- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- TA-479-492/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02460-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. jis buvo laikomas jį laikant Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – ir Areštinė), kameroje Nr. 302. Šiuo laikotarpiu šioje kameroje buvo vaizdo kamera, kuri filmavo jį atliekant gamtinius reikalus. Taip buvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities VPK, kuris 2022 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 20-S-14109 pareiškėjui atsakė, kad vaizdo kamera areštinės kameroje Nr. 302 yra, tačiau jos stebėjimo laukas nestebi sanitarinio mazgo. Šis atsakovo teiginys neatitinka tikrovės. Dėl nurodyto atsakovo pažeidimo pareiškėjas patyrė baimės jausmą, kuris šiuo metu kelia nepatogumus, patyrė nesaugumo jausmą, jausdamas, kad yra stebimas kameros, jis nervinosi, negalėjo tinkamai naudotis sanitariniu mazgu, jautė pažeminimą.
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. kameroje Nr. 302. Šioje ir kitose Areštinės kamerose veikia nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, t. y. įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir kiti sistemos komponentai. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 20-S-14109 “Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad Areštinėje esančios vaizdo stebėjimo kameros įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus ir į jų stebėjimo lauką nepatenka Areštinės kamerose esančių sanitarinių mazgų vidinės dalys. Nėra jokių duomenų, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas Areštinėje neatitinka ar galėtų neatitikti nustatytų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių detalesnių argumentų ir duomenų, kurie galėtų sudaryti prielaidas manyti, jog Areštinės kameroje, kurioje jis buvo laikomas, esanti vaizdo stebėjimo kamera buvo įrengta taip, jog, žiūrint pro ją, buvo galima matyti pareiškėją besinaudojantį sanitariniu mazgu. Pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu dėl Areštinės kamerose vykdyto vaizdo stebėjimo objektyviai nebuvo ir negalėjo būti pažeista, o jo skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir neatitinka tikrovės. Teisinis reglamentavimas patvirtina galimybę areštinėje esančių asmenų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą, be kita ko, siekiant užtikrinti ir pačių areštinėje laikomų asmenų saugumą. Pareiškėjo kameroje vykdytas vaizdo stebėjimas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo patirtas laisvės apribojimas ir su tuo susiję nepatogumai yra neatsiejama laikymo Areštinėje pasekmė, susijusi su jo saugiu laikymu ir patys savaime nelaikytini pakankamu pagrindu konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui V. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią skundo dalį atmetė.
6. Teismas išsamiai aptarė valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.
7. Teismas, pasisakydamas dėl privatumo užtikrinimo areštinės kameros sanitariniame mazge pažeidimo, kamerą filmuojant vaizdo kamera, pažymėjo, kad šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl sanitarinio mazgo atribojimo nuo areštinės kameros likusios dalies tinkamumo, sanitarinio mazgo sienelių ir durų aukščio. Ginčas kyla dėl to, kad areštinės kameroje įmontuota vaizdo kamera fiksavo ne tik areštinės kameros Nr. 302 patalpą (gyvenamąjį plotą), bet ir areštinės kameroje esančio sanitarinio mazgo vidų.
8. Teismas įvertino aktualią EŽTT praktiką dėl kalinių filmavimo, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (toliau – ir Instrukcija), 3.3, 39, 101 punktų, Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-783 (toliau – ir Taisyklės), 17.2, 19.4 punktų, ir konstatavo, kad Kauno apskrities VPK turėjo teisę suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą kameroje, tačiau kamerų įrengimui privalomi ir numatyti apribojimai, imperatyviai draudžiantys filmuoti sanitarinio mazgo zonos vidinę dalį.
9. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktas Areštinės kameros Nr. 302 vidinį plotą fiksuojančias nuotraukas ir vaizdo įrašus, nustatė, kad vaizdo kamera įmontuota taip, jog ja galima stebėti visą Areštinės kameros Nr. 302 plotą, tame tarpe ir sanitarinio mazgo vidinę dalį. Kadangi kamera įmontuota aukštai, vaizdas iš viršaus fiksuoja ir apima ne tik Areštinės kameros Nr. 302 patalpą, bet ir Areštinės kameroje esančio sanitarinio mazgo vidinį vaizdą, kadangi sanitarinio mazgo sienos nėra įrengtos iki lubų. Kadangi vaizdo kameros fiksavimas vyksta iš viršaus, sanitarinio mazgo patalpos visas vidus puikiai matomas.
10. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, jog Areštinės kameros sanitarinio mazgo vaizdas yra paslėptas techninėmis priemonėmis, ir stebinčiajam nėra ir negali būti matomas bei fiksuojamas sanitariniame mazge esantis subjektas, nesutiko, kad tokios priemonės užtikrina areštuoto asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, ir pažymėjo, kad Taisyklių nuostatos imperatyviai numato, kad sanitarinio mazgo zonos vidinė dalis iš esmės neturi ir negali būti stebima (filmuojama) ir jokia apimtimi negali patekti į stebėjimo bei nuotolinės vaizdo kameros fiksavimo lauką. Teismas vertino, jog techninių priemonių naudojimas dengiant sanitariniu mazgu nesinaudojančio asmens veidą niekaip negali būti laikoma tinkamu draudimo įrengti vaizdo kameras taip, kad nebūtų stebima (filmuojama) sanitarinio mazgo zona. Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodytomis techninėmis priemonėmis yra dengiamas sanitarinio mazgo fragmentas – sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens veidas, tačiau sanitarinio mazgo patalpoje esančiam asmeniui pakeitus lokaciją ir patekus už techninėmis priemonėmis dengiamos zonos, jis iš esmės taptų matomas. Teismas konstatavo, kad techninių priemonių naudojimas, ribojantis viso sanitarinio mazgo ploto matomumą, vis tiek pažeidžia imperatyvias Taisyklių nuostatas dėl draudimo stebėti (filmuoti) sanitarinio mazgo zoną, o atsakovo pasirinktas būdas, kai kameros filmuoja sanitarinio mazgo patalpos vidų, tik jo vaizdas uždengiamas techninėmis priemonėmis, nėra numatytas jokiuose teisės aktuose ir akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių 17.2 punkto ir 19.4 punkto reikalavimams, kurie draudžia įrengti kamerą taip, kad ji galėtų filmuoti sanitarinio mazgo patalpos vidų. Teismas nurodė, kad atsakovui techninėmis priemonėmis bandant uždengti dalį sanitarinio mazgo vidaus vaizdo, tai nesuteikia kalinamiems asmenims privatumo, nes, viena vertus, jie nežino, kad vaizdo kameros vaizdas yra iš dalies uždengimas, o matydami į juos nukreiptą kamerą jaučia jų orumo pažeminimą būdami sanitarini mazgo viduje, be to, techninėmis priemonėmis uždengus dalį vaizdo visada yra galimybė tokį techninio pobūdžio veido blokavimą pašalinti ir stebėti visą filmuojamą vaizdą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apskrities VPK areštinės kameroje Nr. 302 pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, ir tai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.
12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu), mastą ir trukmę (2 dienas), į tai, jog administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, priteisė pareiškėjui 70 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III.
13. Atsakovas Kauno apskrities VPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
14. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:
14.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog filmuojant areštinės kameros vidų, net ir dalį sanitarinės patalpos mazgo paslepiant techninėmis priemonėmis, tai prieštarauja Taisyklių 17.2 punkto ir 19.4 punkto reikalavimams, kurie draudžia įrengti kamerą taip, kad ji galėtų filmuoti sanitarinio mazgo patalpos vidų. Atsakovas pažymi, jog minėtos Taisyklių nuostatos turėtų būti aiškinamos kartu su Instrukcijos nuostatomis, kurios įtvirtina imperatyvią pareigą policijos įstaigai užtikrinti ne tik areštinėse laikomų asmenų privatumą, bet ir saugumą, ypatingai akcentuojant šių asmenų nuolatinė priežiūrą ir elgesio kontrolę.
14.2. Areštinės kameros sanitarinio mazgo zona yra uždengta nuo vaizdo stebėjimo taip, kad nėra matomas pats sanitarinis įrenginys, atitinkamai ir asmens veiksmai, juo besinaudojant. Tokia vaizdo stebėjimo apimtis užtikrina asmens privatumą, kartu suteikdama galimybę stebėti jo elgesį, reaguoti į galimus sanitarinio mazgo zonoje atliekamus pavojingus asmens veiksmus, pvz. savęs žalojimą, o pritarus pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nebūtų užtikrintas areštinėse laikomų asmenų saugumas ir elgesio kontrolė.
14.3. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Taisyklės imperatyviai draudžia filmuoti sanitarinio mazgo vidų, o jo uždengimas techninėmis priemonėmis nenumatytas jokiuose teisės aktuose ir dėl to nėra tinkamas, ir pažymi, jog įgyvendinus pakankamas priemones asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumui užtikrinti, jos laikytinos atitinkančius minėtus teisės aktų reikalavimus. Vaizdo stebėjimo lauko dalį, kurioje yra sanitarinis mazgas, užtušavus techninėmis priemonėmis, vaizdą stebintis asmuo neturi galimybės matyti, kaip Areštinės kameroje laikomas asmuo naudojasi sanitariniu mazgu, toks vaizdas negali būti įrašytas, o padarytas ir išsaugotas vaizdo įrašas negali būti koreguojamas pašalinant užtušavimą. Atsakovas pabrėžia, kad įmontavus vaizdo kamerą kitoje vietoje, kad ji nefiksuotų sanitarinio mazgo zonos, ženkli dalis kameros taip pat nebūtų stebima. Užtikrinti, kad, nenaudojant techninių vaizdo slėpimo priemonių, iš viso areštinės patalpos ploto nebūtų filmuojama vien tik sanitarinio mazgo zona, dažnu atveju yra objektyviai neįmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad besinaudojančio sanitariniu mazgu asmens privatumas užtikrinamas techninėmis priemonėmis paslepiant asmens veidą ir pažymi, jog techninėmis priemonėmis yra paslėptas sanitarinio mazgo įrenginys, t. y. vaizdą stebintis asmuo neturi galimybės stebėti, kaip asmuo naudojasi sanitarinio mazgo įrenginiu, kas laikytina jo privatumo užtikrinimu.
14.5. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, jog asmenų privatumas kameroje nėra užtikrinamas, kadangi Areštinėje laikomi asmenys nežino, kad kameros vaizdo dalis yra uždengiama, o matydami į juos nukreiptą vaizdo stebėjimo kamerą jaučia orumo pažeidimą būdami sanitarinio mazgo viduje, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, kadangi nustatė tik neteisėtų veiksmų regimybę, t. y. kad Areštinėje laikomam asmeniui gali pasirodyti, jog jis yra stebimas besinaudodamas sanitariniu mazgu, o tai negali būti objektyviu pagrindu pripažinti neteisėtus Kauno apskr. VPK veiksmus. Be to, areštinėje laikomas asmuo, matydamas vaizdo stebėjimo kamerą, neturi galimybės net apytiksliai nustatyti jos stebėjimo lauko.
14.6. Atsakovas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog dalį stebimo vaizdo uždengus techninėmis priemonėmis, tokį uždengimą galima pašalinti, pažymi, jog tai, kad įgyvendintos privatumo užtikrinimo priemonės gali būti koreguojamos nesudaro pagrindo pripažinti, kad jos neatitinka teisės aktų reikalavimų, be to, technines priemones įgyvendinti gali tik vaizdo stebėjimo kamerų derinimą atliekantys informacinių technologijų specialistai (programinės įrangos diegėjai), o pareigūnai, vykdantys vaizdo stebėjimą Areštinėje, neturi galimybės savo nuožiūra mažinti ar didinti vaizdo užtušavimo lauko.
14.7. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas tik vieną parą, todėl net ir pripažinus neteisėtus Kauno apskr. VPK veiksmus, šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo patirti nepatogumai yra pakankamas pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu prašo jį atmesti. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vaizdo stebėjimo ribojimas techninėmis priemonėmis neužtikrino pakankamo pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu Areštinės kameroje, nes pareiškėjas visą laiką jautėsi stebimas. Tai, kad šis pažeidimas truko tik dvi dienas, nepaneigia, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, orumo pažeminimą, todėl atsakovas negali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl neteisėtų veiksmų mažareikšmiškumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo patirtą 800 Eur neturtinę žalą dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo Kauno apskrities VPK Areštinėje.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies; konstatavo, jog atsakovas, vaizdo priemonėmis stebėdamas Areštinės kamerą, kurioje buvo pareiškėjas, nors ir techninėmis priemonėmis ribodamas vaizdo stebėjimo laiką, kad į jį nepatektų sanitarinio mazgo zona, neužtikrino pareiškėjo privatumo jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 70 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
18. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, bei teisės aktų taikymu, ir teigia, kad pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas tinkamai, o pareiškėjui per labai trumpą (2 dienos) buvimo Areštinės kameroje laikotarpį negalėjo atsirasti tokio pobūdžio neturtinė žala, kuri turėtų būti atlyginama pinigais.
19. Pirmiausia pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Skunde pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš to, jog, ginčo laikotarpiu būdamas Areštinės kameroje Nr. 302, jis buvo nuolat filmuojamas, taip pat ir naudojantis sanitariniu mazgu, taip pažeidžiant jo teisę į privatumą.
21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teisės aktai įtvirtina imperatyvią pareigą policijos įstaigai užtikrinti ne tik areštinėse laikomų asmenų privatumą, bet ir saugumą, ypatingai akcentuojant šių asmenų nuolatinė priežiūrą ir elgesio kontrolę, todėl pažymi, jog siekiant uždrausti visišką sanitarinio mazgo vidinės dalies filmavimą ir areštinėje laikomam asmeniui sudarius galimybę naudotis visiškai nestebima kameros ploto dalimi, kurioje yra pakankamai vietos ne tik naudotis sanitariniu mazgu, tačiau ir atlikti kitus, galimai neteisėtus ar pavojingus veiksmus, nebūtų užtikrinta tinkama areštuotų asmenų priežiūra.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje nenurodo, kad asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigose, stebėjimas vaizdo kameromis visais atvejais yra draudžiamas; vis dėl to toks stebėjimas turi turėti aiškų tikslą ir turi būti numatytas teisės aktuose (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 1 d. sprendimą byloje V. d. G. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 8704/03); 2019 m. liepos 2 d. sprendimą byloje G. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 27057/06)).
23. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą <...>. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės <...>.
24. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (redakcija, galiojusi iki 2021 m. rugsėjo 1 d.) 3.3 punkte nustatyta, kad nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Instrukcijos 38 punktas nustato, kad pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą, yra šių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areštinės kameras ir jų priežiūra. Instrukcijos 39 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas). Instrukcijos 101 punkte nurodyta, kad jei policijos areštinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigūnas (-ai) ar darbuotojas (-ai), dirbantis (-ys) pagal darbo sutartį, naudodamasis šia vaizdo stebėjimo sistema, užtikrina nuolatinį visų policijos areštinėje esančių areštinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimą bei užtikrina, kad būtų sureaguota į netinkamą šių asmenų elgesį, jų teisėtus prašymus ir pan. Periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areštinėse gali būti nevykdomas.
25. Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.) 17.2 punkte, be kita ko, reglamentuojama, kad Budėtojų padalinio patalpoje įrengiama policijos areštinės kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių asmenų nuotolinio stebėjimo ir areštinės budėtojo ir kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių asmenų susisiekimo ryšio sistema. Policijos areštinės kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros su filmavimo galimybe ir telefonspynės, skirtos areštinės kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose esantiems asmenims susisiekti su areštinės budėtojų padalinio pareigūnu. Budėtojų padalinio patalpoje įrengiamas vaizdo monitorius, skirtas šiems asmenims stebėti, ir budėtojo ir policijos areštinės kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių asmenų ryšio palaikymo įranga. Vaizdo stebėjimo monitoriai ir susisiekimo su policijos areštinės kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančiais asmenimis ryšio sistema įrengiama ir areštinės postų teritorijose. Policijos areštinės kamerose esančios vaizdo stebėjimo kameros turi būti įrengiamos taip, kad, vykdant tebėjimą (filmavimą), nebūtų stebima (filmuojama) sanitarinio mazgo zonos vidinė dalis. Kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir telefonspynės turi būti apsaugotos nuo tyčinio sugadinimo. Taisyklių 19.4 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (vaizdo stebėjimo kameros (įrengiamos taip, kad nebūtų stebima sanitarinio mazgo zona), telefonspynės, aliarminio iškvietimo mygtukai).
26. Iš paminėto teisinio reglamentavimo suprantama, jog policijos areštinės kamerose yra leidžiama naudoti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau šios kameros negali filmuoti sanitarinio mazgo vidinės dalies.
27. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Areštinės kameros sanitarinio mazgo filmavimo zonos paslėpimas techninėmis priemonėmis neužtikrina pakankamo privatumo ir pažymi, jog nagrinėjamu atveju Areštinės kameros vaizdo stebėjimo lauko dalį, kurioje yra sanitarinis mazgas, užtušavus techninėmis priemonėmis, vaizdą stebintis asmuo neturi galimybės matyti, kaip Areštinės kameroje laikomas asmuo naudojasi sanitariniu mazgu, toks vaizdas negali būti įrašytas, o padarytas ir išsaugotas vaizdo įrašas negali būti koreguojamas pašalinant užtušavimą, taigi tokių techninių priemonių įgyvendinimas yra pakankamas sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens privatumui užtikrinti.
28. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis (Areštinės kameros Nr. 302 vaizdo kameros įrašą, nuotraukas), sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovo naudotos techninės vaizdo kameros filmavimo lauką ribojančios priemonės neužtikrino, kad sanitarinio mazgo vidinė dalis visiškai nebūtų filmuojama, kadangi iš pateiktos vaizdo ir foto medžiagos matyti dalis sanitarinio mazgo vidaus įrenginių, ir tai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tai, kad atsakovas techninėmis priemonėmis bando uždengti dalį sanitarinio mazgo vidaus vaizdo, nesuteikia kalinamiems (sulaikytiesiems) asmenims privatumo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo naudojamos vaizdo blokavimo priemonės dengia tik sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens veidą, kadangi tokių duomenų byloje nėra, tačiau pažymi, jog ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad Areštinės kameros sanitarinio mazgo vidinė dalis yra filmuojama.
29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Taisyklių 17.2 punkte nustatytas draudimas vaizdo kameromis stebėti (filmuoti) sanitarinio mazgo vidinę dalį yra suprantamas kaip imperatyvas, kad stebėjimo kamera iš esmės negali fiksuoti (filmuoti) sanitarinio mazgo patalpos vidaus jokia apimtimi, ir sutinka, kad nagrinėjamu atveju atsakovo taikytos techninės priemonės nebuvo pakankamos, kad užtikrinti, jog visa Areštinės kameroje sanitarinio mazgo vidinė dalis nebus filmuojama, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Taisyklių 17.2 ir 19.4 punktų nuostatos.
30. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
31. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė pareiškėjo privatumą, kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaida, jog Areštinės kameroje laikomi asmenys nežino, kad kameros vaizdo dalis yra uždengiama, o matydami į juos nukreiptą vaizdo stebėjimo kamerą jaučia orumo pažeidimą būdami sanitarinio mazgo viduje. Šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, taip pat kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto, nepaisant to fakto, kad Areštinės kameros sanitarinio mazgo vidinės dalies filmavimo zona buvo dalinai dengiama techninėmis priemonėmis. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog sanitarinis mazgas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, todėl konstatuoja, jog CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus.
32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog net ir nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad jo patirti nepatogumai yra pakankamas pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi pareiškėjas nenurodė, kiek kartų naudojosi sanitariniu mazgu, nedetalizavo savo patirtų nepatogumų, pažymi, jog pareiškėjas skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kokius nepatogumus jam sukėlė naudojimasis sanitariniu mazgu, kuris yra filmuojamas. Pažymėtina, jog pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, paprastai sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-230-552/2023; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-271-602-2022; ir kt.).
33. Teisėjų kolegija pažymi, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
34. Nors pareiškėjas Areštinės kameroje buvo laikoma labai trumpai (dvi dienas), nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą, pažeidimai neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Atsakovui neužtikrinus pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, atsakovo atstovo padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi tarp nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Byloje nustatyti pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 70 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines ir proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.