- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-725-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16161-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- R. A.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2074-959/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 215,41 Eur skolą, 530,98 Eur delspinigius, 21,54 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovo R. A. 215,41 Eur skolą, 77,55 Eur delspinigius, 21,54 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (314,50 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 8,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitos ieškinio dalies netenkino.
3. Teismas nustatė, kad tarp atsakovo ir pradinės kreditorės UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. kovo 27 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 703592635, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo telefoną Nokia 6125 ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 12 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2008 m. kovo 15 d.) pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti mokėjimo grafike numatytas įmokas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį tinkamai nevykdė ir liko skolingas 215,41 Eur. Pradinė kreditorė 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 reikalavimo teises perleido naujajam kreditoriui – ieškovei. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 215,41 Eur nesumokėtą skolos sumą.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. balandžio 15 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškinys teisme gautas tik 2020 m. spalio 14 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimčiai metų. Teismas, įvertinęs, kad prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą, sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė nepagrįstai ilgą laiką (daugiau kaip 10 metų) delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, padarė išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, todėl netesybas sumažino ir iš atsakovo priteisė delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų, taikant šalių sutartimi (jos 11.1. punkte) nustatytą 0,2 proc. delspinigių normą, t. y. 77,55 Eur (215,41 Eur x 0,2 proc. x 180 dienų).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
5. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ (toliau -ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo, t. y. iš atsakovo ieškovės naudai priteistą 77,55 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 530,98 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.), atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 215,41 Eur skolos, 530,98 Eur delspinigių, 21,54 Eur dydžio baudos, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovei 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
5.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Tuo remiantis, netesybų paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio.
5.2. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal Sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo, ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu (keliu), abiem šalims (kontrahentėms) patiriant kuo mažiau išlaidų, o būtent - jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais (kontaktiniais duomenimis), siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove), bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę (apsunkino skolos išieškojimą, kas didino skolos išieškojimo išlaidas, nereagavo į daugkartinius ieškovės bandymus susisiekti ir t. t.).
5.3. Teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies (vartotojo)), negali ginti vien tik skolininko interesus (skolininko, kuris yra nesąžiningas, kuris ir toliau nebendradarbiauja nei su kreditoriumi, nei su teismu), nors kreditorius ir yra stipresnis kontrahentas (ko ir neneigia apeliantas), bet turi (į)vertinti faktines aplinkybes, t. y. skolininko elgesį, kitas aplinkybes, pvz., tai, kad kreditorius savo iniciatyva delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc.).
5.4. Teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 77,55 Eur dydžio delspinigiai yra toli gražu neadekvatūs ir neproporcingi (nepagrįsti) atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (215,41 Eur), t. y. beveik 3 (tris) kartus mažesni už priteistą pagrindinę sumą, ir visiškai neatitinka (t. y. pažeidžia) šalių interesų pusiausvyrą. Priteistų delspinigių iš atsakovo dydis (delspinigių ir skolos santykis) yra tik simbolinis, dėl kurio atsakovas nesupras Sutarties ne(į)vykdymo, nuostolių ieškovei padarymo pasekmių. Toks teismo sprendimas tik skatins ateityje tokius nesąžiningus asmenis (silpnesnius kontrahentus), nesuprantančius, nesuvokiančius savo pareigų (dėl pareigingumo stokos), neturinčius atsakomybės jausmo, lengvabūdiškus ir pan., ir toliau nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis (ką skolininkas daro ir dabar, t. y. ir toliau nevykdo įsipareigojimų, nebendradarbiauja nei su teismu, nei su kreditoriumi ir t. t.).
5.5. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą delspinigiams apskaičiuoti nesant atsakovo prašymo. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ši teisės norma yra imperatyvi, atitinkamai, nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 215,41 Eur skolą, 530,98 Eur delspinigius, 21,54 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą, sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė nepagrįstai ilgą laiką (daugiau kaip 10 metų) delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, padarė išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, todėl netesybas sumažino ir iš atsakovo priteisė delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų, taikant šalių sutartimi (jos 11.1. punkte) nustatytą 0,2 proc. delspinigių normą, t. y. 77,55 Eur (215,41 Eur x 0,2 proc. x 180 dienų).
10. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismas nepagrįstai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą delspinigiams apskaičiuoti nesant atsakovo prašymo; 2) sumažinti ir priteisti delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi (nepagrįsti) atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui; 3) būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove), bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę; 4) teismas negali ginti vien tik skolininko interesų, kuris yra nesąžiningas.
11. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, turėtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus turėtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).
14. Pažymėtina, kad atsakovo ir pradinės kreditorės UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. kovo 27 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 703592635, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo telefoną Nokia 6125, yra prilyginama vartojimo kredito sutarčiai, kuriai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
15. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine, vertinant ir iki Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 d. maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju teismas priskaičiavo 4 kartus didesnius delspinigius, kadangi taikė ne 0,05 proc. dydį, bet 0,2 proc.
16. Netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus – atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių turėjusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad atsakovas yra vartotojas, jog prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą, kad ieškovė delsė kreiptis dėl skolos priteisimo, patvirtina sąlygų mažinti delspinigius egzistavimą.
18. Kaip matyti iš sprendimo už akių turinio, teismas priteisė delspinigių sumą, apskaičiuotą taikant Sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą už 180 dienų laikotarpį. Apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nesant atsakovo prašymui, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirma, jeigu teismas būtų taikęs ieškinio senatį, jis būtų ieškinį atmetęs visa apimtimi, kadangi jis yra pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąjį 10 metų senaties terminą. Antra, teismas 180 d. terminą pasirinko kaip kriterijų, leidžiantį nustatyti šalių interesų pusiausvyrą atitinkantį delspinigių dydį. Trečia, kaip minėta nutarties 15 punkte, 180 d. terminas vartojimo santykiuose yra taikomas ne tik kaip ieškinio senaties terminas, bet ir kaip orientacinis laikotarpis, už kurį apskaičiuotos netesybos pripažįstamos pagrįstomis. Ketvirta, ieškovė ieškinyje prašė taikyti sumažintą 0,05 proc. delspinigių dydį vietoj sutartyje nurodytojo 0,2 proc. dydžio. Ši aplinkybė reiškia, kad delspinigiai iš esmės buvo priteisti už 4 kartus ilgesnį laikotarpį, t. y. 720 d. (180 d.x4).
19. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodomos aplinkybės apie jos atliktus aktyvius veiksmus siekiant išsiieškoti skolą iš atsakovo (atsakovui buvo siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą) nepagrįstos jokiais įrodymais nei kartu su pateiktu ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu (CPK 178 straipsnis).
20. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą akivaizdžiai per didele, pažeidžiančia šalių interesų pusiausvyros principą, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados dėl priteistinos delspinigių sumos teisėtumo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.