- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- e2-16-494/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00930-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- K. F.
- Advokatai
- Gitana Gudaitė
- Kategorijos
- 2.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje nuotolinio/žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei K. F. (buvusi pavardė G.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
1.Ieškovas ieškiniu prašė atidalinti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį 2,5304 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Solarcamp“ 2018-05-23 parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:2000, A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), natūra atidalijant asmenine nuosavybe Nr. 2 pažymėtą žemės sklypą, o atsakovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), natūra atidalijant asmenine nuosavybe Nr. 1 pažymėtą žemės sklypą; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui A. G. ir atsakovei K. G. bendra daline nuosavybe priklauso 2,5304 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 1). Šis sklypas buvo įgytas šalių santuokos metu ir šalims priklausė bendrąją jungtine nuosavybe. 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta ir šalių bendra jungtinė nuosavybė padalinta – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas lygiomis dalimis ir abiem šalims teko po ½ dalį žemės sklypo (priedas Nr. 2). Tačiau šalims sunkiai sekasi susitarti dėl bendra daline nuosavybe valdomo žemės sklypo, atsakovė gyvena užsienyje, tai dar labiau apriboja galimybes susitarti. Nesutarimai dėl šio sklypo kilo dar iki santuokos nutraukimo (šalys nevedė bendro ūkio nuo 2008 m.). 2018 m. ieškovas parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (priedas Nr. 3). Tačiau atsakovė iš principo nesutinka atidalinti žemės sklypą. Nesant atsakovės sutikimo, žemės sklypo atidalinimas pagal parengtą projektą nėra galimas. Kaip nurodyta Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte, turi būti gauti bendrasavininkių sutikimai arba teismo sprendimas dėl žemės sklypo pertvarkymo. Šalims nesutariant dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo, ieškovas neturi kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo. Prieš teikiant teismui dokumentus buvo dar kartą pasikreipta į Atsakovė. Tačiau persiųstas ieškinys, ginčo dėl atidalinimo nepagelbėjo išspręsti, nes formaliai Atsakovę rašo, kad sutinka su atsidalijimu, o faktiškai nesutinka, nes savo varianto nesiūlo, kokia schema būtų abiem priimtina nenurodo, yra nesuprantama kodėl jai priskiriamas formuojamas žemės sklypas Nr. 1 yra menkavertis ir sunkiai naudojamas, kai abi dalys iš esmės tapačios.
Žemesnės instancijos teismas
1.2.CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016). Taigi turto atidalinimo pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę.
1.3.Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga, Teismų praktika 32).
1.4. Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienas nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų yra atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturtį visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009, ir kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
1.5. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės taip padalyti daiktą, vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
1.6. Ieškovas teikia parengtą žemės sklypo atidalinimo planą – Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris yra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba. Žemės sklypą galima atidalinti nepadarant jokios žalos jo paskirčiai ir suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Projektu numatoma, kad žemės sklypas būtų atidalintas į dvi lygias dalis po 12 652 kv. m. (1,2652 ha). Taigi būtų išlaikytos idealios bendrasavininkių dalys (po ½ dalį). Ieškovui būtų priskiriamas formuojamas žemės sklypas Nr. 2, atsakovei priskiriamas formuojamas žemės sklypas Nr. 1. Toks atidalinimas parinktas atsižvelgiant į tai, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso ir gretimais esantis 0,2696 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įsiterpiantis į dalinamą žemės sklypą), kuriame stovi šalims priklausantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Atsakovei projekte priskiriamas formuojamas žemės sklypas Nr. 1, kadangi tokiu būdu, jeigu atsakovė turėti norą kada grįžti ir naudotis šiuo gyvenamuoju namu, atsakovei būtų patogiau naudotis formuojamu žemės sklypu, nes jis jungtųsi su žemės sklypu ant kurio stovi namas. Patekimas į abu atidalintus žemės sklypus nebūtų apribotas, patenkama iš (duomenys neskelbtini) g. pravažiuojant esamu kelio servitutu.
1.7. Atidalinus turtą kaip nurodyta ieškinyje, šalys nebeturėtų bendra daline nuosavybe valdomo žemės sklypo, nebereikėtų kartu spręsti jo valdymo klausimų, ieškovas ir atsakovė kiekvienas atskirai turėtų asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį valdytų ir naudotų savo nuožiūra. Ieškovo nuomone, toks turto atidalinimo būdas būtų racionaliausias, protingiausias situacijos sprendimo būdas ir geriausiai užtikrintų abiejų šalių interesus, todėl jam turėtų būti teikiamas prioritetas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikydamas ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Parodė, kad jis norėtų kraštinio sklypo, kad jam nereiktų per kitą sklypą važiuoti. Jei atsakovė nori pertvarkyti namų valdą, tai jis gali namų valdą padovanoti. Namų valda tegul atitenka atsakovei ir dukrai. Namų valda įkainota 47571 Eur, tai jis gali tą savo pusę 23500 Eur vertės padovanoti dukrai be jokios kompensacijos. Jei jam liks namų valda, tai ateity kils teismai. Į antrą sklypą jis patenka per servitutinį kelią, o T. turi atskirą privažiavimą. Apačioje 2 sklypo yra dukters sklypas ir atsakovės sesers T. sklypas, tarp jų yra 6 m kelias. A. K. ir jos sesers T. santykiai geri. Jo santykiai su dukra – įdukra D., kurią jis augino nuo 5 metų, yra geri, tai geriau būtų, kad jam sklypas būtų greta įdukros (atsakovės dukters). Jis nori atsidalinti, parengė atsidalinimo projektą, kad jis nori atsidalinti nesąžiningai nėra sakiusi nei atsakovė, nei įdukra. Jis pradėjo rūpintis atsidalinimu, kai atsakovė prie 12 metų išvažiavo į Vokietiją, namą jie pasidalino geruoju.
3.Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, papildomai parodė, kad atsakovės reikalavimas neturi būti tenkinamas, atsakovė priešieškinio nereiškė, žyminio mokesčio nemokėjo. Atsakovė pati projekto nerengė, jo paruošimu nesidomėjo, jokio savo pasiūlymo neteikė. Ieškovas viską bandė spręsto sąžiningai. Ieškovas turės atskirą sklypą su atskiru įvažiavimu. Ieškovas gyvena Lietuvoje ir nori tuo sklypu naudotis, o atsakovė gyvena Vokietijoje, yra sudariusi santuoką, pasidalijimo projektu nesidomėjo, prie jo neprisidėjo. Tas faktas, kad greta sklypo Nr.2 yra atsakovės dukters sklypas, neturi reikšmės, nes greta sklypo Nr.1 yra atsakovės sesers sklypas. Dėl sklypų nelygumų, tai sklypą galima išlyginti, atsakovė galėjo savo sklypo padalijimo projektą pateikti, bet to nepadarė.
4.Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, Visų pirma atsakovė nori atkreipti teismo dėmesį į nesąžiningą ieškovo elgesį bei nesąžiningą ieškinio pareiškimą, nors dėl nurodyto sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčo tarp šalių nebuvo. Ieškovas piktybiškai, pasinaudodamas Covid pandemija ir situacija, kad atsakovė negalėjo pandemijos metu grįžti iš Vokietijos į Lietuvą dėl kelionių draudimo, siekė imituoti šalių ginčą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ginčo imitacijos siekį jau galima identifikuoti iš pareikšto pirminio ieškinio bei jo priedų. Kaip matyti iš ieškinio, jo parengimo data - 2021-03-24. Ieškinio argumentacija apie tai, kad neva tai atsakovė K. G. nesutiko atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės iš principo, nepasiūlė savo varianto grindžiama vienu vieninteliu K. G. laišku, kuris gautas 2021-03-28, t. y. po ieškinio parengimo dienos praėjus 4 dienoms. Kaip galima keturios dienos iki laiško gavimo žinoti apie laiško turinį sunku suvokti, nes akivaizdu, kad logikos dėsniai šioje vietoje neveikia. Dar daugiau, atsakovei nebuvo pateikta projekto medžiaga, o tik ieškinys be plano, visiškai nesuteikiant laiko pasitarti su specialistais ar tinkamai įvertinti projekto turinį. Faktiškai buvo daromas moralinis spaudimas atsakyti kuo greičiau, tikintis, kad atsakovė kažkur padarys klaidą arba ne taip supratusi gautą informaciją netinkamai atsakys.
4.1. Kita ne mažiau svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškinys teismui pateiktas 2021-03-30, ieškinyje sąmoningai nurodytas neteisingas atsakovės adresas, o ieškinį pateikęs ieškovas šią informaciją nuo atsakovės slėpė ir toliau imitavo derybas dėl galimo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantų. Tai vėl gi atsakovę klaidino dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto baigtumo stadijos ir paties pasiūlymo esmės.
4.2. Kad iki kreipiantis į teismą atsakovė buvo klaidinama, leidžia spręsti ir šalių tarpusavio bei atsakovės su ieškovo atstove susirašinėjimas, kuris prasidėjo 2021-01-08 ieškovo elektroniniu laišku, kuriame jis nurodė, jog jo nekilnojamojo turto agentas siūlo parduoti ginčo žemės ir gretimą žemės sklypą su statiniais. Pasiūlymas dėl sklypo atidalijimo natūra buvo atsiųstas 2021-01-12 elektroniniu laišku. Prie laiško buvo pridėtas planas be jokių detalesnių pasiūlymo esmės paaiškinimų, o laiške rašoma apie vis tiek liekančią bendrą nuosavybę, kurią būtų galima parduoti. 2021-01-21 iš ieškovo atsakovė gauna laišką be turinio, tačiau laiško temoje įrašytas vienintelis sakinys: “p. K, gal pamėginkim (duomenys neskelbtini) parduot. Duok žinią jei sutinki”,- kuris iš esmės yra naujas pasiūlymas ir vietoj atsidalijimo natūra siūloma sklypą parduoti. 2021-01-27 laiške ieškovas vėl kalba apie sklypo pardavimo kainą ir galimą paskirties keitimą, kad už sklypą būtų galima gauti didesnę sumą. 2021-03-26 atsakovė gauna ieškovo atstovės advokatės Gudaitės laišką, kuris iš esmės yra reikalavimas tučtuojau pasirašyti sutikimą dėl atsidalijimo arba bus pateiktas ieškinys teismui. Svarbiausia tai, kad laiško prieduose yra vienintelis dokumentas - ieškinys, tačiau paties atsidalijimo esmės advokatė atsakovei neišaiškina. Iš esmės reikalaujama atsakovės sutikimo atsidalinti pagal projektą, kurio atsakovei niekas iki šio laiško nei pateikė, nei paaiškino jo turinį. Tai traktuodama kaip eilinį pasiūlymą, atsakovė parašo ieškovo atstovei laišką su raštu “Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo”, tačiau iš advokatės 2021-03-29 elektroniniu laišku sulaukia kaltinimo, kad neva tai atsakovė formaliai sutinka atsidalinti, o faktiškai nesutinka, nes nesiūlo savo varianto. Tą pačią 2021-03-29 dieną atsakovė advokatei parašo dar vieną laišką, kuriame atkreipia dėmesį į tai, kad savo varianto į advokatės laišką nesiūlė, nes niekas to neklausė, o tiesiog advokatė atsiuntė parengtą ieškinį, kuriame minimas parengtas ir suderintas Žemėtvarkos planavimo dokumentas, kurio sprendiniams per neracionaliai trumpą laiką atsakovė turi pritarti, su grasinimais priešingu atveju kreiptis į teismą. Be to pati Žemės planavimo dokumento kopija prie laiško neprisegta. Atsakovė pabrėžė, kad tokiu būdu advokatė spaudžia pritarti sprendiniams, kurie, galima tik tikėtis, sutampa su 2021-01-12 atsiųstu žemės padalinimo pasiūlymu. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji kreipsis pasikonsultuoti į teisininką ir per racionalų laiko tarpą informuos apie priimtą sprendimą. Žinodama, kad atsakovė nebuvo tinkamai supažindinta su pasiūlymu, jai tinkamai neatskleista pasiūlymo esmė, atsakovė negavo planinės medžiagos ir tik gali spėlioti, kokį pasiūlymą reikalaujama suderinti, 2021-03-30 advokatė pateikė ieškinį teismui. 2021-04-07 atsakovė nusiuntė atsakymą atsakovo atstovei, kuriame nurodė, kad jai tinka ieškovo parengtas atsidalijimo projektas ir ji renkasi sklypą Nr. 2. Po šio rašto atsakovė sulaukė kito ieškovo pasiūlymo - 2021-04-15 elektroniniu laišku ieškovas toliau imitavo projekto rengimo stadiją ir pateikė naują pasiūlymą dėl jau dviejų sklypų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės vienu bendru projektu, eilinį kartą nepaaiškindamas pasiūlymo esmės bei nurodydamas, kad ką bepasirinktų atsakovė, jis tam pritars. 2021-04-18 elektroniniu laišku ieškovui paaiškinus pasiūlymo esmę, atsakovė nurodė, kad jai tinka ir šitas projektas ir ji renkasi sklypą Nr. 2. Ieškovui atsakymas akivaizdžiai nepatiko, dėl ko jis pradėjo atsakovę atakuoti laiškais su klausimu, ar ji jam perrašys statinius, į ką atsakovė atsakė 2021-04-22 laišku. Tolimesnis susirašinėjimas pridedamas. Iš jo akivaizdžiai matyti, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai - nors atsakovė jau pritarusi abiems pasiūlymo variantams, yra aiškiai nurodžiusi, kad renkasi sklypą Nr. 2 ir paklaususi, kokiu būdu bei kokius dokumentus turi pasirašyti administracinių procedūrų užbaigimui, kada ir pas kokį notarą turėtų atvykti pasirašyti atsidalijimo sutarties, 2021-04-28 ieškovas atsiunčia dar vieną pasiūlymą. Nurodyta įvykių chronologija akivaizdžiai parodo, kad ieškovas ieškiniu į teismą kreipėsi tinkamai neišaiškinęs pasiūlymo esmės, skubėdamas ir spausdamas atsakovę pateikti kuo greitesnį atsakymą dėl pasiūlymo, kurio esmės jai tinkamai neatskleidė, o atsakovei labai aiškiai nurodžius, kad ji sutinka su ieškovo parengtu projektu ir renkasi sklypą Nr. 2, toliau imitavo derybas ir siūlė vis kitus atsidalijimo variantus. Tai akivaizdžiai klaidino atsakovę bei sunkino jos galimybę priimti tinkamą sprendimą. Taigi ieškinys pareikštas nesant ginčo dėl jo esmės, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).
4.3.Sudėliojus chronologine tvarka susirašinėjimą viskas atrodo taip:
- 2021-01-08 laišku ieškovas siūlo ginčo sklypą parduoti;
- 2021-01-12 laiške siūlo sklypą atsidalinti natūra, tačiau pasiūlymo esmės nedetalizuoja;
- 2021-01-21 elektroniniu laišku vėl siūlo sklypą parduoti;
- 2021-01-27 laiške ieškovas kelia klausimą dėl ginčo sklypo pardavimo kainos;
- 2021-03-24 parengiamas ieškinys, kurio motyvuojamoji dalis grindžiama atsakovės elektroniniu laišku, kuris dar tik bus gautas 2021-03-28;
- 2021-03-26 atsakovė gauna ieškovo atstovės laišką su pridėtu ieškiniu, tačiau atsidalijimo projektas atsakovei nepateikiamas;
- 2021-03-28 elektroniniu laišku atsakovė atsako, kad dalintis sutinka;
- 2021-03-29 ieškovo atstovė elektroniniu laišku atsakovės sutikimą pavadina formaliu, nes ji neva nesiūlo savo varianto;
- 2021-03-29 laišku ieškovo atstovei atsakovė nurodo, kad jai nebuvo pateikta žemės planavimo dokumento kopija, be to nustatytas terminas pateikti pritarimą projektui yra neracionaliai trumpas - atsakovei reikia pasitarti su specialistu;
- 2021-03-30 ieškinys pateikiamas teismui tyčia nurodant netikrą atsakovės adresą Vokietijoje, nors 2021-03-28 elektroninio laiško priede atsakovė yra nurodžiusi savo adresą, kuris sutampa su atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomu tikru adresu;
- 2021-04-07 atsakovė nusiunčia ieškovo atstovei elektroninį laišką, kuriame nurodo, kad jai tinka atsakovo parengtas projektas ir ji renkasi sklypą Nr. 2. Atsakovė klausia, kaip ir kokiu būdu bei kokius dokumentus turi pasirašyti administracinių procedūrų užbaigimui;
- 2021-04-15 atsakovė gauna ieškovo elektroninį laišką, kuriuo pastarasis imituoja derybas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir pateikia visiškai naują pasiūlymą dėl jau dviejų sklypų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės per bendrą projektą. Siūlo atsakovei pasirinkti bet kurį sklypą, nes ieškovas sakosi pritarsiąs bet kuriam pasirinkimui. Apie teisme esantį ieškinį ieškovas nepraneša;
- 2021-04-18 elektroniniu laišku ieškovas paaiškina dviejų sklypų padalijimo per bendrą projektą esmę bei pakartoja, kad siūlo atsakovei rinktis;
- 2021-04-19 laišku atsakovė atsako, kad jai tinka ir šis projektas ir ji renkasi sklypą Nr. 2;
- 2021-04-20 laišku ieškovas iškelia klausimą dėl nemokamo gretimame sklype nei ginčo sklypas esančių statinių 1/2 dalies, priklausančios atsakovei K. F., perleidimo atsakovui bei prašo pinigų naujo projekto parengimui;
- 2021-04-22 laiške atsakovė dar kartą pakartoja, kad jai tinka ieškovo parengtas projektas ir ji renkasi sklypą Nr. 2, o jei ieškovui netinka jo paties parengtas projektas, nes manosi padaręs klaidą, tai klaidas turi taisyti savo sąskaita;
- 2021-04-26 laišku ieškovas aiškina naujai siūlomo projekto esmę ir vėl nurodo, kad atsakovė gali rinktis bet kurį iš variantų, klausdamas “negi vis tiek negerai”;
- 2021-04-28 laišku ieškovas vėl siūlo pasidalinti du sklypus įskaitant statinius ir pasirinkimo laisvę atiduoda atsakovei;
- 2021-04-28 laišku atsakovė dar kartą pakartoja, kad jai viskas tinka ir pagal naują pasiūlymą renkasi sklypą Nr. 2;
- 2021-04-28 ieškovė gauna visiškai nekonstruktyvų atsakovo laišką, kuriame prasideda priekaištai dėl buvusio santuokinio gyvenimo.
4.4. Įvertinus nurodytų laiškų turinį bei ieškovo elgesį akivaizdžiai matomas jo nesąžiningumas, kuris pasireiškia taip:
- iš esmės ieškovas visą laiką tik imitavo derybas ir norėjo atsakovę išprovokuoti, sudarydamas regimybę, kad neva tai atsakovė yra visiškai nesukalbama, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą;
- ieškinyje ieškovas nurodė melagingą atsakovės adresą Vokietijoje, nors tikrasis atsakovės adresas tiek jam, tiek jo atstovei buvo žinomas;
- derybų imitacijos metu ieškovas visą laiką slėpė informaciją apie tai, kad teismui jau yra pateiktas ieškinys, nors dėl melagingai nurodyto adreso turėjo problemų su procesinių dokumentų įteikimu;
- susirašinėjime ieškovas visą laiką akcentavo, kad jam tas pats ir jis pritars tam, ką pasirinks atsakovė;
- atsakovei kas kartą patvirtinus, kad jai vienas ar kitas projektas tinka ir ji renkasi sklypą Nr. 2, ieškovas iš karto teikdavo naują pasiūlymą, į ankstesnį atsakovės pritarimą nereaguodamas ir vėl klausdamas, ką atsakovė renkasi, nes ieškovui tai tinka bet kuris variantas.
4.5.Akivaizdu, kad problema yra ne atsakovė, o ieškovas. Net ir nurodęs, kad atsakovė laisva pasirinkti bet kurį variantą, nes ieškovui tinka bet kuris iš siūlomų, atsakovei nuolat kartojant, kad jai tiek vienas, tiek kitas projektas tinka ir ji projekte renkasi sklypą Nr. 2, ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu. Šiam momentui yra pateiktas patikslintas ieškinys, iš kurio matyti, kad ieškovas jau dabar pats nori sklypo Nr. 2, o atsakovei siūlo sklypą Nr. 1. Tai tik rodo, kad ieškovas veidmainiavo teikdamas pasiūlymus ir sakydamas, kad viskas priklauso nuo atsakovės ir neva tai ji yra kliūtis atsidalijimui, nes nesugeba pasirinkti ir tik formaliai nurodo, kad sutinka atsidalinti. Kas kartą gautas atsakovės pritarimas ir pasirinkimas ieškovui vis nepatikdavo, ko pasėkoje būdavo siūlomas naujas variantas, tikintis išprovokuoti atsakovę pakeisti nuomonę ar tikintis ją suerzinti ir kaip nors neadekvačiai į tokį pasiūlymų chaosą sureaguoti. Taigi daugiau nei akivaizdu, kad priežasties kreiptis į teismą ieškinio padavimo dienai nebuvo, todėl toks ieškovo elgesys turi būti atitinkami įvertintas - atsakovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
4.6. Dėl atsidalijimo. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus bei prašydama juos įvertinti, atsakovė pareiškia, kad sutinka atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 2,5304 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:2000, kurį 2018-05-23 parengė UAB “Solarcamp”, kuris suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau nesutinka, kad jos asmeninėn nuosavybėn būtų priteistas sklypas Nr. 1, o ieškovui sklypas Nr. 2. Pagal projektą suformuoti du vienodo dydžio sklypai: Nr. 1 (1,2652 ha) ir Nr. 2 (1,2625 ha), Atsakovė nori akcentuoti, kad patikslintame ieškinyje nėra kažkokių naujų argumentų, dėl kurių ieškovas pageidauja sklypo Nr. 2, o atsakovei siūlo sklypą Nr. 1, todėl atsakovė šiame atsiliepime vadovaujasi ieškinio argumentais bei pabrėžia, kad ieškovas neturės teisės naujų argumentų dėl sklypų priskyrimo šalims pateikti teismo posėdžio metu, nes tai pažeistų procesinį šalių lygiateisiškumą.
4.7.Ieškinio argumentacijoje ieškovas nurodo, kad abi dalys, t. y. tiek sklypas Nr. 1, tiek sklypas Nr. 2 yra iš esmės vienodos. Ieškovas siūlymą atsakovei atidalinti sklypą Nr. 1, o ieškovui sklypą Nr. 2 grindžia vieninteliu argumentu: į sklypą Nr. 1 yra įsiterpęs 0,2696 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šalims ir jame stovintis namas su ūkiniais pastatais priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl jeigu atsakovė turės norą ateityje kada grįžti iš Vokietijos ir naudotis nurodytu pastatu, atsakovei taip būtų patogiau naudotis formuojamu žemės sklypu, nes jis jungtųsi su žemės sklypu, ant kurio stovi namas.
4.8. Atsakovė nesutinka su tokiu pasiūlymu ir pageidauja sklypo Nr. 2. Šis jos nesutikimas grindžiamas visų pirma tuo, kad ieškovui yra tas pats, kurį iš suformuotų sklypų jis gaus, nes ieškinyje aiškiai nurodo, kad jo manymu abi dalys iš esmės yra vienodos. Todėl ieškovo interesai niekaip nenukentės, jei jis gaus projektinį sklypą Nr. 1, kuris jo vertinimu yra lygiavertis sklypui Nr. 2. Įvertinus šalių susirašinėjimą bei patikslinto ieškinio pateikimą praėjus trims mėnesiams nuo atsiliepimo gavimo iš esmės pagrįsta teigti, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašo sklypus padalinti kita tvarka, nei atsiliepime prašo atsakovė, vien dėl to, kad taip blogiau atsakovei, be to tai galima panaudoti kaip pretekstą prašyti posėdžio atidėjimo, kad ieškovas ir toliau galėtų varginti atsakovę laiškais, kuriuos ir dabar rašinėja.
4.9.Ieškovo reikalavimas jam skirti sklypą Nr. 2, o atsakovei sklypą Nr. 1 yra grindžiamas subjektyviu ieškovo supratimu ir aiškinimu, kas yra atsakovei geriau ir patogiau bei manymu, kad gal atsakovė norės grįžti iš Vokietijos. Atsakovė laikosi pozicijos, kad tokiu atveju sklypas dalintinas pagal jos pasiūlymą, t. y. ieškovo nuosavybėn priteisiant sklypą Nr. 1, o atsakovės nuosavybėn sklypą Nr. 2. Ieškovas abu sklypus vertina kaip lygiaverčius, tuo tarpu atsakovės nuomone taip nėra. Ieškovui tas pats, kurį iš lygiaverčių daiktų jis gaus, jis tik remiasi savo subjektyviu vertinimu kas atsakovei geriau ir patogiau, tuo tarpu atsakovei ne tas pats, nes ji geriau žino, kas jai geriau ir patogiau. Atsakovei sklypas Nr. 1 yra blogiau ir nepatogiau, nes šalia projektuojamo sklypo Nr. 2 yra sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovės dukrai, todėl atsakovei yra patogiau abu sklypus turėti vieną šalia kito, nes turi planų su šių abiejų sklypų bendru naudojimu ir disponavimu ateityje - planuoja juos sujungti. Tai pirma. Antra, atsakovės manymu, projektu suformuoti sklypai yra nelygiaverčiai. Sklypas Nr. 1 turi blogesnį reljefą, su daubomis ir duobėmis, o sklypas Nr. 2 yra lygesnis ir patogesnis naudotis. Trečia, sklypas Nr. 2 yra taisyklingos formos, o sklypas Nr. 1 - maksimaliai netaisyklingos formos, todėl jo naudojimas dėl tokios formos yra apsunkintas. Jei ginčo sklypą į dvi dalis dalijanti riba būtų pasukta 90 laipsnių kampu, gautume du sklypus, iš kurių kiekvienas turėtų po susiaurėjančią dalį, tačiau tuo pat metu abu naujai suformuoti sklypai būtų maksimaliai taisyklingos formos, todėl abi šalys turėtų po vienodą nepatogumą. Kadangi tai ieškovo iniciatyva ir užsakymu parengtas projektas, kuriame, atsakovės nuomone, vienas sklypas geresnis nei kitas, o ieškovo nuomone jie lygiaverčiai, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais ieškovui priteistinas sklypas Nr. 1 (nes jam vis tiek tas pats), o atsakovei - sklypas Nr. 2, nes ieškovas juk deklaruoja jog nori, kad padalyta būtų taip, kad atsakovei būtų geriau ir patogiau. Na o jai geriau ir patogiau yra sklypas Nr. 2, nes į sklypą Nr. 1 yra įsiterpęs 0,2696 ha ploto namų valdos žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, kurio 1/2 dalis ir 1/2 dalis statinių priklauso ieškovui.
4.9. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus atsakovė prašo: Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies - atidalinti ieškovui A. G. ir atsakovei K. G. bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį 2,5304 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:2000, kurį 2018-05-23 parengė UAB “Solarcamp” ir kuris suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tokiu būdu: pagal projektą suformuotą žemės sklypą Nr. 1 atidalinti asmeninėn ieškovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn, pagal projektą suformuotą sklypą Nr. 2 atidalinti asmeninėn atsakovės K. F., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn. Reikalavimą priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.
5.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, palaikydamas atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad iš ieškovo buvo keli pasiūlymai, ieškovas nėra sąžiningas. Atsakovė visą projektą pamatė tik byloje, ji gyvena Vokietijoje. Atsakovei niekada ši byla pilnai nebuvo pateikta. Ieškovas teikė atsakovei pasiūlymus el.paštu. Iš pradžių buvo pateiktas vienas pasiūlymas, po to planas, bet be jokių paaiškinimų, visa eilė el.laiškų, kad ieškovas siūlo parduoti sklypą, po to dėl padalinimo. Atsakovė nurodė, kad jai tinka sklypas Nr.2, tada vėl kitas ieškovo pasiūlymas buvo dėl kito projekto parengimo, kuris apimtų ir namų valdą. Posėdžio metu ieškovas jau nurodo dar kelias pasidalinimo pasiūlymų versijas. Atsakovei nėra patogus sklypas Nr.1, nes sklypai Nr.1 ir Nr.2 nėra lygiaverčiai, sklypas Nr.1 nėra taisyklingos formos, jame visi sklypo nelygumai paliekami atsakovei. Ieškovas pateikė projektą, pagal planą sklypo Nr.1 nuo viršaus žemyn amplitudės mažėja, tuo tarpu sklypo Nr.2 amplitudės vienodos. Po sklypo Nr.2 apačioje yra atsakovės dukters sklypas, kuriuos ateityje planuojama sujungti. Per abu sklypus eina servitutinis kelias. Prašo atsakovei palikti sklypą Nr.2. Su padalinimo projektu iš esmės sutinka. Namų valdos sklypas sklype Nr.1 yra atskiras sklypas ir jo projektas neapima. Atsakovė visą laiką reiškė poziciją dėl sklypo Nr.2, o ieškovas vieną kartą siūlo vieną variantą, kitą – kitą. el.laiškuose ieškovas nurodė, kad sutiks su atsakovės visais reikalavimais. Pagal teismų praktiką nesutikdamas su ieškiniu neturi pateikti priešieškinio, tai gali išreikšti atsiliepimu.
Ieškinys tenkintinas.
6.Kaip nustatyta byloje 2019-12-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (toliau –sprendimas) civilinėje byloje Nr.e2YT-42238-930/2019 pareiškėjų K. G. (dabartinė pavardė F.) ir A. G. santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtame sprendime nurodyta, kad šalys nuo 2008 metų gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, taip pat sprendimu buvo padalintas, tame tarpe, nekilnojamasis turtas: (teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4.3.4. p., 4.3.8 p.) K. G. ir A. G. po ½ dalį 2.5304 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4.3.3 p ir 4.3.7 p.) K. G. (dabartinė pavardė F.) ir A. G. po ½ dalį: 0.2696 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
6.1.2018 metais gegužės mėn. 23 d. UAB „Solarcamp“ parengė 2.5304 ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (su byla; suformuoti du vienodo dydžio sklypai Nr. 1 1,2652 ha ploto ir Nr.2 1,2652 ha ploto), žemės sklypo plano rengimo tikslas: žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimas į atskirus žemės sklypu, nekeičiant jų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo; planavimo organizatorius A. G.
6.2. Ginčo tarp šalių nėra, kad K. G. (dabartinė pavardė F.) ir A. G. po ½ dalį nuosavybės teise priklausantys: 0.2696 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (namų valda) randasi (yra įsiterpę) 2.5304 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra.
6.3. Ginčo tarp šalių nekilo, kad greta dalintino žemės sklypo 2.5304 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), randasi atsakovės dukters D. G. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini, bei atsakovės sesers J. T. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
7.CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2007).
8.Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl atidalijimo būdo, o būtent atidalijimo žemės sklypo natūra – nekilo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. L. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011). Šie išaiškinimai patvirtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas turi atitikti bendraturčių interesus ir nepažeisti jų nuosavybės teisių į atidalijamus daiktus.
9.Teismo nuomone, atsižvelgiant į kiekvienos iš ginčo šalių (jų atstovų) nurodytus argumentus apie tai kuris gi sklypas Nr.1 ir Nr.2 turi būti atidalintas kiekvienai iš ginčo šalių, turi būti vadovaujamasi ne tik nustatytų faktinių aplinkybių visuma, bet ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).
Ieškovas (jo atstovė) nurodė, kad abu sklypai yra lygiaverčiai, tuo tarpu atsakovės atstovas tokiai pozicijai prieštaraudamas nurodė, kad sklypai nėra lygiaverčiai, sklypas Nr. 1 turi blogesnį reljefą, yra su nelygumais, daubomis, duobėmis, tuo tarpu sklypas Nr.2 yra patogesnis naudoti yra lygesnis. Taip pat atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė ir tai, kad jei ginčo sklypą į dvi dalis dalijanti riba būtų pasukta 90 laipsnių kampu, gautume du sklypus, iš kurių kiekvienas turėtų po susiaurėjančią dalį, tačiau tuo pat metu abu naujai suformuoti sklypai būtų maksimaliai taisyklingos formos, todėl abi šalys turėtų po vienodą nepatogumą. Atsakovė savo projektinių pasiūlymų dėl atidalijimo nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsakovė, nurodydama, kad sklypas Nr.1 turi blogesnį reljefą bei, kad jo negalima pataisyti, nepateikė tai patvirtinančių oficialiųjų įrodymų, teismas nėra specialistas galintis įvertinti žemės sklypo kokybinius elementus. Atsakovės nurodyti argumentai apie tai, kad atsakovė pageidautų sklypo Nr.2, kadangi greta jo yra atsakovės dukrai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir šiuos abu sklypus yra planuojama ateityje sujungti, nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, t.y. nebuvo pateikta apie tai sklypų planuojamą sujungimo projektų ir pan., vien aplinkybės, jog atsakovė visą laiką išreiškė poziciją, kad jai būtų atidalintas būtent sklypas Nr.2, kad greta sklypo Nr.2 yra atsakovės dukrai priklausantis sklypas, nėra pagrindas išvadai, kad būtent atsakovei turi būtų atidalintas sklypas Nr.2. Atkreiptinas dėmesys, kad greta sklypo Nr.1 yra atsakovės sesers J. T. nuosavybės teise priklausantis sklypas, ginčo dėl to nekilo. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas gyvena Lietuvoje, tuo tarpu atsakovė Lietuvoje negyvena, yra sudariusi santuoką ir gyvena Vokietijoje.
10.Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-390-701/2018, 47 punktas).
Esant aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu, ieškinys tenkintinas (CPK 178, 185 str. str.).
11.Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 98 str. str.).
Kadangi patikslintas ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminio mokesčio bei 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 675 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovės pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Atidalinti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovei K. F. (buvusi G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį 2,5304 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Solarcamp“ 2018-05-23 parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:2000, A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), natūra atidalijant asmenine nuosavybe 1,2652 ha ploto Nr. 2 pažymėtą žemės sklypą, o atsakovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), natūra atidalijant asmenine nuosavybe 1,2652 ha ploto Nr. 1 pažymėtą žemės sklypą.
Priteisti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės K. F. (buvusi G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.