, šalina iš A. P. pareikšto kaltinimo įrodymais nepagrįstas jam inkriminuotos veikos aplinkybes dėl kaltinime nurodytų dokumentų suklastojimo.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į sumažėjusią A. P. padarytos nusikalstamos veikos apimtį, taip pat į jau skundžiamu nuosprendžiu išsamiai įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str., konstatuoja, kad A. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 50 MGL dydžio baudos dydis mažintinas iki 30 MGL.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 3 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

2016 m. rugpjūčio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, pašalinant iš A. P. inkriminuotos LR BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes dėl tyčinio apskaitos dokumentų suklastojimo:

1. 2011-03-10 pažymos sąskaitos, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyta, kad automobilis Audi A4 G. B. parduodamas už 1700 Lt, bei 2011-03-10 pinigų priėmimo kvito Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0978366, kuriame įrašyta, kad iš G. B. priimama 1700 Lt;

2. 2011-07-02 pažymos sąskaitos serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyta, kad automobilis Volkswagen Passat A. B. parduodamas už 7700 Lt, bei 2011-07-02 pinigų priėmimo kvito Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta kad iš A. B. priimama 7700 Lt;

3. 2011-07-04 pažymos sąskaitos serija (duomenys neskelbtini) Nr. 46, kurioje įrašyta, kad automobilis Opel Zafira M. S. parduodamas už 6500 Lt, bei 2011-07-04 pinigų priėmimo kvito Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta kad iš M. S. priimama 6500 Lt;

4. 2012-06-08 pažymos sąskaitos serija (duomenys neskelbtini) Nr. 138, kurioje įrašyta, kad automobilis Volkswagen Golf D. S. parduodamas už 5500 Lt, bei 2012-06-08 pinigų priėmimo kvito Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta kad iš D. S. priimama 5500 Lt;

5. 2012-07-14 pažymos sąskaitos serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyta, kad automobilis Toyota Corolla K. V. parduodamas už 13000 Lt, bei 2012-07-14 pinigų priėmimo kvito Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta kad iš K. V. priimama 13000 Lt;

6. 2013-05-25 pažymos sąskaitos serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyta, kad automobilis Opel Zafira V. R. parduodamas už 3800 Lt, bei 2013-05-25 pinigų priėmimo kvito Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta kad iš V. R. priimama 3800 Lt,

A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. paskirtąją bausmę – baudą, sumažinti iki 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.