- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- 1A-407-468/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15355-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Linas Belevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-30 nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. K. pagamino netikrus dokumentus ir žinomai netikrus dokumentus panaudojo, o būtent: jis 2018 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2018-03-15, pasirašė melagingas 2018-03-09, 2018-03-12, 2018-03-13, 2018-03-14 ir 2018-03-15 akcijų pirkimo pardavimo sutartis Nr. 18/03-09, Nr. 18/03-12, Nr. 18/03-13, Nr. 18/03-14 ir Nr. 18/03-15, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis pagal kiekvieną iš minėtų sutarčių sumokėjo (duomenys neskelbtini) įmonei „K.“ po 2 800 Eur už 280 vnt. UAB „F.“ akcijų, iš viso – 14 000 Eur už visas 1 400 vnt. UAB „F“ akcijas, žinodamas, kad realiai už UAB „F“ akcijas su įmone „K.“ neatsiskaitė. Tęsdamas nusikalstamą veiką D. K., žinodamas, kad už UAB „F“ akcijas jis neatsiskaitė ir todėl minėtų sutarčių pagrindu UAB „F“ akcijų realiai neįgijo, pasirašė 2018-03-15 UAB „F“ vienintelio akcininko sprendimą dėl N. R. atleidimo iš UAB „F“ direktorės pareigų ir savęs į jas paskyrimo, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (D. K.) yra vienintelis UAB „F“ akcininkas, po ko, žinodamas, kad į UAB „F“ direktoriaus pareigas yra paskirtas minėto netikro 2018-03-15 UAB „F“ vienintelio akcininko sprendimo pagrindu, todėl realiai juo netapo, neteisėtai neva kaip UAB „F“ direktorius pasirašė 2018-03-15 UAB „F“ išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. 3, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad nuo 2018-03-15 jam (D. K.) priklauso 1 400 vnt. UAB „F“ akcijų. Tęsdamas nusikalstamą veiką D. K. minėtus žinomai netikrus 2018-03-15 vienintelio akcininko sprendimą, 2018-03-15 UAB „F“ išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. 3 bei kartu su 2018-03-15 prašymu registruoti Juridinių asmenų registre pateiktas formas JAR-VO-V, JAR-AF, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (D. K.) nuo 2018-03-15 yra vienintelis UAB „F“ akcininkas ir vadovas, 2018-03-15 pateikė registruoti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam Lvovo g. 25, Vilniuje, ko pasekoje D. K. buvo įregistruotas kaip vienintelis UAB „F“ akcininkas bei vadovas. Taip D. K. pagamino netikrus dokumentus – minėtas 2018-03-09, 2018-03-12, 2018-03-13, 2018-03-14 ir 2018-03-15 akcijų pirkimo pardavimo sutartis, 2018-03-15 UAB „F“ vienintelio akcininko sprendimą, 2018-03-15 UAB „F“ išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. 3 bei pateikdamas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus – 2018-03-15 vienintelio akcininko sprendimą, 2018-03-15 UAB „F“ išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. 3 bei prie 2018-03-15 prašymo registruoti Juridinių asmenų registre pridėtas formas JAR-VO-V, JAR-AF. Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat D. K. pagamino netikrus dokumentus ir žinomai netikrus dokumentus panaudojo, o būtent: jis žinodamas, kad už UAB „F“ akcijas jis neatsiskaitė ir realiai jų iš įmonės „K.“ neįgijo, todėl jų perleisti negali ir realiai jų niekam neperleido, elektroniniu parašu pasirašė ir per elektroninę savitarnos sistemą 2018-03-21 VĮ „Registrų centras“ pateikė raštą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad nuo 2018-03-19 UAB „F“ akcijos priklauso ne vienam savininkui, bei kartu su šiuo raštu registravimui pateikė melagingus 2018-03-21 duomenis apie UAB „F“ akcininkus, kuriuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad nuo 2018-03-19 280 vnt. UAB „F“ akcijų jis perleido V. M. ir nuo 2018-03-20 1 120 vnt. UAB „F“ akcijų jis perleido A. B.. Taip D. K. pagamino netikrą dokumentą – 2018-03-21 raštą VĮ „Registrų centras“ bei šį netikrą dokumentą ir kartu su juo pateiktą žinomai netikrą dokumentą – 2018-03-21 duomenis apie UAB „F“ akcininkus – panaudojo. Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje .
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-30 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.
4. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, pagal kurią dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą faktą, o būtina nustatyti kaltininko tyčią. Pažymi, kad sutartyse, kurias pasirašė D. K., yra nurodyta neteisinga informacija, jog už įgytas akcijas buvo atsiskaityta, tačiau tokių duomenų įrašymas savaime nereiškia, kad tai padaręs asmuo suvokė pateiktų duomenų neteisingumą bei turėjo tyčią klastoti dokumentus. Nurodo, kad apie bendrovės UAB „F“ egzistavimą sužinojo tik 2018 m. vasario pabaigoje, o aplinkybes, jog dėl bendrovės akcijų priklausomybės eilę metų vyko ginčai, sužinojo tik susipažinęs su bylos medžiaga. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis suvokė veikiantis neteisėtai, prieš bendrovės akcijų savininko interesus. Pažymi, kad apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė aplinkybes apie ginčus dėl UAB „F“ akcijų priklausomybės ankstesniais metais, tačiau tokie motyvai išeina iš kaltinimo ribų, kas vertintina kaip esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimas.
5. Pažymi, kad aplinkybė, jog jis neperėmė bendrovės valdymo, neįrodo, kad jis suvokė pasirašomų sutarčių fiktyvumą, neketino tapti įmonės direktoriumi ir akcininku. Nurodo, kad pasirašydamas akcijų pirkimo sutartis buvo tikras, jog jis iš tikrųjų įsigijo UAB „F“ akcijas ir tapo šios bendrovės direktoriumi, neturėjo pagrindo netikėti A. pateikta informacija, jo rodytais dokumentais, kurie suteikė jam teisę veikti akcininko vardu ir turėjo visus reikiamus oficialių dokumentų rekvizitus. Pažymi, kad įmonės valdymo, dokumentų, spaudų, prisijungimo prie banko priemonių jis neperėmė, nes nuo akcijų pirkimo sutarčių pasirašymo iki A. B. pateiktos informacijos praėjo tik kelios dienos. Nurodo, kad sutartis parengė, visas sąlygas jose surašė kita šalis, jos buvo atneštos jau su kitos šalies parašais ir antspaudais, taigi, jis žinojo, kad sutartyje nurodytos sąlygos, jog už akcijas nebus mokami pinigai, nors nurodoma ir priešingai, atitiko kitos šalies valią. Pažymi, kad A. jam rodė įgaliojimą, suteikiantį teisę atlikti veiksmus su UAB „F“, sutarčių forma ir turinys atitiko keliamus reikalavimus, jos pasirašytos įmonės direktorės N. R. vardu, buvo įmonės antspaudas. Apelianto manymu, bet kuriam trečiajam asmeniui toks sutarčių turinys ir forma objektyviai yra pakankami įsitikinti dokumentų tikrumu ir toks įsitikinimas atitinka „protingo žmogaus“ standartą.
6. Nurodo, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, jeigu dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Apelianto teigimu, informacija, kad už įgytas akcijas tariamai buvo atsiskaityta, savaime nesukelia reikšmingų teisinių pasekmių. Pažymi, kad buvo kaltinamas tuo, jog pagamino nurodytus netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o ne tuo, kad jis akcijų pirkimo sutartis pasirašė žinodamas, jog kitos sutarties šalies „K.“ vardu veikiančios N. R. parašai yra suklastoti, kad suklastotas įmonės spaudas, kad sutartis jam pasirašyti pateikė tikrojo akcininko neįgaliotas asmuo ir buvo veikiama prieš tikruosius akcininko interesus. Apelianto teigimu, būtent kaltinimo ribose būtina vertinti, ar šios neteisingos informacijos įrašymas gali sukelti žalingus padarinius, pažeisti teisinių santykių subjektų teises ir sąlygoti veikos pripažinimą nusikalstama.
7. Apelianto vertinimu, jo sudarytas sandoris teisiškai turi būti vertinamas kaip apsimestinis, kadangi tikruoju įmonės akcijų savininku ir vadovu liko kitas šio sandorio dalyvis, o D. K. tik būtų vykdęs jo valią ir nurodymus. Pažymi, kad apsimestinio sandorio teisines pasekmes reguliuoja ne baudžiamosios teisės normos, bet Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Apeliantas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią apsimestinio sandorio sudarymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nebent būtų siekiama neigiamų padarinių valstybei, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo ar pan., tuo tarpu nagrinėjamu atveju D. K. pasirašydamas akcijų pirkimo sutartis nesiekė kam nors sukelti žalingų pasekmių ir tokių pasekmių objektyviai negalėjo numatyti pagal jo tuo metu turėtos informacijos apimtį. Apelianto manymu, sutarčių sąlyga, jog akcijų pirkėjas sumoka pardavėjui tam tikras sumas, teisines pasekmes galėjo sukelti tik šioms sutarčių šalims, tačiau negalėjo turėti jokios įtakos trečiųjų šalių, įskaitant ir valstybę, teisėms bei pareigoms. Nurodo, kad akcijų pardavėjas buvo ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, kuris Lietuvoje neturi jokių mokestinių prievolių.
8. Apelianto teigimu, kaltinamasis aktas ir teismo nuosprendis prieštarauja kitiems proceso metu priimtiems įsiteisėjusiems procesiniams sprendimams. Pažymi, kad prokurorės R.Mačiulaitienės 2020-04-27 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog aplinkybės verčia abejoti D. K. parodymų nuoširdumu, tačiau vien tai savaime neduoda pagrindo teigti, kad jis žinojo, jog UAB „F“ akcijos jam perrašomos ir jis paskiriamas šios įmonės vadovu be įmonės „K.“ vadovės N. R. žinios ir sutikimo. Atlikus liudytojų apklausas, išreikalavus tyrimui reikšmingus dokumentus, D. K. skambučių išklotines, atlikus jo bei kitų asmenų telefoninių pokalbių kontrolę bei kitus tyrimo veiksmus, duomenų, paneigiančių D. K. pateiktą įvykio versiją, negauta, duomenys iš esmės nei paneigia, nei patvirtina D. K. kaltę dėl UAB „F“ akcijų įgijimo apgaule. Apibendrinus darytina išvada, jog tyrimo metu negauta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių kategoriškai teigti, kad D. K. pasirašydamas UAB „F“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, sprendimą dėl savęs paskyrimo UAB „F“ direktoriumi bei pateikdamas VĮ Registrų centras dokumentus dėl jo įregistravimo vieninteliu UAB „F“ akcininku ir direktoriumi žinojo, kad minėtose sutartyse N. R. parašai yra suklastoti. Apeliantas nurodo, kad jokių duomenų, kurie paneigtų šiuos prokurorės teiginius, nebuvo gauta ir bylą išnagrinėjus teisme. Apelianto vertinimu, šie prokurorės nutarimo motyvai vienareikšmiškai paneigia būtinąjį dokumentų klastojimo sudėties požymį – tyčią.
9. Nurodo, kad visi byloje ištirti įrodymai – pagarsinti nukentėjusiosios N. R. parodymai, apklaustų liudytojų M.J., V.D., T.A., A. B., S. R., A.Z., V.K. parodymai niekaip nepaneigia D. K. parodymų bei rodo tai, kad dėl UAB „F“ akcijų priklausomybės ir valdymo buvo kilę daug ginčų dėl to, ar N. R. ir jos įmonė „K.“ yra tikrieji ir sąžiningi akcijų įgijėjai, UAB „F“ finansinė situacija buvo bloga, bendrovė turėjo daug pradelstų kreditų, 2018-09-10 įmonei buvo iškelta bankroto byla. Nurodo, kad tai, jog akcijos 2018 m. kovą galėjo būti bevertės, konstatuota ir prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje. Pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra realių galimybių nustatyti, kas ir kokiomis aplinkybėmis įsigijo UAB „F“ akcijas, ar už jas nuo pat pradžių buvo atsiskaityta, tikėtina, kad ir pati N. R. buvo tik statytinė akcininkė ir direktorė, kuri vėliau susipyko su tikruoju savininku. Nurodo, kad prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat pripažįstama, jog aplinkybės kaip N. R. įgijo akcijas, kelia abejonių ir leidžia daryti išvadą, kad tai buvo apsimestinis sandoris. Apelianto teigimu, duomenys apie D. K. skambučius ir jo naudoto telefono abonento buvimo vietas, nepaneigia jo parodymų, susipažinus su šiais duomenimis matyti, jog jis buvo vietose, kurias ir nurodė apklausų metu. Pažymi, kad apylinkės teismas nepateikė jokių motyvų apie tai, kad 2018-03-07 skambučiai kokiu nors būdu būtų susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
10. Apelianto vertinimu, jo veiksmai turėjo būti vertinami kaip mažareikšmiai, jais nebuvo padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, taip pat nebuvo sukeltas realus pavojus žalai kilti. Nurodo, kad apylinkės teismas nepateikė jokių savarankiškų motyvų, kurie paneigtų galimybę D. K. atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, teismo teiginys, jog pagaminus netikrus dokumentus ir juos panaudojus buvo sudaryta prielaida teisiškai reikšmingiems padariniams atsirasti, yra nepagrįstas, nes galimi žalingi padariniai išėjo už D. K. subjektyvaus suvokimo ir žinojimo ribų, kadangi jis nežinojo apie tai, kad sutartys surašytos be tikrojo akcijų savininko, kurio atstovo parašas ir antspaudas suklastotas, žinios, todėl tokie tik potencialiai galėję kilti, tačiau faktiškai ir nekilę padariniai neleidžia teigti, kad D. K. padaryti veiksmai buvo pavojingi.
11. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
12. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu jį pripažinti kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, nurodo, kad manė, jog jo pasirašomos sutartys yra teisėtos, atitinkančios abiejų šalių valią bei teisės aktais keliamus reikalavimus, nežinojo apie vykstančius teisinius ginčus dėl bendrovės valdymo, todėl jo atžvilgiu turėtų būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Apeliantas taip pat pažymi, kad jo veiksmais sudarant dokumentus ir juos pateikiant viešiesiems registrams bei perleidžiant turimas akcijas kitiems asmenims nebuvo sukelti žalingi padariniai, todėl net ir pripažinus, jog jis padarė inkriminuojamus nusikaltimus, jis turėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jų mažareikšmiškumo.
13. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).
14. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir pagrįstai D. K. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi yra įrodyta, jog nuteistasis suvokė, jog sudaro netikrus dokumentus, juos panaudoja ir perleidžia kitiems asmenims. Iš nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, kad D. K. veiksmai pasirašant sutartis, kuriose nurodomi neteisingi duomenys, ir jas panaudojant, laikytini pavojingais, todėl nagrinėjamu atveju D. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo negalimas. Kaip jau minėta, byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam D. K. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.
15. Iš bylos aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad D. K. pasirašė 5 akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kuriose nurodyta, kad jis pagal kiekvieną iš jų (duomenys neskelbtini) įmonei „K.“ sumokėjo po 2 800 Eur už 280 vnt. UAB „F“ akcijų, iš viso – 14 000 Eur, kai realiai už akcijas apeliantas neatsiskaitė, po to D. K. 2018-03-15 pasirašė savo, kaip vienintelio UAB „F“ akcininko, sprendimą dėl N. R. atleidimo iš direktorės pareigų ir savęs į jas paskyrimo, po ko, neva kaip UAB „F“ direktorius pasirašė 2018-03-15 UAB „F“ išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. 3, kuriame nurodyta, kad nuo 2018-03-15 jam priklauso 1 400 vnt. UAB „F“ akcijų. Šiuos dokumentus (vienintelio akcininko sprendimą ir išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos) D. K. pateikė registravimui Juridinių asmenų registre kartu su formomis JAR-VO-V, JAR-AF, o 2018-03-21 elektroniniu parašu pasirašė ir per elektroninę savitarnos sistemą VĮ „Registrų centras“ pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad nuo 2018-03-19 280 vnt. UAB „F“ akcijų jis perleido V.M. ir nuo 2018-03-20 1 120 vnt. akcijų jis perleido A. B..
16. To, kad atliko nurodytus veiksmus – kad pasirašė sutartis, kuriomis tariamai įsigyja bendrovės akcijas, taip pat kad pasirašė vienintelio akcininko sprendimą atleisti buvusią bendrovės direktorę iš pareigų ir paskirti save, taip pat kad pasirašė išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos apie savo tariamai turimas bendrovės akcijas, kad pateikė prašymą Juridinių asmenų registrui, perleido turimas akcijas kitiems asmenims, bei pateikė VĮ „Registrų centrui“ tai patvirtinančius duomenis – neginčija ir pats nuteistasis D. K., tačiau, jo teigimu, visi veiksmai buvo atlikti teisėtai, kadangi jis turėjo pagrindo manyti, jog nuosavybės teisė į bendrovė jam perduodama iš tikrųjų.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi UAB „F“ akcijų perdavimo D. K. aplinkybes, išanalizavusi su tuo susijusius apklaustų asmenų parodymus, sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju byloje buvo surinkta pakankamai nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų, kurių visuma sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
18. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, dalyku paprastai pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Teismų praktikoje laikoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Nagrinėjamu atveju D. K. inkriminuoti alternatyvūs BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyti objektyvieji požymiai – netikrų dokumentų pagaminimas bei jų panaudojimas pateikiant viešiesiems registrams.
19. Nors, nuteistojo teigimu, jis ketino valdyti bendrovę, manė, kad ji iš tiesų jam bus perduodama, iš apklausų protokolų matyti, kad asmuo pripažįsta matęs, jog sutartyse nurodoma, jog už akcijas bus mokami pinigai, nors jų ir nemokėjo, t. y. akivaizdžiai nurodomas neteisingas faktas. Teismo posėdžio apylinkės teisme metu D. K. nurodė, kad už akcijas neatsiskaitė, sutartyse nurodyta 2 800 Eur buvo tik formalumas, pinigų nemokėjo ir neketino mokėti. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, iš bylos duomenų matyti, kad D. K. tapti įmonės direktoriumi ir akcininku pasiūlė visiškai atsitiktinis, nepažįstamas asmuo, apie kurį nuteistasis nieko nežinojo nei iki sandorių sudarymo, nei ir po jų. Teismo posėdžio apylinkės teisme metu D. K. nurodė, kad pirkti akcijas pasiūlė pažįstamas P., pavardės nežino, 2018 m. vasario mėn. susipažino su A., kurio pavardės taip pat nežino, matėsi su juo tik 2-3 kartus, jis pasiūlė verslo planą, siūlė tapti įmonės direktoriumi, sakė, kad yra įmonė su turto sąrašu, kurį reikia išparduoti, už tai bus atlyginta, direktorė gyvena (duomenys neskelbtini), reikia žmogaus, kuris būtų Lietuvoje, kai pasirašė dokumentus, originalus pasiliko A., po kelių dienų jam paskambino A. B., su kuriuo buvo tiesiog pažįstami iš matymo, pasiūlė susitikti, tada paskambino A., kuris nurodė, kad su nuteistuoju nebedarys to reikalo ir liepė perrašyti akcijas A.. A. paruošė sutartis, 80 proc. akcijų perrašė jam, o 20 proc. (duomenys neskelbtini), pavardės neprisimena, po jų bendravimo pas apeliantą neliko A. telefono numerio. Tokie duomenys leidžia pritarti apylinkės teismo išvadoms, jog jis tikėjosi (žinojo ir suprato), kad toks dokumentų sudarymas realių pasekmių jam nesukels.
20. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas, nors ir sudarytų sutarčių pagrindu turėjo tapti vieninteliu bendrovės akcininku, vėliau ir direktoriumi, neperėmė bendrovės valdymo, atliko tik formalius registracijos veiksmus, pasirašydamas sutartis neturėjo supratimo, ką turės daryti su bendrove. Nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrovės turto vertės sudarydamas sutartis neišsiaiškino, tikėjosi viską sužinoti, kai taps direktoriumi ir vykdys pardavimus, kai pirko akcijas, įmonės dokumentų nematė, planas buvo tapus direktoriumi ir akcininku sužiūrėti įmonės turtą, dėti į pardavimą, gal pakeisti kai kurių objektų paskirtį, jam buvo žadėtas 15 000 Eur atlyginimas. Kai pirko akcijas, nerizikavo, nebijojo tapti direktoriumi, gavus lėšas už parduotą turtą, jos tektų įmonei, A. supažindintų su buhaltere, ką daryti toliau, pasakytų A. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia matyti, jog asmuo suvokė tokių sutarčių ir jų pagrindu atliekamų tolimesnių veiksmų neteisingumą, neteisėtumą ir tai, kad asmuo žinojo, jog iš tiesų nebus nei įmonės akcininku, nei direktoriumi, visus veiksmus atliks kiti asmenys, t. y. jis suprato sudaromų dokumentų fiktyvumą. Tokias teismo išvadas patvirtina ir byloje apklausto liudytojo parodymai. Apklausos metu A. B. paaiškino, kad UAB „F“ išplėstiniame išraše pamatė, kad akcijos perrašytos įmonės „K.“ vardu, D. tapo akcininku, gavo telefono numerį, paskambino, paklausė jo pavardės, pasakė, kad reikia susitikti. Susitiko, D. papasakojo, kad paprašė tapti akcininku ir direktoriumi rusas vardu gal A., su kuriuo A. B. yra bendravęs telefonu. D. pasakė, kad jo tiesiog paprašė pabūti direktoriumi, kad atlikti kažkokius veiksmus.
21. Byloje liudytoja apklaustos bendrovės direktorės N. R. parodymai bei kiti įrodymai taip pat patikimai patvirtino, kad jokia liudytojos valia sudaryti sandorius, susijusius su bendrovės akcijų pardavimu bei direktoriaus keitimu, nebuvo išreikšta, todėl prieštaraujantys nuteistojo parodymai, kad akcijų pardavimas vyko realiai, vertintini kritiškai, pagrindo jais vadovautis nėra. Bylos nagrinėjimo teisme metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos N. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad 2018-03-19 el. paštu iš (duomenys neskelbtini) vadybininko T.A., aptarnaujančio UAB „F“, gavo laišką su klausimu, kas atsitiko, kodėl pasikeitė akcininkas ir direktorius, kokia akcininkų pasikeitimo priežastis, ji buvo sutrikusi, nes kaip vienintelė akcininkė ir direktorė nepriėmė jokių sprendimų dėl įmonės akcijų pardavimo ir direktoriaus keitimo, dar 2017-03-30 informavo Registrų centrą apie tai, kad gali būti nelegaliu būdu pasisavintos UAB „F“ akcijos, ir prašė Registrų centro be notarinių patvirtinimų jokių veiksmų dėl registravimo pasikeitimų neatlikti. D. K. UAB „F“ direktoriumi ji neskyrė, jam nebuvo parduotos šios įmonės akcijos. Jai parodytose akcijų pirkimo pardavimo sutarčių kopijose yra ne jos parašai, panašūs į jos, bet visi skirtingi, suklastoti, sutartyse yra ne įmonės „K.“ veikloje naudojamas antspaudas. Jei būtų ketinusi parduoti UAB „F“ akcijas, tai padarytų viena sutartimi, vienos dienos data (t. 1, b. l. 148-149, 157-158). Iš pateiktos N. R. paso kopijos, matyti, kad jame nėra žymų, patvirtinančių, kad 2018-03-15 N. R. buvo Lietuvoje (t. 1, b. l. 178-179). Šių duomenų pagrindu laikytina įrodyta, kad apeliantas savo aktyviais veiksmais be akcijų savininko valios sudarė netikrus dokumentus ir juos panaudojo ir taip realizavo BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę.
22. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir kaltininko tiesioginę tyčią, tai yra, kad jis suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-458/2020). Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad atlikdamas sutarčių sudarymo ir jų pagrindų tolimesnių dokumentų rengimo, jų registravimo veiksmus, iš tiesų neketindamas įsigyti akcijų, pasirašydamas sprendimą apie savo paskyrimą direktoriumi, pateikdamas dokumentus registrams, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y., neabejotinai suprato, kad pasirašo sutartis, kuriose nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija, jog jokių įmokų pagal sutartis nemokėjo, ir siekė, kad šios sutartys būtų įregistruotos. Priešingai nei nurodoma skunde, laikytina, jog D. K. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato neturėjęs teisės savo parašu patvirtinti akcijų pirkimo pardavimo sutarčių, kadangi iš anksto žinojo, kad realiai bendrovės akcininku netaps, dokumentų, lėšų ir kitų daiktų neperims, realiai netaps šios įmonės direktoriumi ir neatliks jo pareigų, taip pat žinojo, kad tokie netikri dokumentai gali sukelti nusikalstamų pasekmių, tačiau tokius netikrus dokumentus pasirašė ir pateikė juos registrams kaip tikrus, tai padarydamas sąmoningai ir norėdamas taip veikti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nuteistojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje 1 dalyje, požymiai.
23. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jam taikyti BK 37 straipsnį ir jį už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apelianto vertinimu, jo veiksmais nebuvo padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, taip pat nebuvo sukeltas realus pavojus žalai kilti.
24. Pažymėtina, kad suklastojant dokumentus ar jais disponuojant kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką, jų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.).
25. Pagal teismų praktiką dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (t. y. atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į byloje nustatytą situaciją ir vadovaujantis aptartomis veikos pripažinimo mažareikšme taisyklėmis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju šis institutas negali būti taikomas.
26. Nagrinėjamu atveju, vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog veiksmai kai D. K. į sutartis įrašė tikrovės (asmens valios) neatitinkančią informaciją negali būti laikomi mažareikšmiais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į suklastotų dokumentų pobūdį ir svarbą, kadangi patekę į civilinę apyvartą tokie dokumentai liudijo apie netikrą įvykį ir nulėmė teisiškai reikšmingą, nepagrįstą ir neteisėtą juridinio fakto įregistravimą. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasis į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė, padariniai nėra būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė, tačiau, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už šį nusikaltimą, aprašytą formaliąja sudėtimi, taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojinga padaryta veika.
27. Nors veika ir nesukėlė jokios žalos, D. K. veiksmai pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, jais buvo siekiama sukelti teisiškai reikšmingus padarinius. Būdamas įregistruotu vieninteliu akcininku ir direktoriumi D. K. savo naudai įgijo turtinę teisę valdyti bendrovės turtą, tikrovės neatitinkantys duomenys apie juridinių asmenų valdymą, iš registro galėjo būti teikiami valstybinėms institucijoms, fiziniams asmenims ar kitiems subjektams, todėl galėjo sukelti tiesiogines pasekmes tiek šio juridinio asmens interesams, tiek ir tokią informaciją naudojantiems subjektams. Svarbu tai, kad būtent D. K. veiksmai lėmė, jog neteisingi duomenys per asmenis, kurie nežinojo apie neteisėtus asmens veiksmus, buvo pateikti registrams. Dėl to nėra pagrindo D. K. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vertinti kaip mažareikšmius ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
28. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis D. K. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas nepadarė materialiosios teisės ar procesinių pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas ar keičiamas skundžiamas nuosprendis, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą atmesti.