Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1269-924/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-17
Bylos Nr.
e2A-1269-924/2019
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00866-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Suinteresuotas asmuo
A. S., D. S., R. Č., Valstybės įmonei Turto bankui
Pareiškėjas
R. N., J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1269-924/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00866-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-546-418/2019 pagal pareiškėjų R. N. ir J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., D. S., R. Č. ir Valstybės įmonei Turto bankui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo bei pagal suinteresuoto asmens A. S. pareiškusios savarankiškus reikalavimus pareiškimą pareiškėjoms R. N., J. S., suinteresuotiems asmenims D. S., R. Č. ir Valstybės įmonei Turto bankui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: R. N. po savo senelio J. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdyti; J. S. po tėvo A. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą – ½ dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. S., kuris yra pareiškėjos R. N. senelis, o (duomenys neskelbtini) mirė A. S., kuris yra pareiškėjos J. S. tėvas. Pareiškėjos R. N. ir J. S. yra pusseserės. J. S. ir A. S. gyveno (duomenys neskelbtini), jie kartu lygiomis dalimis valdė gyvenamą namą su veranda, viralinę su rūsiu, kluoną, garažą, du tvartus. J. S. ½ dalį namų valdą įgijo 1978 m. rugpjūčio 17 d. notarine sutartimi Nr. 2770, o A. S. ½ dalį namų valdą įgijo statybos būdu. Pareiškėjos po senelio ir tėvo mirties per šešis mėnesius dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Tiek po J. S. mirties, tiek A. S. mirties pareiškėjos lygiomis dalimis, pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką, naudojosi gyvenamuoju namu ir visais priklausiniais, toliau rūpinosi, prižiūrėjo, valdė, mokėjo žemės mokesčius, mokesčius už teikiamas paslaugas, rūpinosi turto išsaugojimu, jį remontavo, saugojo. Pareiškėjos 2018 m. spalį kreipėsi į Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biurą, tačiau notarė patvirtino, kad yra praleistas terminas palikimui priimti, taip pat patvirtino, kad po palikėjų mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Mirus seneliui ir tėvui pareiškėjos negali pilnai realizuoti savo nuosavybės teisių į šį gyvenamąjį namą su priklausiniais, užbaigti namų valdos žemės sklypo įregistravimo formalumų, kadangi turtas neįregistruotas mirusiųjų vardu, palikimas nepriimtas.

2. Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė savarankiškus reikalavimus ir patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., po senelio J. S. mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), valdyti. Nurodė, kad ji dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau gyveno senelio J. S. „A“ gyvenamojo namo dalyje su motina B. T. (S.). Po senelio mirties pradėjo dalį namo su priklausiniais prižiūrėti ir tvarkyti. Nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. liepos 14 d. mokėsi (duomenys neskelbtini), pas motiną namo į (duomenys neskelbtini) kaimą parvažiuodavo per išeigines bei švenčių dienomis, gyveno atostogų metu. Namuose nakvojo, tvarkė kambarius, padėjo sodinti ir prižiūrėti daržoves, karves, kiaules, dirbo kitus ūkio darbus. Namų ūkio produktų pasiimdavo savaitei į (duomenys neskelbtini). Taip dirbdamos turėjo mėsos, pieno produktų, daržovių ir tai buvo reali paspirtis išsimaitinti. Mokslo eigoje (duomenys neskelbtini) buitiniame kombinate atliko praktiką nuo 1997 m. sausio vidurio iki tų pačių metų liepos mėnesio, o nuo 1987 m. liepos 21 d. iki 1987 m. rugsėjo 10 d. dirbo kombinate siuvėja. Praktikos metu ir dirbdama gyveno šiuose namuose. Jos veiksmų pobūdis buvo aktyvūs veiksmai, t. y. tvarkė turtą, juo naudojosi. Praėjus vieneriems metams ir keturiems mėnesiams po J. S. mirties, 1987 m. rugsėjo mėn., išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), nes tų metų (duomenys neskelbtini) ištekėjo už baltarusio. Sutiko, kad J. S. priėmė savo palikimo dalį faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti po savo tėvo A. S. mirties, tačiau jos sesuo R. N. po senelio mirties palikimo nepriėmė, kadangi ji per įstatymo nustatytą šešių mėnesių tokių veiksmų neatliko, į seneliui priklausančius namus grįžo gyventi tik praėjus daugiau nei metams po senelio mirties, kai ji ištekėjo ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), t. y. 1987 metų rudenį.

3. Pareiškėjos R. N. ir J. S. su suinteresuoto asmens A. S. pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad suinteresuoto asmens veiksmuose niekada nebuvo išreikšta akivaizdi valia priimti po senelio J. S. mirties atsiradusį palikimą. Ji nuo 1987 metų rugsėjo mėnesio išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), nes ištekėjo už baltarusio. Po senelio mirties ji atvykdavo epizodiškai pasisvečiuoti pas mamą, nes mokėsi (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo gyvena atskirai, kitoje šalyje lig šiol, nekilnojamojo turto po senelio mirties neperėmė. Jos nurodyti veiksmai nesudaro pagrindo spręsti, jog ji po senelio mirties priėmė palikimą.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimuose prašė pareiškėjų ir suinteresuoto asmens pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog pareiškėjos R. N. ir J. S. bei A. S. po palikėjų J. S. ir A. S. mirties priėmė jų palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašymų patenkinimui.

5. Suinteresuotas asmuo R. Č. nurodė, kad sutinka su pareiškėjos R. N. pareiškimu, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog R. N. po savo senelio J. S. mirties faktiniu valdymu priėmė visą palikimą. Ji gyvena, rūpinasi, remontuoja, moka visus mokesčius, valdo šį turtą kaip savo. Suinteresuotas asmuo su suinteresuoto asmens reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nuo 1987 metų gyvena Baltarusijoje, niekada neišreiškė savo valios po senelio mirties, aktyviai dalyvauti jo vardu likusio turto valdyme. Po senelio mirties visą senelio turtą pagal faktą priėmė valdyti R. N.. R. N. ten visą laiką gyveno ir gyvena, yra deklaruota jos gyvenama vieta, turtu rūpinasi, remontuoja, moka visus mokesčius, valdo šį turtą kaip savo turtą. Tvarko visus dokumentus su šiuo turtu, rūpinasi namų valdos žemės sklypo dokumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjų R. N. ir J. S. pareiškimą tenkino; paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. N. po senelio J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. po tėvo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; atmetė suinteresuoto asmens A. S. savarankišką reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; priteisė pareiškėjai R. N. iš suinteresuoto asmens A. S. 187,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš pareiškėjos R. N., pareiškėjos J. S. ir suinteresuoto asmens A. S. po 15,26 Eur iš kiekvienos išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7. Teismo vertinimu suinteresuoto asmens A. S. veiksmus po senelio J. S. mirties negalima vertinti kaip aktyvius priimant palikimą. Suinteresuotas asmuo parvykdavo į šiuos namus savaitgaliais, atostogų metu, padėdavo mamai namų ruošos, lauko, ūkio, darbuose, tačiau šie jos veiksmai nelaikyti faktiniu turto valdymu, nes ji buvo visiškai išlaikoma savo motinos. Namų ruošos darbai, tokie kaip kambarių tvarkymas ar šlavimas, priešingai nei teigia suinteresuoto asmens atstovas, šiuo atveju negali būti vertinami kaip aktyvūs suinteresuoto asmens veiksmai priimant ar siekis priimti palikimą. Tokie suinteresuoto asmens veiksmai pagal suformuotą teismų praktiką gali būti vertinami tik kaip tęstinis, dar kurį laiką jos naudojimasis seneliui priklausančia nuosavybe.

8. Teismas pažymėjo, kad pats suinteresuotas asmuo pripažįsta, jog nuo 1987-1988 metų šiuo turtu rūpinosi jos sesuo, t. y. pareiškėja R. N.. Jos valdymas ir disponavimas šiuo turtu tęsiasi daugiau nei trisdešimt metų, o tiek pat laiko suinteresuotas asmuo šiuo turtu nesirūpino. Jokie įrodymai, kad suinteresuotas asmuo kokiu nors kitu būdu, išskyrus padėjimą motinai namų ruošos ar ūkio darbuose, rūpinosi šiuo turtu teismui nepateikti nei po senelio mirties, nei kitu laikotarpiu. Parvykimas į namus, kur suinteresuotas asmuo gyveno ir iki senelio mirties pas motiną, nesant kitų įrodymų, nėra ir negali būti pripažinti aktyviais veiksmais palikimo priėmimo faktinio valdymo kontekste.

9. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens argumentai, jog pareiškėja R. N. nepriėmė palikimo po senelio mirties patvirtina rašytiniai įrodymai apie deklaruotą gyvenamąją vietą, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų priimant palikimą po senelio mirties. Tai, kad ji gyvenamąją vietą deklaravo šiuose namuose tik (duomenys neskelbtini) nepaneigia pareiškėjos siekio priimti palikimą ir paties palikimo priėmimo fakto. Net jeigu vertinant, jog visa pareiškėjos R. N. šeima galutiniai persikėlė į seneliui priklausančius namus gyventi 1987-1988 metais, tai rodo, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą, t. y. keitė šeimos gyvenamąją vietą, tokiu būdu turėjo tikslą perimti seneliui priklausiusią nuosavybę ir ja naudotis ateityje. Suinteresuoto asmens argumentai, kad pirmą kartą jos sesuo galėjo atvažiuoti į šiuos namus maždaug po aštuonių mėnesių po senelio mirties, neparemti jokiais objektyviais ir leistinais įrodymais.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėja R. N. po senelio J. S. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą. Teismas pažymėjo, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos R. N. vardu dar 2000 m. vasario 23 d. yra parengta (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybės į jos senelio tėvų J. S. ir O. S. nuosavybės teise valdytą 1,65 ha žemę, tai tik patvirtina, kad būtent pareiškėja R. N. priėmė palikimą po senelio J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir šiuo turtu naudojasi iki šiol, kitoks šios situacijos vertinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

11. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja J. S. palikimo metu būdama septynerių metų amžiaus savarankiškai negalėjo priimti palikimo faktiniu valdymu, tačiau teismo vertinimu tai, jog pareiškėjos įstatyminiai atstovai laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo. Visos bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja name gyveno nuo pat gimimo, po tėvo mirties toliau gyveno šiame name, su pareiškėjos pareiškimu sutinka visi proceso dalyviai, ginčo dėl to nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. S. prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. N. po J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad A. S. po senelio J. S. mirties, mirė (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdyti; 3) panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 187,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš A. S. priteisimo; 4) priteisti iš R. N. bylinėjimosi išlaidas (el. b. 2 t. b. l. 17-24). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino neobjektyviai, nevertino eilės įrodymų ir jų visumos. Teismas nepagrįstai vertino, kad rašytiniai įrodymai apie R. N. deklaruotą gyvenamą vietą nesudaro pagrindo spęsti, jog ji nesiėmė aktyvių veiksmų priimti palikimą po senelio mirties. R. N. aktyvių veiksmų imtis negalėjo, nes gyveno kitoje vietovėje, kokie tie aktyvus veiksmai duomenų byloje nėra. Teismas įvertinęs, kad R. N. persikėlė gyventi į J. S. namus 1987-1988 metais, ignoravo 1964 metų CK 587 straipsnio reikalavimą priimti palikimą per 6 mėnesius.

12.2. Teismas negalėjo remtis aplinkybe, kad 2000 m. vasario 23 d. yra parengta (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybės į R. N. senelio tėvų J. S. ir O. S. nuosavybės teise valdytą 1,65 ha žemę. Minėti nekilnojamieji daiktai buvo(duomenys neskelbtini) kaime, o ne (duomenys neskelbtini) kaime. Be to, veiksmai atlikti praėjus 14 metų po palikėjo J. S. mirties, todėl negali būti susiję su palikimo priėmimu.

12.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi R. N. parodymais, nors jie neatitinka faktinių aplinkybių, yra nenuoseklūs. Ji teisme paaiškino, kad grįžo į namus po 4-5 mėnesių po dukters gimimo, grįždavo savaitėmis, tačiau paskaičiavus pagal jos parodymus R. N. grįžo pas motiną praėjus 6 mėnesių terminui po senelio J. S. mirties. Jeigu ir tikėti jos parodymais nėra realaus įrodymo, to nepatvirtino ir apklausti liudytojai, kad ji grįžo ir priėmė palikimą per įstatyme nustatytą laiką.

12.4. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimus, nevertino apeliantės aktyvių veiksmų periodo. Apeliantės parodymai sutampa su rašytiniais įrodymais, įvykių eiga, liudytojų parodymais. Apeliantės aktyvūs veiksmai valdyti senelio turtą įvykdyti per šešis mėnesius po palikimo priėmimo įrodo palikimo priėmimą. Apeliantės išvykimas gyventi į (duomenys neskelbtini) nepanaikina paveldėjimo teisinių pasekmių, tuo labiau, kad ji išvyko praėjus vieneriems metams ir keturiems mėnesiams po palikėjo mirties, todėl teismas išvykimu remtis negalėjo.

12.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė niekada nemokėjo mokesčių. Mokesčius mokėjo apeliantės motina, o lėšos buvo gautos iš ūkio, kurių dalį sukūrė ir apeliantė, kuri ūkyje daug dirbo, turėjo daug gyvulių, paukščių, augino kiaules, parduodavo skerdimui, nes iš darbo tarybiniame ūkyje galėjo tik skurdžiai išsilaikyti. Teismų praktikoje mokesčių mokėjimas yra vienas iš įrodymų apie palikimo priėmimo, tačiau tai nėra aksioma.

12.6. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad daugiau nei 30 metų apeliantės Lietuvoje niekas nesiejo. Apeliantė išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, apie tai liudija prie bylos pridėtas pažymėjimas. 2015 m. liepos 15 d. po motinos B. T. mirties apeliantė paveldėjo 1/3 dalį žemės sklypo iš 0.7500 ha (duomenys neskelbtini). Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini) notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kurį apeliantė prideda prie skundo.

12.7. Teismas iš apeliantės priteisė 187,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau panaikinus sprendimą dalyje dėl R. N. palikimo priėmimo, naikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

13. Pareiškėja R. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti; naujai pateiktus rašytinius dokumentus laikyti neprijungtais ir nevertinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. 2 t. b. l. 35-39). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, išvadas pagrindė visapusiškai ir objektyviai, išnagrinėjęs reikšmingas bylos aplinkybes teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių. Teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, motyvuodamas teisines išvadas byloje nagrinėjamu klausimu.

13.2. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. N. sugrįžo per 6 mėnesių terminą po senelio mirties visam laikui gyventi palikimą sudariusiame name, rūpindamasi ne tik nekilnojamojo turto priežiūra, remontais, išsaugojimu ir visais turto išlaikymo mokesčiais, bet ir nekilnojamojo turto dokumentais.

13.3. Teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai aiškinosi aplinkybes, rėmėsi liudininkų parodymais, vertino suinteresuoto asmens A. S. parodymus, kuriuose ji pati patvirtino, kad mirus seneliui, jų motina B. T. siekė, jog R. N. grįžtų gyventi į senelio namą su visa šeima ir rūpintųsi senelio paliktu ūkiu. B. T. išvykimas gyventi į (duomenys neskelbtini) papildomai patvirtina minėtas aplinkybes.

13.4. Teismas pagrįstai konstatavo nesant įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. priėmė palikimą po savo senelio mirties faktiškai pradėjusi valdyti palikimą sudariusį turtą, o kartu ir jos gyvenimo, palikimą sudarančiame gyvenamajame name po palikimo atsiradimo faktą. Duomenų apie tai, jog būtų nustatytas konkretus, pastovus naudojimas ir rūpinimas nekilnojamuoju turtu teismui nėra pateikta. Faktas, kad A. S. epizodiškai sugrįždavo pas savo mamą, kuri gyveno panaudos pagrindais senelio namuose, dar nepatvirtina palikimo priėmimo fakto.

13.5. Tai, kad įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taip pat ji nenurodo argumentų, susijusių su teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas nesirėmė jos teiginiais.

13.6. Apeliantė prie apeliacinio skundo teikia papildomus naujus rašytinius įrodymus, kuriuos turėjo galimybę teikti pirmos instancijos teisme, bylos nagrinėjimo metu. Apeliantės pateikta ištrauka paveldėjimo teisės liudijimo, kuris neturi jokios įtakos, nes tai paveldėjimas po motinos B. T. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas pareiškėjos R. N. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po savo senelio mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, taip pat sprendimo dalis, kuria atmestas suinteresuoto asmens A. S. savarankiškas reikalavimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ištrauką iš TSRS Pasų sistemos nuostatų, Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini) notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Apeliantė nurodo, kad nuostatų ištrauka buvo įrašyta kiekvieno piliečio pase ir kiekvienas pilietis registracijos tvarką žinojo, ši ištrauka pirmos instancijos teisme nebuvo pateikta, tačiau R. N. patvirtinus, kad TSRS pasų sistema buvo griežta, ši ištrauka pridedama kaip informacija. 2015 m. liepos 15 d. po motinos B. T. mirties išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kurį apeliantė kaip informaciją prideda prie skundo, patvirtina, kad neteisinga teismo išvada, jog daugiau nei 30 metų apeliantės su Lietuva niekas nesiejo.

18. Pareiškėja R. N. prašo apeliantės naujai pateiktų rašytinių dokumentų laikyti nepriimti ir jų nevertinti. Nurodo, kad apeliantė juos turėjo galimybę teikti pirmos instancijos teisme, be to, šie įrodymai nedaro jokios įtakos šalių ginčo sprendimui.

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės su apeliaciniu skundu naujai pateikti dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir apeliantė nenurodė svarbių aplinkybių, jog tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, neprašo jų prijungti prie bylos. Be to, pateikti dokumentai nei patvirtina, nei paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, todėl apeliantės naujai pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti turtą, fakto nustatymo

21. Nagrinėjamoje byloje tiek pareiškėja R. N., tiek apeliantė A. S. pareiškė reikalavimus nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos po savo senelio J. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą – ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), valdyti. Taigi, tarp seserų R. N. ir A. S. kilo ginčas, kuri iš jų priėmė palikimą, atsiradusį po jų senelio J. S. mirties. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos R. N. reikalavimą tenkino, padaręs išvadą, kad pareiškėja po senelio mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą; apeliantės A. S. reikalavimą atmetė, nes sprendė, jog apeliantės atliktus veiksmus po senelio mirties negalima vertinti kaip aktyvius priimant palikimą.

22. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino neobjektyviai, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja R. N. priėmė J. S. palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Apeliantės nuomone, teismas turėjo tenkinti jos pareikštą reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes rašytiniais įrodymai, įvykių eiga, liudytojų parodymai patvirtina, jog būtent jos aktyvūs veiksmai valdyti senelio turtą įvykdyti per šešis mėnesius po palikimo atsiradimo, įrodo palikimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

25. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos R. N. ir apeliantės A. S. senelis J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjui J. S. mirties dieną, priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis ūkio pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis ūkio pastatas kluonas su priestatu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis ūkio pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties, įpėdiniai į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, palikimas nepriimtas. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad (duomenys neskelbtini) atsiradusiam paveldėjimui šiuo atveju taikytina palikimo atsiradimo momentu galiojusi teisė, t. y. 1964 metų Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. Pareiškėja R. N. ir apeliantė A. S. yra palikėjo J. S. vaikaitės, pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnį - antros eilės įpėdinės.

26. 1964 m. CK 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis).

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, aiškinant tiek 1964 m. CK 587 straipsnio, tiek CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

28. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

29. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino kiekvienos pretendentės į mirusio senelio palikimą faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti kaip savo. Šiuo atveju byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad palikėjui J. S. priklausančiame name kartu su motina B. T. (S.) gyveno pareiškėja R. N. ir apeliantė A. S.. B. T. (S.) praktiškai šiuo turtu rūpinosi ir jį valdė, nors jis ir priklausė J. S.. Pareiškėja R. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Apeliantė A. S. liko gyventi su motina B. T. (S.). A. S. nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. liepos 14 d. mokėsi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje. J. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl tiek pareiškėja tiek apeliantė turėjo įrodyti, kad aktyviais veiksmais per šešių mėnesių terminą po jo mirties jos priėmė palikimą faktiškai pradėdamos jį valdyti, priimtu turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo, laikė jį savo nuosavybe (CPK 178 straipsnis).

31. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurias nurodė ir savo savarankiškame reikalavime pirmosios instancijos teismui, kad besimokant Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje jos gyvenamoji vieta liko senelio namuose, savaitgaliais ji parvykdavo į šiuos namus, dirbo visus ūkio darbus, 1986 m. atostogų metu liepos - rugpjūčio mėnesiais, o tai yra šešių mėnesių laikotarpyje, gyveno ir dirbo senelio namuose - tvarkėsi name, valė bei prižiūrėjo senelio paliktus gyvulius, paukščius, su mama gavo iš to pajamas, pragyveno iš ūkio, todėl teismo išvada, kad apeliantė nevaldė ūkio, taip pat nepriėmė palikimo yra nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką vien tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Įpėdinių svečiavimasis ginčo sodyboje ir pagalba atliekant ūkio darbus nepatvirtina palikimo priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės nurodytus veiksmus po senelio mirties negalima vertinti kaip aktyvius priimant palikimą faktiniu jo valdymu. Apeliantė palikimą sudarančiame name kartu su motina gyveno ir iki senelio mirties, po to mokėsi mokymosi įstaigoje kitame mieste ir gyveno bendrabutyje, o jos epizodinis atvykimas į senelio namus savaitgaliais ir atostogų metu, jos pagalba motinai ūkyje ir namuose niekaip neįrodo, kad ji faktiniais veiksmais priėmė ir valdė po senelio mirties likusį turtą. Apeliantė neneigia aplinkybės, kad niekada už šį turtą nemokėjo mokesčių, mokesčius mokėjo jos motina, turtu nesirūpino ir neremontavo. Apeliantė baigusi mokslus 1987 metų rugpjūtį, t. y. praėjus kiek daugiau nei metams po senelio mirties, ištekėjo ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, kad apeliantė neįrodė esminės aplinkybės – siekio įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir valdyti jį kaip savo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos R. N. reikalavimą tenkino, padaręs išvadą, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių pareiškėjos aktyvius veiksmus priimant senelio palikimą faktiniu jo valdymu. Šiuo atveju pareiškėja J. S., suinteresuoti asmenys D. S., R. Č. ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad pareiškėja R. N. greitai po senelio mirties pradėjo nuolat atvažinėti pas motiną, pradžioje grįžo gyventi su vaikais, vėliau čia gyventi atvyko ir jos vyras. Nors liudytojai, praėjus daugiau nei trisdešimties metų laikotarpiui po palikėjo mirties, ir negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada pareiškėja pradėjo važinėti į ginčo namus, apeliantė, teigdama, jog pareiškėja į svečius pas motiną atvyko maždaug po 8 mėnesių po senelio mirties, t. y. praleidusi įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą, šių savo argumentų taip pat jokiais leistinais įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini) kaimo Namų knygoje padaryti įrašai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma), patvirtina, kad R. N. prieš ir po senelio mirties gyveno kitoje vietovėje, todėl jo turto nevaldė, palikimo nepriėmė. Minėti dokumentai patvirtina faktą, kad pareiškėja senelio name gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai nepaneigia pareiškėjos atliktų veiksmų siekiant priimti palikimą ir paties palikimo priėmimo fakto. Apeliantė nepagrįstai pareiškėjos atliktus veiksmus priimant senelio palikimą sieja tik su jos šeimos persikraustymu nuolat gyventi į senelio namus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog prieš persikeliant šeimai, kurioje augo mažamečiai vaikai, reikėjo atlikti šio turto kai kuriuos remonto darbus, todėl net ir sutinkant su apeliantės teiginiais, jog pareiškėja su visa šeima į (duomenys neskelbtini) kaimą grįžo gyventi 1987 metų spalio-lapkričio mėnesiais, tai patvirtina, jog pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą, t. y. remontavo namus prieš šeimos persikraustymą, keitė šeimos gyvenamąją vietą, tokiu būdu turėjo tikslą perimti seneliui priklausiusią nuosavybę ir ja naudotis ateityje. Pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti turtą, su perimtu turtu elgėsi kaip su savo turtu, t. y. ji palikimą sudarančiu turtu rūpinasi, remontuoja, moka visus mokesčius, valdo šį turtą kaip savo daugiau nei trisdešimt metų.

35. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi pareiškėjos R. N. pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina prieš keturiolika ir daugiau metų po palikimo atsiradimo momento įvykusius faktus, taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog apeliantė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini); kadangi ji išvyko praėjus vieneriems metams ir keturiems mėnesiams po palikėjo mirties, todėl, apeliantės nuomone, jos išvykimas nepanaikina paveldėjimo teisinių pasekmių.

36. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

37. Šiuo atveju pareiškėjos R. N. vardu 2000 m. vasario 23 d. parengta (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybės į jos senelio tėvų J. S. ir O. S. nuosavybės teise valdytą 1,65 ha žemę, taip pat 2017 m. gegužės 22 d. parengtas žemės sklypų projektas, 2018 m. kovo 12 d. Nr. 505-5-(14.50.3) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimas dėl nuosavybės atkūrimo į 1.65 ha žemės, t. y. rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja R. N., priėmusi palikimą po senelio J. S. mirties, jame gyvena, moka visus turto išlaikymo mokesčius, rūpinasi nekilnojamojo turto priežiūra ir išsaugojimu bei nekilnojamojo turto dokumentais, nuosavybės atkūrimu. Tai reiškia, kad pareiškėja atliko nuoseklius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti palikėjo turtą kaip savo ir pareiškėja valdo šį turtą iki šiol. Tuo tarpu apeliantė praėjus kiek daugiau nei metams po senelio mirties išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir ginčo turto daugiau nei trisdešimt metų nevaldė, jo neprižiūrėjo, nemokėjo jokių mokesčių. Šių aplinkybių apeliantė neginčija. Taigi, apeliantės veiksmai, atlikti po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo papildomai patvirtina, kad apeliantė nesiekė priimti palikimą bei valdyti palikėjo turtą kaip savo.

38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, nes byloje esančius įrodymus įvertino atsižvelgdamas į jų visumą, faktines aplinkybes konstatavo esant pakankamų jas patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog byloje pakanka duomenų, patvirtinančių pareiškėjos R. N. aktyvius veiksmus priimant senelio palikimą faktiniu jo valdymu, taip pat, kad byloje neįrodyta, jog apeliantė A. S. priėmė palikimą po senelio mirties, pradėjusi faktiškai valdyti turtą, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

41. Pareiškėja R. N. pateikė duomenis dėl patirtų 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai R. N. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas