- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- TA-26-415/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01157-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- D. D.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2022 m. sausio mėnesio iki kovo mėnesio buvo laikomas Kauno APVK areštinės kameroje. Šiuo laikotarpiu kameroje buvo vaizdo kamera, kuri filmavo jį atliekant gamtinius reikalus, todėl buvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų jis kreipėsi į Kauno AVPK. Dėl nurodyto atsakovo atstovo pažeidimo pareiškėjas patyrė žeminantį orumą jausmą, jausdamas, kad yra stebimas kameros sanitariniame mazge, jis nervinosi, jautė diskomfortą bei kitus nepatogumus. Šiais veiksmais, pareiškėjo teigimu, Kauno AVPK pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintą Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukciją (toliau – ir Instrukcija) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-783 „Dėl Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.2 ir 19.4 punktus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas 2022 m. sausio 22 d. nuo 5.13 val. iki 18.25 val. laikino sulaikymo patalpoje Nr. 312 ir nuo 2022 m. vasario 24 d. 14.24 val. iki 2022 m. vasario 25 d. 14.09 val. laikino sulaikymo patalpoje Nr. 309. Nėra jokių duomenų, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas areštinėje neatitinka ar galėtų neatitikti nustatytų teisės aktų reikalavimų. Teisės aktai leidžia vykdyti policijos areštinėse laikomų asmenų stebėjimą vaizdo stebėjimo priemonėmis, tačiau įpareigoja imtis priemonių, kad nebūtų galimybės stebėti (filmuoti) sanitarinio mazgo zonos vidinės dalies. Kameros dalis, kurioje yra sanitarinio mazgo zona, yra paslėpta techninėmis priemonėmis, ją užtušuojant. Taigi pareigūnas, vykdydamas areštinėje laikomo asmens stebėjimą, neturi galimybės matyti jį besinaudojantį sanitariniu mazgu. Atitinkamai ir vaizdo įrašas yra daromas su užtušuota dalimi. Galimybės pareigūnui pačiam pašalinti ar reguliuoti užtušavimo apimtį, nėra. Taip pat techniškai nėra įmanoma panaikinti užtušavimą apdorojant jau įrašytą vaizdo įrašą, taip atkuriant užtušuotą dalį. Taigi šiomis priemonėmis yra besąlygiškai užtikrinamas areštinėje laikomo asmens privatumas besinaudojant sanitariniu mazgu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Kauno AVPK atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo D. D. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno AVPK areštinėje buvo laikomas 2022 m. sausio 22 d. nuo 5.13 val. iki 18.25 val. laikino sulaikymo patalpoje Nr. 312 ir nuo 2022 m. vasario 24 d. 14.24 val. iki 2022 m. vasario 25 d. 14.09 val. laikino sulaikymo patalpoje Nr. 309.
7. Vadovaudamasis Instrukcijos 39 ir 101 punktais bei Taisyklių 17.2 ir 19.4 punktais, teismas nurodė, kad policijos areštinės kamerose yra leidžiama naudoti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau šios kameros negali filmuoti sanitarinio mazgo vidinės dalies.
8. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas pateikė teismui kompaktinį diską, iš kurio galima suprasti, kurioje areštinės kameros lokacinėje vietoje yra įmontuota nuotolinio vaizdo kamera ir kokį areštinės kameros Nr. 309 ir 312 plotą ji stebi bei fiksuoja. Iš pateiktų nuotolinės vaizdo kameros duomenų aiškiai matyti, kad vaizdo kamera įmontuota taip, kad ja galima stebėti visą areštinės kameros Nr. 309 ir 312 plotą, įskaitant ir sanitarinio mazgo vidinę dalį, taip pat iš pateikto vaizdo įrašo ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad kameros erdvė, kurioje yra sanitarinis mazgas, yra paslėpta techninėmis priemonėmis ir nėra matoma stebinčiajam ar kitaip fiksuojama.
9. Nors Kauno APVK nurodė, kad privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo užtikrintas techninėmis priemonėmis dengiant visą sanitarinio mazgo vidų, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad areštinės kameros sanitarinio mazgo vidinė dalis yra filmuojama. Techninių priemonių naudojimas dengiant sanitarinio mazgo vidų negali būti laikoma tinkamu draudimo įrengti vaizdo kameras taip, kad nebūtų stebima (filmuojama) sanitarinio mazgo zona. Atsakovo atstovui techninėmis priemonėmis dengiant net ir visą sanitarinio mazgo patalpą, iš esmės yra pažeistos nuostatos dėl draudimo stebėti (filmuoti) sanitarinio mazgo zoną, kadangi teisinis reguliavimas nustato imperatyvą, reiškiantį, kad stebėjimo kamera iš esmės negali fiksuoti (filmuoti) sanitarinio mazgo patalpos vidaus jokia apimtimi. Nurodytas privatumą saugantis teisinis reguliavimas kategoriškai draudžia stebėti (filmuoti) sanitarinio mazgo vidų, todėl vaizdo stebėjimo kameros privalo būti įrengtos taip, kad jomis objektyviai nebūtų įmanoma stebėti sanitarinio mazgo patalpos vidaus. Atsakovo atstovo pasirinktas būdas, kai kameros filmuoja sanitarinio mazgo patalpos vidų, tik jo vaizdas uždengiamas techninėmis priemonėmis, teismo įsitikinimu, nėra numatytas jokiuose teisės aktuose ir akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių 17.2 ir 19.4 punktų reikalavimams, kurie draudžia įrengti kamerą taip, kad ji galėtų filmuoti sanitarinio mazgo patalpos vidų.
10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 2022 m. sausio 22 d. nuo 5.13 val. iki 18.25 val. laikino sulaikymo patalpoje Nr. 312 ir nuo 2022 m. vasario 24 d. 14.24 val. iki 2022 m. vasario 25 d. 14.09 val. laikino sulaikymo patalpoje Nr. 309, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Vien tai, kad atsakovo atstovas techninėmis priemonėmis galbūt bando uždengti sanitarinio mazgo vidaus vaizdą nesuteikia kalinamiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjui nagrinėjamu atveju, privatumo, nes, viena vertus, jie nežino, kad sanitarinio mazgo vaizdo kameros vaizdas yra uždengiamas techninėmis priemonėmis, o matydami į juos nukreiptą kamerą jaučia jų orumo pažeminimą būdami sanitarinio mazgo viduje, o kita vertus, techninėmis priemonėmis uždengus vaizdą visada yra galimybė tokį techninio pobūdžio vaizdo blokavimą pašalinti ir stebėti visą filmuojamą vaizdą.
11. Nors pareiškėjas areštinės kameroje buvo laikoma labai trumpai (dvi dienas), tačiau teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 30 Eur.
III.
12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno APVK, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
13. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas netinkamai aiškino Taisyklių nuostatas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Šiuo atveju vaizdo stebėjimo lauko dalį, kurioje yra sanitarinis mazgas (sanitarinio mazgo zonos viršutinė dalis, esanti arti lubų, kurios nedengia pertvara), „užtušavus“ techninėmis priemonėmis, vaizdą stebintis asmuo neturi galimybės stebėti sanitarinio mazgo zonos vidaus jokia apimti, toks vaizdas negali būti įrašytas, o išsaugotas vaizdo įrašas negali būti koreguojamas pašalinant „užtušavimą“. Taigi negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sanitarinio mazgo zonos dalis buvo stebima (filmuojama). Atsakovo atstovo nuomone, Taisyklėse vartojama sąvoka „stebėjimas (filmavimas)“, turėtų būti suprantama, kaip vaizdo įrašo, kuriame matomas realus vaizdas, darymas. Dalies vaizdo paslėpimas techninėmis priemonėmis užtikrina, kad šioje dalyje joks vaizdas nebūtų matomas ar įrašomas, t. y. filmuojamas. Taigi Kauno AVPK pasirinktos techninės priemonės užtikrinti sulaikyto asmens teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, atitinka teisės aktų reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai plečiamai aiškindamas Taisyklių nuostatas, padarė netinkamas išvadas.
14. Atsakovo atstovas pažymi, kad reikalaujant, jog vaizdo kameros stebėjimo laukas būtų sureguliuotas nenaudojant techninių priemonių, o tik ją montuojant atitinkamoje vietoje, susidarytų situacija, kuomet ženkli dalis kameros nebūtų stebima. Šiuo konkrečiu atveju, vaizdo kamerą nukreiptus nuo sanitarinio mazgo zonos, visiškai nebūtų matomas ženklus areštinės kameros plotas, joje esanti įranga ir inventorius. Taip pat užtikrinti, kad nenaudojant techninių vaizdo slėpimo priemonių iš viso areštinės patalpos ploto nebūtų filmuojama vien tik sanitarinio mazgo zona (nedidelis plotas, esantis areštinės kameros kampe) dažnu atveju yra objektyviai neįmanoma.
15. Kauno AVPK užtikrino pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, o aplinkybė, kad areštinėje laikomam asmeniui gali pasirodyti, jog jis yra stebimas besinaudodamas sanitariniu mazgu, negali būti objektyviu pagrindu pripažinti neteisėtus Kauno AVPK veiksmus. Be to, areštinėje laikomas asmuo, matydamas vaizdo stebėjimo kamerą neturi galimybės net apytiksliai nustatyti jos stebėjimo lauko. Iš pateiktų vaizdo įrašų pavyzdžių matyti, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengtos areštinės kamerų kampuose, esančiuose kitoje patalpos pusėje, nei sanitarinis mazgas. Taigi asmuo, būdamas aukšta sienele aptvertoje sanitarinio mazgo zonoje, gali matyti tik kameros lubas, esančias virš sanitarinio mazgo zonos, tačiau neturi galimybės matyti vaizdo stebėjimo kameros, kuri nėra tiesiai nukreipta į sanitarinio mazgo zoną.
16. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, jog teisės aktai konkrečiai nenurodo, kokios priemonės yra tinkamos siekiant užtikrinti asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, o kokios yra draudžiamos ar nepakankamos. Aplinkybė, kad įgyvendintos privatumo užtikrinimo priemonės gali būti koreguojamos nesudaro pagrindo pripažinti, kad jos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Bet koks vaizdo kamerų įrengimas gali būti koreguojamas reguliuojant vaizdo stebėjimo apimtį, todėl išskirti būtent vaizdo dalies „užtušavimą“ techninėmis priemonėmis, kaip netinkamą, nėra pagrįsta.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas areštinėje buvo laikomas tik pusantros paros, jis nenurodė, kiek kartų naudojosi sanitariniu mazgu, nedetalizavo savo patirtų nepatogumų, todėl, net ir pripažinus neteisėtus Kauno AVPK veiksmus, šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo patirti nepatogumai yra pakankamas pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo patirtą 1 500 Eur neturtinę žalą dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo Kauno AVPK areštinėje.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, jog atsakovas, vaizdo priemonėmis stebėdamas Kauno AVPK areštinės kamerą, kurioje buvo pareiškėjas, nors ir techninėmis priemonėmis ribodamas vaizdo stebėjimo laiką, kad į jį nepatektų sanitarinio mazgo zona, neužtikrino pareiškėjo privatumo jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
20. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, bei teisės aktų taikymu, ir teigia, kad pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas tinkamai, o pareiškėjui per labai trumpą (1,5 dienos) buvimo Kauno AVPK areštinės kameroje laikotarpį negalėjo atsirasti tokio pobūdžio neturtinė žala, kuri turėtų būti atlyginama pinigais.
21. Pirmiausia pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje nenurodo, kad asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigose, stebėjimas vaizdo kameromis visais atvejais yra draudžiamas; vis dėl to toks stebėjimas turi turėti aiškų tikslą ir turi būti numatytas teisės aktuose (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 1 d. sprendimą byloje Van der Graaf prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 8704/03); 2019 m. liepos 2 d. sprendimą byloje Gorlov ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 27057/06)).
23. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą <...>. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės <...>.
24. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (redakcija, galiojusi iki 2021 m. rugsėjo 1 d.) 3.3 punkte nustatyta, kad nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Instrukcijos 38 punktas nustato, kad pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą, yra šių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areštinės kameras ir jų priežiūra. Instrukcijos 39 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas). Instrukcijos 101 punkte nurodyta, kad jei policijos areštinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigūnas (-ai) ar darbuotojas (-ai), dirbantis (-ys) pagal darbo sutartį, naudodamasis šia vaizdo stebėjimo sistema, užtikrina nuolatinį visų policijos areštinėje esančių areštinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimą bei užtikrina, kad būtų sureaguota į netinkamą šių asmenų elgesį, jų teisėtus prašymus ir pan. Periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areštinėse gali būti nevykdomas.
25. Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.) 17.2 punkte, be kita ko, reglamentuojama, kad Budėtojų padalinio patalpoje įrengiama policijos areštinės kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių asmenų nuotolinio stebėjimo ir areštinės budėtojo ir kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių asmenų susisiekimo ryšio sistema. Policijos areštinės kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros su filmavimo galimybe ir telefonspynės, skirtos areštinės kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose esantiems asmenims susisiekti su areštinės budėtojų padalinio pareigūnu. Budėtojų padalinio patalpoje įrengiamas vaizdo monitorius, skirtas šiems asmenims stebėti, ir budėtojo ir policijos areštinės kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių asmenų ryšio palaikymo įranga. Vaizdo stebėjimo monitoriai ir susisiekimo su policijos areštinės kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančiais asmenimis ryšio sistema įrengiama ir areštinės postų teritorijose. Policijos areštinės kamerose esančios vaizdo stebėjimo kameros turi būti įrengiamos taip, kad, vykdant tebėjimą (filmavimą), nebūtų stebima (filmuojama) sanitarinio mazgo zonos vidinė dalis. Kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir telefonspynės turi būti apsaugotos nuo tyčinio sugadinimo. Taisyklių 19.4 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (vaizdo stebėjimo kameros (įrengiamos taip, kad nebūtų stebima sanitarinio mazgo zona), telefonspynės, aliarminio iškvietimo mygtukai).
26. Įvertinus Nutarties 24 ir 25 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad areštinės kamerose yra leidžiama naudoti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau šios kameros negali filmuoti sanitarinio mazgo vidinės dalies. Tokią išvadą darė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-479-492/2023.
27. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Kauno AVPK areštinės kameros sanitarinio mazgo filmavimo zonos paslėpimas techninėmis priemonėmis neužtikrina pakankamo privatumo ir pažymi, jog nagrinėjamu atveju Kauno AVPK areštinės kameros vaizdo stebėjimo lauko dalį, kurioje yra sanitarinis mazgas, užtušavus techninėmis priemonėmis, vaizdą stebintis asmuo neturi galimybės matyti, kaip Kauno AVPK areštinės kameroje laikomas asmuo naudojasi sanitariniu mazgu, toks vaizdas negali būti įrašytas, o padarytas ir išsaugotas vaizdo įrašas negali būti koreguojamas pašalinant užtušavimą, taigi tokių techninių priemonių įgyvendinimas yra pakankamas sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens privatumui užtikrinti.
28. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis (Kauno APVK areštinės kamerų Nr. 309 ir Nr. 312 vaizdo kameros įrašus bei atsakovo pateiktą nuotrauką), pažymi, jog atsakovo pateikti vaizdo įrašai buvo daromi 2023 m. birželio 1 d., pateiktoje nuotraukoje užfiksuota kamera Nr. 302.
29. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2065-624/2019; 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020; ir kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019; 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-502/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-18-442/2021; ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017).
30. Atsižvelgus į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinus tai, kad pareiškėjas Kauno AVPK areštinėje buvo laikomas 2022 m. sausio 22 d. nuo 5.13 val. iki 18.25 val. laikino sulaikymo patalpoje Nr. 312 ir nuo 2022 m. vasario 24 d. 14.24 val. iki 2022 m. vasario 25 d. 14.09 val. laikino sulaikymo patalpoje Nr. 309, o atsakovo atstovas (Kauno APVK) nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jo privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, todėl yra pagrindas pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog net ir nustačius atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad jo patirti nepatogumai yra pakankamas pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi pareiškėjas nenurodė, kiek kartų naudojosi sanitariniu mazgu, nedetalizavo savo patirtų nepatogumų, pažymi, jog pareiškėjas nurodė, kokius nepatogumus jam sukėlė naudojimasis sanitariniu mazgu, kuris yra filmuojamas. Pažymėtina, jog pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, paprastai sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-230-552/2023; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-271-602-2022; ir kt.).
33. Teisėjų kolegija pažymi, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
34. Nors pareiškėjas Kauno AVPK areštinės kamerose buvo laikoma labai trumpai (2 dienas), nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą, pažeidimai neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Kauno AVPK neužtikrinus pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, atsakovo atstovo padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi tarp nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Byloje nustatyti pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.