Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasrevis“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kautra“, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

III. Trečiojo asmens argumentai

IV. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė atviro tarptautinio konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 458069). Pirkimas buvo suskaidytas į keturias dalis, kurioms buvo taikytos tos pačios patvirtintos atviro tarptautinio konkurso Pirkimo sąlygos. Pirkime dalyvavo ieškovė ir trečiasis asmuo. Atsakovė 2021 m. gruodžio 28 d. raštu „Dėl laimėtojo paskelbimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) informavo pirkimo dalyvius, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu konkurso reikalavimus ir paskelbtas laimėjusiu asmeniu visose keturiose pirkimo dalyse. Ieškovės pasiūlymas liko antroje vietoje. Atsakovė priimtą sprendimą ieškovei išsiuntė 2021 m. gruodžio 28 d., o kitą dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 29 d., pateikė ieškovei susipažinti trečiojo asmens pasiūlymą.

Dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta (ne)pagrįstumo

27. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Vadovaujantis VPĮ 101 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Taigi, viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams teisės aktuose nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją.

28. Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos. Perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis).

29. Kasacinio teismo šiuo aspektu konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis, juolab kad viešojo pirkimo procedūrose tiekėjų interesus gali pažeisti ne vienu metu priimti perkančiųjų organizacijų sprendimai; pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų turinio atskirtis (pavyzdžiui, skirtingos pirkimo sąlygos); perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas; tiekėjų teisė perkančiosioms organizacijoms teikti naujas nepakartotines pretenzijas savaime nepanaikina pretenzijų ir ieškinių terminų skaičiavimo tvarkos ir jos privalomo taikymo; taigi, nors tiekėjai turi teisę pateikti naujas (nepakartotines) pretenzijas perkančiosioms organizacijoms, pastarosios taip pat turi teisę dėl praleisto termino jų nenagrinėti (palikti jas nenagrinėtas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018).

30. Teismas, apibendrindamas, tai, kas nurodyta sprendimo 28–29 punktuose, daro išvadą, kad tiekėjai turi teisę dėl to paties ginčijamo sprendimo teikti ne vieną, o kelias pretenzijas; perkančioji organizacija turi teisę pretenziją palikti nenagrinėtą tuo atveju, jeigu ji yra pateikta pakartotinai; pakartotine pretenzija gali būti laikoma tokia pretenzija, kuria yra ginčijamas tas pats perkančiosios organizacijos sprendimas ir tuo pačiu pagrindu.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2022 m. sausio 7 d. ir 2022 m. sausio 10 d. pateikė pretenzijas dėl to paties atsakovės priimto sprendimo, t. y. dėl atsakovės 2021 m. gruodžio 28 d. priimto sprendimo paskelbti trečiąjį asmenį atviro tarptautinio konkurso „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ laimėtoju. Nepaisant to, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovės 2022 m. sausio 10 d. pateiktą pretenziją laikyti pakartotine. Iš minėtų pretenzijų turinio nustatyta, kad ieškovė 2022 m. sausio 7 d. pretenzijoje, prašydama panaikinti atsakovės 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą, nurodė, kad, jos nuomone: 1) trečiasis asmuo neatitinka pašalinimo pagrindų, nurodytų Pirkimo sąlygų 5 priedo lentelės 1–2 punktuose; 2) trečiasis asmuo neatitinka kvalifikacijos reikalavimo, nurodyto Pirkimo sąlygų 29 punkto lentelės 29.4 papunktyje; 3) trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, nurodytų Techninės specifikacijos 33 punkto lentelės 33.4, 33.6, 33.8, 33.9, 33.11 papunkčiuose. Tuo tarpu ieškovė 2022 m. sausio 10 d. pretenziją grindė tuo, kad: 1) trečiojo asmens pateiktas „Siūlomų paslaugų atlikimo aprašymas“ negalėjo būti pripažintas konfidencialia informacija ir turėjo būti pateiktas ieškovei susipažinti; 2) trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, nurodytų Techninės specifikacijos 33 punkto lentelės 33.5, 33.10, 33.14 papunkčiuose; 3) trečiojo asmens pasiūlymas negalėjo gauti maksimalaus įvertinimo už ekonominio naudingumo kriterijų „Kokybė (T) Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“, nes trečiojo asmens pasiūlyti autobusai buvo mažiausiai vienerių metų senumo. Taigi, ieškovė 2022 m. sausio 7 d. ir 2022 m. sausio 10 d. pretenzijose, skųsdama tą patį atsakovės 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą, nurodė skirtingus ginčijamo sprendimo pagrindus. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovė neturėjo jokio pagrindo ieškovės 2022 m. sausio 10 d. pateiktą pretenziją laikyti pakartotine.

32. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija ieškovės 2022 m. sausio 10 d. pretenziją paliko nenagrinėtą ir tuo pagrindu, kad ji buvo pateikta praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą 10 dienų terminą pretenzijai pateikti.

33. Kaip minėta sprendimo 29 punkte, tiekėjų teisė perkančiosioms organizacijoms teikti naujas nepakartotines pretenzijas savaime nepanaikina pretenzijų ir ieškinių terminų skaičiavimo tvarkos ir jos privalomo taikymo. Taigi, nors tiekėjai turi teisę pateikti naujas (nepakartotines) pretenzijas perkančiosioms organizacijoms, pastarosios taip pat turi teisę dėl praleisto termino jų nenagrinėti (palikti jas nenagrinėtas). Tuo atveju, jei tiekėjas pateikia nepakartotinę pretenziją, tai kiekviena tokia pretenzija yra vertinama kaip atskira ir nauja pretenzija, kas reiškia, kad, vertinant pretenzijos pateikimo terminus, dėl tokių pretenzijų yra sprendžiama atskirai.

36. Kita vertus, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pretenzijos padavimo terminų skaičiavimas pradedamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Taigi, darytina išvada, kad termino pradžiai nustatyti kartu turi būti taikomi subjektyvusis ir objektyvusis kriterijai. Termino skaičiavimas nuo tiekėjo sužinojimo apie teisėtų interesų pažeidimą reiškia subjektyviojo kriterijaus taikymą ir bendrąja prasme tai būtų momentas, kada tiekėjas faktiškai suvokė įvykusį interesų pažeidimo faktą. O termino pradžios susiejimas su diena, kurią tiekėjas turėjo sužinoti apie interesų pažeidimą, reiškia objektyviojo kriterijaus taikymą, šiuo atveju nustatant termino pradžios momentą taikytinas bendrasis bonus pater familias (liet. atidaus asmens) elgesio standartas, termino pradžia laikomas momentas, kada įvykusį tariamo pažeidimo faktą panašioje situacijoje būtų suvokęs protingas (apdairus, rūpestingas, atidus) asmuo. Kitaip tariant, termino pradžios momentas yra siejamas su atidaus, protingo asmens galimybe nustatyti savo teisių pažeidimą.

37. Pažymėtina ir tai, kad VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų taikymas nuo sužinojimo momento praktikoje dažnai siejamas su atvejais, kai tiekėjai pateikia perkančiajai organizacijai prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais. Tuo atveju, kai nesibaigus sutarties atidėjimo terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai, tiekėjai iš perkančiosios organizacijos gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis) atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018). Aiškindamas šią teisės taisyklę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ji skirta užtikrinti veiksmingumo principui, kad tiekėjui, kuris kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl informacijos suteikimo, būtų sudaryta galimybė ginti galimai pažeistas savo teises per įstatymų nustatytą terminą nuo datos, kurią jis gavo informacijos, iš kurios sužinojo arba turėjo sužinoti apie perkančiosios organizacijos padarytą pažeidimą; be to, šios taisyklės tikslas – užtikrinti, kad terminai būtų taikomi taip, jog nesuvaržytų tiekėjų teisių pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų tais atvejais, kai perkančioji organizacija aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos ieškiniui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016). Tai reiškia, kad turi būti užtikinama, jog tiekėjo pretenzijos ar ieškinio pateikimo terminai būtų skaičiuojami nuo tada, kai tiekėjas sužinojo apie tariamą pažeidimą arba objektyviai turėjo apie jį sužinoti. Svarbu pažymėti ir tai, kad terminas pretenzijai pateikti prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.118 straipsnis).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė ieškovę apie priimtą ginčijamą sprendimą informavo 2021 m. gruodžio 28 d. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nekilo. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu susipažinti su trečiojo asmens pateiktu pasiūlymu. Atsakovė ieškovei trečiojo asmens pasiūlymą susipažinimui pateikė kitą dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 29 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, taip pat į teismų praktiką, nurodytą sprendimo 29 punkte, daro išvadą, kad VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas terminas pretenzijai pareikšti šiuo atveju turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. gruodžio 29 d., kadangi tik 2021 m. gruodžio 29 d. ieškovei buvo pateiktas trečiojo asmens pasiūlymas susipažinimui, kurį ieškovė galėjo įvertinti ir nuspręsti apie jos galimą (tariamą) teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kaip teisingai nurodė ir ieškovė savo ieškinyje, paskutinė pretenzijos pateikimo atsakovei diena, skaičiuojant terminą nuo 2021 m. gruodžio 29 d., buvo 2022 m. sausio 8 d. CK 1.121 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės diena, tai termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kadangi 2021 m. sausio 8 d. buvo šeštadienis, paskutinė pateikti pretenziją termino diena persikėlė į pirmadienį, t. y. 2022 m. sausio 10 d. Ieškovė, kaip ne kartą šiame sprendime jau ir minėta, antrąją pretenziją dėl atsakovės 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo pateikė 2022 m. sausio 10 d., t. y. paskutinę pretenzijos termino pateikimo dieną.

39. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta sprendimo 34–38 punktuose, konstatuoja, kad perkančioji organizacija, laikydama, jog ieškovė 2022 m. sausio 10 d. pretenziją pateikė praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 dienų terminą, padarė nepagrįstą išvadą. Priešingai, teismas daro išvadą, kad ieškovė tik sužinojusi apie galimai pažeistas jos teises, laiku pateikė perkančiajai organizacijai antrąją pretenziją, kurią perkančioji organizacija privalėjo išnagrinėti.

40. CPK 423² straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovės nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu pretenziją atsisakyti nagrinėti, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Taigi, šiuo atveju, teismas pripažinęs, kad perkančioji organizacija nepagrįstai ieškovės 2022 m. sausio 10 d. pretenziją paliko nenagrinėtą, sprendžia, kad ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, tinkamai įgyvendino savo teisę ginti galimai pažeistas teises, todėl bylą nagrinėja iš esmės.

Dėl reikalavimų, keliamų ieškinyje, kurie nebuvo nurodyti 2022 m. sausio 10 d. pretenzijoje

41. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė 2022 m. sausio 10 d. pretenziją atsakovei, kuria prašė panaikinti 2021 m. gruodžio 28 d. priimti sprendimą, nes trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, įtvirtintų 33.5, 33.10 ir 33.14 papunkčiuose. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, nurodo ir tai, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 33.11 papunkčio reikalavimų. Ieškovė šio trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimo 2022 m. sausio 10 d. pretenzijoje nebuvo nurodžiusi.

42. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

43. CPK 423³ straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. CPK 423³ straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

44. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 2022 m. sausio 10 d. pretenzijoje nebuvo nurodžiusi argumentų dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 33.11 papunkčio reikalavimams, daro išvadą, kad neturi jokio teisinio pagrindo nagrinėjamos bylos kontekste vertinti minėto ieškovės argumento, nurodyto ieškinyje. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė aplinkybes, kurias nurodė ieškinyje, susijusias su trečiojo asmens atitikimu Techninės specifikacijos 33.11 papunkčio reikalavimams buvo nurodžiusi 2022 m. sausio 7 d. pretenzijoje, kuri buvo atmesta atsakovės 2022 m. sausio 14 d. sprendimu. Dėl minėto atsakovės sprendimo ieškovė ieškinio nepateikė.

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 33.5 papunkčio reikalavimams

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visų pirkimo objekto keturių dalių Techninės specifikacijos 33 punkte buvo įtvirtinti privalomi techniniai reikalavimai keleivių vežimo paslaugoms teikti naudojamoms viešojo transporto priemonėms. Techninės specifikacijos 33.5 papunktyje „Autobusų vietos nustatymo įranga (telemetrijos įranga)“ įvirtinta: Autobusų vietos nustatymui realiu laiku, autobusuose bus įrengta GPS ar kita lygiavertė įranga. Šios įrangos generuojami duomenys turės užtikrinti autobusų padėties realiu laiku duomenų teikimą perkančiosios organizacijos kuriamai skaitmeninei autobusų maršrutų valdymo sistemai, o iki kol ši sistema bus sukurta, paslaugos teikėjas turi užtikrinti minėtų autobusų padėties realiu laiku duomenų teikimą Lietuvos transporto saugos administracijos valdomai „Vintra“ informacinei sistemai.

46. Ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo pasiūlyme nepateikė jokios informacijos, kad užtikrins autobusų padėties nustatymą „Vintra“ sistemoje. Atsakovė teigia, kad Techninėje specifikacijoje 33.5 papunktyje yra nustatyti reikalavimai, kurie yra susiję su pirkimo sutarties vykdymu. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo neturėjo pareigos šią informaciją pateikti kartu su pasiūlymu.

47. Nagrinėjamu atveju teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, jog perkančioji organizacija būtų reikalavusi iš tiekėjų, kad pastarieji kartu su pasiūlymų pateiktų dokumentus, patvirtinančius, jog bus užtikrintas autobusų padėties nustatymas „Vintra“ sistemoje. Teismas, vertindamas Techninės specifikacijos 33.5 papunkčio nuostatos turinį, daro išvadą, kad minėtas reikalavimas, susijęs su autobusų padėties nustatymu „Vintra“ sistemoje, turėjo būti nustatytas kaip sutarties vykdymo sąlyga, o ne kaip Techninės specifikacijos reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba savo išvadoje nurodė, jog Techninės specifikacijos 33.5 papunkčio dalies, kuri suformuota kaip įsipareigojimas į ateitį (pavyzdžiui., „autobusuose bus įrengta <...>, „<...> duomenys turės užtikrinti <...>“) atitikties pasiūlymų vertinimo metu net negalima patikrinti. Be to, Tarnyba savo išvadoje atkreipė dėmesį ir į tai, kad Techninės specifikacijos 33.5 papunktyje nėra įtvirtinta, kokie konkretūs parametrai turėtų būti įtraukti į tiekėjų pasiūlymus, nenurodyta, kokia informacija pasiūlymuose turėtų būti pateikta, taip pat nenurodyta, kokius įrodančius dokumentus tiekėjai privalo pateikti.

48. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta sprendimo 45–47 punktuose, darytina išvada, kad reikalavimas, kuris yra įtvirtintas Techninės specifikacijos 33.5 papunktyje, savo esme yra ne Techninės specifikacijos nuostata, bet sutarties vykdymo sąlyga. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad trečiasis asmuo, priešingai nei teigia ieškovė, neturėjo pareigos kartu su pasiūlymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad bus (ir kaip bus) įvykdyti Techninės specifikacijos 33.5 papunktyje įtvirtinti reikalavimai.

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 33.10 papunkčio reikalavimams

49. Techninės specifikacijos 33.10 papunktyje „Transporto priemonės švieslentės, garsiakalbiai“ numatyta: Transporto priemonėse viduje ir išorėje privalo būti įrengtos švieslentės, skirtos keleivių informavimui. Švieslentėje rodoma informacija apie esamos ir kitos stotelės pavadinimą turi būti pateikiama pagal autobuso padėtį, nustatytą GPS ar analogiška įranga. Švieslentė turi būti valdoma iš vairuotojo darbo vietoje įrengto, vairuotojui pasiekiamo valdymo pulto. Kartu su vaizdine informacija keleiviams, esantiems salono viduje, taip pat privaloma teikti garsinę informaciją apie stoteles. Tam turi būti skirta ne mažiau kaip 1 garsiakalbis transporto priemonės viduje.

50. Pirkimo sąlygų 53.8 papunktis numatė, kad tiekėjai, kartu su techniniu pasiūlymu turi pateikti techninę dokumentaciją ir informaciją nustatytą A dalies pasiūlymo prieduose ir atitikties sertifikatus. Pažymėtina, kad atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, buvo paprašyta patikslinti šį reikalavimą ir konkrečiai nurodyti kokius dokumentus ir kokius sertifikatus privalo pateikti tiekėjas pagal šiuos reikalavimus. Perkančioji organizacija 2021 m. birželio 23 d. atsakyme nurodė, kad, be kita ko, tiekėjas privalo pateikti autobusuose matuojamų švieslenčių ES atitikties sertifikatus pagal Techninės specifikacijos 33.10 papunkčio reikalavimus.

53. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta sprendimo 49–52 punktuose, darytina išvada, kad trečiasis asmuo, pateikdamas anksčiau nurodytus ES atitikties sertifikatus, įrodė atitikimą atsakovės keliamiems Techninės specifikacijos 33.10 papunkčio reikalavimams.

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 33.14 papunkčio reikalavimams

54. Techninės specifikacijos 33.14 papunktyje „Bilietų pardavimo kasos aparatai“ nurodyta: visose transporto priemonėse visą sutarties vykdymo laikotarpį turi būti sumontuoti grynų pinigų priėmimo kasos aparatai, atitinkantys Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytas kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkas.

56. Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad perkančioji organizacija būtų reikalavusi kartu su pasiūlymu pateikti dokumentus, patvirtinančius tai, kad autobusuose yra sumontuoti kasos aparatai. Darytina išvada, kad Techninės specifikacijos 33.14 papunktyje nurodyta informacija savo esme taip pat yra ne Techninės specifikacijos nuostata, o sutarties vykdymo sąlyga. Pažymėtina, kad Tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, kad, jos nuomone, Techninės specifikacijos 33.14 papunkčio nuostata savo esme yra sutarties vykdymo sąlyga.

57. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta sprendimo 54–56 punktuose, darytina išvada, kad trečiasis asmuo neturėjo pareigos kartu su pasiūlymu pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad bus įvykdyti Techninės specifikacijos 33.14 papunkčio reikalavimai.

Dėl trečiajam asmeniui suteiktų balų pagal vertinimo kriterijų „Kokybė (T) Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“

58. Pirkimo sąlygų 85 punkte nurodyti kokybiniai vertinimo kriterijai, kurie buvo taikomi visoms pirkimo dalims, ir pagal kuriuos buvo išrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Pirkimo sąlygų 85.2 papunktyje nurodyta, kad vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų yra – Kokybė (T) Paslaugos tiekimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius. Pirkimo sąlygų 88 punkte numatyta, kad Kriterijaus T balai apskaičiuojami mažiausio tiekėjo siūlomų transporto priemonių vidutinio amžiaus (Tmin) ir vertinamo pasiūlymo tiekėjo siūlomų transporto priemonių vidutinio amžiaus (Tp) santykį padauginant iš kainos lyginamojo svorio (Y), o siūlomų transporto priemonių vidutinio amžiaus vidurkis apskaičiuojamas pagal tiekėjo pasiūlyme nurodytų transporto priemonių, siūlomų paslaugų teikimui, amžių, kurį tiekėjai turėjo įrašyti į pasiūlymo A dalies priedą Nr. 1. Pirkimo sąlygų 53.9 papunktis numatė, kad tiekėjas turi pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus ekonominio naudingumo įvertinimui. Perkančioji organizacija, 2021 m. birželio 23 d. teikdama paaiškinimus dėl Pirkimo sąlygų, nurodė, kad tiekėjas, be kita ko, turi „<...> pridėti techninę dokumentaciją bei atitikties sertifikatus įrodančius tiekėjo galimybes naudotis pasiūlyme nurodytais autobusais, šių autobusų kilmę bei atitiktį standartų reikalavimams: pateikti dokumentus, kurie įrodytų tiekėjo galimybę naudotis siūlomomis transporto priemonėmis, tai gali būtų autobusų techninių pasų kopijos, ketinimų įsigyti ir (arba) išsinuomoti autobusus protokolai ir (arba) sutartys <...>“.

59. Trečiasis asmuo, siekdamas įrodyti galimybes naudotis pasiūlyme nurodytomis transporto priemonėmis (autobusais), kartu su pasiūlymu pateikė: 2020 m. birželio 26 d. preliminariąją sutartį Nr. 002/2020 dėl autobusų „TEMSA MD7Plus“ įsigijimo; 2020 m. birželio 26 d. preliminariąją sutartį Nr. 003/2020 dėl autobusų „TEMSA MD9LE“ įsigijimo ir 2020 m. birželio 23 d. preliminariąją sutartį SST0003801 dėl autobusų „Mercedes-Benz“ įsigijimo.

61. Kaip minėta sprendimo 58 punkte, perkančioji organizacija nereikalavo, jog tiekėjai, teikdama pasiūlymus, pateiktų dokumentus, patvirtinančius, kad jiems transporto priemonės, kuriomis ketina teikti paslaugas, priklauso nuosavybės teise. Perkančioji organizacija, teikdama 2020 m. birželio 23 d. paaiškinimą, nurodė, kad ekonominio naudingumo įvertinimui pagrįsti gali būti pateikiami ne tik nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, bet ir protokolai ir (arba) sutartys, patvirtinantys ketinimus įsigyti ir (arba) išsinuomoti autobusus. Trečiasis asmuo, kaip ne kartą jau minėta šiame sprendime, kartu su pasiūlymu pateikė preliminariąsias sutartis dėl transporto priemonių, kuriomis ketina teikti paslaugas, įsigijimo (žr. sprendimo 59 punktą). CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi, teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovė, preliminariosios sutartys buvo pakankami dokumentai, patvirtinantys trečiojo asmens ketinimą ateityje įsigyti transporto priemones, kuriomis ketino teikti paslaugas, taip pat pakankami dokumentai, reikalingi ekonominio naudingumo įvertinimui.

62. Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad, jos nuomone, remiantis perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 23 d. pateiktais pirkimo sąlygų paaiškinimais, dokumentai, kurie įrodytų tiekėjo galimybę naudotis transporto priemonėmis, galėjo būti ne bet kokios preliminariosios sutartys, o aktualios, pateiktos kartu su pasiūlymu.

64. Taigi, trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė preliminariąsias sutartis, patvirtinančias, kad ketina teikti paslaugas naujomis transporto priemonėmis. Pasiūlymo duomenų vertinimo atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams metu, šios sutartys galiojo ir buvo aktualios. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad trečiasis asmuo savo pasiūlymo teikti paslaugą naujais autobusais neatsisakė. Šias aplinkybes patvirtina trečiojo asmens 2022 m. sausio 19 d. sudarytos preliminariosios transporto priemonių sutartys dėl autobusų įsigijimų, kurios taip pat buvo pateiktos ieškovei susipažinti. Minėtomis preliminariosiomis sutartimis trečiasis asmuo patvirtino tai, kas buvo nurodyta ir pateikta kartu su pasiūlymu, t. y. kad trečiasis asmuo ketina teikti paslaugas naujas autobusais, kuriuos ketina įsigyti pagal sudarytas preliminariąsias sutartis.

66. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta sprendimo 45–65 punktuose, sprendžia, ieškovės reikalavimą dėl atsakovės 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl pirkimo sutarčių pripažinimo niekinėmis

67. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad jai tapo žinoma, jog atsakovė ir trečiasis asmuo, pažeisdami VPĮ reguliavimą ir VPĮ 17 straipsnyje nurodytus viešųjų pirkimų principus, sudarė pirkimo sutartis visoms keturioms dalims. Ieškovės nuomone, atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos pirkimo sutartys teismo ex officio turi būti pripažintos niekinėmis. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo pirkimo laimėtoju buvo atmestas, daro išvadą, kad nėra pagrindo šioje byloje vertinti ir spręsti klausimo ex officio dėl ieškovės ir trečiojo asmens sudarytų viešojo pirkimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės antrosios pretenzijos, t. y. 2022 m. sausio 10 d., palikimo nenagrinėta ir joje suformuluotų reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina, kad jeigu ir buvo padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas, sudarant pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu, tai jis šiuo atveju ieškovei nesukėlė jokių neigiamų padarinių, t. y. ieškovė tinkamai bei laiku pasinaudojo savo teisių gynimo priemonėmis, pateikė antrąją pretenziją atsakovei, o vėliau ieškinį teismui. Teismas priėmė ieškovės ieškinį ir civilinę bylą dėl ieškovės antrojoje pretenzijoje nurodytų argumentų išnagrinėjo iš esmės.

Dėl trečiojo asmens „Siūlomų paslaugų atlikimo aprašymo“ nepateikimo ieškovei susipažinti (ne)pagrįstumo

68. Ieškovė nurodė, kad jai buvo pateiktas trečiojo asmens Aprašymas, tačiau jame pateikta informacija yra užtušuota, todėl ji su Aprašymu turiniu objektyviai neturi galimybės susipažinti. Ieškovė pažymėjo, kad jai yra žinoma, kad trečiasis asmuo pasiūlyme visomis pirkimo dalims nurodė, kad Aprašymuose pateikta informacija yra konfidenciali. Ieškovės nuomone, Aprašyme pateikta informacija negali būti laikoma konfidencialia, nes paslaugų teikimas yra viešas procesas ir negali sudaryti komercinės paslapties. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, prašo pripažinti trečiojo asmens pateiktą Aprašymą nekonfidencialia informacija ir pateikti jį susipažinti. Atsakovė ir trečiasis asmuo su ieškovės reikalavimu nesutinka. Atsakovė nurodo, kad trečiasis asmuo, teikdamas pasiūlymą, nurodė, kad Aprašyme pateikta informacija yra laikoma konfidencialia. Atsakovė, ieškovei prašant susipažinti su trečiojo asmens pateikto pasiūlymo duomenimis, vertino, kad trečiojo asmens Aprašymas laikytinas konfidencialia informacija, nes jame yra pateikia informacija apie tikėtina tik trečiajam asmeniui naudojamus verslo procesus su specifiniais įmonės reglamentavimais. Be to, atsakovė pažymėjo ir tai, kad Aprašymas buvo laikomas sudėtine techninio pasiūlymo dalimi. Jame pateikta informacija nebuvo vertinama atitikties techninės specifikacijos reikalavimams aspektu, tačiau Aprašymo ir jame nurodytos informacijos turėjimas buvo (yra) reikalingas tam, kad būtų galima kontroliuoti sutarties vykdymą, jei pirkimo sutartis būtų sudaryta su tiekėju. Mano, kad dėl šių priežasčių atsakovė neprivalo pateikti trečiojo asmens pateikto Aprašymo ieškovei susipažinti, o privalėjo leisti įsitikinti, kad toks Aprašymas buvo pateiktas kartu su pasiūlymu, ką ji ir padarė. Atsakovės nuomone, to pakanka, kad ieškovė įsitikintų, jog trečiojo asmens pasiūlymas atitiko keliamus reikalavimus. Trečiasis asmuo papildomai nurodo, kad jis nuo pat pradžių pateikė aiškius, išsamius argumentus, kodėl tokių duomenų atskleidimas lemtų trečiojo asmens jautrios informacijos paviešinimą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Trečiojo asmens nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad perkančiosios organizacijos sprendimas neteikti susipažinti su trečiojo asmens pateiktu Aprašymu yra objektyviai pagrįstas. Teismas su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais nesutinka.

69. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad perkančioji organizacija 2020 m. birželio 23 d. atsakyme tiekėjams nurodė, kad, be kita ko, privaloma pateikti laisvos formos siūlomų paslaugų atlikimo Aprašymą, kuriame tiekėjas privalo išsamiai aprašyti visą numatomų vykdyti paslaugų eigą: aiškiai, papunkčiui nurodyti pagrindinius paslaugų kriterijus, kiek ir kokio dydžio autobusų bus naudojama šio maršrutų paketo aptarnavimui, įskaitant rezervą (pakaitinius autobusus) pagal Techninės specifikacijos 33.1 papunkčio reikalavimus, kiek ir kaip (kokiais techniniais sprendiniais: žemagrindžiai autobusai ar autobusai su įrengtomis rampomis arba keltuvais) iš šių autobusų bus pritaikyta SPTŽ pagal Techninės specifikacijos 29 punkto reikalavimus, kaip to reikalaujama Techninės specifikacijos 33.4 papunktis ir kt.

70. VPĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija, Komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali (3 dalis). Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų (4 dalis).

71. Kasacinio teismo išaiškinimai, reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste:

72. Pirma, VPĮ 20 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme; vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 40 punktas).

73. Antra, tiekėjo teisė susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu iš esmės kvalifikuotina kaip sudėtinė pažeistų teisių gynybos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018, 35, 36, 62, 63, 67–70 punktai).

74. Trečia, tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 40 punktas).

75. Ketvirta, dėl konkrečios informacijos konfidencialumo kiekvienu atveju turi būti sprendžiama pagal VPĮ, CK 1.116 straipsnio nuostatas bei jas aiškinant atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018). Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti; taip pat išaiškinti konfidencialios ir komercinės paslapties atskyrimo pagrindai, nurodant, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių; informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma; duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38, 50 punktai).

76. Penkta, kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, ar yra saugotina privataus gyvenimo požiūriu, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša ir tuo labiau skirti uždarą teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 68, 73 punktai).

77. Šešta, tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais bei aplinkybe, kad viešųjų pirkimų procedūrose patys tiekėjai, teikdami pasiūlymą, išviešina su savo veikla ar patirtimi susijusius duomenis, taigi iš esmės atsisako kai kurių duomenų slaptumo. Dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 40 punktas).

78. Septinta, kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, pagal kurią galimybė pasinaudoti konfidencialios informacijos apsauga aiškintina ir taikytina siaurai, kaip išimtis, nes viešųjų pirkimų pobūdis ir tiekėjų veiksmai, privalomai pasiūlymuose teikiant galimai konfidencialią informaciją, iš esmės suponuoja didesnį nei įprastai informacijos viešumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018). Kita vertus, išimtinis konfidencialios informacijos – komercinės paslapties – pobūdis lemia tai, kad tiek jos turėtojas bei perkančioji organizacija, tiek ginčą sprendžiantys teismai turėtų aiškiai, motyvuotai pagrįsti atsisakymo supažindinti su prašoma informacija pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018).

79. Aštunta, bet kokiu atveju dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos informacijos slaptumas – daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija; jau vien iš pavadinimo etimologijos matyti, kad šie santykiai vieši, ne slapti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).

80. Devinta, informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai; ji turi įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar prašymas pagrįstas; prašantis įslaptinti informaciją tiekėjas turi pateikti patikimus argumentus, kad duomenų atskleidimas pažeis jo teisėtus interesus; tais atvejais, kai tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nurodo, jog visa informacija konfidenciali, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokį tiekėją (kai gauna kito tiekėjo prašymą susipažinti), prašydama jo patikslinti neviešinamos informacijos apimtį, nes akivaizdu, kad pagal VPĮ ir CK nuostatas visas pasiūlymas negali būti konfidencialus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).

81. Dešimta, techniniai dokumentai, kuriais teikėjas turėjo pagrįsti savo pasiūlymų atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams dėl savo pobūdžio (paprastai) negali būti nevieša bylos medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

82. Vienuolikta, jei perkančioji organizacija neteisėtai nesupažindina tiekėjo su kito dalyvio pasiūlymu, jis savo galimai pažeistas teises gali ginti įvairiomis teisių gynybos priemonėmis, priklausomai nuo to, kokią teisę jis siekia apginti – teisę į informaciją ar teisę į savo pasiūlymo tinkamą įvertinimą. Pirmu atveju tiekėjas (ieškovas) teismui pareiškia savarankišką materialųjį reikalavimą įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti su kito tiekėjo pasiūlymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018); antru atveju tiekėjas reiškia savarankišką reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jo pasiūlymą bei teikia procesinį prašymą išreikalauti įrodymą (CPK 101 straipsnis, 199 straipsnis). Nepriklausomai nuo to, kurį iš pirmiau nurodytų savo teisių gynybos būdų pasirinktų tiekėjas, jis visais atvejais perkančiajai organizacijai teikiamoje pretenzijoje didesne ar mažesne apimtimi turi nurodyti aplinkybes, susijusias su teisės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

83. Pažymėtina ir tai, kad Tarnyba yra išaiškinusi jog, pagal bendrąją taisyklę, tiekėjo siūlomos prekės pavadinimas (modelis, gamintojas) ir techninės specifikacijos (charakteristikos), siūlomos paslaugos pavadinimas ir paslaugų aprašymas (techninės specifikacijos, charakteristikos), ar darbų aprašymas negali būti laikomos konfidencialia informacija (VPĮ 20 straipsnis).

84. Teismas, remdamasis šiame sprendime išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktikos precedentais, konstatuoja, kad VPĮ 20 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais bei aplinkybe, kad viešųjų pirkimų procedūrose patys tiekėjai, teikdami pasiūlymą, išviešina su savo veikla ar patirtimi susijusius duomenis, taigi iš esmės atsisako kai kurių duomenų slaptumo. Dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos. Taigi, vien tiekėjo nurodymas, jog pateikti duomenys yra konfidencialūs ir (ar) sudarantys komercinę paslaptį, savaime nėra pagrindas ją pripažinti slapta. Turi būti įrodyta, jog pateiktuose dokumentuose esanti informacija sudaro konfidencialią ir (ar) komercinę (gamybinę) paslaptį, įvertinant tai, kad tokio pobūdžio bylose informacijos nepateikimas gali būti pateisinamas tik išimtiniais ir objektyviai pagrįstais atvejais. Tokių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, jog pateikti duomenys sudaro konfidencialią ir (ar) komercinę (gamybinę) paslaptį, o šiuo atveju perkančiajai organizacijai, kuri, įvertinusi prašomos įslaptinti informacijos pobūdį, nusprendė atsisakyti ją pateikti. Aiškinimas, jog neigiamų aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui, t. y., kad tiekėjo pateikti duomenys, su kuriais ieškovas nebuvo supažindintas, nesudaro komercinės (gamybinės) paslapties, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes.

85. Teismo vertinimu, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens argumentai dėl informacijos, nurodytos Aprašyme, konfidencialumo yra paremti tik deklaratyviais teiginiais. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nenurodė įtikinamų ir patikimų argumentų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Aprašyme nurodyta informacija yra konfidenciali, sudaranti trečiojo asmens komercinę (gamybinę) paslaptį, kurios negalima atskleisti kitiems asmenims, o šiuo atveju ieškovei. Teismas, susipažinęs su Aprašymu daro išvadą, kad jame yra pateiktas teikiamų paslaugų aprašymas, todėl tokia informacija pati savaime nėra laikoma konfidencialia. Tai, kad, kaip teigia trečiasis asmuo yra priimtas bendrovės valdybos sprendimas pripažinti tam tikrą informaciją konfidencialia, nepatvirtina, kad informacija, nurodyta Aprašyme, atitinka komercinės paslapties sampratą CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas pažymi ir tai, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepagrindė, kad nurodyta informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama. Procesiniuose dokumentuose pateiktais deklaratyviais teiginiais konkrečiai patikimai ir įtikinamai neįrodoma, kaip ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens pateiktu Aprašymu, gali įgauti konkurencinį pranašumą prieš trečiąjį asmenį. Taigi, darytina išvada, kad atsakovės atsisakymas pateikti ieškovei prašomą Aprašymą susipažinti nėra objektyviai pagrįstas.

86. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta sprendimo 68–85 punktuose, bei įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog atsakovo bei trečiojo asmens nurodytos aplinkybės ir argumentai neįrodo būtinybės išsaugoti ieškovės prašomos susipažinti informacijos slaptumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl leidimo susipažinti su trečiojo asmens pateiktais duomenimis, t. y. Aprašymu, tenkinamas.

87. Kiti šalių nurodyti argumentai, neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 47 straipsnio 2 dalis numato, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

36. Ieškovė pateikė įrodymus, kad šioje byloje turėjo 9 588,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 296,78 Eur išlaidų už advokato pagalbą (ieškinio, dubliko parengimas ir kt.) ir 4 292 Eur už žyminį mokestį). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad turėjo 7 599,48 Eur išlaidų už advokatą pagalbą (5 008,75 Eur prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir atsiliepimo parengimas ir 2 590,73 Eur tripliko parengimas). Trečiasis asmuo patiekė įrodymus, patvirtinančius, kad turėjo 6 598,81 Eur išlaidų už advokato pagalbą (atsiliepimo į ieškinį parengimas, tripliko parengimas, atsiliepimo į prašymą dėl nuostolių užtikrinimą parengimas, nuomonės dėl medžiagos pripažinimo nevieša parengimas, rašytinių paaiškinimų dėl Tarnybos išvados parengimas ir kt.), kurias prašo priteisti iš ieškovės.

37. Tiek ieškovės, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos) patvirtintų maksimalių dydžių.

38. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 50 procentų sprendžia ieškovei iš atsakovės priteisti 4 794,39 Eur (9 588,78 Eur / 2 ), atsakovei iš ieškovės priteisti 3 799,74 Eur (7 599,48 Eur / 2), trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisti 3 299,40 Eur (6 598,81 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nesusidarė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę Kauno rajono savivaldybės administraciją, juridinio asmens kodas 188756386, ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo supažindinti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Transrevis“, juridinio asmens kodas 124107111, su trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“, juridinio asmens kodas 132138957, kartu su pasiūlymu pateiktu dokumentu – „Siūlomų paslaugų atlikimo aprašymas“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarai akcinei bendrovei „Transrevis“, juridinio asmens kodas 124107111, iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188756386, 4 794,39 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188756386, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“, juridinio asmens kodas 124107111, 3 799,74 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“, juridinio asmens kodas 132138957, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“, juridinio asmens kodas 124107111, 3 299,40 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.