Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei I. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A.-D. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo už išlaikymą nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad nepilnametė A. K. A., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės G. K. ir atsakovo A.-D. A. dukra. Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Atsakovas A.-D. A. nepateikė prieštaravimo ieškovės reikalavimui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnametės A. K. A. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina G. K., kadangi tai geriausiai atitinka dukros interesus, nes faktiškai iširus tėvų bendram gyvenimui ji liko gyventi su motina, gyvena ieškovės motinos sutuoktiniui priklausančiame bute (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Konstitucijos 38 straipsnyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turi skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. vasario 1 dienos iki dukra taps pilnametė. Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius, nustatyta, kad A. K. A., gimusi (duomenys neskelbtini), yra 2 metų 8 mėnesių amžiaus. Akivaizdu, kad vaikui nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, avalynei, ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai, laisvalaikiui, būstui. Ieškovė nurodė nepilnametės dukros poreikių išlaidas per mėnesį, kurias sudaro: 180,00 Eur išlaidos maistui (po 6,00 Eur kasdien), 20,00 Eur vitaminui D3 ir žuvų taukams, 15,00 Eur higienos priemonėms (muilui, šampūnui, skalbimo priemonėms, dantų šepetėliams ir pastai, asmens higienos priemonėms ir kt.), 45,00 Eur sauskelnėms, 80,00 Eur rūbams ir avalynei, 20,00 Eur žaislams (lavinimui - ugdymui skirtų priemonių), 40,00 Eur ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Nykštukas“ lankymui, 20,00 Eur šventėms, gimtadieniams, 40,00 Eur laisvalaikiui (apsilankymas vaikų žaidimo kambaryje, batutų parke, delfinariume, zoologijos sode ir kt.), 120,00 Eur būstui (½ vaiko dalį sudaro nuomos mokestis, elektra, dujos, vanduo, šildymas, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą ir kt.), 25,00 Eur transporto išlaidos (būtiniems vizitams pas šeimos gydytoją pagal amžių, pas gydytojus-specialistus į konsultaciją Klaipėdos m., į darželį, prekių įsigijimui, laisvalaikiui, išvykoms prie jūros ir kt.).

Teismas sutinka, kad ikimokyklinio amžiaus, greitai augančiam vaikui yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, lavinimui, laisvalaikiui, sveikatos apsaugai ir pan., tačiau, teismo vertinimu, ieškovės pateiktoje vaiko poreikių skaičiuoklėje yra akivaizdžiai užaukštintos tam tikros išlaidos. Ieškovė nurodo, kad vaiko šventėms, gimtadieniams, žaislams ir laisvalaikiui skiria iš viso po 80,00 Eur kas mėnesį, kas sudarytų 960,00 Eur per metus, o taip pat ir vaiko aprangai ir avalynei skiria po 80,00 Eur kas mėnesį, kas sudarytų 960,00 Eur per metus. Atsižvelgus į vaiko amžių, ieškovės gaunamas pajamas bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principu, manytina, kad ieškovės nurodoma suma laisvalaikiui, aprangai ir avalynei yra neprotingai didelė ir nepagrįsta, nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinybė kas mėnesį pirkti žaislų, sezoninių rūbų bei avalynės. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, įrodymų apie A. K. A. ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Nykštukas“ lankymą už kurį per mėnesį mokama 40,00 Eur suma. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje 2021 m. kovo 10 d. išvadoje nurodo, kad mergytė ugdymo įstaigos nelanko, tačiau, mamos teigimu, yra parašytas prašymas dėl vaiko priėmimo į Palangos lopšelį-darželį „N.“, todėl laikytina, kad už ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą nurodoma 40,00 Eur suma, tai šiuo atveju tik deklaratyvi suma. Taip pat ieškovės atstovės posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, ieškovė su nepilnamete dukra gyvena ieškovės motinos sutuoktiniui priklausančiame bute ir už buto išlaikymą ieškovė neprisideda, nes jai padeda tėvai, o bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų aplinkybę, kad A. K. A. ½ dalis buto išlaidos kas mėnesį siektų 120,00 Eur sumą.

Teismas sutinka, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas dukros poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį dukros poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jai, gali būti didesnės, kitą - mažesnės, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių, kurių ieškovė nenurodė. Atsižvelgęs į A. K. A. amžių, į jos sveikatos būklę, į aplinkybę, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą „N.“ už kurios lankymą per mėnesį mokama 40,00 Eur, į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas pripažįsta, kad šiuo metu šalių dukros būtiniems poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokymui, ugdymui patenkinti reikalinga vidutiniškai 500,00 Eur suma per mėnesį. Likusi ieškovės nurodyta suma, jos manymu, reikalinga vaiko poreikiams tenkinti, nėra priskirtina būtinųjų poreikių tenkinimui ir yra skiriama priklausomai nuo tėvų finansinių galimybių. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti reikia apie 500,00 Eur per mėnesį, darytina išvada, jog abu tėvai vaiko išlaikymui turi skirti po 250,00 Eur per mėnesį.

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vertinant šalių turtinę padėtį bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės G. K. darbo užmokesčio atlygis už 2021 m. spalio mėn. - 451,37 Eur, už 2021 m. lapkričio mėn. - 540,38 Eur, 2022 m. sausio mėn. - 1081,10 Eur, tai yra gaunamos kintamos pajamos. Ieškovė G. K. ieškinyje nurodė, kad jokio turto įgijusi nėra, byloje duomenų apie ieškovės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį bei kt. turtą nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovo pajamas, turtą. Ieškovė nurodė, kad jai nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neturint jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, nėra galimybės nustatyti ar ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės skiriasi, ar yra panašios, tačiau, ieškovei tenka visapusiška vaiko auginimo ir priežiūros našta. Vadovaujantis išdėstytu, dukros išlaikymo naštą tarp tėvų teismas paskirsto lygiomis dalimis. Iš atsakovo dukros išlaikymui priteistina po 250,00 Eur per mėnesį. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas. Kartu teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2021 m. vasario 9 d. iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). A. K. A. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė G. K. (CK 3.190 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovės ir atsakovo dukra gimė (duomenys neskelbtini), nuo šios dienos atsirado jos teisė į išlaikymą ir kilo tėvų pareiga šį išlaikymą teikti. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą už metus ir du mėnesius (14 mėnesių), skaičiuojamus nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. įskaitytinai. Vadovaujantis išdėstytu, išlaikymo įsiskolinimo pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. gruodžio 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką pareiga įrodyti, kad ginčo laikotarpiu vaikui buvo teikiamas išlaikymas, tenka būtent atsakovui. Pastarasis įrodymų, kurie pagrįstų ar paneigtų aukščiau išdėstytas aplinkybes, nepateikė, pats tuo pripažindamas, kad tokių įrodymų neturi.

Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovo A.-D. A. priteistinas 3500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (14 mėn. x 250,00 Eur). A. K. A. priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė G. K.

Dėl vardo ir pavardės pakeitimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės A. K. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, kuris reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylas susijusias su vaikais, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklių) III skyrius numato jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimo pagrindus, kuriais remiantis pavardė keičiama jei ji neatitinka geriausių vaiko interesų, bendru tėvų sutarimu, kai norima suteikti vieno iš tėvų pavardę ar esant kitoms šio skyriaus 12 punkte numatytoms sąlygoms ar registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą. Vadovaujantis Taisyklių 25 punktu, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

Atsakovo buvimo vieta yra Jungtinėje Karalystėje, nesant galimybės gauti jo sutikimo dėl vaiko vardo ir pavardės pakeitimo, šis klausimas spręstinas teismo tvarka. Atsakovui gyvenant užsienio valstybėje, jo nuomonė dėl vaiko vardo ir pavardės pakeitimo nežinoma, atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, privalomosios mediacijos atsisakė. Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką, teismas vertina ar vardo ir pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės ieškinyje ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas nesirūpina vaiku, nebendrauja ir nesidomi vaiku, jo auklėjimu ir buitimi, todėl tikėtina, kad ateityje vaikas save identifikuos tik su ieškove. Pažymėtina, kad A. K. A. gimimo įraše jos vardas nurodytas A. K., o pavardė - A. Kadangi A. auginama ir ugdoma Lietuvoje, o ne Jungtinėje Karalystėje, kurioje ji gimė ir kurioje jai buvo suteiktas vardas ir pavardė, tai yra tikslinga, kad vaiko vardas būtų pakeistas iš A. K. į A. ir pavardė iš A. į K. be tėvo A.-D. A. sutikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytus šeimos ryšius, galimybę vaikui būti psichologiškai saugiu, jaustis pilnaverčiu savo šeimos, kurioje gyvena, nariu, daroma išvada, kad vaiko vardo pakeitimas įterpiant vieną raidę ir pavardės pakeitimas suteikiant motinos pavardę, atitiktų geriausius vaiko interesus.

Paminėto pagrindu, ieškinio reikalavimo dalis dėl nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės pakeitimo, tenkinamas, nustačius, kad tai atitiks vaiko interesus ir nepažeis jo identifikavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 100 procentų. Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 713,50 Eur sumą.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies t. y. 95,83 proc. (reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo – 100 proc., dėl išlaikymo priteisimo – 83,33 proc., dėl išlaikymo įsiskolinimo – 100 proc., reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės pakeitimo – 100 proc.). Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 683,75 Eur (713,50 Eur * 95,83 proc.) ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Taip pat, patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo valstybės naudai už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo priteistinas 67,50 Eur žyminis mokestis (250,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priteistinas 78,75 Eur žyminis mokestis (3500,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.), už neturtinius reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės pakeitimo priteistinas 88,50 Eur žyminis mokestis (118,00 Eur x 75 proc.), iš viso – 234,75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Žyminis mokestis ir išlaidos už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei, sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant žyminio mokesčio įmokos kodą 5660, o už suteiktą antrinę teisinę pagalbą įmokos kodą 5630.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės A. K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A.-D. A., (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir nulis centų), nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2021 m. vasario 9 d. iki dukters pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti G. K.. A.-D. A. išlaikymui skirtas lėšas perves į G. K. asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, iki einamojo mėnesio 15 d. mėnesio 15 d.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A.-D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai A. K. A., gimusiai 2019 m. birželio 9 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3500,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų ir nulis centų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti uzufrukto teise G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. K. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.

Pakeisti nepilnamečio vaiko A. K. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardą, suteikiant vardą „A.“, ir pavardę, suteikiant pavardę „K.“.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A.-D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 234,75 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt penkis centus) žyminio mokesčio (įmokos kodas – 5660) ir 683,75 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Minėtas sumas privalu sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale (SWIFT kodas: INDULT2X); Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke (SWIFT kodas: HABALT22); Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (SWIFT kodas: AGBLLT2X); Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke (SWIFT kodas: CBVILT2X); Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke (SWIFT kodas: CBSBLT26); Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“ (SWIFT kodas: MDBALT22).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.