- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1616-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28270-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl tikrovės neatitinkančių duomenų per visuomenės informavimo priemonę paneigimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Širvintų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ paneigti reportaže „Premjerui – skundai dėl Širvintų merės Ž. P.“ tikrovės neatitinkančius duomenis. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę paskelbti reportaže nurodytų aplinkybių paneigimą, o būtent, kad: 1) Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario V. Š. reportaže „Premjerui – skundai dėl Širvintų merės Ž. P.“ nurodyta informacija dėl Širvintų rajono savivaldybėje vykdomo projekto „Sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimas“ ir projekto „Socialinio būsto fondo plėtra Širvintų rajone“ neatitinka tikrovės; 2) Širvintų rajono savivaldybės projekto „Socialinio būsto fondo plėtra Širvintų rajone“ 1 kv. m kaina nėra 1 400 Eur dydžio suma, kaip nurodė Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys V. Š.; 3) Širvintų rajono savivaldybėje vykdomi projektai atitinka teisės aktų reikalavimus ir jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovę pašalinti reportažą iš visų visuomenės informavimo šaltinių ir užtikrinti, kad aukščiau nurodyti paneigimai būtų publikuoti tokia pačia apimtimi, kaip ir reportažas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovei priklausančioje interneto svetainėje lnk.lt buvo publikuotas video reportažas „Premjerui – skundai dėl Širvintų merės Ž. P.“, kuris taip pat buvo transliuojamas ir atsakovės, t. y. televizijos kanalo LNK laidoje „Žinios“. Pažymėjo, jog šis reportažas buvo pradėtas pasakojimu apie ministro pirmininko vizitą Širvintų rajono savivaldybėje. Nors pačioje reportažo pradžioje buvo apklausti Širvintų rajono savivaldybės gyventojai, kurie teigiamai atsiliepė apie vietos savivaldos indėlį miesto labui, pats reportažas vėliau buvo paremtas vien opozicijos nario ir kitų asmenų, kurie nėra vietos savivaldos šalininkai, tikrovės neatitinkančia informacija, siekiant supriešinti visuomenę su ieškove ir Širvintų rajono savivaldybės mere. Reportaže kalbėta apie demokratijos nebuvimą, galimai neteisėtas ieškovės vykdomas viešųjų pirkimų procedūras. Atsakovė neužtikrino teisingos, nešališkos informacijos pateikimo, o reportaže pateikė melagingą informaciją ir tuo šiurkščiai pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją.
3. Ieškovė ieškinį taip pat grindė aplinkybe, jog reportaže Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys nurodė, kad „Mes galime nustebinti ne tik Širvintas, bet ir visą Lietuvą. Kad pas mus socialinio pastato 1 kv. m kaina be išorės inžinerinių tinklų sklypo ribos yra 1 400 Eur/kv. m, kad mes statome baseiną kartu <…> šiuo metu su Palanga, Vilniaus, Fabijoniškių ir Širvintų. <…> Širvintų kaina yra 56 % didesnė negu likusių Palangos ir Fabijoniškių.“ Pasak ieškovės, ši informacija neteisinga, o atsakovė, prieš publikuodama šią informaciją, jos nepatikrino. Atkreipė dėmesį, kad Širvintų rajono savivaldybėje statomo sporto komplekso 1 kv. m kaina yra didesnė tik už Palangos komplekso 1 kv. m kainą, tačiau, Vilniaus, Klaipėdos kompleksų kaina, taip pat atsižvelgiant į komplekso kvadratūrą, nėra mažesnė, o didesnė už Širvintų rajono savivaldybėje statomo komplekso kainą. Taigi, vartotojai pagal tokį pateiktą reportažą buvo iš esmės suklaidinti, jiems pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovė nepatikrino ir neįvertino tarybos nario pateiktos informacijos.
Šalies argumentai
4. Atsakovė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės funkcijos yra susijusios su ypatingai dideliu viešuoju interesu ir visuomenės poreikiu domėtis bei skleisti informaciją apie ieškovės veiklą. Nurodė, jog viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju. Ginčo reportaže pagrindinis žurnalistų tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas). Jame paskelbtos įvairios kalbintų asmenų nuomonės: palankios ir nepalankios dėl merės ir savivaldybės valdančiųjų darbo. Kalbinti mieste žmonės išsakė teigiamą nuomonę, tai buvo parodyta. Buvo pateiktas ir merės Ž. P. komentaras dėl pateiktos kritikos. Komentaras buvo trumpas, bet tokį trumpą atsakymą pasirinko pati merė. Pažymėjo, jog opozicijos atstovo Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario V. Š. mintys, kritika, informacija taip pat buvo parodyta eteryje. Akcentavo, kad reportažas sumontuotas aiškiai parodant ir atskiriant, kokie yra kalbantys asmenys, kokias pareigas jie užima, ar yra paprasti žmonės gatvėje, kokią nuomonę apie situaciją ir jos subjektyvų vertinimą pateikia, kelia tam tikras abejones. Visa tai buvo parodyta tiesiogiai ir laidos žiūrovams. Pasak atsakovo, tai atitiko tikrovę ir žurnalistų veikla buvo nukreipta informuoti visuomenę ją dominančiais klausimais. Pabrėžė, jog pagal EŽTT jurisprudenciją žurnalistai neprivalo papildomai tikrinti informacijos, kurią jie gauna iš oficialių šaltinių ir pareigūnų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį dėl tikrovės neatitinkančių duomenų per visuomenės informavimo priemonę paneigimo atmetė. Priteisė iš ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ naudai 3085,50 Eur atstovavimo išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. Š. kalbėjo apie Širvintų rajono savivaldybėje vykdomus socialinius projektus kaip šios savivaldybės tarybos narys. Taigi tikslas buvo informuoti visuomenę apie Širvintų rajono savivaldybės vykdomas funkcijas bei jos biudžeto lėšų panaudojimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, jog saviraiškos laisvė yra svarbi kiekvienam išrinktam atstovui, kuris atstovauja piliečių interesus (Kubaszewski v. Poland, No. 571/04, 2 May 2010, § 42). Tarybos narys laidoje pateikė komentarus apie Širvintų rajono savivaldybėje vykdomus projektus, nurodydamas jų kainas, kurias ieškovė ginčija ieškinyje. Viešo asmens kritikos ribos yra platesnės, ypatingai kai kalbama apie piniginių lėšų panaudojimą, susijusį su viešuoju interesu. Taigi šiuo atveju viešasis asmuo turi parodyti didesnę toleranciją kritikai ir pastaboms nei privatus asmuo, kai kalbama apie jo vykdomą veiklą.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė pateikė informaciją apie Širvintų rajono savivaldybės veiklą ir jos biudžeto lėšų panaudojimą, t. y. jos vykdomus socialinius projektus bei jų kainas. Tokio pobūdžio reportažas neginčytinai palietė vietos bendruomenės viešąjį interesą, dėl ko atsakovė turėjo teisę atkreipti visuomenės dėmesį ir vietos bendruomenė turėjo teisę gauti tokio pobūdžio informaciją.
8. Pažymėtina, jog atsakovo reportaže buvo pateikta informacija apie Širvintų rajono savivaldybės vykdomą veiklą, o būtent apie jos socialinius projektus ir jų kainas pasisakė V. Š., kaip savivaldybės tarybos narys. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog žiniasklaida turi teisę pasikliauti kalbų ar pranešimų turiniu, išsakytų viešojo asmens ir ji nėra įpareigota atlikti šios informacijos nepriklausomo tyrimo (Rungainis v. Latvia, No. 40597/08, 14 September 2018, §61). V. Š., pateikdamas informaciją atsakovui, veikė kaip viešas asmuo ir atsakovė neturėjo pagrindo abejoti informacijos patikimumu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
9. Ieškovė Širvintų rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Reportažas viešųjų asmenų pasisakymo kontekste buvo šališkas – atsakovė sudarė išimtines sąlygas pasisakyti tik opozicijos atstovui, šiam buvo sudarytos sąlygos pasisakyti ne tik neformalioje aplinkoje, bet taip pat ir nemažai reportažo laiko išdėstyti faktines aplinkybes nurodant konkrečius skaičius. Ieškovei toks laikas nebuvo suteiktas.
9.2. Reportaže tarybos nario pateikta informacija yra nurodoma kaip faktai, o ne nuomonė ar kritika, todėl egzistavo visos sąlygos įpareigoti atsakovę publikuoti paneigimą. Civilinėje byloje yra rašytiniai dokumentai, pagrindžiantys tarybos nario nurodytų faktų neatitikimą tikrovei.
9.3. Teismas sprendime neužsimena apie tai, jog tarybos nario V. Š. nurodyta informacija buvo melaginga ir neatitiko realių faktinių skaičių – tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti. Teismas nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų, jų nevertino ir neanalizavo, o tai yra pagrindas konstatuoti sprendimo nepagrįstumą.
9.4. Tarybos nariui, atstovaujančiam piliečių ir Širvintų rajono savivaldybės interesus, yra taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, etikos kodekso nuostatos, todėl šis turi veikti sąžiningai. Šiuo atveju yra kalbama apie konkrečių skaičių, kurie neatitinka tikrovės, paskleidimą per visuomenės informavimo priemonę ir tai visiškai nėra susiję su tarybos nario saviraiškos laisve.
9.5. Ieškovė ieškiniu neprašė paskelbti šmeižiančios ar kitos gerai moralei prieštaraujančios informacijos, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė publikuoti paneigimą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Žiniasklaida turi teisę pasikliauti kalbų ar pranešimų turiniu, išsakytų viešojo asmens ir ji nėra įpareigota atlikti šios informacijos nepriklausomo tyrimo. EŽTT akcentuoja, kad atsakomybės taikymas žurnalistams už pagalbą paskleisti informaciją trečiajam asmeniui interviu forma netoleruotinai apsunkintų spaudos galimybes prisidėti prie diskusijos viešąjį interesą sudarančiais klausimais.
10.2. Žurnalistai imperatyviai teisės aktų yra įpareigoti užtikrinti kiekvieno asmens teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Šiuo atveju asmuo žurnalistams pasirodė kompetentingas ir turintis specialių žinių, užimantis atitinkamas pareigas savivaldybėje (tarybos narys). Priešingai, neprofesionalus būtų žurnalistų darbas, jeigu būtų pakalbinta tik viena pusė, parodyta tik teigiama ir liaupsinanti informacija apie valdančiuosius, neišsakyta jokia kritika, nesuteiktas žodis opozicinėms politinėms jėgoms.
10.3. Tam, kad būtų patenkintas reikalavimas paneigti viešai paskelbtą informaciją pirmiausia turi būti nustatytas garbės ir orumo pažeidimo faktas. Nagrinėjamoje byloje tokio pažeidimo nenustatyta, todėl nėra pagrindo paneigti paskelbtą informaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei priklausančioje interneto svetainėje lnk.lt buvo publikuotas video reportažas „Premjerui – skundai dėl Širvintų merės Ž. P.“, kuris taip pat buvo transliuojamas ir atsakovės televizijos kanalo LNK laidoje „Žinios“. Nurodytame reportaže buvo apklausti Širvintų rajono savivaldybės gyventojai, buvo klausiama jų nuomonės apie Širvintų miesto savivaldą; taip pat apklaustas Širvintų rajono tarybos narys, opozicijos atstovas V. Š., kuris kalbėjo apie Širvintų rajono savivaldybėje vykdomus projektus „Sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimas“ ir „Socialinio būsto fondo plėtra Širvintų rajone“. Pastarasis reportaže nurodė, jog „Mes galime nustebinti ne tik Širvintas, bet ir visą Lietuvą. Kad pas mus socialinio pastato 1 kv. m kaina be išorės inžinerinių tinklų sklypo ribos yra 1 400 Eur/kv. m, kad mes statome baseiną kartu <…> su Palanga, Vilniaus, Fabijoniškių ir Širvintų. <…> Širvintų kaina yra 56 % didesnė negu tų likusių Palangos ir Fabijoniškių.“ Po nurodyto reportažo publikavimo apeliantė 2018-07-18 kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl tikrovės neatitinkančių duomenų per visuomenės informavimo priemonę paneigimo. Atsakovė paskelbti paneigimą atsisakė.
14. Asmens saviraiškos laisvė – tai saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (10 straipsnis; toliau – Konvencija). Nacionaliniu lygiu asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta ir Visuomenės informavimo įstatyme (4 straipsnio 1 dalis).
15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (pvz., aptariami vykstantys teisminiai procesai), turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera dalykine reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog žiniasklaida turi teisę pasikliauti kalbų ar pranešimų turiniu, išsakytų viešojo asmens ir ji nėra įpareigota atlikti šios informacijos nepriklausomo tyrimo (Rungainis v. Latvia, No. 40597/08, 14 September 2018, §61). EŽTT akcentuoja, kad atsakomybės taikymas žurnalistams už pagalbą paskleisti informaciją trečiajam asmeniui interviu forma netoleruotinai apsunkintų spaudos galimybes prisidėti prie diskusijos viešąjį interesą sudarančiais klausimais.
17. Viešo asmens kritikos ribos yra platesnės, ypatingai kai kalbama apie piniginių lėšų panaudojimą, susijusį su viešuoju interesu. Viešasis asmuo turi parodyti didesnę toleranciją kritikai ir pastaboms nei privatus asmuo, kai kalbama apie jo vykdomą veiklą, priešingu atveju būtų pažeistas Konvencijos 10 straipsnis (Kubaszewski v. Poland, no. 571/04, 2 May 2010, § 43).
18. Visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsnyje imperatyviai ir tiesiogiai nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.
19. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog atsakovės paskleistas reportažas buvo šališkas, nesuteikta galimybė pasisakyti pozicijos atstovams. Tačiau iš paties reportažo matyti, jog buvo pakalbinti žmonės mieste, kurie išsakė teigiamą nuomonę apie Širvintų rajono savivaldybę bei jos administraciją. Reportaže taip pat buvo pateiktas ir Širvintų rajono savivaldybės merės Ž. P. komentaras bei opozicijos kritika. Iš reportažo turinio matyti, jog jame yra pateikiama opozicijos kritika Širvintų rajono savivaldybei, pateiktas pozicijos komentaras bei Širvintų rajono savivaldybės gyventojų nuomonės. Įvertindamas tokį reportažo turinį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ginčo reportažas nebuvo šališkas, jame objektyviai pateikti duomenys, jis nebuvo nukreiptas vien į Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbo kritiką.
20. Apeliantės teigimu, paskelbtame reportaže opozicijos atstovai turėjo daugiau laiko savo pasisakymams, jiems buvo sudarytos išimtinės sąlygos. Atsakovė nurodė, jog ginčo reportaže buvo ir pozicijos atstovės merės komentaras, kurio trukmę nustatė pati merė. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų teismui nepateikta.
21. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu taip pat nurodo, jog reportaže kalbintas Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys V. Š. pateikė ne savo nuomonę, o konkrečius faktus, kurie neatitinka tikrovės, todėl atsakovė privalėjo paskelbti paneigimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė yra viešas asmuo, atliekantis savivaldybės valdymo funkcijas, todėl privalo toleruoti kritiką savo atžvilgiu. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 6 dalį viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Taigi viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Šiuo atveju, sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės – koliziją, pirmenybė teiktina pastarajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009).
22. Apeliantė į bylą pateikė duomenis, jog paskelbtame reportaže Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra nurodė, jog Širvintose statomo baseino kaina yra didžiausia Lietuvoje, kai tuo tarpu Širvintų rajono savivaldybės sporto komplekso kaina yra didesnė tik už Palangos mieste statomo sporto komplekso kainą, kuri yra didesnė vos 32 procentais. Kitų miestų sporto komplekso kainos net gi yra didesnės nei Širvintų miesto. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo jos į bylą pateiktų duomenų, kurie patvirtina, jog V. Š. pateikti faktai neatitinka tikrovės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė naudodamasi Civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu ieškinį dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo pateikė atsakovei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, kuri nagrinėjamu atveju tik paskleidė reportažą, kuriame Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys V. Š. pateikė kritiką apeliantės atžvilgiu. Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti V. Š. pateikiama informacija ir neturėjo pareigos pateiktos informacijos atskirai patikrinti. Kadangi apeliantė atsakove byloje nurodė tik žiniasklaidos priemonę, tai nebuvo pagrindo tirti apeliantės pateiktų įrodymų, kuriais būtų vertinamas Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario V. Š. reportaže išsakytų teiginių teisingumas. Šioje nagrinėjamoje byloje apeliantė nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų V. Š., todėl jo veiksmų vertinimas, jo išsakytų teiginių neigimas išeitų už ieškinio ribų. Pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas V. Š. teiginių teisingumo, tinkamai sprendė bylą pagal teismui pareikštus reikalavimus.
24. Apeliantės teigimu, atsakovė privalėjo paskelbti jos suformuluotą paneigimą, nes šis paneigimas atitinka įstatymo keliamus turinio reikalavimus, tai yra neprieštarauja gerai moralei ir nėra šmeižiantis. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalį, išskiriami trys asmens garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimo būdai, būtent – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010). Teisme privalo būti įrodytos visos CK 2.24 straipsnyje įtvirtinto garbės ir orumo pažeidimo sąlygos, o ne tik patikrinta vienintelė sąlyga, kad ieškinyje suformuluotas paneigimo turinys neprieštarauja gerai moralei. Tik esant dalykinės reputacijos pažeidimui, taikytini prašomi teisių gynimo būdai.
25. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai, t. y. pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., A/S Diena and Ozoliņš v. Latvia, no. 16657/03, judgment of 12 July 2007; cituotą sprendimą Kwiecien v. Poland; ir kt.).
26. Apeliantė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai. Tuo tarpu atsakovė nurodė, jog jos tikslas buvo informuoti dalį visuomenės jai aktualiu klausimu. Širvintų rajono savivaldybės gyventojai turi teisę žinoti kaip yra panaudojamos savivaldybės biudžeto lėšos. Paskleistame reportaže buvo kalbama apie Širvintų rajono savivaldybės tarybos priimamus sprendimus apie savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą. Kritika tokio lygio viešajam asmeniui dėl biudžeto lėšų panaudojimo privalo būti toleruojama. Nenustačius, jog atsakovė pažeidė apeliantės dalykinę reputaciją, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovę paskelbti apeliantės prašomą paneigimą.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
29. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo sumažinti atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jos yra neproporcingos. Ginčo dalykas nėra sudėtingas, įrodymų kiekis nereikalavo nei teismų praktikos analizės, nei specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčas yra neturtinis, bylos apimtis yra ypač nedidelė, ieškinio apimtis taip pat nebuvo didelė.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
31. Pirmosios instancijos teismo priteistos atsakovės procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas atlygina jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip jau nurodyta klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas sprendžia ex offcio, todėl teismo prerogatyva spręsti, ar yra pagrindas sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nėra pagrindų bylinėjimosi išlaidų mažinimui, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeitimo paliktina nepakeista.
32. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Atsakovė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pateikė į bylą duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliantės skundas atmestas, atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės Širvintų rajono savivaldybės administracijos, j. a. k. 188722373, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, j. a. k. 123026090, naudai 907,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.