Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. S. ir jos gynėjos advokatės Julijos Manako-Galminės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

O. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant O. S. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – jai nuosavybės teise priklausančio, tačiau A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruoto automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – jai priklausančių pinigų – 200 eurų (2 kupiūros po 100 eurų (serijų numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), saugomų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. O. S. nuteista už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji 2023 m. gruodžio 30 d. 21.27 val. Klaipėdoje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir sustabdyta policijos pareigūnų vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Be to, O. S. nuteista už tai, kad davė kyšį, siekdama neteisėto pareigūno neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: ji 2023 m. gruodžio 30 d. 21.27 val. (duomenys neskelbtini), sustabdyta policijos pareigūnų vairuojanti išregistruotą automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, būdama neblaivi, kai jai nustatyti neblaivumo požymiai, siekdama išvengti administracinės atsakomybės už išregistruotos transporto priemonės vairavimą, pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, bei siekdama išvengti neblaivumo patikrinimo ir atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiajam patruliui D. K. davė 200 Eur kyšį, siekdama neteisėto šio pareigūno neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų fiksuoti KET pažeidimai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistosios O. S. gynėja advokatė Julija Manako-Galminė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendį ir pripažinti, kad O. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio l dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, idealia sutaptimi, atleisti O. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienų metų terminui be piniginio užstato.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo nuteistosios O. S. padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir, nenurodydamas jokių motyvų, deklaratyviai nurodė, kad ji padarė kelias nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistoji O. S. prieš vairuojant automobilį žinojo, kad vairuoja išregistruotą automobilį, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs, kad yra neblaivi, tačiau galvojo, kad išvengs atsakomybės, jei duos kyšį. Abu nusikaltimai padaryti tuo pačiu metu, esant bendrai tęstinei tyčiai, todėl gali būti pripažintina, kad O. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, sudarančias idealią sutaptį.

3.2. Be to, skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti O. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi ji visiškai prisipažino savo kaltę, gailisi padariusi nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus ir paaiškinimus dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, kaltės neneigė ir nuoširdžiai gailisi. Šiuo atveju yra pagrindo manyti, jog ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi šis nusikalstamas elgesys buvo neleistinas nukrypimas nuo jai įprasto elgesio. Pripažinus, kad O. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas idealiosios sutapties veikas, ir, atsižvelgus į tai, jog ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), įvertinus jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei įtariamosios asmenybę, kad nagrinėjama veika turtinė žala nepadaryta ir civilinis ieškinys byloje nepareikštas, egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.3. Skunde teigiama, kad netinkamai individualizuota paskirta bausmė, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nors tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalies, tiek BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, tačiau pirmosios instancijos teismas pirmą kartą teisiamai O. S. paskyrė ne švelnesnės rūšies bausmę, o pakankamai griežtą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, nes, pasak pirmosios instancijos teismo, O. S. parodymai, kad pragyvena iš pajamų, gautų pardavus butą, prieštarauja jos pačios teiginiams, jog jai dar padeda pragyventi vaikai. Iš 2021 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad O. S. iš tikrųjų pardavė butą, automobilio statymo patalpas ir 1/66 dalį žemės sklypo. Atsiskaičius su kreditorėmis AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai liko 24 041,48 Eur. Iš O. S. banko sąskaitos išrašo matyti, kad banko sąskaitoje pas O. S. yra 5 098 Eur. Be to, nedraudžiama pilnamečiams vaikams iš dalies ar visiškai išlaikyti savo tėvus. Nors pirmosios instancijos teismas nuteistajai O. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėjo, įpareigojant ją per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, tačiau, įvertinus bylos aplinkybių visetą, galima daryti išvadą, kad O. S. būtent tokios bausmės paskyrimas būtų neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, netgi aiškiai prieštarautų šiam principui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas arešto bausmę, neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad nuteistoji O. S. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo su pareigūnais ir paaiškino nusikalstamų veikų padarymo mechanizmą, ji dirba ir yra charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista, išklausė kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, be to, ji padarė išvadas dėl ankstesnio savo elgesio, pakeitė savo gyvenimo būdą. Svarbu ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad nusikalstamos veikos buvo O. S. pragyvenimo šaltinis, veikos yra atsitiktinio pobūdžio ir padarytos iš lengvabūdiškumo. Be to, atsižvelgiant į BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdyje nuteistoji O. S. ir jos gynėja advokatė Julijai Manako-Galminei prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleisti nuteistąją O. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant piniginio užstato, arba paskirti švelnesnę bausmę – baudą.

6. Teismo posėdyje prokurorė Kristina Blinstrubienė prašė nuteistosios O. S. ir jos gynėjos advokatės Julijos Manako-Galminės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji O. S. iš esmės neginčija kaltės ir jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nurodo, jog nuskalstamas veikas padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog nėra tinkamai individualizuota bausmė nuteistajai O. S., prašoma skirti švelnesnę bausmę – baudą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapties

8. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K- 164- 895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistoji O. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir šias nusikalstamas veikas padarė esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo O. S. laikyti asmeniu, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, todėl ji neatitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

10. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K- 164- 895/2018, 2K-224-1073/2023). Nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K- 385/2014, 2A-7-4-699/2015). Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Išskiriamos realioji ir idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

11. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Taip pat nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P- 78/2012, 2K-207/2013). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Taigi realioji ir idealioji nusikalstamų veikų sutaptis atskiriama įvertinus kaltininko nusikalstamą sumanymą, padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį ir tarpusavio sąsają, jų tikslą, sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, nusikalstamų veikų eiliškumą bei kitas sutapčių atskyrimui svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-511/2024).

12. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistoji O. S. pažeisdama KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ir sustabdyta policijos pareigūnų vengė neblaivumo patikrinimo, po to nuteistoji O. S., sustabdyta policijos pareigūnų vairuojanti išregistruotą automobilį, pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, būdama neblaivi, kai jai nustatyti neblaivumo požymiai, siekdama išvengti administracinės atsakomybės už išregistruotos transporto priemonės vairavimą, pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, bei siekdama išvengti neblaivumo patikrinimo ir atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, policijos pareigūnui davė 200 Eur kyšį, siekdama neteisėto pareigūno neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų fiksuoti KET pažeidimai.

13. Apygardos teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nuteistosios O. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nors O. S. veiksmai atlikti per trumpą laiką, bet jie nėra nei neatskiriami, nei padaryti įgyvendinant bendrą sumanymą, juos sieja tik ta pati šių nusikalstamų veikų padarymo vieta, tačiau veiksmai nebuvo padaryti tuo pačiu metu ir viena veika. Nors apeliaciniame skunde dėstoma priešingai, tačiau nuteistoji O. S. skirtingais veiksmais realizavo dviejų nusikalstamų veikų sudėtis, nurodytas skirtinguose BK straipsniuose. Nuteistosios O. S. pirmu veiksmu buvo pažeista baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – transporto eismo saugumas ir padaryta nuskalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tik po to, kai nuteistoji buvo sustabdyta policijos pareigūnų, ir suprato, jog jai gresia atsakomybė už vairavimą neblaiviai ir už vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, ji davė kyšį policijos pareigūnui, t. y. ji atskiru veiksmu įgyvendino nuskalstamos veikos sudėtį, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir pažeidė baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – viešuosius interesus. Nuteistosios O. S. veiksmų nesieja bendras sumanymas ir tyčia.

14. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad O. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, pagrįstai nusprendė, kad O. S. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. ji negali būti laikoma asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės

15. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

16. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

17. Skundžiamu nuosprendžiu O. S. buvo nuteista už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą įvykdęs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistoji O. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarė neblaivi ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Atsižvelgė į tai, kad O. S. yra bausta administracine tvarka už įvairius nusižengimus, anksčiau neteista. Įvertino tai, kad oficialių pragyvenimo šaltinių neturi, t. y. nors ji nurodo vykdanti individualią veiklą, tačiau deklaruoja, kad iš šios veiklos pajamų negauna. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad švelniausios bausmės rūšies – baudos – paskyrimas aiškiai prieštarautų bausmės paskirčiai, nes nesant deklaruotų pajamų, tai sunkintų nuteistosios O. S. turtinę padėtį, ir skyrė bausmės rūšį – areštą, nustatant artimesnius sankcijų vidurkiams jų dydžius. Šias bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant pusę švelnesnės bausmės, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

19. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai O. S. už jos įvykdytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį – areštą, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai jais vadovavosi. Remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą.

20. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nagrinėjamu atveju nuteistajai O. S. turėjo būti skirta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Pažymima, kad O. S. gyvena iš pajamų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, jai padeda vaikai, todėl ji turi pakankamai piniginių lėšų, jog galėtų sumokėti baudą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju straipsnių sankcijose numatytos švelniausios bausmės – baudos – paskyrimas nuteistajai O. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog, kaip pati nuteistoji O. S. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji gyvena ne tik iš lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, bet jai padeda vaikai, taip pat ji yra pasiskolinusi pinigų pragyvenimui. Taigi darytina išvada, jog nuteistosios O. S. finansinė padėtis yra sunki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skiriamos bausmės įgyvendinimas privalo būti realus. Šiuo atveju akivaizdu, jog, paskyrus švelniausią sankcijose numatytą bausmę – baudą, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis. Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nuteistosios dėstomas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė arešto bausmę ir nusprendęs, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymą atidėjo.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, individualizuota tinkami. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde dėstomi argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios O. S. ir jos gynėjos advokatės Julijos Monako-Galminės apeliacinį skundą atmesti.