Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S.K.S.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S.K.S.” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės baldai“ dėl delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis – CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius

21. Kaip matyti iš Sutarties 6.1 punkto, ginčo šalys susitarė, kad atsakovei (pirkėjai) pavėlavus apmokėti patiektas prekes Sutartyje nustatytais terminais, ieškovė (tiekėja) turi teisę reikalauti iš atsakovės (pirkėjos) 0,2 proc. laiku neapmokėtų prekių vertės dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną. Vertinant lingvistinę nurodytos Sutarties nuostatos išraišką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo šalys aiškiai susitarė, jog atsakovės pareiga mokėti delspinigius šiuo atveju atsiranda ieškovei pareikalavus. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sutartyje nustatyta sąlyga, jog, pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, jog delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-550/2012).

23. Sutarčių aiškinimo taisyklių taikymą reglamentuoja CK 6.193 straipsnis, jos išsamiai atskleistos kasacinio teismo praktikoje. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teismas, vertindamas ir aiškindamas sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių šalių ketinimus, derindamas šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize, kaip objektyviausiai atspindinčia tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ir pagal tai kvalifikuoti jų susitarimą. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Sutarčių teisėje galioja principas, kad sutartis visų pirma turi būti aiškinama pagal tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos sprendžiama dėl sutarties rūšies ir esmės. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę, aiškinant sutarties sąlygas, atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

24. Kaip matyti iš Sutarties nuostatų ir ginčo šalių paaiškinimų, tarp šalių Sutarties pagrindu yra susiklostę ilgalaikiai sutartiniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp šalių vykstantys pardavimai nėra pavieniai, ši veikla nuolat vykdoma jau 12 metų, ir per visą šį laikotarpį atsakovė už prekes ne kartą yra atsiskaičiusi dalimis, kartais pasitaikydavo ir vėlavimų atsiskaityti, tačiau ieškovė dėl šių vėlavimų nepriekaištaudavo ir šalims pavykdavo susitarti geranoriškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, apibūdinančios tarp šalių susiklosčiusią Sutarties vykdymo praktiką, taip pat atsakovės paaiškinimai, kurių ieškovė nepaneigė, patvirtina, kad ginčo šalys, ilgą laiką vykdydamos Sutartį, klausimus, susijusius su apmokėjimu už prekes, įprastai spręsdavo derybų būdu, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovei vėluojant apmokėti už prekes (aplinkybės, kad tokių vėlavimų yra buvę, ieškovė neginčijo), jai būtų iš karto skaičiuojami delspinigiai, byloje nėra. Be to, kaip matyti iš byloje esančios ieškovės pateiktos Sąskaitos, joje nėra nuostatų, susijusių su apmokėjimo už prekes terminu (apmokėjimo terminas įtvirtintas Sutarties 4.1 punkte) ar delspinigių skaičiavimo pradžios momentu, t. y. byloje esantys dokumentai taip pat nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad šalys delspinigių mokėjimą būtų susiejusios su mokėjimo už prekes termino pažeidimo momentu. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią praktiką, logiškai seka išvada, kad šalys Sutarties 6.1 punkte įtvirtindamos sąlygą dėl delspinigių pareikalavimo, taip pat susitarė ir dėl delspinigių pradžios skaičiavimo momento, t. y., šalys susitarė, kad esant mokėjimo termino pažeidimui, šalys šį klausimą pirmiausia turėtų išspręsti derybų būdu, o, nepavykus susitarti, ieškovė turi teisę pateikti ieškovei reikalavimą dėl delspinigių apmokėjimo ir atitinkamai nuo šio momento pradėti skaičiuoti delspinigius. Tokią išvadą papildomai pagrindžia ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog per visą Sutarties vykdymo laikotarpį (nuo 2011 m.) atsakovei vėluojant atsiskaityti būtų apskaičiuoti ir sumokėti delspinigiai, jų mokėjimo pradžios momentą siejant su mokėjimo už prekes termino pažeidimu (CPK 178 straipsnis).

25. Nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika, kurioje pareikalavimas skaičiuoti delspinigius buvo siejamas su delspinigių įskaitymo eiliškumu, o ne delspinigių skaičiavimo pradžios momentu, pirmosios instancijos teismo nurodytos teismo nutartyse pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir aiškinant Sutarties 6.1 punkto nuostatas šalių ginčo kontekste. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis kasacinio teismo nutartimis iš esmės vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje pateikdmas pavyzdžius apie atvejus, kai netesybų (delspinigių) skaičiavimo pradžios momentas sutartyse yra susietas su papildomu raginimu. Aptariant delspinigių skaičiavimo pradžios momento nustatymą, šioje apžvalgoje pateiktas pavyzdys, kaip vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje kasacinis teismas, išsiaiškinęs sutarties nuostatas, nustatė, kad pirkimo – pardavimo sutartyje šalių nustatyta sąlyga, jog pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti 0,2 procento nuo sąskaitos sumos delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną reiškia, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, o pardavėjui pareikalavus. Kreditoriaus reikalavimu sumokėti netesybas šioje byloje buvo pripažintas skolininkui pateiktose sąskaitose faktūrose įtvirtintas nurodymas, kad neapmokėjus per nurodytą terminą, už kiekvieną uždelstą dieną priskaičiuojama 0,2 proc. delspinigių. Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje konstatuota, kad, šalims sulygus, jog nuomotojo pareiga mokėti nuomininkui sutartas netesybas atsiranda ne sutarties pažeidimo ar jos nutraukimo, o pareikalavimo momentu, laikytina, kad nuomininko pareiga mokėti netesybas atsiranda tik tuo atveju, jeigu nuomotojas to pareikalauja. Teismas taip pat konstatavo, kad, sutartyje esant tokioms sąlygoms, kreditorius turi teisę ir nereikalauti, kad būtų mokamos baudos ar delspinigiai (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kasacinis teismas, pateikdamas pavyzdžius dėl kitokio nei įstatyme šalių sutarto delspinigių skaičiavimo pradžios momento, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009, t. y. tomis pačiomis nutartimis kaip ir pirmosios instancijos teismas. Taigi priešingai nei bandoma pagrįsti apeliaciniame skunde, nurodyta teismų praktika ne paneigia, o papildomai pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl Sutarties 6.1 punkto nuostatų aiškinimo.

26. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Įstatymai įpareigoja šalis prievoles vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiaujant vienai su kita (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas bendradarbiavimo pareigos turinį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė raginimo atsakovei dėl delspinigių apmokėjimo taip ir nepateikė, t. y. nesivadovavo Sutarties 6.1 punkte nustatyta delspinigių pareikalavimo tvarka. Apie ieškovės reikalavimą sumokėti delspinigius atsakovė sužinojo tik gavusi 2023 m. birželio 22 d. teismo įsakymą. Aptartos ilgalaikės šalių verslo praktikos kontekste ieškovės kreipimasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, neinformavus atsakovės, negali būti prilyginamas Sutarties 6.1 punkte nustatytu raginimu sumokėti delspinigius. Taigi pačiai ieškovei neįvykdžius Sutarties 6.1 punkto sąlygos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo

27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl delspinigių priteisimo, nemotyvavo atsisakymo priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo. Apeliantės teigimu, atsakovei gavus teismo įsakymą ir sumokėjus pagrindinę įsiskolinimo dalį (2 661,95 Eur), teismas privalėjo bent jau šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų klausimą išspręsti ieškovės naudai.

28. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

29. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 22 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-13568-527/2023, patenkino ieškovės reikalavimus pilna apimtimi, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 2 661,95 Eur skolos, 319,44 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 22 d. iki 2023 m. birželio 20 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 22 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 367 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vis dėlto, šis teismo įsakymas neįsiteisėjo: 2023 m. liepos 4 d. teisme buvo gauti skolininkės (atsakovės) prieštaravimai, kuriuose ji su kreditorės reikalavimais nesutiko, todėl teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi panaikino 2023 m. birželio 22 d. teismo įsakymą ir priėmė ieškovės ginčo teisenos tvarka pateiktą ieškinį, kuris, bylą išnagrinėjus iš esmės, skundžiamu sprendimu buvo atmestas.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, matyti, kad teismo įsakymas, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, buvo panaikintas, o ginčą išsprendus iš esmės ieškovės reikalavimai buvo atmesti. Taigi šiuo atveju nelaikytina, kad sprendimas buvo priimtas ieškovės naudai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisme gautas apeliantės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme nėra pateikusi, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „S.K.S.“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.