Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo M. V. atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Kazlauskui, atsakovės T. V. atstovei advokatei Irinai Petkienei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Žukauskienei, nedalyvaujant ieškovui M. V., atsakovei T. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. V. patikslintą ieškinį atsakovei T. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, teismas turi įvertinti sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos nutraukimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Ieškovas nurodė, kad šalims gyvenant Airijoje, prasidėjo šalių nesutarimai, dažnai šeimoje kildavo konfliktai, sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito, prarado dvasinį ryšį ir jausmus, o nuo 2013 metų kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, santuoka liko formali ir nėra tikimybės, kad santykiai pasikeis, nes sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir nesitiki, jog santykiai pasikeis. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių atstovai teismo posėdyje patvirtino, kad nėra šalių ginčo dėl to, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl teismas sprendžia, kad esant sutuoktinių bendrai pozicijai dėl santuokos nutraukimo pagrindų, objektyvioms ir subjektyvioms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad šalių santykiai faktiškai iširo ir nebegalima tikėtis, jog santuoką įmanoma išsaugoti, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

CK 3.69 str. 1 d. nustatyta, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinis gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai pageidauja po santuokos nutraukimo pasilikti santuokines pavardes, ginčo dėl pavardžių nėra, todėl šalims po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str. 1 d.).

Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo priteisti jo nuosavybėn 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovą per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti atsakovei 8350 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkantį žemės sklypą. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodytu santuokoje įgyto nekilnojamojo daikto padalijimu ir prašo žemės sklypą padalinti po ½ dalį kiekvienai šaliai.

Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai, dėl kurių negalimas turto dalijimas natūra, jog sutuoktinių santuokoje įgytas žemės sklypas yra nedalus ir negali būti sutuoktiniams padalintas lygiomis dalimis, taigi, atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo natūra taikymo nėra teisinių pagrindų, net ir įvertinus nesutarimų ir konfliktų tarp sutuoktinių egzistavimo faktą. Teismo nuomone, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti valdymo ir naudojimosi žemės sklypu nepatogumų naštą. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui svarių įrodymų, patvirtinančių, jog jis turi galimybių ir sugebės sumokėti atsakovei 8350 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklypą ir taip paneigtų atsakovės teiginius, jog jis nėra nemokus. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad žemės sklypo bendraturtis, vadovaujantis CK 4.79 str. nuostatomis, turi pirmenybės teisę pirkti bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, taigi, mokiam ieškovui neužkertamas kelias įsigyti atsakovės žemės sklypo dalį, be to, šalys gali abipusiu susitarimu nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Žemės sklypo plotas yra pakankamas valdyti ir naudotis juo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, santuokoje įgytas 0,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalintinas natūra po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė prašo nepilnamečių dukterų G. V., A. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš ieškovo G. V. ir A. V. po 963,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-09-15 iki 2014-02-28, išdėstant išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą dalimis.

Remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 8 straipsniu, bylų, susijusių su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikciją turi tos valstybės teismai, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente Nr. 2201/2003, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (preambulės 12 punktas). Vadinasi, pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri sutampa ir su ieškovo bei atsakovės gyvenamąja vieta, kriterijaus taikymas, nustatant jurisdikciją, garantuoja teisinį aiškumą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė su nepilnametėmis dukterimis gyvena Airijoje. Be to, aplinkybę, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airijoje, patvirtina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-05-22 išvada (31 b.l.), kad M. V. ir T. V. nuo 2004 metų yra išvykusi iš Lietuvos; Airijos Respublikos Dublino apygardos teismo 2015-01-16 sprendimas, kuriuo priteista nepilnametėms G. V. ir A. V. iš ieškovo išlaikymas periodinėmis išmokomis po 25 Eur kiekvienam vaikui kas savaitę iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant atsakovei (11-15 b.l.); šalių 2014-03-03 sudarytas rašytinis susitarimas dėl leidimo lankyti nepilnamečius vaikus sąlygų (16-20 b.l.), kuriuo šalys susitarė dėl tvarkos, pagal kurią ieškovas lankys ir bendraus su nepilnametėmis dukterimis, gyvenančiomis su atsakove; Dublino miesto klinikos „Healthwell“ 201-03-08 pažyma apie nepilnamečio vaiko A. V. sveikatos būklę, kiti byloje esantys duomenys (36-39, 55-56 b.l.).

Nustatęs, kad šalių ir nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Airijoje, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl jurisdikcijos Lietuvoje išimčių, kuriomis vadovaujantis atsakovė gali pakeisti jurisdikciją, teismas sprendžia, kad klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių, spręstini Airijos institucijose.

Pareikšdamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 217 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl žemės sklypo priteisimo, atsižvelgiant į pusės sklypo vertės (7240,50 Eur) sumą, ir patyrė 600 Eur teisinių paslaugų išlaidas už advokato padėjėjo teiktas paslaugas surašant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovą teisme (6, 24, 25 b.l.). Atsakovė dėl bylos nagrinėjimo teisme patyrė 420 Eur teisinių paslaugų išlaidas (41-43 b.l.). Tenkinant iš dalies (50 proc.) ieškovo reikalavimus, t.y. patenkinant reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir atmetant dėl žemės sklypo ieškovui priteisimo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 341 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovo priteistinos 210 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Pareikšdamas patikslintą ieškinį, ieškovas patikslino reikalavimą dėl jam priteistino žemės sklypo vertės (padidino vertę nuo 14481 Eur iki 16700 Eur), atitinkamai padidindamas ir atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydį (nuo 7240,50 Eur iki 8350 Eur). Atsižvelgiant į padidėjusią santuokos nutraukimo byloje dalintino žemės sklypo vertę, padidėjo ir valstybei mokėtino žyminio mokesčio suma, t.y. žyminio mokesčio dydis padidėjo iki 33 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2 p.). Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc.), atmetant reikalavimą dėl žemės sklypo ieškovui priteisimo, 33 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš ieškovo. Taip pat iš šalių lygiomis dalimis priteistinos valstybei 8 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t.y. po 4 Eur iš kiekvienos šalies (CPK 96 str.1 d., 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 284 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. V. (ikisantuokinė pavardė – Malik), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo M. V. palikti pavardę – V., T. V. palikti santuokinę pavardę – V..

Padalinti nekilnojamąjį daiktą – 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant nuosavybėn po ½ dalį M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 341 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 210 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 4 Eur (keturių eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 Eur (keturių eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.