Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – ten pat, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. 2024 m. gegužės 11 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje ir namo kieme, tyčia, rankų kumščiais, bet ne mažiau kaip šešis kartus, sudavė A. G. į įvairias kūno vietas, bei tyčia kojomis, bet ne mažiau kaip penkis kartus, spyrė A. G. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas muštinę žaizdą kairėje blauzdoje, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Šiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai ir parodė, kad nelabai gerai viskas gavosi, nesitikėjo to, nes tokių ketinimų iš anksto nebuvo. Gavosi viskas ekspromtu. Pirmiausia įvyko žodinis konfliktas ir viskas po to gavosi greitai. Jis prisipažįsta kaltu, sudavė gal du kartus iš rankos, bet iš kojos nespyrė. Jis užėjo pasisveikinti, apsižodžiavo ir po to taip įvyko. Įvykis buvo apie 18.00 val. Jis pirma paskambino, po to nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo 2024 m. gegužės 11 d. Atsidūrė ten taip, kad pirmiausia pasiskambino N. U., nes žinojo, kad ji draugauja su A. G., jie anksčiau buvo draugai. Buvo išgėręs ir norėjo pasikalbėti su A., įspėti dėl kai ko. Buvo namuose M. A., nuėjo į vidų, į jų kambarį, į N. kambarį. A. gulėjo su N., jis nuėjo pasisveikinti su A.. N. jam pasakė, kad yra namuose, su A. nekalbėjo prieš atvykimą. Jis negavau tokio atsakymo, kad negali atvažiuoti, bet buvo nekviestas. Jis norėjo pasikalbėti su A. kaip su draugu. Įvyko žodinis konfliktas ir jie susimušė. Buvo išgėręs nemažai, 0,5 l butelį degtinės su pažįstamu. Išgėrė po 0,5 litro butelį „ant galvos“. Girtumas netrukdė įvertinti veiksmų. Suduotų smūgių skaičiaus prisiminti netrukdo išgertas alkoholio kiekis. A. nelabai patiko, kad nekviestas atvyko. Žodinis konfliktas įvyko dėl to, kad jam nedavė rankos pasisveikinti, kažką pasakė ir po to jau įvyko konfliktas. Jam po konflikto pradėjo smūgiuoti, sudavė pirmas galimai kaltinamasis. Jam irgi buvo suduotas ne vienas smūgis. Kaltinamajam sunkiai sekasi paaiškinti. Kai jie susistumdė, trenkė kelis smūgius, kad nuo jo atšoktų. Jam buvo suduota apie 12 smūgių, tai matė jo mama, jis priekaištų kaip ir neturėjo. N. teigia, kad ji matė, kaip kaltinamasis sudavė smūgius. Dėl civilinio ieškinio sumos nelabai sutiktų. Teigia, kad telefonas buvo sugadintas, bet jis jo nelietė, nematė. Jis dėl savo veiksmų gailisi. Reikėjo kažkaip kitaip viską išspręsti. Alkoholio išgėrė trise 3 butelius degtinės po 0,7 litro talpos. Po įvykio viską gerai prisiminė. Gintis reikia kai užpuola. Taip išeina, kad kaltinamasis užpuolė. Su 2 000,00 Eur žala nesutinka, pripažįsta sudavęs tik du smūgius. Yra dirbantis, išlaikytinių neturi. Šiuo metu nedarbingas dėl nugaros problemų. Administracine tvarka baustas, anksčiau neteistas. Kieme stovėjo tralas. Ten įvyko puolimas iš A. pusės. Jis galėjo pabėgti, bet to negalvojo. Nežino, ar jis norėjo išstumti iš kiemo. Sutiko kieme A. M. ir savo mamą. N. U. mamos jis nematė. Jis nesudavė tiek smūgių, nes blaiviai mąstė, tiek negalėjo suduoti. Gal ir ne viską visiškai atsimena. Jis pripažįsta kaltę visiškai, pripažįsta, kad 6 kartus sudavė ir kojomis, alkoholis galėjo iškraipyti jo atmintį ir dėl to labai gailisi. Kiek teismas priteis žalos, tiek atlygins.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai, prokurorui, nukentėjusiajam ir jo atstovui sutikus, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

5. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad visą įvykusią situaciją mato blogai, nes iš kaltinamojo buvo grasinimai, kad nesirodytų (duomenys neskelbtini) miestelyje, namuose buvo užpuolęs. Po sumušimo nesigydė, bet buvo stresas, išsigandimas. Civilinį ieškinį pareiškė dėl smurto, dėl sužalojimo. Jie jau ilgą laiką nebuvo draugai, konfliktas gal įvyko todėl, kad draugavo su N.. Jo kaltinamasis neatsiprašė. Buvo sugadintas N. telefonas. Gydėsi namuose dvi savaites. Tada jis dirbo, turėjo individualią veiklą, bet tuo metu negalėjo dirbti. Negalėjo dirbti dėl veide esančio nubrozdinimo. Lūžių nebuvo, bet skaudėjo žandikaulį, krūtinę.

6. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gegužės 11 d., apie 15.30 val., grįžo kartu su drauge N. į jos tėvų namus (duomenys neskelbtini) ir tvarkė kiemo aplinką. Baigę dirbti parėjo į namus, ir nuėję į miegamojo kambarį atsigulė į lovą ir žiūrėjo televizorių. Jiems bežiūrint televizorių, apie 17.50 val., paskambino į jo mobilaus ryšio telefoną R., kuris jam atsiliepus pasakė, kad jis atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) miestelio centrą, nes reikia pasikalbėti. Jis pasakė, kad niekur nevažiuos, tuomet R. jį išvadino necenzūriniais žodžiais, pavadino jį „pyderu“ ir pasakė, jei dabar jis neatvažiuos su juo susitikti, tuomet jis pats atvažiuos pas jo draugę į namus. Tuomet jis jam pasakė, kad nevažiuotų į svetimus namus ir jis išjungė jų pokalbį. Po 5 min. išgirdo, kad prie kelio sustojo automobilis, tačiau nekreipė dėmesio ir toliau žiūrėjo televiziją. Nepraėjus minutei laiko, pro atrakintas namo duris, į miegamojo kambarį atėjo R. ir iš karto nieko nesakęs puolė ant jo ir pradėjo jį daužyti abiejų rankų kumščiais ir spardyti kojomis jam gulint lovoje į įvairias kūno vietas. Taip jam sukėlė fizinį skausmą ir padarė fizinę žalą. Jis gulėdamas lovoje gynėsi nuo jo smūgių. Nuo jo smūgių jam buvo sutrenkta apatinė lūpa, kuri ištino, taip pat į veidą buvo suduota ne mažiau penkių smūgių. Besigindamas jis atsistojo iš lovos, tuo metu į tarpą tarp jų atsistojo jo draugė, kuri jį gynė nuo R. smūgių. Po kiekvieno jo smūgio jausdavo fizinį skausmą. Paskui konfliktas persikėlė į kiemą, R. elgesys tapo agresyvesnis, į jo pasakymus nekreipė dėmesio ir toliau puolė jį mušti, tiek rankomis, tiek kojomis. Tuomet, kai visas konfliktas vyko lauke, galėjo matyti šalia gyvenantys kaimynai, nes tuo metu jie buvo lauke. Lauke bandė R. vėl jam smūgiuoti, tačiau nepataikė, nes jis turėjo daugiau erdvės apsiginti. Tuomet jis vėl grįžo į namo vidų, o draugė pasiliko lauke, R. išėjo iš kiemo, nuėjo į savo automobilį, kuris stovėjo gatvėje, jį vairavo jo mama, ir nuvažiavo į miestelio centro pusę. Tuomet draugė grįžo į namo vidų ir užrakino duris. Būnant jiems namuose, R. vėl grįžo į kiemą, tuo metu jo draugė išėjo į lauką ir liepė R. išeiti iš kiemo. Jam būnant namuose girdėjo, kaip R. šaukė jo vardą ir sakė, kad jis šiame miestelyje daugiau nesirodytų, kad jei pasirodys, tuomet prieš jį vėl smurtaus. R. grasino jam žodžiais. Po žodinio grasinimo R. vėl išvažiavo iš kiemo, tačiau jiems bebūnant kieme R. vėl atvažiavo pas juos. Tuomet draugė džiaustė lauke išplautą patalynę, kuri konflikto metu buvo iškruvinta. Kai miegamajame kambaryje vyko konfliktas, R. pagriebė jo draugės mobiliojo ryšio telefoną „REDMI 12C“, kuris buvo padėtas ant lovos ir trenkė į grindis, dėl ko mobiliojo ryšio telefono ekranas suskilo. Jo draugė N. buvo labai išsigandusi, jos visas kūnas virpėjo. Po konflikto ir muštynių jam pasidarė labai negera, pajuto silpnumą, svaigo galva, skaudėjo galvą ir visą kūną, tuomet jis paskambinęs į BPC pranešė apie įvykį ir laukė atvykstančių medikų ir policijos pareigūnų. Kol jie laukė atvykstančių medikų ir policijos, R. vėl atvažiavo pas juos į kiemą ir vėl pradėjo žodžiu konfliktuoti ir vadinti jį necenzūriniais žodžiais, taip pat grasino, kad vėl prieš jį fiziškai smurtaus, kadangi jis išsikvietė policiją ir medikus. Atvykę medikai jį apžiūrėjo kieme, į gydymo įstaigą nesivežė. Tik išvykus medikams, atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems papasakojo visą situaciją. Kiek jis suprato iš R. veiksmų, jis buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paskutinį kartą su R. bendravo per savo draugės gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini). Iki šio konflikto R. vis jam paskambindavo ir priekaištaudavo dėl nebūtų dalykų, bei grasindavo, kad prieš jį fiziškai smurtaus. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, konflikto metu iškruvintą patalynę išplovė jo draugė, taip pat ir kambaryje buvusias kruvinas grindis draugė išplovė. Šiuo metu apie įvykį daugiau nieko negali pasakyti, nes yra susijaudinęs (1 t., b. l. 12-14).

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. U. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji ir jos draugas A. G. buvo pas ją namuose, nes jis buvo atvažiavęs į svečius. 2024 m. gegužės 11 d., apie 18.30 val., joms būnant namuose ir žiūrint televizorių, į namus atėjo pažįstamas R. J., kuris nieko nesakęs puolė mušti jos draugą A. G. rankomis ir kojomis, ne mažiau kaip po 6-7 kartus į įvairias kūno vietas. Ji stojusi į tarpą mėgino apginti savo draugą A. G. nuo R. J. duodamų smūgių. Tuo metu, kai gynė draugą, jos atžvilgiu suduoti smūgiai nebuvo, fizinio skausmo ji nepatyrė. Pretenzijų neturi. Po suduotų smūgių, jos draugui A. G. buvo prakirsta apatinė lūpa. Paskui visas konfliktas persikėlė į kiemą. Kieme R. J. toliau jos draugą A. G. mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Matė, kad R. J. buvo atvažiavusi pasiimti jo mama ir jis nuėjo atsisėsti į automobilį ir jie išvažiavo. Tuomet ji parėjo į kambarį, pamatė, kad yra iškruvinta patalynė ir grindys. Grindis išvalė, o patalynę išskalbė, kad neįsigertų kraujas ir neliktų dėmių. Kai konfliktas vyko namuose, miegamajame kambaryje, R. J. vienoje rankoje laikė savo mobilaus ryšio telefoną, o kitoje buvo paėmęs jos, savo telefoną įsidėjo į kišenę, o jos telefoną trenkė į grindis. Pasiėmusi savo telefoną „REDMI 12C“ nuo grindų, pamatė, kad jo pagrindinis ekrano stiklas yra sudaužytas, bet telefonas veikia. Ar telefono „REDMI 12C“ draudimas dar galioja, nežino. Telefonas yra pirktas iš „Bitė Lietuva“ salono už grynuosius pinigus. Kokia jai šiuo metu yra padaryta tiksli turtinė žala, nežino. R. J. dėl sudaužyto jai priklausančio mobilaus ryšio telefono „REDMI 12C“ ji turi pretenzijų, jeigu jis neatlygins jai padarytos turtinės žalos, vėliau kreipsis su pareiškimu. Dėl iškruvintos patalynės pretenzijų neturi. Dėl šio incidento ji patyrė išgąstį, todėl ne viską gerai atsimena (1 t., b. l. 89-91). Papildo, kad įvykio metu sugadinto telefono „Redmi-12C“ ekranas kainavo 70,00 Eur, todėl šiai sumai ir reiškia civilinį ieškinį, nes turtinė žala jai nėra atlyginta. Prideda pinigų priėmimo kvitą, bei sąskaitą faktūrą. Ji bendrai sumokėjo už ekraną ir už jo taisymo darbus 70,00 Eur (1 t., b. l. 96-98).

8. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. U. parodė, kad 2024 m. gegužės 11 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo savo namuose. Namuose buvo brolienė V. G., su kuria gėrė kavą. Taip pat namuose kitame kambaryje buvo jos dukra N. U. su draugu A. G., kurie miegojo. Geriant kavą atėjo R. J., kuris paklausė, kur yra jos dukra su A. G., o ji nieko neįtardama pasakė, kad kambaryje. R. J. buvo neblaivus, akys pabalusios. R. J. iškarto nuėjo į tą kambarį, kur buvo jos dukra su A. G.. Minutės bėgyje išgirdo triukšmą ir bildesį, dukros šaukimą padėti. Ji iškarto nubėgo į dukros kambarį ir pamatė, kad R. J. lovoje užgulęs A. G.. Matė, kaip R. J. du kartus kumščiu sudavė į krūtinę A. G., o ji tuo metu su dukra N. puolė atitraukti R. J., kad nustotų mušti. A. gulėjo lovoje ir bandė ištrūkti iš po R. J., nes buvo užgulęs visu kūnu. R. J. buvo užgulęs lovoje A. ir ji nematė, kad A. būtų sudavęs R. J. į veido sritį. Atitraukus R. J. pamatė, kad jam iš lūpos ar tai iš dantenų bėgo kraujas, ar jis pats užsigavo, ji nematė, tačiau A. suduoti negalėjo, nes jis gynėsi ir bandė ištrūkti iš po R. J. viso kūno užgulimo. Matė, kad buvo kruvina patalynė, kurią iškruvino R. J.. A. G. nepastebėjo, kad bėgtų kraujas. Ji R. J. išprašė išeiti iš jos namų į lauką ir ji jį išvijo. R. stovėjo ant laiptų ir niekur nėjo iš jos kiemo, šūkavo toliau, spjaudėsi kraujais. Prie jos namų vartų matė stovėjo automobilis, kuriame buvo R. J. mama ir laukė R., kaip suprato. Automobilis buvo paties R. J.. Ji šaukė R. J. mamą, kad ateitų pasiimti savo sūnų, tačiau ji į tai nereagavo. R. J. ant laiptų šūkaudamas stovėjo gal apie 10 minučių jos kieme. Tada išėjo į lauką A. su jos dukra N., nes žadėjo kažkur važiuoti ir R. vėl puolė A. G., tačiau ji puolė tarp jų ir nespėjo suduoti. R. ją stipriai nustūmė į sieną ir ji užsigavo dešinę ranką, tačiau pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Tuomet puolė skirti brolienė V. G., neleido R. suduoti A., jį šnekino, kad baigtų muštynes. Tada A. ėjo link savo automobilio, o iš paskos vėl puolė R. ir rankomis sugriebė A. ir jį vertė ant automobilio tralo, abu nuvirto. R. buvo sugriebęs A. už kaklo ir kaip suprato, jį smaugė. A. šaukė, kad paleistų, ką darai. A. balsas buvo prikimęs nuo smaugimo, kaip ji suprato. Ant A. kaklo smaugimo žymių nematė. Tada ji su broliene ir dukra puolė atskirti R. nuo A., šiaip ne taip atskyrė. Pamatė, kad A. ant kūno buvo raudonos žymės, ant rankų, nugaros, pilvo, kaip nubrozdinimai, matė kairio kelio nubrozdinimą. R. J. taip pat matė, kad buvo nubrozdintas kūnas, nes pats vartėsi ant metalinio tralo, kuriuo veža automobilius. R. susidraskė prie jų visų savo megztinį, šaukdamas, kad „jų nebijo, padarys jiems tvarką, taip čia jiems nesibaigs“. Buvo dar visokių necenzūrinių žodžių, kurių neminės. R. J., mušdamas A. G., nesakė, už ką mušė. Dabar, kaip supranta, tikriausiai aiškinosi asmeninius santykius. Ji R. nušnekino ir nuvedė į jo automobilį, kur laukė jo mama ir jie išvažiavo. Ji buvo sakiusi kviesti policiją, tačiau niekas nekvietė ar tai nematė reikalo. Ji tada išvyko su broliene ir, kiek jai žinoma, R. vėl grįžo į jos namus antrą kartą. Vėl sukėlė muštynes, tačiau tuo metu ji nebuvo ir nieko nematė. Kas iškvietė policiją, ji nežino, ar pats A., ar jos dukra. Po įvykio sužinojo, kad muštynių metu buvo sugadintas dukros N. telefonas, įskeltas pagrindinis stiklas, telefonas veikiantis. Po įvykio R. nebuvo atėjęs atsiprašyti nei jos, nei jos dukros, nei A.. Su R. J. niekada nėra buvę jokių konfliktų, bei su jos dukra, o kas yra tarp jų su A., ji negali pasakyti. Jos nuomone, R. J., kai puolė A. lovoje, pats virsdamas prasiskėlė lūpą ar dantenas į lovos medinį smailų kampą. Anksčiau R. ir A. buvo geri draugai, o dabar ko nepasidalina, neaišku (1 t., b. l. 124-127).

9. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. G. parodė, kad 2024 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepasakys, po pietų, tikslaus laiko nenurodys, nes nepamena, pravažiuojant pro šalį sustojo prie R. U., kuri pjovė žolę, pasikalbėti (duomenys neskelbtini). Joms bekalbant atvažiavo automobilis „BMW“, valstybinių numerių nežino, juodos spalvos, ir sustojo prie R. namų ant pagrindinio kelio. Iš automobilio išlipo R. J. ir atėjo į kiemą prie jų. R. J. paklausė R. U. ,,kur jie“. R. U. pasakė, kad kambaryje miega. Jai pasirodė, kad R. J. buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo. Kieme bebūnant R. J. nuėjo į R. U. kambarį, kur buvo jos dukra N. U. ir jos draugas A. G.. Minučių bėgyje išgirdo N. klyksmą šaukiant: ,,ką tu darai“. R. U. iš karto nubėgo pas vaikus į kambarį, o ji liko kieme. Kas vyko kambario viduje, ji nieko nematė, tik buvo didelis triukšmas. R. R. J. išstūmė iš kambario į lauką, prispaudė prie sienos. R. bandė laikyti R. J., tačiau jai nepavyko, ją nubloškė. Tuoj pat išėjo A. G. ir N. U.. Tada ji priėjo prie R. J. ir suėmė jam už rankų ir pasakė: „ką tu darai, kodėl taip elgiesi?“ Jis į ją žiūrėjo stiklinėm akim ir jos atsiprašė. Tuo metu už jos buvo A. su N. ir išsprūdus R. iš jos rankų vieną kartą kumščiu trenkė A. į veidą, kur tiksliai pataikė nežino. Pastebėjo, kad A. G. išėjus iš kambario ant kaklo ir skruosto, kurio – nepasakys, buvo raudonos žymės, matėsi sumušimai. Ant kiemo stovėjo automobilio tralas. R. visu savo svoriu pasiguldė ant tralo A. ir abu grūmėsi. Ar vienas kitam pataikė, negali pasakyti. Bandė juos išskirti kartu su R. ir N. U.. Šiaip ne taip atskyrė nuo A., kad jis galėtų atsistoti. Ji pasakė, kad N. vestųsi A. į kambarį ir užsirakintų. Ant kelio stovėjo ir laukė R. J. mama V., pavardės nežino. E. R. J. susidraskė marškinėlius. Bandė dar grįžti, tačiau jam niekas neleido. Dėl kokios priežasties įvyko konfliktas tarp R. J. ir A. G., ji nežino. A. G. pastoviai gynėsi nuo R. J.. A. buvo ramus ir blaivus. Visą konfliktą sukėlė R. J., atėjęs į svetimus namus ir primušė A. G.. Ji tik skyrė minėtus abu asmenis, papuolė tuo metu visai atsitiktinai. Iš kambario R. J. parėjo kruvina burna, matėsi ištinusi viršutinė lūpa. Kokiu būdu susižalojo lūpą, ji nežino, nes nematė. R. pats nieko nesakė, iš kur jam sužalota lūpa. Ji daugiau ant A. G. sužalojimų nepastebėjo, nes nuėjo į kambarį, o ji išvyko namo. Kas iškvietė policiją, nežino, tačiau muštynių metu niekas jos nekvietė. Dėl šio įvykio nenukentėjo (1 t., b. l. 130-133).

10. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad 2024 m. gegužės 11 d., nuo 20.00 val., dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja E. N.. Gautas budėjo pranešimas pradėjus tarnybą, kad 2024 m. gegužės 11 d., apie 19.32 val., (duomenys neskelbtini) maždaug prieš pusvalandį pas pranešėją atvažiavo senas pažįstamas, sukėlė konfliktą, sumušė pranešėją. Sužalojo koją, kraujuoja. Nuvykus nurodytu adresu, namo kieme pasitiko pranešėjas, kaip jam dabar žinoma, A. G., ir paaiškino, kad tą patį vakarą atėjo pažįstamas to paties kaimo gyventojas, kaip vėliau paaiškėjo – R. J., užėjęs į draugės namus, pas kurią svečiavosi, miegamojo kambaryje draugės akivaizdoje jį sumušė. Priežasčių nenurodė. Pranešėjas dėl sukelto fizinio skausmo nebuvo apsisprendęs dėl pareiškimo rašymo, teigė, kad atvyks rašyti kitą dieną. Atliekant įvykio pirminius veiksmus, apžiūrint įvykio vietą ir ją fotografuojant kieme buvo rastas įvykio galimas kaltininkas R. J., kurio pranešėjas iš pradžių nenurodė, kas jį mušė, tačiau vėliau pranešėjas nurodė, kad R. J. jį sumušė. R. J. neneigė, kad buvo atėjęs į namus, tačiau neigė pirmas pradėjęs konfliktą. Toliau bendraujant su pranešėju nusprendė rašyti pareiškimą, nes baiminosi, kad vėl bus sumuštas. R. J. buvo nustatytas girtumas, buvo neblaivus, pranešėjas blaivus. Kolegė pradėjo ikiteisminį tyrimą, iš įvykio vietos niekas paimta nebuvo. Pranešėjas nenurodė, kas matė įvykį, tik nurodė, kad buvo jo draugė. Ant R. J. ar buvo sužalojimų, negali pasakyti, nes nepamena, o ant pranešėjo atliekant asmens apžiūrą veido srityje buvo patinusi apatinė lūpa, apžiūrint krutinę ir nugarą sužalojimų buvo nematyti, ant kairės kojos blauzdos ir dešinės kojos kelio buvo nubrozdinimai (1 t., b. l. 136-139).

11. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad 2024 m., galėjo būti vasaros pradžia, bet dėl praėjusio laiko tarpo jis tikrai tikslios datos nepamena, tad gali ir klysti, apie 17.00 val., jis atėjo į (duomenys neskelbtini), aplankyti savo sūnaus, kurį turi kartu su R. U.. Jis sėdėjo kieme ant sūpynių. Kieme buvo R. ir V. G., kuri yra R. giminaitė, jos sėdėjo kalbėjosi, kas buvo kambaryje, jis nematė. Į namo vidų jis užėjęs nebuvo. Po kurio laiko kambaryje išgirdo triukšmą, lyg kažkas šūkavo ir neilgai trukus iš namų išėjo R. J., jam pažįstamas tik iš matymo. Jis nelabai į jį kreipė dėmesio, tad negali pasakyti, kaip jis atrodė. Paskui R. išėjo ir A. G., kuris yra jo pažįstamas, žino, kad jis draugauja su R. dukra N.. Matė tik, kad tarp A. ir R. įvyko kažkoks susistumdymas, tačiau jokių konkrečių smūgių jis nematė, matė, kad R. su V. juos išskyrė. Jis nesistengė stebėti šio konflikto ir visiškai nenorėjo į jį kištis, kadangi šalia jo buvo vaikas, tad jis pasistengė jo dėmesį nuo konfliktuojančių vyrų nukreipti, sūnus, kuriam yra 6 metai, nieko nematė bei nesuprato, tad jis tikrai neišsigando. Vyrus išskyrus R. išvažiavo, o A. nuėjo atgal į kambarį. Jis su vaiku išėjo pas savo tėvus. Kadangi pas R. ateina tik aplankyti sūnaus, kas vyksta jos šeimoje, jis nežino, ji jam nieko nepasakoja, tad kaip toliau vyko konfliktas, jei jis vyko, jis nesidomėjo ir jam niekas nieko nepasakojo (1 t., b. l. 152-155).

12. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. J. parodė, kad jai teisės ir pareigos yra išaiškintos, žino, kad šiame tyrime jos sūnus R. J. yra įtariamasis, todėl ji atsisako duoti bet kokius parodymus. Jei reikės, duos parodymus teisme (1 t., b. l. 147-148).

13. 2024 m. gegužės 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei foto lentelėje užfiksuota, kad buvo atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietoje apžiūrėtas gyvenamais namas ir jo patalpos. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 12-26).

14. 2024 m. gegužės 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 11 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), pas draugę N. U., gim. (duomenys neskelbtini), atėjo į namus pažįstamas R.. Tuo metu jis su drauge gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Užėjęs į miegamojo kambarį R. iš karto nieko nesakęs puolė ant jo ir pradėjo jį daužyti abiejų rankų kumščiais ir spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Taip jam sukėlė fizinį skausmą ir padarė fizinę žalą. Rankų kumščiais buvo suduota nemažiau šešis kartus ir kojomis spyrė nemažiau penkis kartus. Prašo, kad minėtas asmuo R. būtų nubaustas įstatytų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 12-13).

15. 2024 m. gegužės 13 d. asmens apžiūros protokole bei foto lentelėje užfiksuota, kad atlikus nukentėjusiojo A. G. asmens apžiūrą, matyti ant veido patinusi apatinė lūpa, apžiūrint krūtinę ir nugarą sužalojimų nematyti, ant kairės blauzdos ir dešinio kelio yra nubrozdinimai. Asmens apžiūra atlikta 2024 m. gegužės 12 d. (1 t., b. l. 33-41).

16. 2024 m. birželio 21 d. gautoje specialisto išvadoje Nr. G 1104/2024 (02) nurodyta, kad A. G. konstatuota muštinė žaizda blauzdoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu paveikus kairę blauzdą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gegužės 11 d., ir būdu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 74-75).

17. 2024 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta gauta iš Bendrojo pagalbos centro skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, kurios rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką bei užfiksuoti pranešėjo pranešimas iš telefono numerio „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio pradžia – 2024 m. gegužės 11 d., 19 val. 27 min. Pokalbio trukmė 2 minutės ir 7 sekundės. Pokalbio įraše užfiksuotas pranešimas apie įvykį, kad nori išsikviesti policiją, nes atvažiavo į namus ir užpuolė, pradėjo kumščiais daužyti kažkoks pažįstamas. Pranešantis apie įvykį teigė, jog gynėsi, nesimušė. Sužalojo koją, galvą sutrenkė, viskas vyko prieš pusę valandos. Kraujuoja iš kojos, medikai reikalingi (1 t., b. l. 81-83).

18. 2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, kurio trukmė 19 min. 27 s. Vaizdo įraše užfiksuota pranešančio apie įvykį – A. G., parodymai policijos pareigūnams, kaip viskas įvyko įvykio metu. A. G. teigė, jog gynėsi nuo R. J., o R. J. pareigūnų paklausęs ,,o kaip gali įrodyti, ar jis gynėsi, ar aš gyniausi?“. A. G. sako, kad R. J. nemušęs (1 t., b. l. 84-86).

19. 2024 m. gegužės 13 d. daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Redmi 12C“. Mobilaus ryšio telefono „Redmi 12C“ ekranas yra be apsauginio stiklo. Telefono ekranas yra suskilęs. Apžiūrint telefoną ant jo korpuso ir ekrano matomi įvairūs smuklūs pabraižymai. Daugiau ant telefono apgadinimų nematyti (1 t., b. l. 45-51).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

20. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

21. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymus, kaltinamojo prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog R. J. 2024 m. gegužės 11 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje ir namo kieme, tyčia, rankų kumščiais, bet ne mažiau kaip šešis kartus, sudavė A. G. į įvairias kūno vietas, bei tyčia kojomis, bet ne mažiau kaip penkis kartus, spyrė A. G. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas muštinę žaizdą kairėje blauzdoje, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši R. J. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir susijusių klausimų

22. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

23. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

25. Kita vertus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

26. Teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019).

27. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (ši lengvinanti aplinkybė nustatoma, kadangi nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės, tačiau teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę, prižadėjo atlyginti tokią žalą, kokia bus priteista, kaltinamajam pripažinus kaltę byloje buvo pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

28. Nagrinėjamu atveju R. J. padarė nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai. R. J. yra jauno amžiaus, nevedęs, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 15-16), administracine tvarka nusikalstamos veikos padarymo metu baustas vieną kartą, šiuo metu baustumas išnykęs (2 t., b. l. 19-20), dirbantis (2 t., b. l. 17-18), turi sveikatos problemų (2 t., b. l. 65-66). Kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

29. Teisiamojo posėdžio metu gautas prašymas atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat gautas laiduotojos V. S. (kaltinamojo motinos) prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 99-100). V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo prašymą perduoti sūnų pagal laidavimą. Nuo pat vaikystės augina, patarė ir dabar patars kokius draugus turėti, ji sūnui yra autoritetas. Dirba (duomenys neskelbtini), nėra teista, yra bausta už ne vietoje pastatytą automobilį, ką patvirtina ir teismui pateikti dokumentai. V. S. dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 103), yra neteista ir gali būti laikoma verta teismo pasitikėjimo.

30. Esant anksčiau aptartoms šioms aplinkybėms ir visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, R. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. S. laidavimą. Laidavimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, skiriamas be užstato, minimaliam terminui.

31. Teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skirti papildomų poveikio priemonių kaltinamajam nėra būtina, atsižvelgiant į tai, jog anksčiau niekada nėra teistas, nurodė, kad atlygins teismo priteistą žalą, o pats baudžiamasis procesas galėjo padaryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl civilinių ieškinių

32. Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.246 straipsnyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

34. Nagrinėjamoje byloje civilinė ieškovė N. U. pateikė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 70,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, susidariusio dėl mobiliojo telefono „Redmi 12C“ ekrano sutaisymo (1 t., b. l. 99-104). Iš pateiktos 2024 m. liepos 22 d. sąskaitos faktūros bei pinigų priėmimo kvito matyti, kad minėto telefono „Redmi 12C“ ekrano remontas N. U. kainavo 70,00 Eur (1 t., b. l. 100-101). 2024 m. gegužės 13 d daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad mobiliojo telefono „Redmi 12C“ ekranas buvo suskilęs (1 t., b. l. 45-51). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys įrodytas pateiktais įrodymais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, protingo dydžio, kaltinamasis prieštaravimų ieškinio tenkinimui neišreiškė, civilinės ieškovės N. U. ieškinys tenkintinas.

35. Nukentėjusysis A. G. nagrinėjamoje byloje taip pat pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 81-82), kurį patikslino (2 t., b. l. 95-96), prašo priteisti iš kaltinamojo R. J. civilinio ieškovo A. G. naudai 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5,00 procentus palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo spontaniški, buvo gerai apgalvoti, tai yra veiksmai buvo atlikti iš išsisenėjusių nuoskaudų. Kaltinamojo veiksmais padarytas tyčinis, smurtinis nusikaltimas, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra vertintini kaip nežymūs ir tik nukentėjusiojo sugebėjimas ištrūkti bei kitų asmenų pagalba galimai įtakojo tokio pobūdžio pasekmes, kadangi kaltinamasis yra žymiai stambesnio kūno sudėjimo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ypač agresyviai nusiteikęs. Atsižvelgiant į įtariamojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir tikslą, taip pat ir įtariamojo ilgalaikio elgesio pasekmes, savanaudiškas įtariamojo paskatas, pastovų nukentėjusiojo persekiojimą, provokavimą, nukentėjusysis ilgą laiko tarpą gyveno pastovioje įtampos būsenoje, su nepilnavertiškumo pojūčiu, net ir būdamas (duomenys neskelbtini) miestelyje nuolat turėjo žvalgytis, ar jis nepersekiojamas, taip pat buvo užpultas savo draugės ir kitų artimųjų bei artimųjų kaimynų akivaizdoje, todėl neturtinės žalos dydis turėtų būti priteistinas teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose rekomenduotinam dydžio vidurkiui – tai yra 2 000,00 Eur.

36. Pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

37. Pagal teismų praktiką, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., kasacinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2024 ir joje nurodytą praktiką).

38. Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių, kad A. G. dėl R. J. padaryto nusikaltimo patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, jam padaryta muštinė žaizda blauzdoje (1 t., b. l. 74-75), buvo užfiksuota patinusi apatinė lūpa (1 t., b. l. 33-41), prieš nukentėjusįjį smurtinis nusikaltimas buvo padarytas jo draugės namuose, smūgiuojant ir spiriant ne vieną kartą Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Kita vertus, nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad patirti sužalojimai turės ilgalaikių pasekmių, kad jis vis dar jaučia skausmą bei yra reikalingas gydymas. Jis taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų jam atsirado psichologinių problemų, dėl kurių reikėjo ar reikės kreiptis į specialistus, vartoti medikamentus. Be kita ko, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į kokio dydžio turtinę žalą nukentėjusysis patyrė nagrinėjamoje byloje – tačiau šiuo atveju nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad patyrė turinę žalą. Vertinant neturtinės žalos dydį svarbu ir tai, kad kaltinamasis R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas tyčia, jis savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atlygins tokią žalą, kokią priteis teismas.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat privalo atsižvelgti ir į susiformavusią teismų praktiką. Įvertinus teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, matyti, kad dažnai jie svyruoja nuo 100,00 Eur iki 1 200,00 Eur (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2014, 2K-347-976/2018, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000,00 Eur ir didesnės sumos priteisiamos dažniausiai tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023).

40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į aptartą teismų praktiką, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, vertintina, kad 2 000,00 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas, nukentėjusiajam iš R. J. priteistinas 1 500,00 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą (veika padaryta nukentėjusiojo draugės gyvenamojoje vietoje, nukentėjusiajam suduodant ne mažiau kaip šešis kartus rankų kumščiais ir ne mažiau kaip penkis kartus spiriant kojomis), jų intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat R. J. kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

41. Šioje situacijoje teismas atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023).

42. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų tenkintinas, tačiau, teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką procesines palūkanas yra pagrindas priteisti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (o ne nuo ieškinio pateikimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apmokėtas 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2024 m. gruodžio 16 d. sąskaita – faktūra Nr. 0256 bei pinigų priėmimo kvitas (2 t., b. l. 97-98), todėl reikalavimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkintinas visiškai.

43. R. J. 2024 m. gegužės 12 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 6-7) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

44. Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 11 d. 20 val. 38 min. (1 t., b. l. 172-175) iki 2024 m. gegužės 12 d. 12 val. 00 min. (1 t., b. l. 176-178).

45. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: prie bylos antro tomo prisegti du vokai su BPC garso įrašu bei kūno kameros įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini prie bylos medžiagos; 2024 m. gegužės 13 d. pakvitavimu N. U. grąžintas mobilusis telefonas „Redmi 12C“ (1 t., b. l. 52-53), nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas neribotai N. U. nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

R. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoja paskiriant V. S., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės N. U. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinės ieškovės N. U., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 0 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinio ieškovo A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 0 ct) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 500,00 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: prie bylos antro tomo prisegtus du vokus su BPC garso įrašu bei kūno kameros įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti prie bylos medžiagos; 2024 m. gegužės 13 d. pakvitavimu N. U. grąžintą mobilųjį telefoną „Redmi 12C“, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti neribotai N. U. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.