- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-135-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31964-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- L. I.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą dėl antstolės Irenos Beliačič veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Irena Beliačič vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 3720V/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. I. ieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ (toliau – UAB „Intrum Lietuva“) (buvęs kreditorius akcinė bendrovė bankas Snoras (toliau – AB bankas Snoras)) naudai. 2020 m. rugsėjo 21 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko visų sąskaitų. 2020 m. spalio 28 d. skolininkas informavo antstolę apie gaunamą 200,31 Eur išmoką iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). 2020 m. spalio 28 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (keitimą) ir nustatė, kad skolininkas gali disponuoti 200,31 Eur suma per vieną kalendorinį mėnesį. 2020 m. spalio 28 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų (176,52 Eur) paskirstymo. 2020 m. spalio 30 d. antstolė nurašė iš skolininko sąskaitos 704,46 Eur. 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas (skolininkas) L. I. pateikė skundus dėl antstolės veiksmų, reikalaudamas grąžinti iš jo banko sąskaitos nurašytas pinigines lėšas (195,58 Eur, 176,98 Eur ir 704,46 Eur) nuo jo banko sąskaitos. 2020 m. spalio 29 d. antstolė grąžino skolininkui 176,98 Eur. Antstolė Irena Beliačič 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo, persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui ir sulaikė nurašytą 704,46 Eur sumą iki bus pateikti duomenys, patvirtinantys lėšų kilmę, iš kurių išieškojimas yra neleidžiamas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. netenkino pareiškėjo L. I. skundo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-37967-905/2020 netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų.
3. Teismas nustatė, kad antstolė Irena Beliačič vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. I. ieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Nuo 2020 m. birželio 18 d. į pareiškėjo banko sąskaitą buvo pervesta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka. 2020 m. rugsėjo 21 d. antstolė nurodė priverstinai nurašyti iš visų pareiškėjo sąskaitų 273 532,23 Eur sumą, šias lėšas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. 2020 m. rugsėjo 30 d. iš banko sąskaitos nurašyta 195,58 Eur, 2020 m. spalio 22 d. – 176,98 Eur. 2020 m. spalio 28 d. antstolės kontoroje gautas skolininko pranešimas apie gaunamą išmoką, dėl to antstolė 2020 m. spalio 28 d. patvarkymu grąžino išieškotus 176,98 Eur, o 2020 m. spalio 28 d. nurodymu nustatė laisvai disponuojamą 200,31 Eur sumą per mėnesį.
4. Teismas padarė išvadą, kad antstolė neginčija ir neriboja pareiškėjo teisės disponuoti 200,31 Eur darbo paieškos išmoka. Priešingai, antstolės 2020 m. spalio 28 d nurodyme teigiama, kad pareiškėjas turi teisę laisvai disponuoti 200,31 Eur suma. Pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.2 punkte nurodoma, kad, jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, nepateikia antstoliui dokumentų, įrodančių, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktas nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas netenka galios ir kredito įstaigų sąskaitose esančias pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams. Teismas vertino, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas pakankamas laikas tam, kad skolininkas pagrįstų lėšų kilmę ir galėtų kreiptis dėl šių lėšų grąžinimo. Pareiškėjas skunde nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl į antstolę su prašymu dėl lėšų grąžinimo kreipėsi tik 2020 m. spalio 28 d., be to, nenurodė svarbių priežasčių, kurios pateisintų Sprendimų vykdymo instrukcijos 16. 2 punkte nurodyto termino praleidimo priežastis. Dėl to, teismo vertinimu, antstolė pagrįstai paskirstė nurašytą 195,58 Eur išmoką išieškotojams, o 176,98 Eur sumą grąžino.
5. Teismas pažymėjo ir dėl nurašytos 704,46 Eur sumos, viršijusios nustatytą laisvai disponuojamą 200,31 Eur sumą, nurodydamas, kad antstolė elektroniniais laiškais ragino skolininką nurodyti ir pagrįsti šių lėšų kilmę. Iš antstolės 2020 m. liepos 6 d. patvarkymo matyti, kad antstolė, vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.1 punktu, sulaikė nurašytą 704,46 Eur sumą, iki bus pateikti duomenys, patvirtinantys šių lėšų kilmę, ir šių lėšų išieškotojams nepaskirstė. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skundo pateikimo teismui dieną skolininkas šiuos duomenis būtų pateikęs. Atsižveldamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad antstolės pritaikytas areštas neužkerta jos galimybių naudotis išmokamomis darbo paieškos išmokomis, dėl kurių grąžinimo pareiškėjas ir pateikė nagrinėjamą skundą. Remiantis šiais motyvais, nenustačius pareiškėjo teisių pažeidimo, kiek tai susiję su darbo paieškos išmokomis, skundas atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas L. I. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, prašydamas panaikinti nutartį ir grąžinti pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 30 d. nurašytą 195,58 Eur sumą; įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui 2020 m. spalio 30 d. sulaikytas 176,98 Eur ir 529,50 Eur sumas.
7.1. Pažymi, kad antstolė nepagrįstai nurašė iš pareiškėjo banko sąskaitos 195,58 Eur sumą. Pabrėžia, kad pareiškėjas nebuvo gavęs antstolės nurodymo apie 2020 m. rugsėjo 30 d. priverstinai nurašytą šią sumą ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo informuotas apie šį antstolės nurodymą.
7.2. Teigia, kad antstolė 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkyme remiasi negaliojančiu Sprendimų vykdymo instrukcijos punktu, dėl to tokiu būdu suklaidino teismą. Pabrėžia, kad Vilniaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog antstolė pagrįstai paskirstė nurašytą 195,58 Eur išmoką išieškotojams ir remiasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.2 punktu, tačiau šiame punkte kalbama tik apie laikinai areštuotas lėšas, o ne apie priverstinai nurašytas lėšas, kurioms būtinas antstolio nurodymas. Be to, byloje nėra duomenų, kad šios 195,58 Eur lėšos buvo paskirstytos skolai padengti.
7.3. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad 2020 m. spalio 22 d. antstolė Irena Beliačič nurašė iš banko sąskaitos 176,98 Eur sumą, o 2020 m. spalio 29 d. (ne 2020 m. spalio 28 d.) grąžino 176,98 Eur, bet teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, jog kitą dieną, t. y. 2020 m. spalio 30 d., antstolė pakartotinai nuskaitė grąžintus 176,98 Eur ir papildomai nuskaitė 529,50 Eur. Pareiškėjas su 2020 m. lapkričio 9 d. skundu kreipėsi į antstolę Ireną Beliačič dėl 176,98 Eur grąžinimo, tačiau, pareiškėjo spėjimu, šis skundas teismo nepasiekė, nors antstolei nusiųstas buvo, dėl to prašo jį pridėti prie bylos.
7.4. Teismas skundžiamoje nutartyje mini antstolės 2020 m. liepos 6 d. patvarkymą, tačiau pareiškėjas šio patvarkymo byloje nemato.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-37967-905/2020.
9.1. Teigia, kad pareiškėjas dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. iš banko sąskaitos nurašytos 195,58 Eur sumos į priverstinį išieškojimą vykdančią antstolę kreipėsi tik 2020 m. spalio 28 d., t. y. praleidus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą 14 dienų terminą, dėl to darytina išvada, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai paskirstė lėšas išieškotojams, o skolininko argumentai yra nepagrįsti. Šiuo atveju skolininkas nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytos antstolio informavimo apie nurašytų nuo banko sąskaitos piniginių lėšų kilmę tvarkos ir terminų, dėl to laikytina, kad pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais nėra.
9.2. Sutinka su teismo pozicija, kad antstolės pritaikytas areštas ir nustatyta laisvai disponuojama suma nedraudžia pareiškėjui naudotis darbo paieškos išmokomis, ir kartu nurodo, kad toks priverstinio išieškojimo priemonių taikymas nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, t. y. skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai, tačiau kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-37967-905/2020, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
14. Apeliantas pateikė prie atskirojo skundo papildomus dokumentus – sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 29 d. iki spalio 30 d. kopiją; 2020 m. lapkričio 2 d. skundo antstolei kopiją; 2020 m. lapkričio 9 d. skundo antstolei kopiją; 2020 m. lapkričio 25 d. pranešimo apie įtarimą kopiją. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 2 d. pareiškėjo skundo kopija jau yra vykdomojoje byloje, ji pridėta prie nagrinėjamos civilinės bylos, dėl to nėra poreikio dar papildomai pridėti šią kopiją prie nagrinėjamos civilinės bylos. 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškėjo skundo kopija iš esmės yra savarankiškas kitas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų su naujais nesutikimo motyvais, be to, nėra duomenų, kad šis skundas buvo pateiktas antstolei (nėra žymų apie gavimą), dėl to nėra pagrindo jį priimti prie nagrinėjamos bylos; 2020 m. lapkričio 25 d. pranešimo apie įtarimą L. I. kopija taip pat nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku, dėl to nėra pagrindo priimti. Sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 29 d. iki spalio 30 d. kopija padeda atskleisti atskirajame skunde išdėstytas faktines aplinkybes, ir šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktą naują dokumentą apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Irena Beliačič vykdo Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 3720V/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. I. ieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ (buvęs kreditorius AB bankas Snoras) naudai. 2020 m. rugsėjo 21 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko visų sąskaitų. 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo nurašyta 195,58 Eur; 2020 m. spalio 22 d. buvo nurašyta 176,98 Eur. 2020 m. spalio 28 d. skolininkas informavo antstolę apie gaunamą 200,31 Eur išmoką iš Užimtumo tarnybos. 2020 m. spalio 28 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (keitimą) ir nustatė, kad skolininkas gali disponuoti 200,31 Eur suma per vieną kalendorinį mėnesį. 2020 m. spalio 28 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų (176,52 Eur) paskirstymo. 2020 m. spalio 30 d. antstolė nurašė nuo skolininko sąskaitos 704,46 Eur. 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas (skolininkas) L. I. pateikė skundus dėl antstolės veiksmų, reikalaudamas grąžinti iš jo banko sąskaitos nurašytas pinigines lėšas (195,58 Eur, 176,98 Eur ir 704,46 Eur). 2020 m. spalio 29 d. antstolė grąžino skolininkui 176,98 Eur, 195,58 Eur negrąžino. Antstolė Irena Beliačič 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo, persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui ir sulaikė nurašytą 704,46 Eur sumą iki bus pateikti duomenys, patvirtinantys lėšų kilmę, iš kurių išieškojimas yra neleidžiamas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. netenkino pareiškėjo L. I. skundo.
16. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų ir vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadomis, argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko vykdymo proceso kontrolę, nes pareiškėjui (skolininkui) turėjo būti grąžintos neteisėtai antstolės nurašytos ir negrąžintos piniginės lėšos, iš kurių išieškoti negalima.
18. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVĮ), galiojusios redakcijos (nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) skundžiamų veiksmų atlikimo metu, 14 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė patikrino SPIS ir Sodros duomenis ir 2020 m. rugsėjo 21 d. nurodymo priėmimo metu nenustatė išmokų skolininkui į kurias negalima nukreipti išieškojimo. 2020 m. rugsėjo 21 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų pareiškėjo sąskaitų. Šis nurodymas perduotas vykdyti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai. Nurodyme skolininkas papildomai informuotas, kad turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tada tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Tai, kad apie šį nurodymą skolininkas žinojo, patvirtina vykdomosios bylos duomenys (pvz., paties skolininko 2020 m. rugsėjo 25 d. užklausimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriui ir tolesnis susirašinėjimas su antstoliu). 2020 m. rugsėjo 30 d. iš pareiškėjo (skolininko) areštuotos sąskaitos buvo nurašyta 195,58 Eur, 2020 m. spalio 22 d. buvo nurašyta 176,98 Eur. SVĮ 100 punkte nustatyta, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. SVĮ 16.2 punkte (galiojusiame skundžiamų veiksmų atlikimo metu, priešingai nei teigė skolininkas) nustatyta, kad jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, nepateikia antstoliui dokumentų, įrodančių, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktas nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas netenka galios ir kredito įstaigų sąskaitose esančias pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams. 2020 m. spalio 28 d. skolininkas informavo antstolę apie gaunamą 200,31 Eur išmoką iš Užimtumo tarnybos. 2020 m. spalio 29 d. antstolė grąžino skolininkui 176,98 Eur, o 195,58 Eur negrąžino, kadangi buvo praleistas 14 dienų terminas.
19. Taigi šių aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, t. y. jog skolininkas informavo antstolę apie gaunamas išmokas iš Užimtumo tarnybos tik 2020 m. spalio 28 d. (praleidęs 2020 m. rugsėjo 21 d. priverstinai nurašomų lėšų nurodyme akcentuotą ir SVĮ nustatytą 14 dienų terminą pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, kai 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo nurašytos 195,58 Eur lėšos), o nurašyti 176,98 Eur (kurie nurašyti 2020 m. spalio 22 d.) grąžinti pareiškėjui, kadangi skolininkas laiku informavo antstolę, jog iš šių piniginių lėšų negalimas išieškojimas (CPK 668 straipsnio 4 dalis).
20. Pabrėžtina, kad SVĮ nustatytas pakankamas laikas tam, kad skolininkas pagrįstų lėšų kilmę ir galėtų kreiptis dėl šių lėšų grąžinimo. Pareiškėjas skunde nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl į antstolę su prašymu dėl piniginių lėšų grąžinimo kreipėsi tik 2020 m. spalio 28 d. Be to, nenurodė svarbių priežasčių, kurios pateisintų SVĮ 16. 2 punkte nurodyto termino praleidimo priežastis, kadangi pareiškėjas (skolininkas) žinojo apie antstolės 2020 m. rugsėjo 21 d. priimtą nurodymą nurašyti lėšas (273 532,23 Eur sumą) ir kad nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. (Užimtumo tarnybos pažymos duomenys) jam paskirta išmoka.
21. Vertinant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pabrėžtina ir tai, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010). Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvis pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Dėl to šiuo atveju skolininkui tinkamai nebendradarbiavus su antstoliu (nebuvus pakankamai rūpestingam, neteikiant antstoliui prašomų duomenų, kurie leistų antstoliui objektyviai nustatyti gaunamų visų skolininko mėnesinių piniginių lėšų kilmę), nors pacituotos SVĮ nuostatos dėl 14 dienų termino pareiškėjui buvo išaiškintos 2020 m. rugsėjo 21 d. nurodyme, atsirado minėti jo elgesio padariniai, t. y. areštuotos ir nurašytos lėšos (šiuo atveju 195,58 Eur), kurias antstolis išmoka išieškotojams pagal SVĮ nustatytą tvarką.
22. Dėl vėliau antstolės nurašytos 704,46 Eur sumos, viršijusios nustatytą 200,31 Eur dydžio laisvai disponuojamą sumą, pažymėtina, kad antstolė elektroniniais laiškais ne kartą ragino skolininką nurodyti ir pagrįsti šių lėšų kilmę. Tačiau antstolio ir skolininko susirašinėjimas patvirtina, kad skolininkas vengė pateikti antstolei prašomus duomenis (t. y. visą savo banko sąskaitos išrašą) ir rėmėsi tik ta pačia Užimtumo tarnybos pažyma (apie gaunamas išmokas, iš kurių išieškojimas negalimas), nors minėta pažyma negalėjo pagrįsti aplinkybių, kaip per mėnesį pareiškėjas (skolininkas) galėjo gauti daugiau kaip 700 Eur įplaukų, nes Užimtumo tarnybos mėnesinė išmoka siekė 200,31 Eur (t. y. nepagrįsta beveik 500 Eur įplaukų). Tokiu būdu, darytina išvada, skolininkas vengė bendradarbiavimo su antstoliu ir vengė atskleisti jam savo visų finansinių įplaukų duomenis, kad antstolis galėtų nustatyti visų skolininko gaunamų įplaukų kilmę.
23. Svarbus aspektas, kad antstolė 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymu (atsisakydama tenkinti skundą) 704,46 Eur nurašytą sumą išieškotojams nepaskirstė, o sulaikė iki bus pateikti duomenys, patvirtinantys lėšų kilmę, iš kurių išieškojimas neleidžiamas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skundo pateikimo teismui dieną skolininkas šiuos duomenis būtų pateikęs antstolei, tačiau skolininkas pateikė apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu 2020 m. spalio 29–30 d. sąskaitos išrašo kopiją, iš kurios matyti, jog dalį šios sumos gali sudaryti gautos išieškojimo piniginės lėšos iš D. Š. (gautos iš antstolio Mindaugo Dabkaus vykdomo išieškojimo, nurodant minėtą fizinį asmenį mokėjimo paskirtyje) ir ta pati 176,98 Eur suma, kuri buvo grąžinta pareiškėjui, iš kurios išieškojimas negalimas, kuri turėtų būti grąžinta skolininkui. Tačiau, neturint pilno (viso mėnesio sąskaitos) išrašo dėl šių aplinkybių galima daryti tik prielaidas. Skolininkui pateikus šiuos duomenis antstoliui, kartu pateikus antstoliui išsamų (detalų) viso mėnesio sąskaitos išrašą (nes šiuo atveju pateiktas tik dviejų dienų išrašas, o ir sutrumpintas išrašas patvirtina, kad iš minėtos sąskaitos atliekama ir daugiau finansinių operacijų, pvz., be minėtų įplaukų, atliekami ir įvairūs atsiskaitymai „IKI“ ir „Rimi“ parduotuvėse). Atitinkamai antstolis, turėdamas tokius išsamius ir detalius duomenis, galės nuspręsti dėl nurašytų lėšų (ar jų dalies) grąžinimo, kurios šiuo metu sulaikytos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog negalimas išieškojimas iš 529,50 Eur įplaukų, kurias skolininkas gavo iš kito vykdymo proceso, dėl to pareiškėjo skundas šioje dalyje iš esmės nepagrįstas.
24. Taigi, įvertinus byloje esančius duomenis, šiuo atveju darytina išvada, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė pareigos domėtis vykdymo eiga bei bendradarbiauti su antstole, neteikė antstolei visų duomenų, pagrindžiančių visų piniginių lėšų kilmę, dėl to antstolis pagrįstai minėtą 704,46 Eur sumą sulaikė iki bus pateikti duomenys, patvirtinantys visų šių lėšų kilmę, iš kurių išieškojimas yra neleidžiamas. Pažymėtina, kad skolininkui nevykdant teismo sprendimo, pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas neabejotinai sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobūdžio suvaržymų, kurie laikytini adekvačiais susiklosčiusiai situacijai, kurią sąlygojo būtent pačio skolininko veiksmai.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto L. I. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.