Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.3.1; 3.2.6.5

2021 m. spalio 27 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi, kuria tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-3664-470/2010, nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, kurį atsakovas įsipareigojo mokėti, ir iš atsakovo jo nepilnamečiam sūnui F. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nuo ieškinio teismui padavimo dienos po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus F. P. pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant A. P. Taip pat sūnaus F. P. gyvenamą vietą nustatyti pagal jo motinos A. P. deklaruojamą gyvenamąją vietą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš atsakovo R. P. visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas už valstybės teikiamą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3664-470/2010 patvirtino A. P. ir R. P. taikos sutartį, kuria atsakovas R. P. įsipareigojo nepilnamečiam vaikui F. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), teikti po 115,85 Eur (400 Lt) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną A. P.. Ieškovė nurodė, kad tokio išlaikymo dabartinėmis sąlygomis aprūpinti vaiko nepakanka. Atsakovas su ja bei vaiku nebendrauja, pakeitęs telefono numerį, vaiko nelanko, todėl ji priversta kreiptis į teismą dėl ankstesnio teismo sprendimo dalinio pakeitimo ir išlaikymo dydžio padidinimo. Teismo prašo išlaikymo dydį padidinti iki 250 Eur. Ji nedirba, o jos gaunamos pajamos yra socialinė pašalpa, išmoka už vaiką ir parama mokinio reikmenims įsigyti, kurios dydis paskutiniu metu yra 289,90 Eur. Turi apmokėti visus komunalinius mokesčius. Kitų jokių pajamų negauna. Iš šių gaunamų pajamų ji privalo vaikui įsigyti maistą, drabužius, higienos priemones, reikalingus vaistus bei vitaminus. Prekes perka kiek įmanoma pigesnes, turguose ir pan. Vaikui reikalingos įvairios daržovės, vaisiai, maisto papildai, kuriems ji per mėnesį išleidžia visas savo lėšas. Gaunant tokias pajamas išlaikyti nepilnametį vaiką yra sunku. Atsakovas prie išlaikymo visiškai neprisideda. Tai pat prašo teismo atsižvelgti ir į tai, kad vaikas yra augantis, jam reikalinga nuolat keisti, atsižvelgiant į jo dydį, drabužius, avalynę ir pan. Taip pat jo tinkamam ugdymui reikalingos atitinkamos lavinimosi priemonės, mokykliniai reikmenys, kitos lavinimosi priemonės, kurios taip pat brangiai kainuoja. Vaikas nori lankyti būrelius, juose lavintis, bendrauti su bendraamžiais, vykti į ekskursijas, tačiau šiam tikslui ji lėšų neturi, kadangi daugelis būrelių yra mokami ir brangiai kainuoja. Kur tiksliai paskutiniu metu dirbo atsakovas, ji nežino. Jis su ja ir sūnumi jokio ryšio nepalaiko. Kokios jo gaunamos pajamos nežino ir kadangi jie yra nesusituokę, tai tokių duomenų negali gauti. Taip pat nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-3664-470/2010 buvo sprendžiamas tik nepilnamečio vaiko F. P. išlaikymo klausimas. Vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos klausimai sprendžiami nebuvo, todėl prašo šioje civilinėje byloje išspręsti vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos klausimus.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsisakė ir prašė šio klausimo nespręsti, kita apimtimi ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad, patvirtinus tarp šalių taikos sutartį, atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini) ir iš pradžių mokėjo pinigus vaiko išlaikymui, vėliau nustojo mokėti. Nemokėjo net po 100 Eur ir užsiblokavo nuo jos ir vaiko, dingo, nebuvo pasiekiamas telefonu. Pinigų vaiko išlaikymui visiškai nemoka maždaug 4 metus. Iš pradžių su sūnumi bendraudavo internetu, šiuo metu bendravimas visiškai nutrūkęs, atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja maždaug 2-3 metus. Apie atsakovo gyvenamąją vietą nieko nežino, pažįstamas minėjo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) dirba. Sūnui šiuo metu 14 metų, mokosi 8 klasėje. Vaiko išlaikymui per mėnesį ji išleidžia maždaug 500 Eur, reikia ir drabužių, lanko būrelius, pirko kompiuterį. Šiuo metu ji yra dirbanti, dirba apie du metus. Jos darbo užmokesčio vidurkis yra maždaug 500 Eur, gauna vaiko pinigus 111 Eur ir 70 Eur iš vaikų fondo. Transporto priemonės neturi, kito turto, išskyrus butą, kuriame gyvena, neturi. Butas dviejų kambarių, vaikas turi atskirą savo kambarį, kurį įrengė pagal vaiko poreikius, turi rašomąjį stalą. Prašo savo vaiko išlaikymo dydį padidinti ir priteisti iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis bei vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja.

Ieškovės A. P. atstovė advokato padėjėja L. B. teismo posėdžio metu ieškovės ieškinį palaikė, jį pagrindė teisiniais argumentais.

Atsakovas R. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo byloje nepateikė. Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti 2021 m. rugsėjo 14 d. viešo paskelbimo būdu, jam apie parengiamąjį teismo posėdį taip pat pranešta tinkamai – 2021 m. rugsėjo 14 d. viešo paskelbimo būdu.

Institucija, teikianti išadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu, kadangi pagal nepilnamečio vaiko amžių jo poreikiai padidėjo. Nurodė, kad nepilnamečio F. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina A. P. šiuo metu geriausiai atitinka jo interesus.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateiktą išvadą palaikė. Neprieštaravo, kad vaikui būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas po 250 Eur ir vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. P.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo (ar motinos) turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi, tarp šalių – ieškovės A. P. ir atsakovo R. P., buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-3664-470/2010, kuria atsakovas R. P. įsipareigojo jo sūnui F. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), teikti išlaikymą po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. liepos 21 d. iki sūnaus F. P. pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną A. P.

Teismų praktikoje formuojamos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, taip pat teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai ir nesivadovauti iš esmės orientaciniu kriterijumi (vienos mėnesinės algos dydžiu), nustatant vaikui reikalingą išlaikymą. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiam vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas savo vaikui išlaikymo neteikia, jį moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurio dydis 68-70 Eur. Šiuo metu ieškovė prašo iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį padidinti iki 250,00 Eur per mėnesį, nes sūnus augantis ir padidėjo jo poreikiai. Teismas sutinka su ieškove, kad F. P. paaugus, pasikeitė ir padidėjo jo poreikiai, tačiau pažymi, kad prie padidėjusių vaiko poreikių tėvai turi prisidėti proporcingai pagal savo turimas pajamas. Ieškovė teigia, kad atsakovas dirba užsienyje ir gauna pajamas, tačiau šių aplinkybių nepagrindžia jokiais įrodymais, teismo iniciatyva išreikalavus VSDFV informaciją, duomenų apie atsakovo įdarbinimus nerasta, kad atsakovas išvykęs į (duomenys neskelbtini) patvirtina Gyventojų registro duomenys. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Teismui konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtintos tarp šalių taikos sutarties, civilinėje byloje Nr. 2-3664-470/2010, pasikeitė, pagrindo nėra. Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaiko poreikių ženklų pasikeitimą. Šalių nepilnametis vaikas paaugo, yra paauglys, bręstanti asmenybė, perėjo mokytis į aukštesnes klases, lanko būrelius, minėtos aplinkybės ir tokio amžiaus vaiko poreikiai reikalauja gerokai daugiau išlaidų. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Be to, nuo 2010 m., kai buvo nustatytas išlaikymo dydis, Lietuvoje pasikeitė ir bendra turtinė padėtis, išaugo kainos, kilo infliacija, akivaizdu, kad šiuo metu nustatyto 115,84 Eur (400 Lt) išlaikymo nepakanka patenkinti net pagrindinius nepilnamečio vaiko poreikius, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui F. P. nuo 400,00 Lt (115,85 Eur) padidintinas iki 250,00 Eur, konstatuojant, kad padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai jam paaugus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti A. P. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus ir vaiko norą (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį sūnų F. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad sūnus gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini), lanko vietinę progimnaziją. Vaikas yra prie jos pripratęs, atsakovas išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir vaiku visiškai nesirūpina. Iš institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvados bei šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad ieškovė su sūnumi gyvena 2 kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei. Bute yra visi reikiami patogumai, vaikas turi savo kambarį, kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti, yra visi reikalingi namų apyvokos reikmenys, vaikui sudarytos tinkamo sąlygos augti ir vystytis. Tarp ieškovės ir sūnaus yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, vaikas prisirišęs prie motinos. Teismo posėdyje Institucijos atstovė patvirtino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių sūnumi, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių nepilnamečio sūnaus F. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl patenkinus ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš atsakovo priteistinas 148,00 Eur (134,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 100 proc. + 100 Eur) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) bei 10,00 Eur teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Iš atsakovo valstybei priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje, kas sudaro 136,50 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 8 d. pažyma, Nr. PT-6885) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą atsakovas informuojamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 267, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-3664-470/2010, patvirtintos tarp šalių taikos sutarties 1 punktą ir šalių nepilnamečiam sūnui F. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį padidinti nuo 115,85 Eur (400 Lt) iki 250,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2019 m. liepos 10 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant periodines išmokas į motinos A. P. banko sąskaitą kiekvieno mėnesio 1 dieną už einamąjį mėnesį, pavedant šias lėšas tvarkyti jai uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti nepilnamečio F. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 148 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio bei 10 Eur (dešimt eurų) pašto išlaidų, sumokant šias sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Priteisti iš atsakovo R. P., valstybės naudai 136,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 50 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Apie priimtą sprendimą atsakovą R. P., paskutinės žinomos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

,,Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2021 m. spalio 27 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-24-319/2021 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovo R. P. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam apie sprendimą yra pranešama viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (8-315) 75040“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.