Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-303-616/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-12-13
Bylos Nr.: 1A-303-616/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-41558-2021-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas, Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis: A. A.
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.23.2Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-303-616/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41558-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.9.8; 1.2.23.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei,nuteistajam A. A., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės ir nuteistojo A. A. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 29 d. 11.40 val. iki 2021 m. gruodžio 1 d. 11.00 val. – 2 (dvi) dienos.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti A. A. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktos galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Grynuosius pinigus – 267,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 00 ct), paimtus 2021 m. lapkričio 29 d. automobilio apžiūros metu iš A. A., saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje pagal 2022 m. sausio 28 d. kvitą Nr. 007348, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti A. A..

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. saugomus ne prie baudžiamosios bylos – 2021 m. lapkričio 29 d. asmens kratos metu iš A. A., 2021 m. lapkričio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu iš A. A., 2021 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus:

1) po atlikto tyrimo likusias narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), 401,176 g, supakuotas į 18 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių, perduotas saugoti į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius;

2) po atlikto tyrimo grąžintas objektų pakuotes, perduotas saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą pagal 2022 m. vasario 4 d. kvitą Nr. 0005576;

3) po atlikto tyrimo grąžintas elektronines svarstykles popierinėje pakuotėje Nr. S 4654, elektronines svarstykles popierinėje pakuotėje Nr. 008234, rausvos spalvos dėžę popierinėje dėžėje Nr. S 4618, perduotas saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą pagal 2023 m. balandžio 5 d. aktą, sunaikinti;

2. perduotą į teismą kartu su baudžiamąja byla paketą Nr. 1 (voką), kuriame yra CD-R laikmenos – 3 vnt., pateiktos prie 2022 m. liepos 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, ir DVD-R laikmena – 1 vnt., pateikta prie 2023 m. vasario 24 d. T. A. apklausos protokolo, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. A. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: nuo iki teisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė 420,184 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių dalį, t. y. 1 (vieną) polietileninį paketą su jame esančiais 15, 371 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) 2021 m. lapkričio 29 d., tarp 10.27 val. ir 11.40 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė su savimi ir gabeno vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2021 m. lapkričio 29 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie, atlikę jo asmens kratą, narkotinę medžiagą rado ir paėmė. Likusį kiekį narkotinių medžiagų neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė: 403,063 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. lapkričio 29 d., ne ankščiau kaip 11.40 val., M. A., nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką, dėžę su narkotine medžiaga išnešė ir padėjo už 100 metrų nuo A. A. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (vietos geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)), kur šią narkotinę medžiagą 2021 m. lapkričio 29 d., nuo 15.20 val. iki 16.00 val. atliktos įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai; 1,750 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) savo gyvenamojo namo kieme esančiame šiltnamyje, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol šią narkotinę medžiagą 2021 m. gruodžio 1 d., nuo 15.00 val. iki 15.20 val., atliktos įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Violeta Bartušienė prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo A. A. konfiskuotas jam priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, teisingai kvalifikavo A. A. padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) bendrosios dalies nuostatas ir paskyrė teisingą bausmę, tačiau, pasisakydamas dėl A. A. turto – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir dėl to nepagrįstai iš nuteistojo konfiskavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonę (įrankį).

2.2. Teigia, kad siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, teismų praktikoje išnagrinėjamos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės. Pasak prokurorės, nors iš bylos duomenų matyti, jog 2021 m. lapkričio 29 d., apie 11.40 val., A. A. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė su savimi ir gabeno vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vieną polietileninį paketą su jame esančiais 15,371 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tačiau narkotinė medžiaga automobilyje nebuvo laikoma ar slepiama. 2021 m. lapkričio 29 d. asmens kratos protokole nurodyta, kad A. A. asmens kratos metu paketas su narkotine medžiaga buvo rastas kairės pusės kelnių kišenėje. Akcentuoja, kad pagal teismų praktiką nusikaltimo įrankiais ar priemonėmis laikomi tie daiktai, kurie buvo tiesiogiai panaudoti nusikalstamai veikai daryti arba tokių daiktų ar tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Nagrinėjamu atveju, automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo panaudotas darant nusikalstamą veiką ar ją slepiant. Teigia, kad vien tas faktas, jog A. A. nusikaltimą padarė vairuodamas savo automobilį, neduoda pagrindo laikyti šio automobilio nusikaltimo priemone. Akcentuoja, kad aplinkybė, jog pas nuteistąjį narkotinė medžiaga buvo rasta jo dėvimų rūbų kišenėje, o ne kokioje nors gabenti pritaikytoje ar įrengtoje automobilio slėptuvėje, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog automobilis buvo nusikalstamos veikos įrankis. Prokurorės teigimu, akivaizdu, kad gabenti tokį narkotinės medžiagos kiekį, koks buvo rastas A. A. asmens kratos metu, nuteistasis galėjo bet kokiu kitu būdu ir automobilis nebuvo ta priemonė, kuri labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą arba be kurio tos nusikalstamos veikos A. A. nebūtų padaręs.

2.3. Apibendrintai teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nenustačius, jog su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. A. gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, A. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirti maksimalią laisvės apribojimo bausmę 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per teismo nustatytą terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti nuteistajam A. A. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

Šalies argumentai

3.1. Nuteistasis A. A. ir jo gynėjas sutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu dėl padarytos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, vertina ją kaip akivaizdžiai neteisingą ir per griežtą, paskirtą netinkamai pritaikant baudžiamojo įstatymo teisės normas, prieštaraujančią suformuotai teismų praktikai, be to, mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos taikant turto konfiskavimo institutą.

3.2. Dėl paskirtos bausmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai koncentravosi į aplinkybę, jog iš kriminalinės žvalgybos medžiagos matyti, kad nuteistasis platino narkotines medžiagas, tačiau neaptarė ir nevertino kitos svarbios aplinkybės – kad nuteistasis tyrimo metu nurodė bendrininkus, o būtent – narkotinių medžiagų tiekėją. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus nuteistasis nusikalto pirmą kartą, praeityje nebuvo susidūręs su teisėsauga, nusikalstamą veiką padarė iš esmės palenktas bendrininko. Teigia, kad turėjo būti vertinama ir tai, kad asmuo, išdavęs bendrininką ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, akivaizdžiai rizikuoja būti „nubaustas“ kitų bausmę atliekančių asmenų. Taip pat nurodo, kad pripažindamas atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistojo nuoširdų gailestį ir prisipažinimą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti, jog A. A. narkotines medžiagas ketino perduoti artimam asmeniui, be jokio atlygio, taigi nusikalstamą veiką vykdė iš nesuvokimo gresiančios atsakomybės ir neturėjo savanaudiškų tikslų pasipelnyti.

3.3. Akcentuoja, kad net ir sunkaus nusikaltimo padarymas neatleidžia teismo nuo pareigos nuteistajam skirti teisingą bausmę, be to, sunkaus nusikaltimo padarymas sukelia teisines pasekmes, bet nepašalina galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teigia, kad nuteistojo pirmasis ne tik teistumas (kai bendrosios baudžiamojo įstatymo nuostatos verčia asmeniui skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes), bet ir apskritai patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teigiama asmenybės charakteristika, pastangos būti socialiai naudingu dirbant, taip siekiant išlaikyti save ir nesinaudoti valstybės biudžeto lėšomis pašalpų pavidalu, prieitos reikalingos išvados, gauta skaudi pamoka ir akivaizdus ryžtas ateityje nebedaryti jokių nusikalstamų veikų, yra tos aplinkybės, kurios ne visos buvo įvertintos ir nebuvo susietos į reikšmingą visumą, leidžiančią konstatuoti, kad bausmės tikslai tikrai bus realiai įgyvendinti nesiunčiant žmogaus į įkalinimo įstaigą, kur iki šiol galiojanti nuteistųjų subkultūra padarytų ne teigiamą, bet žalingą ir neigiamą poveikį nuteistajam.

3.4. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino padarytos nusikalstamos veikos dalyko, o būtent – neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos rūšies. Teigia, kad atlikę tyrimą specialistai nustatė ir pirmosios instancijos teismas pripažino, jog A. A. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžemine jų dalimi). Apeliantas teigia suprantantis, kad neteisėtas narkotinių medžiagų disponavimo užkardymas yra daugelio pasaulio valstybių prioritetinė teisėsaugos veiklos kryptis, tačiau taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į viešai ir plačiai visiems žinomą faktą, jog disponavimas kanapių antžemine dalimi (taip vadinama „žole) yra legalus ir neuždraustas elgesio būdas daugelyje pasaulio, taip pat ir kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse. Sutinka, tokia aplinkybė savaime nemenkina nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos turinio, tačiau teigia, kad tai yra ypatingai reikšminga, įvertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir aktualiją laikotarpiui, kurio metu padarytas nusikaltimas nereikalauja griežto visuomenės pasmerkimo, dėl ko realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas akivaizdžiai nėra tinkama ir teisinga bausmė, kuri būtų reikalinga ir pateisinama visuomenės lūkesčiais tinkamam nusikaltimą padariusio asmens nubaudimui.

3.5. Pasak apelianto, priimdamas nuosprendį ir paskirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino arba apskritai neatsižvelgė ir į nuteistojo jau patirtas represinio poveikio priemones, į A. A. taikyto baudžiamojo proceso turinį ir jo pasekmes. Dar kartą akcentuoja, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos neturėjo ne tik jokios ekonominės naudos ar kito teigiamo poveikio, bet tik neigiamas pasekmes, kurių prisiminimas ir patirtis neabejotinai asmenį sulaikys nuo bet kokios pagundos elgtis nusikalstamai. Taip pat pažymi, kad nuteistasis išlaiko šeimą, yra šeimos maitintojas ir pats bausmės neišvengiamumo faktas, jau patirta valstybės prievarta, o ne formalus sankcijoje numatytos bausmės griežtumo taikymas yra tinkamas jo nubaudimas.

3.6. Apibendrintai teigia, kad tinkamai ir teisingai įvertinus visas tiek padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, atsižvelgiant į nusikalstamas paskatas, asmens susiformuotą kaltės rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų žalą ir visuomenės požiūrį į ją, į neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų rūšį, jau patirtas ir baudžiamuoju procesu nuteistajam sukeltas pasekmes, prieitas jo ryžtingas išvadas, šias aplinkybes vertinant be išskirtinio pranašumo, ne atsietai, bet reikšmingai jungiant į visumą, kartu atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką ir Konstitucinio Teismo nuostatas, yra pagrindas pripažinti, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nepagrįstai neįvertintos minėtos išimtinės aplinkybės, dėl to paskirta neteisinga bausmė (BPK 328 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis.).

3.7. Dėl turto konfiskavimo nurodo, kad pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti, ar A. A. galėjo gabenti narkotines medžiagas be transporto priemonės. Teigia, kad iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, jog A. A. su savimi turėjo polietileninį paketą su jame esančiais 15,371 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias 2021 m. lapkričio 29 d. tarp 10.27 val. ir 11.40 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė su savimi ir gabeno vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasak apelianto, akivaizdu, jog nuteistasis narkotines medžiagas turėjo su savimi, o transporto priemonė nebuvo nusikaltimo įrankis, nes be transporto priemonės buvo galima gabenti jo turėtas narkotines medžiagas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės bei nuteistojo A. A. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Violeta Bartušienė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis A. A. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašė jo ir prokurorės apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės bei nuteistojo A. A. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliaciniai skundai tenkinami.

6. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo pagrįstumas nuteistajam A. A.. Nuteistojo A. A. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nuteistojo jo atžvilgiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės bei nuteistojo A. A. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai yra pagrįsti, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl nuteistajam A. A. paskirtos bausmės

9. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos juridinės kvalifikacijos neginčija. Nuteistasis nesutinka su bausme, jam paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, teigdamas, kad ji yra per griežta, todėl prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu – laisvės apribojimą maksimaliam terminui su įpareigojimais.

10. Pažymėtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio dalies 1–8 punktais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti bei įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistam asmeniui skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje nurodyta, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir pateikta teismų praktika bausmių skyrimo kontekste, turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis, spręsdamas A. A. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio klausimus, ir ar nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

13. Nustatyta, kad A. A. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. A. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Kadangi terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra vienintelė numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kitos rūšies bausmė nuteistajam galėtų būti skiriama tik taikant švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo nuostatas.

14. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodytos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį apibūdinančios aplinkybės: nuteistasis A. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) priskiriamą baigtą nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai ir pagrįstai nustatė vieną nuteistojo A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę nuteistajam, atsižvelgta ir į tai, jog A. A. laikomas neteistu, taip pat konstatuota, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuteistojo elgesys nebuvo atsitiktinis – jis narkotinių medžiagų platinimu užsiėmė ir iki tol, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu nuteistajam, todėl priėjo nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad A. A. atžvilgiu nėra pagrindo skirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nepašalina A. A. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimu būtų pasiektas vienintelis bausmės tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai

Žemesnės instancijos teismas

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-150-511/2022).

2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo A. A. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes ne pats nuteistasis pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra galimybės taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalį, pagal kurią švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

3. Kadangi nenustatyta BK 62 straipsnio taikymo pagrindų, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo A. A. asmenybę, svarstomas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos bylose tada, kai vadovaujantis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021).

5. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021). Vis tik, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog aukščiau aptartų rekomendacijų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019). Kaip jau minėta, vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, yra teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-70-942/2022). Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per švelni, tiek ir per griežta bausmė.

6. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti ir narkotinių medžiagų platinimas (BK 260 straipsnio 1 dalis), už kurį nagrinėjamoje byloje nuteistas A. A., yra neabejotinai pavojinga nusikalstama veika, kelianti didelę grėsmę visuomenės narių sveikatai. Vis tik, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

7. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. A. disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios bendra masė sudaro 420,184 g ir šis kiekis ženkliai viršija nedidelį kiekį (5 g) bei yra artimas ribai, nuo kurios šios narkotinės medžiagos kiekis laikomas dideliu (500 g). Visgi rastoje narkotinėje medžiagoje esantis veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis nėra didelis ir sudaro nuo 0,8 iki 12,6 %, kai teismų praktikoje yra pavyzdžių, kuomet veikliosios medžiagos koncentracija kanapėse (jų antžeminėse dalyse) yra žymiai didesnė, pavyzdžiui 25 – 38 % (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-222/2019) ir ši aplinkybė netrukdė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatytos ir kitos analogiškų nusikalstamų veikų pavojingumą didinančios aplinkybės, tokios kaip veikimas bendrininkų grupe ar kita, pavojingesne, bendrininkavimo forma, pakartotinis tokio pobūdžio veiksmų įvykdymas, disponavimas kelių skirtingų rūšių narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas A. A. asmenybę apibūdinančius duomenis, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad nuteistasis yra laikomas neteistu (teistumas išnykęs) – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad A. A. Telšių rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 17 d. nuosprendžiu buvo teistas už nešaunamojo ginklo nešiojimą ir teistumas už šią nusikalstamą veiką yra išnykęs, taip pat Telšių rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu (5 t., b. l. 54-57). Nors ir nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis anksčiau nebuvo susidūręs su teisėsauga, visgi matyti, kad nauja nusikalstama veika padaryta praėjus daugiau nei 15 metų ir anksčiau jis nėra teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą. Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenis matyti, jog jis iki nusikaltimo padarymo ir po jo buvo baustas administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (5 t., b. l. 59-65). Byloje esantys SODROS duomenys patvirtina, kad asmuo nuo 2016 m. užsiima individualia veikla (5 t., b. l. 67), turi pastovią gyvenamąją vietą. Nustatyta, kad nuteistasis nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, apie psichiatrinį gydymą duomenų taip pat nėra (6 t., b. l. 93). (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikta informacija patvirtina, kad A. A. gyvena santuokoje, su žmona augina mokyklinio amžiaus dukrą (dar du vaikai – suaugę), gyvena tvarkingai, neturi priklausomybių, žalingų įpročių, seniūnija jo atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi (6 t., b. l. 109). (duomenys neskelbtini) meno mokyklos charakteristika patvirtina, kad L. A. (dukra), gim. (duomenys neskelbtini), meno mokyklą lanko nuo 2018 m., jos tėvas A. A. tinkamai ir stropiai rūpinasi dukros ugdymu (6 t., b. l. 108). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. A. savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, teigė suvokęs savo elgesio padarinius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis taip pat nurodė, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pasimokė iš savo klaidų, teigė, jog pasielgė neapgalvotai, turi šeimą, kuria rūpinasi, nori gyventi dorai. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis taip pat bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, t. y. po sulaikymo policijos pareigūnams nurodė, kur užaugino dalį narkotinių medžiagų, neneigė, kad jas įgijo turėdamas siekį dalį jų platinti – perduoti kitiems asmenims, taip pat pareigūnams stengėsi suteikti pagalbos nustatant kitus su narkotinių medžiagų disponavimu susijusius asmenis. Pastarosios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. A. padaryta nusikalstama veika buvo nulemta ne jau nusistovėjusių kriminalinių nuostatų, o veikiau lengvabūdiško savo atliekamų teisei priešingų veiksmų pavojingumo nuvertinimo ir neįvertinimo to, koks griežtas valstybės požiūris į tokio pobūdžio veiksmų atlikimą. Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina mažesnį A. A. pavojingumą, teigiamai jį charakterizuoja ir parodo, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, suvokia savo neteisėtų veiksmų padarinius. Todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje jis daugiau nebenusikals ir laikysis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

9. Taigi, vertinant aptartas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymėtina, kad jis atitinka rūšinį nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą. Vis tik, nuteistojo A. A. asmenybę apibūdinančių duomenų analizė suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad jų visuma pagrindžia, jog nuteistasis šiuo metu nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant jam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. A. A. nusikaltimą padarė esant išnykusiam teistumui, per daugiau nei dvejus baudžiamojo proceso metus jis daugiau nenusikalto, asmuo dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą, mažametę dukrą. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistajam paskirta net ir minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nes iš esmės užtikrina tik nuteistojo nubaudimą.

10. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo A. A. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas yra pagrįstas ir nuteistajam A. A. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, keistina į laisvės apribojimo bausmę, kuria, teisėjų kolegijos vertinimu, bus užtikrinta bausmės paskirtis. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

11. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Nagrinėjamu atveju įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą bei tai, kad įstatymų leidėjas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis su tikslu platinti yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę, A. A. laisvės apribojimo bausmė skiriama maksimaliam terminui, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinama vienu trečdaliu.

12. BK 48 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju A. A. yra tikslinga skirti intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent laisvės apribojimo bausmė su intensyvios priežiūros taikymu terminuoto laisvės atėmimo bausmė, intensyvią priežiūrą derinant su nuteistajam parinktais BK 48 straipsnyje numatytais skirtinais įpareigojimais bei draudimu, darys ilgalaikę teigiamą įtaką sunkų nusikaltimą padariusio A. A. elgesiui ir užtikrins bausmės paskirties įgyvendinimą.

13. Pagal BK 48 straipsnio nuostatas laisvės apribojimo bausmę paskyręs teismas kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos gali nuteistajam paskirti tiek baudžiamajame įstatyme numatytus, tiek ir nenumatytus įpareigojimus bei draudimus. Pagal BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas įpareigoja A. A. per 1 metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Žemesnės instancijos teismas

14. SODROS duomenimis A. A. užsiima individualia veikla. Pažymėtina, kad pagal BK 48 straipsnio 6 dalį teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Vadovaudamasis aptartomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas įpareigoja nuteistąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti, o darbo santykiams nutrūkus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

15. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei į paties nuteistojo teiginius, kad jis pats šias narkotines medžiagas taip pat vartojo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nuteistajam skiriamas ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

16. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitomas nuteistojo A. A. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. lapkričio 29 d. 11.40 val. iki 2021 m. gruodžio 1 d. 11.00 val., išbūtas laikas, dvi suėmimo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

17. Prokurorės ir nuteistojo gynėjo apeliaciniais skundais taip pat prašoma panaikinti nuteistajam A. A. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad automobilis nebuvo būtinas vieno polietileninio paketo su jame esančiais 15, 371 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuris buvo rastas nuteistojo kairės pusės kelnių kišenėje, laikymui ir gabenimui.

18. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018). Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018).

19. Įstatymo uždraustos veikos įrankių ir priemonių samprata apibrėžiama specifiniais uždraustos veikos palengvinimui pritaikytais požymiais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat, kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, 2K-24/2011). Dažnai šis kriterijus taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybę padaryti nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas ir negali būti konfiskuojamas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažintas įstatymo uždraustos veikos priemone, turi būti išnagrinėtos visos reikšmingos turto panaudojimo tokios veikos darymo procese aplinkybės, įvertinta šio turto panaudojimo reikšmė nusikalstamos veikos sudėties požymiams įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011).

20. Atsižvelgusi į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto požymius. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, sprendimo konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, aprašomojoje dalyje tik nurodė, kad nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė minėtu automobiliu. Tačiau vertinant nagrinėjamą atvejį, nustatyta, kad automobilis, kurį pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti, nebuvo specialiai pritaikytas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykui laikyti ir (ar) jį gabenti. Tuo tarpu vien tas faktas, jog A. A. 2021 m. lapkričio 29 d., apie 11.40 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė su savimi ir gabeno vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vieną polietileninį paketą su jame esančiais 15,371 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), t. y. nusikaltimą padarė vairuodamas savo automobilį, neduoda pagrindo laikyti šio automobilio nusikaltimo priemone, kadangi narkotinė medžiaga pačiame automobilyje nebuvo nei laikoma, nei slepiama. 2021 m. lapkričio 29 d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad A. A. asmens kratos metu paketas su narkotine medžiaga buvo rastas ne automobilyje, o nuteistojo kairės pusės kelnių kišenėje. Iš bylos duomenų taip pat akivaizdu, kad A. A. inkriminuoti nusikalstami veiksmai galėjo būti įgyvendinti ir be aptariamos transporto priemonės panaudojimo. Teisėjų kolegija vertina, kad atsižvelgus į neteisėtai įgytos bei laikytos narkotinės medžiagos kiekį (15, 371 g) bei faktą, kad jos rastos ne pačiame automobilyje, o nuteistojo kelnių kišenėje, patvirtina, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimas konfiskuotinu turtu šioje byloje nėra teisingas. Būtent šiam automobiliui specifinės nusikalstamos paskirties nuteistasis nebuvo suteikęs, juo nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių įgyvendinimas esmingai nebuvo palengvintas. Tad, kolegijos nuomone, nurodytą kiekį narkotinės medžiagos A. A. galėjo laikyti ir gabenti ne tik automobilyje, bet ir kuprinėje, piniginėje, kišenėje ar pan., kas šiuo atveju ir buvo nustatyta. Todėl sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad minėtas automobilis nebuvo ta priemonė, kuri palengvino nusikalstamos veikos padarymą arba be kurio tos nusikalstamos veikos A. A. nebūtų padaręs.

21. Apibendrindama tai, kas aptarta aukščiau, kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas šioje byloje analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo priemone ar įrankiu, todėl konfiskuoti šį automobilį nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliacinių skundų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konfiskavo A. A. automobilį, yra pagrįstas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį dėl A. A. paskirtos bausmės:

A. A. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, A. A. skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. A. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu A. A. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti A. A. per 1 (vienų) metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 29 d. 11.40 val. iki 2021 m. gruodžio 1 d. 11.00 val., t. y. 2 (dvi) paras, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

A. A. laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti A. A. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasErnesta MontvidienėGražvydas Poškus