- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- e2-15987-862/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10794-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė (pirm.)
- Ieškovas
- Ž. J., L. J.
- Atsakovas
- G. A., R. A., L. A.
- Advokatai
- Ilona Ivašauskaitė, Laurynas Juškevičius
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovui Ž. J. ir ieškovų Ž. J. ir L. J. atstovei advokatei Ilonai Ivašauskaitei, atsakovui G. A., atsakovų R. A., G. A. ir L. A. atstovui advokatui Laurynui Juškevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. J. ir L. J. ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, pareikšto atsakovams R. A., G. A. ir L. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai 2020-04-14 pateikė teismui ieškinį, kurį patikslino 2020-08-20 ir kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų jų be pagrindo sutaupytą 23300 EUR sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovai 2018-07-09 įvykusiose varžytynėse Nr. 155399 įgijo 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 2018-07-09 įvykusiose varžytynėse Nr. 155400 - 2/9 dalis parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teises į ši turtą įregistravo viešame registre, tačiau nuo 2018-08-03 šiuo turtu negali naudotis, nes bute gyvena buvusi nekilnojamojo turto savininke buvo atsakovė R. A., jos sutuoktinis G. A. ir pilnametis sūnus L. A.. Atsakovai, neturėdami jokio teisinio pagrindo, naudojasi turtu bei nesutinka išsikelti, imasi įvairiausių priemonių, kad tokia padėtis tęstųsi. Paaiškino, kad ieškovai kilusį ginčą siekė išspręsti taikiai, todėl, atsakovams iniciavus, buvo derinamos turto mainų arba pirkimo-pardavimo sutartys, kurios taip ir nebuvo sudarytos. Atsakovai ieškovams nemokėjo pinigų už naudojimąsi turtu. Pirmasis raginimas išsikelti iš buto atsakovams buvo pateiktas 2018-09-26. Atsakovams nesutinkant gražiuoju išsiketi iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto, ieškovai kreipėsi į teismą dėl priverstinio atsakovų iškeldinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-287-433/2020, ieškovų ieškinį tenkino ir atsakovus nusprendė iškeldinti. Paaiškino, kad atsakovė buvo pareiškusi ir ieškinį dėl varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, kuris Vilniaus apygardos teismo 2019-06-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2795-661/2019, buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismams išnagrinėjus nurodytas bylas, atsakovai iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto neišsikėlė, toliau be teisinio pagrindo gyveno bute, iš kurio išsikėlė 2020-07-12. Ieškovų nuomone, situacija atitinka visas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas, nes tarp ginčo šalių nėra jokio sandorio dėl turto naudojimo, ieškovai nesutinka su naudojimu ir visomis priemonėmis siekia jį nutraukti; ieškovai įsigijo butą teisėtai, nuosavybės faktas nėra nuginčytas ir yra įregistruotas nekilnojamo turto registre; atsakovų neteisėto praturtėjimo (sutaupymo) būdu gautų lėšų negalima išreikalauti jokiais kitais civilinių teisių gynybos būdais; ieškovai veikė ir veikia savo interesais ir rizika. Ieškovų manymu, dėl atsakovų neteisėto naudojimosi ieškovų turtu nuo 2018-08-03 iki 2020-07-12 atsakovai yra nepagrįstai sutaupę pinigines 23300 EUR lėšas, t.y. tai, ką atsakovai būtų išleidę, jei naudotųsi ieškovams nuosavybės teise priklausančiu daiktu teisiškai pagrįstai, sudarę nuomos sutartį, pagal kurią kiekvieną mėnesį mokėtų 1000 EUR nuomos mokestį, su kuriuo atsakovai, kaip matyti iš 2019-02-04 elektroninio susirašinėjimo, buvo sutikę. Ieškovai taip pat nurodė, kad rinkoje butų nuomos kainos Žvėryno rajone yra apytiksliai nuo 11,90 EUR/kv. m. iki 20,24 EUR/kv. m., todėl ieškovų butas galėtų būti išnuomotas už 1451,80 - 2469,28 EUR mėnesio nuomos mokestį. Ieškovai nesutinka su atsakovų pozicija, kad teisę gyventi ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute jiems suteikia tai, kad daugiabutis namas stovi atsakovei R. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir tai yra konstatuota Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje byloje priimtuose teismo sprendimuose. Nurodė, kad ieškovai yra pateikę Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl servitutų nustatymo, suteikiančių teisę naudotis nurodytu sklypu, kurio pagrindu yra iškelta civilinė byla Nr. e2-10033-845/2020. Ieškovai taip pat nesutinka su atsakovų argumentais, jog atsakovui L. A. reikalavimas negali būti pareikštas kaip negyvenančiam ginčo bute, nes tą paneigia šalių susirašinėjimas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019-03-25 liudytojo apklausos protokolas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-287-433/2020, kuriuo buvo iškeldintas ir L. A..
Atsiliepimas
Atsakovai pateiktais atsiliepimu ir tripliku prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas L. A. negyvena ginčo patalpose, o atsakovai Rasa ir G. A. nesutinka su ieškiniu, nes ieškovai neįrodė visų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų. Paaiškino, kad ieškovai nėra įgiję teisės į žemės sklypą, kuris priklauso atsakovei R. A. ir kuris yra reikalingas butui eksploatuoti ir naudoti, ieškovai atsisakė sudaryti susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, reikalinga butui eksploatuoti, todėl, atsakovai mano, kad jie turi teisinį pagrindą gyventi bute. Patvirtino, kad 2018 metų rudenį tarp šalių vyko derybos, siekiant susitarti dėl ginčo buto mainų arba pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovams netiko ieškovų pasiūlyta buto kaina. Šalys nesusitarė ir dėl turto nuomos sutarties su atidėta galimybe sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, nes nebuvo susitarta dėl buto nuomos kainos. Atsakovai pasiūlė susitarti dėl butui skirto žemės sklypo dalies naudojimo, tačiau ieškovai nesutiko su atsakovų siūlomomis sąlygomis. Tokiu būdu, ir tuo, kad teismuose buvo sprendžiami šalių ginčai, atsakovų nuomone, ieškovai prisidėjo prie savo galimų naudotis butu praradimo. Išdėstė nuomonę, kad ieškovai nepagrindė priežastinio ryšio tarp praradimų ir sutaupymo buvimo. Ieškovų nuosavybės teisės į butą yra ribotos, nes neturėdami teisės naudotis žemės sklypu, ieškovai negalėtų iš šio buto gauti pajamų, todėl, atsakovų nuomone, ir aplinkybė, kad atsakovai gyvena ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute, nenulėmė ieškovų praradimų. Paaiškino, kad ieškovų nurodoma vieno mėnesio 1000 EUR dydžio nuomos kaina, nėra pagrįsta, nes tokia nuomos kaina yra už visiškai įrengtą butą, o ieškovai varžytinėse baldų ir įrangos neįsigijo. Paaiškino, kad su ieškovų nurodoma buto nuomos kaina atsakovai sutiko tik esant buto išsipirkimo alternatyvai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esantys turto pardavimo iš varžytinių 2018-08-03 aktas Nr.S-18-179-9645, nekilnojamojo turto registro 2018-09-02, 2018-09-18 išrašai patvirtina, kad ieškovai 2018-07-09 įvykusiose varžytynėse Nr. 155399 įgijo 4 kambarių butą (122,26 kv. m.), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriuo buvusi savininkė – atsakovė R. A.. Ieškovai 2018-07-09 įvykusiose varžytynėse Nr. 155400 įgijo 2/9 dalis parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris nuosavybės teise taip pat priklausė atsakovei R. A.. Įgytas turtas viešame registre įregistruotas ieškovų vardu 2018-08-07, nurodant pagrindą 2018-09-03 turto iš varžytinių pardavimo iš varžytinių aktą. Byloje esantys nekilnojamojo turto registro 2018-09-13, 2020-04-03 išrašai patvirtina, kad 0,0546 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame nustatyti kelio servitutai, apribota disponavimo teisė, nuosavybės teise priklauso atsakovei R. A..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2019-06-26 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2795-661/2019, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1280-798/2019, patvirtina, kad buvo atmestas kaip nepagrįstas atsakovės R. A. ieškinys dėl aukščiau nurodyto turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Kadangi apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-06-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2795-661/2019, buvo grindžiamas ir argumentais, kad pirkėjai įsigiję nekilnojamąjį turtą, esantį aukščiau nurodytame atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atsisakydami sudaryti sutartį dėl naudojimosi atsakovei priklausančiu žemės sklypu, pažeidžia jos teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad pirkėjai (ieškovai nagrinėjamoje byloje), turėjo teisę rinktis, ar sudaryti žemės naudojimosi sutartį atsakovės nurodytomis sąlygomis, ir tai neapriboja jų teisių naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu butu. Taip pat buvo įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, dėstomi ir šioje byloje, dėl kainos, už kurią ieškovai įsigijo nekilnojamąjį turtą iš varžytinių.
Byloje esantys ieškovų 2018-09-26, 2018-09-29 pranešimai, atitinkamai išsiųsti atsakovams 2019-09-27 ir 2018-09-30 patvirtina, kad ieškovai pareikalavo atsakovų iki 2018-10-14 atlaisvinti nuosavybės teise ieškovams priklausantį butą, nurodydami, jog atsakovams neišsikėlus iš buto geranoriškai bus kreipiamasi į teismą dėl priverstinio atsakovų iškeldinimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis ieškovai į teismą dėl atsakovų iškeldinimo kreipėsi 2018-10-16. Byloje esantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-13 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-287-433/2020, patvirtina, kad ieškovų ieškinys buvo patenkintas ir atsakovai su jiems priklausančiu turtu iš buto buvo iškeldinti, konstatavus, kad atsakovai, pasilikę gyventi bute po jo pardavimo iš varžytinių, butą valdo nesąžiningai, pažeisdami buto savininkų teises.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2020-07-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1401-340/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-13 sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytoje teismo nutartyje, be kita ko pasisakyta ir dėl atsakovų argumentų, kurie taip pat dėstomi nagrinėjamose byloje, jog ieškovai neturi teisės patekti į butą per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kol ieškovai nėra išsprendę teisės į žemės sklypą klausimo, nes butas negalėjo būti perleistas neaptariant nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su atsakovų argumentais, konstatavo, jog aplinkybė, kad turto pardavimo iš varžytinių aktuose, kurių pagrindų ieškovai įgijo nuosavybės teises į butą ir parkingą, nebuvo aptartas teisių į žemės sklypo dalį, kuriame yra daugiabučio pastatas ir perleistas butas, perleidimo klausimas, nepadaro turto perleidimo aktus negaliojančiais, taip pat neriboja perleisto turto savininkų teisių naudotis teisėtai įsigytu turtu, nes ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi sprendžiamas arba savininkų susitarimu, arba teismo keliu, jeigu toks susitarimas pasiektas nebuvo.
Aikščiau nurodyta sudaro pagrindą visus atsakovų argumentus, kuriais grindžiami atsikirtimai į ieškinį, atmesti kaip deklaratyvius ir nepagrįstus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje esantis, ieškovų pateiktas 2020-07-12 atsakovo G. A. elektroninis laiškais, išsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ieškovui, patvirtina, jog atsakovai informavo ieškovus ir antstolį, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantį butą atlaisvina. Aukščiau nurodyta ir šis atsakovo G. A. pranešimas patvirtina ieškovų argumentus, jog nuo turto pardavimo iš varžytinių akto sudarymo dienos - 2018-08-03 iki atsakovų pranešimo apie atlaisvinamą butą dienos – 2020-07-12, t.y. 23 mėnesius ir 9 dienas ieškovai negalėjo naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu butu, nes jame gyveno atsakovai.
Byloje esantys 2018-10-04 ir 2018-10-15 elektroniniai laiškai tarp ieškovo ir atsakovo G. A. bei jo atstovo Lauryno Juškevičiuas, atsakovo G. A. parodymai, užfiksuoti 2019-03-25 liudytojo apklausos protokole, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovas L. A. gyveno kartu su tėvais ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute nuo 2018-08-07. Atsakovai teigdami, kad L. A. nėra atsakingas už ieškovų patirtus nuostolius, nes nesinaudojo ieškovams nuosavybės teise priklausančiu butu, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad šis asmuo išsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nei 2020-07-12. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-287-433/2020, iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto buvo iškeldinti visi atsakovai - R. A., G. A. ir L. A., todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kad L. A. į šią bylą atsakovu įtrauktas nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į praturtėjimo sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, už kurias nepagrįstai praturtėjęs asmuo neatsako, gali būti atsižvelgta ir atitinkamai sumažinta grąžintina suma. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas).
Pagal CK 6.242 straipsnį nepagrįstas praturtėjimas gali būti tais atvejais, jeigu asmuo be teisinio pagrindo įgyja turtą kito asmens sąskaita, pvz., neatlygintinai ir be pagrindo naudojasi kito asmens daiktais ar ištekliais, per klaidą gauna ne jam skirtą turtą. Praturtėjimas gali būti įvertintas gauto turto verte, nevykdytų mokėjimų už naudojimąsi turtu apimtimi, sutaupymo suma neturint išlaidų ir kitaip. Be praturtėjimo fakto, kita teisiškai reikšminga sąlyga yra praturtėjimo nepagrįstumas. Ši kategorija aiškintina kaip toks turto gavimas (ar sutaupymas), kai nesumokama turto vertė ir (ar) neatsiskaitoma už jo naudojimą, už suteiktas paslaugas ar kitokią naudą, už kurią turi būti atlyginta. Šiuo aspektu turi būti nustatyta, ar buvo pagrindas atlyginti už gautą naudą. Neatlygintinis turto gavimas gali būti dėl to, kad tai nustato įstatymas, sandoris ar kitoks teisinis pagrindas. Neatlygintinumas reiškia, kad turtą ar naudą gaunantis asmuo neturi pareigos perduoti atlygio, nes jis turi teisę gauti turtą ar naudą, apskritai nemokėdamas atlyginimo, ar, pvz., dėl tos priežasties, jog jis jau yra perdavęs ekvivalentišką turtą ar suteikęs kitokią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-695/2020, 29 punktas).
Kadangi atsakovai nuo 2018-09-03 iki 2020-07-12, t.y. 23 mėnesius ir 9 dienas, naudojosi ieškovams turto paradavimo iš varžytinių akto pagrindu nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiuo laikotarpiu ieškovai neturėjo galimybės įgyvendinti jokių savo teisių į įgytą butą. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ginčo šalys būtų sudarę sutartis, kurių pagrindu atsakovams būtų suteikta teisė teisėtai ir pagrįstai naudotis nuo 2018-09-03 ieškovams nuosavybės teise priklausančiu butu nuomos, panaudos kitų sutarčių, įstatymo, teismo sprendimo pagrindu. Byloje esantis šalių elektroninis susirašinėjimas, tarp šalių vykęs 2018-2019 metais patvirtina, kad atsakovai, siekdami iš ieškovų įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siūlė ieškovams įvairius susitarimų variantus, kad šalys juos svarstė, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Šis susirašinėjimas nepatvirtina, kad juo atsakovams būtų suteikta teisė neatlygintinai naudotis butu, o, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu tarp šalių teisme vyko ginčai, leidžia sutikti su ieškovų argumentais, jog derybas atsakovai vykdė siekdami kuo ilgiau neatlaisvinti svetimo turto. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-287-433/2020, konstatuota, kad atsakovai, pasilikę gyventi bute po jo pardavimo iš varžytinių, butą valdo nesąžiningai, pažeisdami buto savininkų teises. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog už naudojimąsi ieškovams nuosavybės teise priklausančiu butu atsakovai ieškovams suteikė atlygį (sumokėjo pinigus, perdavė turtą, suteikė paslaugas ir kitaip atsiskaitė), todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovai neatsiskaitę su ieškovais už naudojimąsi butu nepagrįstai sutaupė, t.y. praturtėjo ta suma, kurią atsakovai būtų gavę, jeigu nuo 2018-09-03 būtų galėję disponuoti butu. Atsakovų argumentai, jog teisė naudotis butu jiems buvo suteikta tuo, kad ieškovai įsigydami butą neįgijo teisių naudotis po daugiabučiu namu esančiu žemės sklypu, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, taip pat nepagrįsti. Ieškovai iškeldinimo bylą atsakovams iškėlė 2018-10-18, pasibaigus pranešimuose nustatytam išsikėlimo terminui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovai kokiu nors būdu prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas konstatuoti, kad, ieškovams įsigijus iš varžytinių butą, atsakovai jo neatlaisvindami ir neišsikeldami iš buto iki 2020-07-12, be teisėto pagrindo, nesąžiningai naudojosi svetimu turtu neatlygintinai. Neatsiskaitę su ieškovais už naudojimąsi turtu praturtėjo ta suma, kurią jie ar kiti asmenys būtų sumokėję buto savininkams už naudojimąsi butu. Ieškinys atsakovams nagrinėjamoje byloje pareikštas 2020-04-14, taigi nepagrįstas praturtėjimas egzistavo ieškinio pateikimo teismui metu, todėl nėra pagrindo tam, kad šiuo ieškinio pareiškimu ieškovai siekė nepagrįsto praturtėjimo institutu pasinaudoti kaip priemonė, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.
Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų 23300 EUR sumą, kurią jų skaičiavimu atsakovai praturtėjo, nes tai suma, kurią atsakovai sutaupė per 23 mėnesius ir 9 dienas, nemokėdami nuomos mokesčio, kurio minimalus dydis 1000 EUR per mėnesį. Atsakovams neatlaisvinus buto iki 2020-07-12 ieškovai taip pat neturėjo galimybės nuomoti butą ir gauti pajamų iš kitų asmenų, taip pat neturėjo galimybės kitaip disponuoti butu. Nurodomą nuomos kainą ieškovai grindžia byloje esančiais nekilnojamojo turto nuomos skelbimais bei šalių elektroniniu susirašinėjimu. Atsakovai nesutikdami su ieškovų nurodomu nuomos mokesčio dydžiu teigia, kad tarp ginčo šalių nuomos mokesčio suma nebuvo suderinta, kad ieškovų pateiktuose skelbimuose nuomos kaina nurodoma pilnai įrengtų ir apstatytų butų. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jų argumentus, jog butų nuomos kaina (duomenys neskelbtini) rajone, Vilniuje, yra mažesnė nei nurodo ieškovai, todėl atsakovų argumentai, jog ieškovų nurodoma nuomos kaina yra per didelė atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovams su jiems priklausančiais daiktais išsikėlus iš buto, atsakovai neturi galimybės buto apstatyti baldais bei buitine technika, t.y. įrengti taip, kad jie atitiktų tuos parametrus, kurie nurodomi ieškovų pateiktuose skelbimuose. Kadangi atsakovai neįrodė, jog ieškovų nurodyta buto nuomos kaina yra mažesnė nei 1000 EUR per mėnesį, taip pat nepateikė įrodymų, jog yra atsiskaitę su ieškovais už naudojimąsi butu, sumokėdami ieškovams pinigines įmokas ar kitu būdu, yra pagrindas ieškovų ieškinį tenkinti visiškai (CK 242 straipsnio 1 dalis). Minėti nekilnojamojo turto registrų išrašai patvirtina, kad butas ieškovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį, todėl 23300 EUR suma ieškovams priteistina lygiomis dalimis (CK 4.73 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis).
Solidarioji Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį bei CK 6.279 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamu atveju, atsakovai butą neteisėtai naudojo bendrai: visi gyveno bute, juo bendrai naudojosi, tuo pačių teismo sprendimu buvo iškeldinti visi atsakovai, todėl yra pagrindas išvadai, kad visi atsakovai nepagrįstai praturtėjo bendrais visų atsakovų neteisėtais veiksmais, sukeldami bendrus padarinius. Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas sutikti su ieškovų argumentais, jog atsakovų prievolė atlyginti ieškovams be teisinio pagrindo nesąžiningai sutaupytą sumą, kuria atsakovai praturtėjo ieškovų sąskaita, yra solidari (CPK 3 straipsnio 6 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir iš atsakovų solidariai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Ieškovai už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 562 EUR, už suteiktą teisinę pagalbą (ieškinio, dubliko, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, susipažinimą su byla ir atstovo dalyvavimą teismo posėdyje) ieškovai patyrė 1435 EUR išlaidas, sumokėjo 152,32 EUR būtinąsias vykdymo išlaidas už 202-04-15 nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymą. Viso ieškovai patyrė 2149,32 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas ir iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovams priteisima po ½ dalį patirtos bylinėjimosi išlaidų sumos.
Bylos nagrinėjimo metu patirta 13,92 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma valstybei lygiomis dalimis turėtų būti priteista iš atsakovų, t.y. kiekvienas atsakovas valstybei turėtų sumokėti po 4,64 EUR. Šios išlaidos, priteistinos valstybei iš kiekvieno atsakovo yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 EUR), todėl iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 -270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be pagrindo sutaupytą 11650 EUR (vienuolikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (11650 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti solidariai iš atsakovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be pagrindo sutaupytą 11650 EUR (vienuolikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (11650 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1074,66 EUR (vieną tūkstantį septyniasdešimt keturis eurus ir 66 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1074,66 EUR (vieną tūkstantį septyniasdešimt keturis eurus ir 66 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.