Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-299-613/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-22
Bylos Nr.: e2A-299-613/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-00701-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Euroliuksas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Navalda“
Advokatai: Egidijaus Norvidas

Kategorijos

2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-299-613/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00701-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroliuksas“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Navalda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euroliuksas“ dėl įpareigojimo grąžinti prekes.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Navalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Euroliuksas“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei gautas bei neparduotas (kokybiškas) prekes, kurių vertė 6 291,67 Eur, jas grąžinant adresu (duomenys neskelbtini), pasirašant prekių priėmimo–perdavimo aktą, o prekių negrąžinus per teismo nustatytą terminą įpareigoti atsakovę ieškovei atlyginti negrąžintų daiktų vertę pinigais; priteisti 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2009 m. vasario 18 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta terminuota Prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. KV/-10/2009. Pagal šią sutartį ieškovė (pardavėja) įsipareigojo tiekti prekes atsakovei (pirkėjai), o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas. Šalys susitarė, kad už prekes atsakovė atsiskaitys su ieškove, kai parduos prekes tretiesiems asmenims (sutarties 1.1 punktas). Prekės atsakovei buvo parduodamos pagal išankstinį atsakovės užsakymą (sutarties 2.1 punktas). Ieškovė, vykdydama sutartį ir gavusi išankstinį užsakymą, tiekė prekes atsakovei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė jas priimdavo ir sumokėdavo už parduotas prekes tretiesiems asmenims, nekonkretizuodama, už kurias parduotas prekes yra atsiskaitoma. Prekės atsakovei buvo tiekiamos iš ieškovės (pardavėjos) sandėlio atsakovės (pirkėjos) transportu ir jos sąskaita, o šalims susitarus, prekės buvo pristatomos ieškovės (pardavėjos) transportu ieškovės (pardavėjos) sąskaita (sutarties 2.9 punktas). Su atsakove taip pat buvo susitarta, kad šalių tarpusavio atsiskaitymo eiga ne rečiau kaip vieną kartą per metus suderinama atsiskaitymų suderinimo aktu, patvirtintu šalių vyr. finansininkų parašais ir ieškovės (pardavėjos) atspaudu (sutarties 5.2 punktas). Atsakovei (pirkėjai) per 7 kalendorines dienas nuo akto gavimo dienos negrąžinus patvirtinto dokumento, tarpusavio atsiskaitymai laikomi suderintais pagal ieškovės išsiųstame akte nurodytą sumą. Atsakovė nesilaikė šios sutarties sąlygos ir paskutinį suderinimo aktą pasirašė 2019 m. balandžio 3 d., juo atsakovė patvirtino prekių likučius pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras. Tiek iš 2020 m. rugsėjo 18 d., tiek iš 2020 m. spalio 1 d. atsakovės sudarytų pažymų apie prekių likučius, kadangi atsakovė neteikė konkrečių duomenų apie parduotas prekes pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras, nebuvo galimybės nustatyti, kokios prekės ir pagal kurias PVM sąskaitas faktūras yra parduotos, sutikrinti likusių neparduotų prekių likučių. Atsakovei nederinant ieškovės pateiktų atsiskaitymo aktų, ieškovė 2019 m. spalio 30 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kad nutraukia sutartį nuo 2020 m. sausio 1 d. Atsakovė neginčijo sutarties nutraukimo ir jos pasibaigimo. 2020 m. sausio 7 d. atsakovei buvo išsiųstas prašymas grąžinti iki 2020 m. sausio 15 d. ieškovei neparduotas prekes, atsakovei perduotas pagal PVM sąskaitas faktūras, arba grąžinti jų vertę pinigais. Atsakovė iki šiol prekių negrąžino. Pagal 2020 m. spalio 1 d. duomenis, atsakovei perduota prekių už 6 291,67 Eur sumą. Prašo įpareigoti atsakovę grąžinti 27 įvairaus dydžio ir vertės rankšluosčių džiovintuvus (gyvatukus), 36 rankšluosčių džiovintuvus (kopetėles), 12 kaitinimo elementų, 2 laikiklių komplektus, o jų negrąžinus per teismo nustatytą terminą (ar jų grąžinus mažiau), atlyginti negrąžinto daikto vertę pinigais. Pažymėjo, kad prekės turi būti grąžintos kokybiškos, nepraradusias savo kokybinių savybių (tarp jų ir prekinės išvaizdos). Prekes atsakovė turėtų grąžinti į prekių pardavimo vietą, ieškovės (pardavėjos) sandėlį, t. y. į tą vietą, iš kurios buvo atsakovės paimtos. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 4 dalimi, prašo priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Atsakovė UAB „Euroliuksas“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal prekių pirkimo–pardavimo sutartį šalys buvo susitarusios, kad ieškovė tieks prekes, o atsakovė jas priims ir sumokės už tai, kas bus parduota. Pagal sutarties 5.5 punktą sutartis galiojo iki 2009 m. gruodžio 31 d. Sutartyje buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu šalys raštiškai nepraneša apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų, sutartis automatiškai pratęsiama kitiems metams. Kadangi nė viena iš šalių apie sutarties nutraukimą viena kitos neinformavo, sutartis automatiškai buvo pratęsta kitiems metams, t. y . iki 2010 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus sutarčiai, šalys ir toliau bendradarbiavo – ieškovė tiekė prekes atsakovei, o atsakovė, jas pardavusi, atsiskaitydavo su ieškove. Informacija apie prekių likučius ieškovei buvo siunčiama elektroniniu paštu. Su ieškove bendravo kartą per mėnesį ar net dažniau, t. y. 2019 m. balandžio 3, 30 d., birželio 3, 10 d., liepos 1 d., rugpjūčio 6, 8 d., rugsėjo 2, 25, 30, spalio 7, 10 d., teikdavo ieškovės pageidaujamą informaciją. Atsakovė 2019 m. spalio 16 d. raštu informavo ieškovę, kad sutinka leisti atlikti prekių likučių patikrinimus bendrovės parduotuvėse, taip pat prašė atsiimti prekes iš parduotuvių. Tada atsakovė 2019 m. spalio 30 d. pranešė, kad nutraukia sutartį nuo 2020 m. spalio 1 d., o 2020 m. sausio 7 d. paprašė iki 2020 m. sausio 25 d. grąžinti atsakovei perduotas ir neparduotas prekes adresu K. Basanavičiaus g. 130, Šiauliai, arba grąžinti jų vertę pinigais. Atsakovė dar kartą 2020 m. sausio 10 d. informavo ieškovę apie susidariusį 7 823,86 Eur įsiskolinimą ir galimybę atsiimti prekes iš atsakovės parduotuvių. Ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos prekes apžiūrėti ir išsivežti, buvo pateikta informacija apie pasiruošimą prekes grąžinti, ieškovė į atsakovės patalpas sutikrinti prekių likučių nevyko, prekių neišsivežė. Pažymėjo, kad atsakovė niekada su ieškove nesitarė, kad atsakovė turi savo lėšomis parvežti prekes į ieškovės nurodytą vietą. Ieškovės prekių likučiai yra sandėliuojami atsakovei priklausančiose patalpose, ieškovei niekada nebuvo kliudoma atvykti ir išsivežti savo prekių. Nuo pat sutarties sudarymo ieškovė visada savo transportu atveždavo prekes į atsakovės parduotuves, ten jas iškraudavo, dėdavo į prekybines lentynas, taip rūpindamasi savo prekių pardavimu. Jeigu ieškovė nebenori, kad atsakovė prekiautų jos produkcija, turėtų susirinkti prekes iš ten, kur jas atvežė ir padėjo. Atsakovė yra suinteresuota, kad prekes ieškovė išsivežtų. Atžvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimo grąžinti prekes, atsakovė niekada to neatsisakė daryti, dar 2019 m. siūlė jas pasiimti, ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo grąžinti prekes atmestinas. Patikslino, jog pas atsakovę esančių prekių likučių vertė yra 6 291,67 Eur. Pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas nėra dėl piniginės prievolės įvykdymo. Byloje ginčas kilo dėl to, kuri iš šalių turi pasiimti ar perduoti prekes iš atsakovės parduotuvės. Atsakovė byloje nėra skolininkė ir neturi mokėti jokių piniginių sumų ieškovei, jokių mokėjimų terminai nėra suėję ar praleisti, nuo kurių būtų galima skaičiuoti palūkanas. Atsakovei prekės nebuvo perduotos už atlyginimą. Ieškovė jas perdavė parduoti ir tik jas pardavus buvo gaunami mokėjimai. Jokių mokėjimų vėlavimų už ieškovės valia atsakovo parduotuvėje laikomas prekes nėra, todėl reikalavimas dėl procesinių palūkanų atmestinas.

Atsiliepimas

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Tarp šalių sudarytą sutartį vertino kaip pirkimo–pardavimo su atidėtu mokėjimo terminu. Nesutiko su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, jog prekes turėtų pasiimti iš atsakovei priklausančių prekybos vietų ieškovė, kadangi nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį pareigą grąžinti tai, ką yra gavusi pagal sutartį, turi atsakovė. Iš pateiktų ataskaitų matyti, kad prekes atsakovė yra išskirsčiusi po visas savo turimas parduotuves, o tai apsunkina prekių atgavimą. Prekės buvo tiekiamos iš ieškovės sandėlio, prekes paimdavo atsakovė, todėl atsakovė ir privalo ieškovei jas grąžinti.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad niekada atsakovės atstovai nevyko pasiimti prekių iš ieškovės sandėlio, prekes visada atveždavo ieškovė, todėl pasiimti prekes taip pat turėtų ieškovė. Ieškovei priklausančios prekės yra eksponuojamos ir parduodamos atsakovei priklausančiuose salonuose Plungėje, Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose ir Panevėžyje, kai kurias prekes reikėtų išmontuoti iš reklaminių stendų, tai padaryti taip pat turėtų ieškovės atstovai. Tarp šalių sudaryta sutartis nelaikytina pirkimo–pardavimo sutartimi, nes atsakovė tik tarpininkaudavo parduodama ieškovės prekes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Plungės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę UAB „Euroliuksas“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei UAB „Navalda“ neparduotas (kokybiškas) prekes. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 873,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžino ieškovei 6,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 5 d.

7. Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra ne pirkimo–paradavimo sutartis, o paslaugų sutartis, kurioje yra konsignacijos, vienos iš komisinio prekių pardavimo formų, požymių.

8. Teismas nustatė, kad šalių sutartis nutraukta ieškovės iniciatyva nuo 2020 m. sausio 1 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patikslino prekių likučius pagal pirkimo PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės prekės nėra parduotos, sutarties nutraukimo atsakovė neginčija, todėl pagal Sutarties 3.5.3 papunkčio nuostatas, suteikiančias teisę reikalauti grąžinti atsakovei perduotas ir tretiesiems asmenims neparduotas prekes, ieškovės reikalaujamos prekės jai turi būti grąžintos (CK 6.222 straipsnio 1 dalis), tokios pareigos neginčija ir atsakovė, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo grąžinti prekes tenkintinas.

9. Teismas taip pat nustatė, kad šalių kilęs ginčas yra dėl prekių priėmimo–perdavimo vietos.

10. Teismo vertinimu, buvusi prekių tiekimo tvarka nėra aplinkybė, lemianti prekių grąžinimo vietą, sutartį nutraukus. Teismas nustatė, kad šalių sudarytoje sutartyje prekių grąžinimo tvarka ir sąlygos konkrečiai neaptartos, prekių grąžinimo sąlygų šalys tarpusavyje nesuderino, todėl, teismo vertinimu, prekių grąžinimo vieta nustatytina remiantis CK 6.52 straipsnio nuostatomis dėl prievolės įvykdymo vietos, pagal kurią tuo atveju, kai prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, prievolė perduoti pagal rūšies požymius apibūdintą daiktą yra skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje (CK 6.52 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas padarė išvadą, kad pasibaigus sutarčiai pačiai ieškovei tenka pareiga pasiimti savo turtą, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei gautas ir neparduotas kokybiškas prekes adresu (duomenys neskelbtini), netenkintinas.

11. Teismas, remdamasis tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatomis, padarė išvadą, kad ieškovė teisę reikalauti negrąžintų prekių vertės turi tik tada, kai grąžinamos prekės yra netinkamos kokybės, todėl ieškovės reikalavimą atlyginti negrąžintų daiktų vertę pinigais, prekių negrąžinus per teismo nustatytą terminą, vertino kaip nepagrįstą nei sutartimi, nei įstatymo nuostatomis ir jo netenkino.

12. Teismas, be kita ko, siekdamas išvengti papildomų teisminių ginčų vykdant sprendimą, nustatė, kad, nesant grąžintinos prekės, ieškovei atlyginama negrąžintų prekių vertė (CK 6.146 straipsnis, CPK 272 straipsnis).

13. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas nuo grąžintino turto vertės nepagrįstas, kadangi pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl turto grąžinimo natūra, o ne dėl piniginės prievolės, todėl CK 6.37 straipsnio nuostatos netaikytinos.

14. Teismas, įvertinęs šalių elgesį, padarė išvadą, kad ieškovei turi būti atlyginama 80 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir, įskaitęs viena kitai mokėtinas sumas, iš atsakovės ieškovei priteisė 873,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovė UAB „Euroliuksas“, atstovaujama advokato Egidijaus Norvido, apeliaciniame skunde prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė įpareigoti atsakovę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei neparduotas rezoliucinėje dalyje nurodytas prekes, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Apeliantės vertinimu, ieškovė pareiškė du materialinio pobūdžio reikalavimus, t. y.: 1) įpareigoti atsakovę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei gautas ir neparduotas prekes, kurių vertė 6 291,67 Eur, jas grąžinti adresu (duomenys neskelbtini), pasirašant prekių priėmimo–perdavimo aktą; 2) prekių negrąžinus per teismo nustatytą terminą, įpareigoti atsakovę atlyginti negrąžintų daiktų vertę pinigais.

15.2. Mano, kad pirmasis ieškinio reikalavimas turėjo būti vertinamas kaip vientisas nedalomas materialinio pobūdžio reikalavimas.

15.3. Teigia, kad pirmojo reikalavimo esmė buvo ne prekių grąžinimas, o prekių grąžinimo vieta, todėl teismas be pagrindo rezoliucinėje dalyje paliko atsakovei įpareigojimą grąžinti prekes.

15.4. Pažymėjo, kad ginčo dėl prekių grąžinimo nebuvo, bylos nagrinėjimo metu šis klausimas nebuvo svarstomas ir dėl jo nebuvo pasisakoma, įrodinėjama.

15.5. Mano, kad teismo rezoliucinė dalis, įpareigojanti atsakovę grąžinti ieškovei prekes, turi būti panaikinta, nurodant, kad ieškovės ieškinys atmestinas visa apimtimi, ir atitinkamai turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

15.6. Mano, kad atsakovė nepažeidė bendradarbiavimo principo, siekė grąžinti prekes, tik dėl pačios ieškovės nenoro bendradarbiauti atsiimant prekes, neteisingai kvalifikuojant sutarties nutraukimo pasekmes, buvo nukrypta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Atsiliepimas

16. Atsakovė UAB „Navalda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pažymėjo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis).

16.2. Kadangi atsakovė realiai vengė grąžinti neparduotas prekes ir atsisakė pateikti duomenis apie tai, kokios ir pagal kokias PVM sąskaitas faktūras yra likusios neparduotos prekės, taip pat nebuvo žinoma, kokias prekes ir iš kurios konkrečiai vietos reikia pasiimti, ieškovė gindama savo teises buvo priversta pateikti ieškinį dėl įpareigojimo atsakovę grąžinti prekes.

16.3. Pažymėjo, kad 2019 metų balandžio mėn. tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl to, kad atsakovė skolos suderinimo aktuose nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją apie neparduotų prekių likučius ir kad atsakovė vengia sumokėti už parduotas prekes, dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės už parduotas prekes. Pateikus ieškinį atsakovė skolą sumokėjo geruoju, dėl to ieškovė ieškinį atsiėmė.

16.4. Atsakovė iki šiol perduotų prekių negrąžino, prekių, kaip nurodo pati atsakovė, nėra pardavusi tretiesiems asmenims, už prekes su ieškove nėra atsiskaičiusi. Todėl nesant duomenų, kad atsakovė prekes ieškovei būtų grąžinusi, už jas atsiskaičiusi ar pardavusi tretiesiems asmenims, teismui nebuvo jokio pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo ir neįpareigoti atsakovės jų grąžinti.

16.5. Atsakovės teiginiai apeliaciniame skunde, kad ji yra pasirengusi grąžinti prekes yra deklaratyvaus pobūdžio, nes ir po teismo sprendimo priėmimo iš atsakovės nebuvo gautas joks pranešimas, kad ieškovė gali atvykti pasiimti prekių jos veiklos adresu Plungės m., Stoties g. 5, kad prekės yra paruoštos grąžinti ir pan.

Šalies argumentai

16.6. Kad atsakovė neketina realiai grąžinti prekių, patvirtina ir tai, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl priimto teismo sprendimo, kuriuo prašoma panaikinti teismo įpareigojimą grąžinti prekes. Pažymėjo, kad kilęs ginčas tarp šalių dėl prekių grąžinimo šiuo metu nėra pasibaigęs ir teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovę grąžinti išvardytas (kokybiškas) prekes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

20. Ieškovė UAB „Navalda“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: susirašinėjimą el. paštu su atsakove laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. vasario 1 d., 2021 m. sausio 20 d. pranešimą dėl prekių grąžinimo, 2021 m. sausio 25 d. atsakovės atsakymą, 2021 m. vasario 1 prašymą dėl prekių grąžinimo. 2021 m. kovo 23 d. pateikė prašymą pridėti papildomus įrodymus, t. y. 2021 m. vasario 3 d. atsakovės išrašytus krovinio gabenimo važtaraščius Nr. 610 ir Nr. 614. Prašo juos pridėti prie bylos motyvuodama tuo, kad jie turėtų būti vertinami nagrinėjant apeliacinį skundą, o jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi susirašinėjimas vyko po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsakovė į ieškovės prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus pateikė rašytinius paaiškinimus, juose nurodė, kad ieškovė, teikdama naujus įrodymus, klaidina teismą ir skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. Prie rašytinių paaiškinimų pridėjo susirašinėjimą su ieškove po apeliacinio skundo padavimo.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje pateikti nauji įrodymai kartu su apeliacinės instancijos teismui skirtais procesiniais dokumentais buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek ieškovei, tiek atsakovei buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl pateiktų naujų įrodymų, jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pateikti įrodymai susiję su šalių įrodinėtinomis aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje, daro išvadą, kad teismui pateikti papildomi įrodymai, rašytiniai paaiškinimai pridėtini prie bylos medžiagos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys 2009 m. vasario 18 d. sudarė Sutartį, kuria ieškovė (pardavėjas) įsipareigojo tiekti, o atsakovė (pirkėja) – priimti ir sumokėti už atsakovės (pirkėjos) parduotas prekes. Šalys susitarė, kad atsakovė atsiskaitys su ieškove, kai parduos prekes tretiesiems asmenims, numatė galimybę sumokėti už pristatytas prekes iki jų pardavimo tretiesiems asmenims (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad atsakovė iki einamojo mėnesio 10 d. pateikia ieškovei ataskaitą apie parduotų prekių kiekį bei sumą ir sumoka už per praeitą kalendorinį mėnesį parduotas prekes vieną kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 17 d. (Sutarties 3.2 punktas). Sutartis nutraukta ieškovės iniciatyva nuo 2020 m. sausio 1 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patikslino prekių likučius pagal pirkimo PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės prekės nėra parduotos, ieškovei neperduotos, sutarties nutraukimo atsakovė neginčija.

23. Byloje sprendžiamas ginčas dėl įpareigojimo grąžinti neparduotas prekes, o negrąžinus prekių per teismo nustatytą terminą įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovei negrąžintų daiktų vertę pinigais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei teismo sprendime nurodytas nepaduotas prekes. Kitą ieškinio dalį atmetė.

24. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė (apeliantė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę grąžinti prekes, kadangi ginčo dėl to nebuvo, neteisingai ginčijamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovę grąžinti prekes. Mano, kad ieškinys turi būti atmestas ir perskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Apeliantė skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad teismas netinkamai išsprendė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo grąžinti prekes ieškovės nurodytu adresu. Teismas šį reikalavimą turėjo vertinti kaip vieną, vientisą reikalavimą. Kadangi ginčo dėl prekių grąžinimo nebuvo, atsakovė niekada neatsisakė grąžinti ieškovei prekes, atmetus ieškovės reikalavimą prekes ieškovei grąžinti ieškinyje nurodytu adresu, taip pat atmetus ieškovės reikalavimus prekių negrąžinus per teismo nustatytą terminą įpareigoti atsakovę ieškovei atlyginti negrąžintų daiktų vertę pinigais ir priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas atmestinas visa apimtimi.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir jiems taikytino teisinio reglamentavimo. Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti prekes esmę, todėl nepagrįstai įpareigojo atsakovę grąžinti prekes, kadangi ginčo dėl to nebuvo. Pažymėjo, kad šio reikalavimo esmė ir pagrindinis ginčas yra dėl prekių grąžinimo vietos, t. y. ar ieškovė turi pasiimti neparduotas prekes, ar atsakovė turi grąžinti prekes ieškovės nurodytu adresu. Todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl šių apeliaciniame skunde ginčijamų aplinkybių.

27. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) ir reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, neperžengiant šių nagrinėjimo ribų, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Taigi asmuo, naudodamasis savo nuožiūra civilinėmis teisėmis, turi įvertinti savo būsimo elgesio variantus ir neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą (tarp jų ir ieškinio pagrindą arba dalyką), šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė, be kita ko, pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei gautas ir neparduotas (kokybiškas) prekes, kurių vertė 6 291,67 Eur, jas grąžinant adresu (duomenys neskelbtini), pasirašant prekių priėmimo–perdavimo aktą. Kaip savo reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes nurodė tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2009 m. vasario 18 d. buvo sudaryta Sutartis, kuria ieškovė (pardavėjas) įsipareigojo tiekti, o atsakovė (pirkėja) – priimti ir sumokėti už atsakovės (pirkėjos) parduotas prekes. Šalys susitarė, kad atsakovė atsiskaitys su ieškove, kai parduos prekes tretiesiems asmenims, numatė galimybę sumokėti už pristatytas prekes iki jų pardavimo tretiesiems asmenims. Taip pat susitarė, kad atsakovė iki einamojo mėnesio 10 d. pateikia ieškovei ataskaitą apie parduotų prekių kiekį bei sumą ir sumoka už per praeitą kalendorinį mėnesį parduotas prekes vieną kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 17 d. Sutartis nutraukta ieškovės iniciatyva nuo 2020 m. sausio 1 d. Kaip Sutarties nutraukimo priežastis ieškovė įvardija atsakovės vengimą atsiskaityti už parduotas prekes Sutartyje nustatyta tvarka, nederinimą ieškovės pateiktų atsiskaitymo aktų, neteikimą duomenų apie parduotas prekes pagal atitinkamas PVM sąskaitas faktūras. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, tai jis, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ir darė.

29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti neparduotas prekes ieškovės nurodytu adresu pagrįstumo, teisingai nustatė, kad tarp šalių sudaryta Sutartis yra nutraukta, kad ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti už visas iki sutarties nutraukimo parduotas prekes ir grąžinti neparduotas prekes. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad neparduotos prekės nėra grąžintos ieškovei, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti prekes yra tenkintinas.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo dėl prekių grąžinimo, kad bylos nagrinėjimo metu šis klausimas nebuvo svarstomas ir dėl jo nebuvo pasisakoma, įrodinėjama, o tai yra pagrindas daryti išvadą, kad toks ieškovės reikalavimas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas, atmestini kaip nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė neginčijo pareigos grąžinti neparduotas prekes, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių nėra ginčo dėl prekių grąžinimo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiame nutarties punkte nurodyti apeliantės teiginiai nepagrįsti ir tuo pagrindu, kad, nagrinėjamu atveju atsakovei neginčijant pareigos grąžinti prekes, šių aplinkybių įrodinėti nereikia, kadangi atsakovė pripažįsta prekių negrąžinimo faktą (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

31. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tarp šalių esant ginčą patvirtina ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1857-514/2019, kuria teismas civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Navalda“ ieškinį atsakovei UAB „Euroliuksas“ dėl skolos priteisimo nutraukė ieškovei atsisakius ieškinio dėl to, kad atsakovė ieškinio reikalavimus patenkino iš dalies ir tai padarė tik iškėlus bylą teisme (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą praktiką).

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo, susijusio su įpareigojimu grąžinti prekes, faktinių aplinkybių vertinimu ir jų teisiniu kvalifikavimu, su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis. Teismui nustačius, kad šalių sudaryta Sutartis nutraukta, neparduotos prekės ieškovei negrąžintos, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti neparduotas prekes tenkintinas kaip pagrįstas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei gautas ir neparduotas (kokybiškas) prekes, kurių vertė 6 291,67 Eur, jas grąžinant adresu J. Basanavičiaus g. 130, Šiauliai, pasirašant prekių priėmimo–perdavimo aktą, tenkino iš dalies, kadangi nagrinėjamu atveju nustatė, kad, pasibaigus Sutarčiai, pareiga pasiimti savo turtą tenka pačiai ieškovei.

35. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.52 straipsnio 3 punktu, konstatavo, kad tuo atveju, kai prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, prievolė perduoti pagal rūšies požymius apibūdintą daiktą yra skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje. Šios pirmosios instancijos teismo išvados šalys neginčija.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje prievolės įvykdymo vietą, t. y. išsprendė ieškinio reikalavimo dalį, tačiau sprendimo dėl jos neišdėstė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo padaryta bendro pobūdžio išvada dėl prievolės įvykdymo vietos – skolininko gyvenamoji vieta ar verslo vieta, nėra visiškai tinkamas šalių ginčo dėl prievolės įvykdymo vietos išsprendimas ir, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro sąlygas interpretuoti teismo sprendimo dalies dėl prekių atsiėmimo vietos vykdymą, t. y. prekes ieškovė turi atsiimti atsakovės buveinės vietoje ar atsakovės vykdomo verslo vietose. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šios aplinkybės dėl prievolės įvykdymo vietos yra aktualios ir ginčą išnagrinėjus iš esmės, o tai patvirtina po bylos išnagrinėjimo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovė nurodo ieškovei prekes atsiimti iš vietų, į kurias prekės buvo pristatytos. Be to, atsakovė nurodo, kad dalis negrąžintų prekių yra sumontuotos prekybiniuose stenduose.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „Euroliuksas“ buveinė yra adresu Stoties g. 5, Plungė. Atsakovė, kaip ji nurodo, šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurias pasirašė ir prekes priėmė jų pardavimo vietose atitinkami darbuotojai (pardavėjai konsultantai, vadybininkai ar salono vadovai), veiklą vykdo skirtinguose miestuose esančiuose salonuose Plungėje, Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose ir Panevėžyje.

38. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo (šalys šių aplinkybių neginčija), kad pagal Sutarties 2.8 punktą prekių žuvimo, sugadinimo ir praradimo rizika pereina atsakovei nuo to momento, kai prekė yra pakraunama į atsakovės transportą arba, vežant ieškovės transportu, kai prekės yra priimamos pirkėjos sandėlyje, prekės šiuo metu yra saugomos pas atsakovę, įvertinusi tai, kad dalį prekių teks išmontuoti iš prekybinių stendų, o atsakovei pagal sutarties nuostatas tenka prekių sugadinimo ar praradimo rizika, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti, kad prekės ieškovei grąžintinos atsakovės buveinės (ne verslo vietos) adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

39. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nors atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovei prekių negrąžinus per teismo nustatytą terminą įpareigoti atsakovę ieškovei atlyginti negrąžintų daiktų vertę pinigais, tačiau, vadovaudamasis CK 6.146 straipsniu, CPK 272 straipsniu, motyvuojamojoje dalyje pagrįstai nustatė, kad nesant grąžintinos prekės, ieškovei atlyginama negrąžintų prekių vertė, todėl minėta nuostata įtrauktina į teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimo reglamentuojančių teisės normų, tinkamai nustatė, įvertino bylos faktines aplinkybes ir ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą, tinkamai vadovavosi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o apeliantė be pakankamo pagrindo apeliaciniame skunde tvirtina, jog skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas.

41. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė šalių ginčą, tačiau daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, siekiant išvengti papildomų teisminių ginčų ar šalių prašymų dėl teismo sprendimo išaiškinimo, tikslinga patikslinti prievolės įvykdymo vietą, nurodant, kad atsakovė įpareigotina grąžinti ieškovei neparduotas prekes atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tai nurodyti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, taip pat rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad, nesant grąžintinos prekės, ieškovei atlyginama negrąžintų prekių vertė.

42. Netenkinus apeliacinio skundo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, tačiau atsižvelgiant į teisėjų kolegijos nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, papildant šios nutarties 39 punkte nurodytais sprendiniais.

44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės nagrinėjant ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

46. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkintinas, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

47. Ieškovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų dydžių (8.2, 8.19 punktai), todėl jos priteistinos iš atsakovės ieškovei.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Papildyti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant:

„Neparduotas (kokybiškas) prekes ieškovei uždarajai akcini bendrovei „Navalda“ perduoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroliuksas“ buveinės adresu Stoties g. 5, Plungė.

Nustatyti, kad. nesant grąžintinos prekės, ieškovei atlyginama negrąžintų prekių vertė, nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroliuksas“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Navalda“ 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė