Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1602-1047/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-21
Bylos Nr.: A-1602-1047/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03520-2021-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas: A. R.
Atsakovas: Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

21.2Tarnybinės nuobaudos

Administracinė byla Nr. A-1602-1047/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03520-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. 10-TE-1067 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui A. R.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. 2 PK) 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose. Įsakymu pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Atsakovas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2021 m. vasario 1 d. parengė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-8 „Dėl A. R. veiksmų vykdant duomenų peržiūras policijos registruose“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, neturėdamas konkrečios užduoties ar pavedimo, t. y. be teisėto pagrindo, tikrino L. T. duomenis ir ROIK 0120000409980 duomenis, todėl jo veiksmai vykdant L. T. duomenų tikrinimą POLIS II naršyklėje (REGITRA, IAR, PRĮR, EĮIS, POLIS PP, VSATIS, SODRA, LDB, GR, PPPR, CAEGR, ANR, Trumpalaikiai leidimai dalyvauti eisme, ĮKNR, INDR, ITPR, IGR, INTERPOLE Šengeno informacinėje sistemoje, URNA ir Regitros vairuotojų registre) ir PRĮR ROIK 0120000409980 duomenų peržiūra vertinami kaip tyčia padarytas tarnybinis nusižengimas, pasireiškęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinta Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Teisėsaugos ADTAĮ) 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 5-V-118 redakcija) patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.1 bei 12.5 punktų pažeidimu. Be to, pareiškėjo atlikti 5 213 duomenų tikrinimo atvejų netinkamai nurodant tikrinimo pagrindą, laikytini Taisyklių 11.4 punkto pažeidimu, pasireiškusiu aplaidžiu požiūriu į reikalavimo tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tvarkymo pagrindą įgyvendinimu.

3. Pareiškėjas nesutiko, kad pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktus, Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1, 2 bei 3 punktus, o L. T. duomenų tikrinimas POLIS II naršyklėje nebuvo perteklinis.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas paaiškino, kad gavęs informaciją apie korupcinio pobūdžio veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) L. T., vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-27(RN) patvirtintų Informacijos gavimo iš asmenų, įforminimo ir panaudojimo kriminalinės policijos veikloje taisyklių 22 punktu, privalėjo užpildyti lentelės formos DS pranešimą, jame nurodyti tikslią asmens informaciją. Pareiškėjas į POLIS II naršyklę įvedė asmens vardą ir pavardę, tačiau nežinojo jo tikslios gimimo datos, todėl nustatė paklaidą. Įsitikinti, kad tai tikrai tas asmuo, galėjo tik pažiūrėjęs asmens nuotrauką, tai svarbu, kadangi asmuo nustatyta tvarka gali keisti vardus bei pavardes, o POLIS II naršyklėje patalpinamos nuotraukos iš asmens dokumentų. Sutikrinęs nuotrauką su vardu ir pavarde, asmenį identifikavo, todėl pranešime galėjo tiksliai nurodyti ir asmens kodą. Pareiškėjas tikrino tik tuos asmens duomenis, kuriuos nurodė, kitų papildomų duomenų netikrino. Sistema fiksuoja visą naršymo istoriją, todėl atsakovas turėjo galimybę patikrinti ir pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra įrodymų, kad asmens duomenų tikrinimas buvo perteklinis.

5. Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje konstatuota, jog jis L. T. duomenis tikrino be teisėto pagrindo, būtent šis įtarimas buvo nurodytas jam įteiktame 2020 m. gruodžio 10 d. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-126 (toliau – ir Pranešimas), kurio pagrindu teikė paaiškinimą, tačiau teikime nustatytas jau kitas pažeidimas – perteklinis duomenų tikrinimas, dėl kurio jam nebuvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir galimybė pasiaiškinti dėl šių naujų aplinkybių nebuvo suteikta. Pranešime teigiama, kad nustatyta 5 299 atvejų, kai netiksliai nurodyti asmens duomenų tvarkymo pagrindai, Išvadoje ir Teikime – 5 213 atvejų, tačiau nenurodyta, nei kokie tai atvejai, nei data, laikas, nei kiti duomenys, iš kurių galima būtų suprasti kokie tai atvejai. Todėl pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimo, taip pažeidžiant jo teisę į gynybą. Tikrinamo pareigūno teisė gintis įtvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 20 punkte. Neužtikrinus pareiškėjo teisės į gynybą, buvo padaryti esminiai procedūros pažeidimai, dėl kurių Įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

6. Pareiškėjas nurodė, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktuose, Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1, 2 bei 3 punktuose įtvirtintos nuostatos yra bendrojo pobūdžio, jose nesuformuluotos konkrečios elgesio taisyklės, t. y. kokią konkrečiai pareigūnui asmens duomenų bazę tikrinti ar kurią draudžiama tikrinti, kai gaunama informacija apie nusikalstamą veiką vykdant pareigą perduoti tikslią ir patikrintą informaciją, susijusią su asmens duomenimis. Pagal teismų praktiką nustatytas bendrojo pobūdžio formuluotės pažeidimas savaime negali būti laikomas pareigūno netinkamu pareigu vykdymu arba jų nevykdymu, turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, ko šiuo atveju atsakovas nepadarė. Atsakovas neįrodė jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltės, padarė esminius procedūrinius pažeidimus, todėl pareiškėjo tarnybinė atsakomybė negalima, o Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda neteisėta bei nepagrįsta.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo pateiktas paaiškinimas buvo neinformatyvus, jis jį pateikė tik papildomai atsakovui paklausus. Tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-44844 pareiškėjas nurodė, kad dirbdamas Vilniaus m. 2 PK vyriausiojo tyrėjo pareigose gavo korupcinio pobūdžio informacijos apie (duomenys neskelbtini) L. T., todėl tikrino jo duomenis, o Policijos registruojamų įvykių registre tikrino ROIK 0120000409980, nes šis įvykis priskiriamas pagal teritoriją jam kaip grupės vyresniajam pareigūnui. Atsakovas pažymėjo, kad 2021 m. vasario 2 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-S-3989(1.46E-10), pateikto po išvados patvirtinimo, duomenys atskleidžia, jog 2020 m. rugsėjo 17 d. (12.58 val.) DS tarnybinis pranešimas siųstas adresatui (duomenys neskelbtini) yra su nurodyta klaidinga pavarde.

9. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas, vykdydamas L. T. duomenų tikrinimą POLIS II naršyklėje (REGITRA, IAR, PRĮR, EĮIS, POLIS PP, VSATIS, SODRA, LDB, GR, PPPR, CAEGR, ANR, Trumpalaikiai leidimai dalyvauti eisme, ĮKNR, INDR, ITPR, IGR, INTERPOLE Šengeno informacinėje sistemoje, URNA ir Regitros vairuotojų registre), vykdė perteklinių duomenų peržiūrą, nes pranešimo užpildymui pagal 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V(S)-27 (Riboto naudojimo) „Dėl informacijos gavimo iš asmenų, įforminimo ir panaudojimo kriminalinės policijos veikloje taisyklių patvirtinimo“ pakanka trijų rekvizitų asmens vardo ir pavardės bei asmens kodo, du iš nurodytų rekvizitų pareiškėjui buvo ir taip žinomi, nes duomenis teikė apie buvusį kolegą. Kiti duomenys buvo pertekliniai ir jų tikrinimas neatitiko BDAR 5 straipsnio 1 dalies a), b) punktų, ir Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų reikalavimų. Pareiškėjo veiksmai 5 213 duomenų tikrinimo atvejais (netinkamas tikrinimo pagrindo nurodymas) laikytini Taisyklių 11.4 punkto pažeidimu, pasireiškusiu aplaidžiu požiūriu į reikalavimo tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tvarkymo pagrindą (pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir pan.) įgyvendinimu.

10. Atsakovas nurodė, kad po tarnybinio patikrinimo ir pareiškėjo tarnybinio pranešimo Nr. 10-S-3989(1.46E-10) pateikimo buvo nustatytas su L. T. patikrinimu susijęs papildomas pareiškėjo atliktas kitų asmenų patikrinimas. Duomenų audito ataskaitoje matoma, jog pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. 12.30.24 val. tikrino patį informacijos šaltinį A. M. POLIS II naršyklėje (Gyventojų registre (toliau – ir GR) nustatydamas 5 giminaičius ir ITPR), po to tikrino šaltinio A. M. sutuoktinę H. M. ir dukrą V. M. kituose registruose). Kadangi teikiant duomenis 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V(S)-27(RN) „Dėl informacijos gavimo iš asmenų, įforminimo ir panaudojimo kriminalinės policijos veikloje taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka nėra pagrindo ir pareigos pildant nurodyti daugiau nei vardą, pavardę bei gautos informacijos turinį (ką pareiškėjas ir padarė), šiuos duomenis pareiškėjas galėjo gauti iš vienintelio 2020 m. rugsėjo 17 d. 12.30.24 val. A. M. POLIS II naršyklėje Gyventojų registro patikrinimo, kai nustatė 5 giminaičius. Visi likę tikrinimai duomenų registruose yra pertekliniai ir neatitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, ir Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų reikalavimų. Pagal teismų praktiką platesnis duomenų tikrinimas, nei reikalingas pavestai užduočiai pasiekti, yra neproporcingas ir pažeidžiantis BDAR 5 straipsnio reikalavimus.

11. Atsakovas pažymėjo, kad BDAR bei Taisyklių 11.4 punkto reikalavimai reikšmingi tuo, kad reikalaujama įvardyti BDAR reikalaujamą teisėtą duomenų tvarkymo kriterijų, kuris iš esmės yra pagrindas gauti prašomus duomenis. Neturint tokio pagrindo, prieiga prie duomenų savaime tampa neteisėta, o pagrindo nenurodymas ar neteisingo nurodymas automatiškai reiškia, kad prieiga prie duomenų neturėtų būti suteikta. Pareiškėjas, nenurodydamas teisėto ir tinkamo pagrindo iš esmės nepagrindė savo poreikio gauti prašomus duomenis, tačiau su duomenimis susipažino. Jei pareiškėjas, kreipdamasis dėl duomenų pateikimo į kitą įstaigą nurodytų panašų pagrindą (Administracinis tyrimas; Duomenų patikrinimas, sutikrinimas; DS ir pan.), jis tokių duomenų negautų. Todėl šiuo atveju pareiškėjas piktnaudžiavo suteiktu pasitikėjimu ir prieigos teise prie duomenų registrų, sąmoningai nenurodydamas tinkamo įstatymų reikalavimus atitinkančio ir Taisyklių 11.4 punkte reglamentuoto pagrindo. Pareiškėjas dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų bei Taisyklių taikymo papildomai buvo supažindintas su rezoliucija „susipažinti ir griežtai laikytis tvarkos“ 2020 m. rugsėjo 7 d. 8.23 val. jam gavus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Duomenų apsaugos skyriaus raštą Nr. 10-G-71555

12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo aiškiai įvardytas konkretaus asmens L. T. tikrinimas su nurodytais registrais, kuriuose duomenys buvo tikrinti, taip pat ROIK, kuris buvo peržiūrėtas ir konkretus skaičius (5 299) netinkamo duomenų tikrinimo pagrindo nurodymo atvejų su nustatytu laikotarpiu, papildomai diferencijuojant atvejus pagal skirtingas netinkamo pagrindo nurodymo kategorijas. Pateikto paaiškinimo tekstas yra tris kartus trumpesnis nei pranešimo apie nusižengimą. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas apie teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir ja nesinaudojo. Toks elgesys vertintinas kaip pasirinkta gynybos taktika, tam, kad tyrimo metu nepaaiškėtų papildomi nepagrįsti pertekliniai duomenų tikrinimai, kurie atlikus tarnybinį patikrinimą paaiškėjo po papildomų pareiškėjo duomenų ir tarnybinio pranešimo Nr. 10-S- 3989(1.46E-10) pateikimo.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo A. R. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad Vilniaus AVPK IV VTS vyriausiasis tyrėjas L. P. Vilniaus AVPK pateikė 2020 m. gruodžio 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-43455, kuriame nurodė apie galimą netinkamą duomenų tikrinimą policijos registruose. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. R. POLIS II naršyklėje (REGITRA, IAR, PRĮR, EĮIS, POLIS PP, VSATIS, SODRA, LDB, GR, PPPR, CAEGR, ANR, Trumpalaikiai leidimai dalyvauti eisme, ĮKNR, INDR, ITPR, IGR, INTERPOLE Šengeno informacinėje sistemoje, URNA ir Regitros vairuotojų registre) tikrino L. T., pagrindu nurodydamas „Kitas tarnybinis naudojimas, DS pranešimas“. Galimo informacijos apie netinkamą duomenų tikrinimą metu nustatyta, kad nėra teikta ar gauta iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK DS pranešimų susijusių su L. T.. Be to, 2020 m. rugpjūčio 19 d. A. R. PRĮR tikrino ROIK 0120000409980 pagrindu nurodydamas „Administracinis tyrimas atsakymas draudimui“. ROIK 0120000409980 užfiksuota, kad Ekskomisarų biuro dispečerė pranešė, kad apsaugos ekipažas per raciją pranešėjai pranešė, kad jų automobilis pateko į eismo įvykį, daugiau informacijos nežino, sakė, kad yra nukentėjusiųjų, dėl prispaustų nieko nežino. Galimo informacijos apie netinkamą duomenų tikrinimą metu negauta duomenų, jog A. R. būtų vykdęs konkretų pavedimą, susijusį su ROIK 0120000409980. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. spalio 8 d. A. R. atliko 10 512 duomenų peržiūros veiksmų ir 5 213 atvejų netinkamai nurodė tikrinimo pagrindą.

15. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. R. 2020 m. gruodžio 10 d. įteiktas pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą Nr. 10-PR1-126. A. R. 2020 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-44844 nurodė, kad, dirbdamas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK 2 VS vyriausiojo tyrėjo pareigose, gavo korupcinio pobūdžio informacijos apie (duomenys neskelbtini) L. T., todėl tikrino jo duomenis; pažymėjo, kad tai yra „Kitas tarnybinis naudojimas, DS pranešimas“, nes informaciją gavo Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdyba (toliau – ir KPŽV), todėl numerį mato tik minėtos valdybos pareigūnai. Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) tikrino ROIK 0120000409980, nes šis įvykis jam priskiriamas pagal teritoriją, kaip grupės vyresniajam pareigūnui. Vilniaus AVPK KPŽV 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. 10-38(DS)-3 informavo, kad A. R. 2020 m. gruodžio 10 d. elektroniniu paštu pateikė informaciją, jog jis 2020 m. gruodžio 8 d. gavo informaciją apie galimai korupcinius L. T. veiksmus.

16. Policijos departamento Duomenų apsaugos skyriaus vedėjas A. L. 2021 m. sausio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-337 dėl asmens duomenų pažeidimo konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir nesant teisėto pagrindo, t. y. tenkindamas savo asmeninius interesus (tyrimo metu negauta duomenų, kad L. T. ir (ar) su eismo įvykiu, užregistruotu ROIK 0120000409980, susijusių duomenų subjektų asmens duomenys galėjo būti tvarkomi tenkinant trečiųjų asmenų interesus), Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. R. peržiūrėjo L. T. asmens duomenis, kitų trijų asmenų asmens duomenis, ir su eismo įvykiu, užregistruotu ROIK 0120000409980, susijusius duomenis (tikrinant pagal transporto priemonės valstybinius numerius POLIS II naršyklėje pateikiami ir transporto priemonės savininko asmens duomenys, taip pat įvykio dalyvių ir pranešėjų asmens duomenys), konstatavo, kad asmens duomenų saugumo pažeidimas buvo padarytas.

17. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos vyriausiasis tyrėjas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. R., vykdydamas L. T. duomenų tikrinimą POLIS II naršyklėje (REGITRA, IAR, PRĮR, EĮIS, POLIS PP, VSATIS, SODRA, LDB, GR, PPPR, CAEGR, ANR, Trumpalaikiai leidimai dalyvauti eisme, ĮKNR, INDR, ITPR, IGR, INTERPOLE Šengeno informacinėje sistemoje, URNA ir Regitros vairuotojų registre), vykdė perteklinių duomenų peržiūrą, nes pranešimo užpildymui pakanka trijų Elektroninio dokumento nuorašų rekvizitų asmens vardo ir pavardės bei asmens kodo, du iš nurodytų rekvizitų, kurie A. R. buvo ir taip žinomi, nes duomenis teikė apie buvusį kolegą. Kiti duomenys buvo pertekliniai ir jų tikrinimas neatitiko BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų reikalavimų. Taip pat A. R. veiksmai, kai 5 213 duomenų tikrinimo atvejų jis netinkamai nurodė tikrinimo pagrindą, laikytini Taisyklių 11.4 punkto pažeidimu, pasireiškusiu aplaidžiu požiūriu į reikalavimo tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tvarkymo pagrindą (pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir pan.) įgyvendinimu. Išvadoje pasiūlyta: už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a), b) punktų, Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų, Taisyklių 11.4, 12.1 ir 12.5 punktų nesilaikymą Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. R. skirti tarnybinę nuobaudą; siūlyti KPŽV įvertinti A. R. pateiktų duomenų pagrįstumą teisės aktų nustatyta tvarka; Išvadą pateikti Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK viršininkui susipažinti ir supažindinti suinteresuotus pareigūnus; kreiptis į Policijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas nustatė, kad Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. P. 2021 m. vasario 23 d. teikimu Nr. 10-PR2-5954 (toliau – ir Teikimas) pasiūlė Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. R. pagal tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-8 nustatytus pažeidimus, pasireiškusius nepagrįstu pertekliniu L. T. duomenų tikrinimu, pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a), b) punktų, ir Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus ir 5 213 duomenų tikrinimo atvejų netinkamai, nurodant tikrinimo pagrindą ir pažeidžiant Taisyklių 11.4 punktą, taikyti tarnybinę atsakomybę. Vilniaus AVPK viršininkas 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 10-TE-1067, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgdamas į Vilniaus AVPK 2021 m. vasario 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-8 „Dėl A. R. veiksmų vykdant duomenų peržiūras policijos registruose“, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. vasario 2 d. kreipimąsi Nr. 10-S-3989(1.46E-10), Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. vasario 12 d. raštą Nr. 01-01-15 ir Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. P. 2021 m. vasario 23 d. teikimą Nr. 10-PR2-5954, skyrė komisarui A. R., Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui, tarnybinę nuobaudą – pastabą.

19. Teismas, aptaręs ginčui aktualias Statuto, BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio, Taisyklių nuostatas, nurodė, kad asmens duomenų tvarkymas ar jų rinkimas yra griežtai saugomas tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teisės aktų.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas nustatė, kad Pranešimu pranešta pareiškėjui, jog Vilniaus AVPK viršininko pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas bei yra duomenų, jog galbūt jis padarė tarnybinį nusižengimą, o būtent laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. spalio 8 d., atlikdamas duomenų peržiūras duomenų registruose, neturėdamas teisėto duomenų tikrinimo pagrindo tikrino: 2020 m. rugsėjo 17 d. L. T. duomenis registruose (REGITRA, IAR, PRĮR, EĮIS, POLIS PP, VSATIS, SODRA, LDB, GR, PPPR, CAEGR, ANR, Trumpalaikiai leidimai dalyvauti eisme, ĮKNR, INDR, ITPR, IGR, INTERPOLE Šengeno informacinėje sistemoje, URNA ir Regitros vairuotojų registre) duomenų tikrinimo pagrindą nurodant „Kitas tarnybinis naudojimas, DS pranešimas“; Policijos registruojamų įvykių registre 2020 m. rugpjūčio 19 d. tikrino ROIK 0120000409980 duomenis, duomenų tikrinimo pagrindą nurodant „Administracinis tyrimas atsakymas draudimui“; 5 299 atvejais (iš jų 1 287 nurodytas duomenų tikrinimo pagrindas „Administracinis tyrimas, paieška / kontrolė“; 313 – „Duomenų patikrinimas, sutikrinimas, P / Darbui“; 1 994 – „Ikiteisminis tyrimas, Paieška / pavedimas“; 801 – „Kitas tarnybinis naudojimas, pavedimas / DS / Narkotinės“; 840 – „Kitas tarnybinis naudojimas DS“ ir pan.) be konkretaus pavedimo numerio, nenurodęs tinkamo duomenų tikrinimo pagrindo kaip to reikalauja Taisyklių 11.4 punktas, atliko tikrinimus įvairiuose duomenų registruose. Pareiškėjas buvo paprašytas pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2020 m. gruodžio 18 d. ir informuoti, ar yra profesinės sąjungos narys. A. R. 2020 m. gruodžio 20 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-44844, kuriame nurodė, kad gavo korupcinio pobūdžio informacijos apie (duomenys neskelbtini) L. T., todėl tikrino jo duomenis. Sistemoje pažymėjo „Kitas tarnybinis patikrinimas, DS pranešimas“, nes informaciją gavo Vilniaus AVPK KPŽV, o numerį mato tik minėti pareigūnai; policijos registruojamų įvykių registre tikrino ROIK 0120000409980, nes šis įvykis priskiriamas pagal teritoriją jam kaip grupės vyresniajam pareigūnui.

21. Teismas vertino, kad Pranešimo turinys patvirtina, jog jame aiškiai įvardytas konkretaus asmens L. T. tikrinimas su nurodytais registrais, kuriuose duomenys buvo tikrinti, taip pat ROIK, kuris buvo peržiūrėtas ir konkretus skaičius (5 299) netinkamo duomenų tikrinimo pagrindo nurodymo atvejų su nustatytu laikotarpiu, papildomai diferencijuojant atvejus pagal skirtingas netinkamo pagrindo nurodymo kategorijas. Pareiškėjo pateiktas paaiškinimas yra trumpas, jame konkrečiai dėl galimo nusižengimo nepaaiškinta. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tarnybinį pranešimą pateikė tik 2021 m. sausio 4 d., kai tyrimo metu buvo pasitikslinta ar jis teiks paaiškinimus.

22. Teismo įsitikinimu, tai, kad perteklinių duomenų tikrinimas paaiškėjo jau atlikus tarnybinį patikrinimą, po papildomų A. R. duomenų ir tarnybinio pranešimo Nr. 10-S-3989(1.46E-10) pateikimo, nelaikytinas pareiškėjo teisės į gynybą pažeidimu. Pareiškėjas buvo informuotas apie teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, tačiau ja nepasinaudojo, pasirinko savo gynybos taktiką nesusipažinti su medžiaga ir joje nustatytomis aplinkybėmis, neteikti papildomų paaiškinimų.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su patikrinimo medžiaga ir galimybė pasiaiškinti dėl naujai išaiškėjusių aplinkybių, tačiau jis sąmoningai šių veiksmų neatliko, todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, atmestini.

24. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo tarp šalių dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas vykdė policijos duomenų bazėse minėtas duomenų peržiūras. Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo, ar peržiūras registruose pareiškėjas vykdė atlikdamas savo tarnybines funkcijas. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) L. T. duomenis tikrino, nes gavo korupcinio pobūdžio informaciją. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad A. R. savo elektroniniame laiške KPŽV nurodo, jog duomenis gavo 2020 m. gruodžio 8 d., o DS pranešimą apie tai pateikė 2020 m. gruodžio 10 d., kai faktiškai L. T. duomenų tikrinimą atliko 2020 m. rugsėjo 17 d., t. y. tikrinimą atliko daugiau nei dviem mėnesiais anksčiau, nei gavo korupcinio pobūdžio informaciją. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad DS pranešimas pateiktas elektroniniu paštu tą pačią dieną kai A. R. įteiktas pranešimas apie galbūt padarytą nusižengimą (2020 m. gruodžio 10 d.). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas tikrino ir su L. T. patikrinimu susijusį informaciją pateikusį šaltinį A. M. Duomenų audito ataskaitoje matyti, jog A. R. 2020 m. gruodžio 17 d. 12.30.24 val. tikrino patį informacijos šaltinį A. M. POLIS II naršyklėje (Gyventojų registre nustatydamas 5 giminaičius ir ITPR), po ko tikrino šaltinio A. M. sutuoktinę H. M. VRIS įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, POLIS II naršyklėje (GR, ITPR) ir dukrą V. M. VRIS gyventojų registre bei POLIS II naršyklėje (REGITRA, IAR, PRĮR (gaunant duomenis apie 18 ROIK duomenų apie pristatymą į policijos įstaigą ir 10 ROIK apie įvykius), EĮIS, POLIS PP, VSATIS, SODRA, LDB, GR (su giminystės ryšiais), PPPR, CAEGR, ANR, Trumpalaikiai leidimai dalyvauti eisme, ĮKNR, INDR, ITPR, IGR, INTERPOLE Šengeno informacinėje sistemoje, URNA ir Regitros vairuotojų registre). Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-27(RN) „Dėl informacijos gavimo iš asmenų, įforminimo ir panaudojimo kriminalinės policijos veikloje taisyklių patvirtinimo“ nustatytą tvarką teikiant duomenis nėra pagrindo ir pareigos nurodyti daugiau nei vardą, pavardę bei gautos informacijos turinį. Šiuos duomenis A. R. galėjo gauti iš vienintelio 2020 m. rugsėjo 17 d. 12.30.24 val. A. M. POLIS II naršyklėje gyventojų registro patikrinimo, kai nustatė 5 giminaičius. Be to, tarnybinio patikrinimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo konkrečios užduoties ar pavedimo 2020 m. rugsėjo 17 d. POLIS II naršyklėje tikrinti L. T. duomenis, pagrindu nurodydamas „Kitas tarnybinis naudojimas, DS pranešimas“, taip pat neturėjo konkrečios užduoties ar pavedimo tikrinti ROIK 0120000409980 pagrindu nurodant „Administracinis tyrimas atsakymas draudimui“.

25. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui įvykdyti užduotį pakako tikrinti POLIS II naršyklėje esančius duomenis, todėl visų kitų duomenų peržiūra policijos registruose buvo perteklinė.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde dėl 5 213 duomenų tikrinimo atvejų, kai netinkamai nurodytas tikrinimo pagrindas, argumentų nepateikė, todėl teismas šiuo aspektu nepasisakė.

27. Teismas sprendė, kad tarnybinio patikrinimo metu ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyta tarnybinio pažeidimo sudėtis. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos, patikrinimo metu nenustatyta aplinkybių, sunkinančių ar lengvinančių pareiškėjo atsakomybę. Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nesuėję. Už nustatytą ir įrodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda, nustatyta Statuto 99 straipsnio 2 dalies 1 punkte – pastaba – pareiškėjui parinkta pagrįstai, adekvati padarytam pažeidimui, yra pati švelniausia iš galimų skirti tarnybinių nuobaudų. Skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį.

28. Teismas konstatavo, kad Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis. Teismo vertinimu, Įsakymas teisėtas ir pagrįstas.

III.

29. Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

30. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad sprendimas iš esmės grindžiamas tik atsakovo pozicija, ignoruojant kitas reikšmingas faktines aplinkybes, be to, kai kurios faktinės aplinkybės tendencingai iškreiptos, neatitinka tikrovės.

31. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai nustatė ginčo objektą, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Pareiškėjas iš teismo sprendimo turinio (8 lapas, 4 pastraipa) sprendžia, kad teismas nustatė, jog ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą atlikti L. T. bei ROIK 0120000409980 duomenų peržiūras. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo motyvais, kad Išvadoje konstatuota, jog A. R., vykdydamas L. T. duomenų tikrinimą POLIS II naršyklėje, vykdė perteklinių duomenų peržiūrą, nes pranešimo užpildymui pakanka trijų Elektroninio dokumento nuorašų rekvizitų asmens vardo ir pavardės bei asmens kodo, du iš nurodytų rekvizitų, kurie A. R. buvo ir taip žinomi, nes duomenis teikė apie buvusį kolegą, nors nieko panašaus Išvadoje nėra nurodyta. Šios dvi klaidos lėmė neteisingą išvadą, kad atsakovas neva nepadarė esminio procedūrinio pažeidimo, tinkamai užtikrino pareiškėjo teisę į gynybą, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė, o Įsakymas pagrįstas ir teisėtas.

32. Pareiškėjas nurodo, kad tarnybiniu patikrinimu buvo tiriama, ar pareiškėjas apskritai turėjo teisėtą pagrindą tikrinti L. T. duomenis bei, ar turėjo teisėtą pagrindą susipažinti su ROIK 0120000409980 turiniu. Pagal Pranešime išdėstytą įtarimą dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kurio, jo tuometiniu nuoširdžiu įsitikinimu, turėjo visiškai užtekti, kad būtų nustatyta, jog duomenis tikrino turėdamas teisėtą pagrindą. Vėliau Teikime konstatuota, kad iš tiesų pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą susipažinti su ROIK 0120000409980 turiniu ir tiesiogiai nepripažinta, kad turėjo teisinį pagrindą tikrinti L. T. duomenis, tačiau kaltinimas iš „neturint konkrečios užduoties ar pavedimo“ buvo pakeistas į perteklinį duomenų tikrinimą. Teikime neliko kaltinimo pažeidus Taisyklių 12.1 bei 12.5 punktus. Šio kaltinimo neliko ir teisminio nagrinėjimo metu. Pareiškėjas teigia neturėjęs galimybės teikti paaiškinimo dėl perteklinio L. T. duomenų tikrinimo. Būtent už šį veiksmą buvo skirta tarnybinė nuobauda, o ne už neva L. T. bei ROIK 0120000409980 duomenų peržiūras be konkrečios užduoties ar pavedimo. Pakeitus kaltinimą pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimą dėl naujų aplinkybių. Pareiškėjas teigia, kad apie pasikeitusius kaltinimus nebuvo niekaip informuotas, jie pakeisti jau pasibaigus tarnybiniam patikrinimui, po Išvados surašymo, įforminti Teikime. Išvados koregavimas Teikimu, kaip procedūrinis veiksmas, nėra numatytas Apraše. Tačiau Aprašas įpareigoja tarnybinį patikrinimą atliekantį asmenį surašyti papildomą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, jei paaiškėja nauji nusižengimai, ir su juo supažindinti tikrinimą pareigūną (21 p.). Nagrinėjamu atveju paaiškėjo naujas neva padarytas tarnybinis nusižengimas, dėl kurio nebuvo įteiktas pranešimas, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės gintis nuo pakeistų, naujų kaltinimų.

33. Pareiškėjas teigia, kad skunde teikė argumentus dėl skirtingo skaičiaus atvejų, kai netiksliai nurodyti asmens duomenų tvarkymo pagrindai. Nei Išvadoje ir Teikime nenurodyta, nei kokie tai atvejai, nei data, laikas, nei kiti duomenys, iš kurių galima būtų suprasti, apie kokius atvejus kalbama. Dėl šios priežasties pareiškėjui taip pat nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimo, taip pažeidžiant teisę į gynybą, o teismas nepagrįstai teigė, kad šios skundo dalies pareiškėjas neargumentavo. Neužtikrinus teisės į gynybą, buvo padaryti esminiai procedūros pažeidimai, dėl kurių Įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismas, neteisingai nustatęs ginčo objektą ir sprendime painiodamas faktines aplinkybes, priėmė nepagrįstą sprendimą.

34. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teisėtai ir pagrįstai naudojosi POLIS II naršykle ir tikrino tik tuos asmens duomenis, kuriuos nurodė, jokių kitų papildomų duomenų netikrino. Įrodymai apie atliktas užklausas Policijos informacinėje sistemoje buvo pateikti tik į bylą. Prašymą susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga pareiškėjas teikė tik sužinojęs apie Įsakymą, tačiau šie įrodymai jam nebuvo pateikti. Pareiškėjas nurodo, kad iš pateiktų įrodymų matyti, kad jis 2020 m. rugsėjo 17 d. 12:27:37 į POLIS II naršyklę įvedė paieškos duomenis ir nustatė asmens amžiaus paklaidą. Paieška baigta 12:28:14. Tai reiškia, kad užtruko apie pusę minutės, kol pasikrovė sistema, sutikrino nuotrauką ir nusirašė asmens kodą. Iš įrodymų (pirmas ir antras stulpeliai lapuose Nr. 209-213) taip pat matyti, kad per tą pačią sekundę, pvz., 12:28:12, pareiškėjas neva tikrino asmens duomenis šiuose registruose: ĮKNR, Trumpalaikiai leidimai dalyvauti eisme, ANR, CAEGR, PPPR, GR, PRIR (pristatyti asmenys), LDB, SODRA, VSATIS, POLIS PP, EĮIS, PRIR (registruoti asmenys), IAR, t. y. per 1 sekundę neva patikrinti 14 registrų, tačiau tai fiziškai neįmanoma. Tai patvirtina pareiškėjo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, jog sistema suteikia prieigą prie šių duomenų automatiškai, tačiau šių duomenų pareiškėjas netikrino, o pateikti įrodymai nepagrindžia kaltinimo, jog L. T. duomenų tikrinimas buvo perteklinis. Analogiška situacija ir su A. M., jo sutuoktine H. M. bei dukra V. M. Visi jie susiję su L. T. situacija ir minimi DS pranešime, skirtame Kriminalinei žvalgybai. Dėl jų atitinkamai taip pat buvo surašytas DS pranešimas ir išsiųstas pareiškėjo viršininkui E. J. bei Kriminalinei žvalgybai elektroniniu paštu vilnius.info@lists.policija.lt. POLIS II naršyklė naudota dėl tos pačios priežasties, kaip L. T. atveju. Pareiškėjas teigia papildomai tikrinęs H. M. teistumą, nes tai buvo reikalinga pranešimui. Dėl šių asmenų tikrinimo nuobauda nebuvo skirta, atsakovo atstovas teismo posėdyje užsiminė, kad Teikime ir atsiliepime jie paminėti siekiant atskleisti pažeidimų mastą. Todėl neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi ir šiomis, neištirtomis ir įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

35. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas skundžia Įsakymą, kuriuo yra paskirta tarnybinė nuobauda, kurio sudėtinės dalys yra Išvada, pareiškėjo 2021 m. vasario 2 d. kreipimasis Nr. 10-S-3989(1.46E-10), Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. vasario 12 d. raštas Nr. 01-01-15 ir Teikimas, kurių visuma pagrindžia tarnybinės atsakomybės taikymą pareiškėjui. Pareiškėjas nesidomėjo tarnybinio patikrinimo duomenimis, pateikė neinformatyvų paaiškinimą, taip pat ir teismo proceso metu nepaaiškino tokio didelio tikrintų duomenų apimties poreikio ir jo nepagrindė. Pareiškėjo teiginiai dėl 5 299 atvejų neįvardijimo Pranešime neįgyvendinami iš principo, nes negali būti fiziškai įvardinti pranešime apie nusižengimą dėl jų apimties (6 Word teksto failai bendrai sudarantys 2 070 lapų (376+453+400+407+324+110) teksto smulkiu šriftu) ir iš esmės patvirtinantys užfiksuotą faktą, jog pažeidimas padarytas, nes pats savaime, kaip pagrindo duomenų tikrinimui, nurodymas bendro pobūdžio frazių ir įvairių santrumpų nenurodant į konkrečią užduotį, kuri pavesta pareigūnui, taip pat nesudaro galimybės patikrinti prieigos prie duomenų teisėtumo ir pagrįstumo bei savaime pažeidžia Taisyklių 11.4 punktą. Tokių sistemingų Taisyklių 11.4 punkto pažeidimų neįmanoma kažkuo pateisinti, todėl pareiškėjas jų net neaiškino 2020 m. gruodžio 20 d. paaiškinime bei turėdamas teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo duomenimis, kuri išaiškinta Pranešime, nesikreipė susipažinti su šiais duomenimis ir nesiekė realizuoti savo teisės į gynybą. Be to, ir fiziškai pareiškėjui peržiūrėti ir pagrįsti kiekvieną iš nustatytų nepagrįstų užduoties duomenimis tikrinimų, užtruktų neproporcingai ilgai ir nebūtų fiziškai įmanoma per visą tarnybinio patikrinimo laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

37. Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, tarnybinio patikrinimo metu procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, nuobauda parinkta tinkamai.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo objektą, klaidingai nustatė aplinkybes ir netinkamai įvertino tai, kad tarnybinė nuobauda skirta už veiką, kuri nebuvo nurodyta Pranešime (perteklinis duomenų tvarkymas Pranešime nebuvo minimas), pakeitus kaltinimą pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo skundo argumentų dėl 5 213 duomenų tikrinimo atvejų inkriminavimo pareiškėjui.

41. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

41.1. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjas informuotas, kad yra duomenų, jog pareiškėjas be teisėto duomenų tikrinimo pagrindo 2020 m. rugsėjo 17 d. tikrino L. T. duomenis, 2020 m. rugpjūčio 19 d. tikrino ROIK 0120000409980, 5 299 atvejais (iš jų 1 287 nurodytas duomenų tikrinimo pagrindas „Administracinis tyrimas, paieška / kontrolė“; 313 – „Duomenų patikrinimas, sutikrinimas, P / Darbui“; 1994 – „Ikiteisminis tyrimas P / paieška / pavedimas“; 801 – „Kitas tarnybinis naudojimas, pavedimas / DS / Narkotinės“, 840 – „Kitas tarnybinis naudojimas DS“ ir pan.) be konkretaus pavedimo numerio, nenurodęs tikrinamo duomenų tikrinimo pagrindo kaip to reikalauja Taisyklių 11.4 papunktis atliko tikrinimus įvairiuose duomenų registruose.

41.2. 2020 m. gruodžio 20 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad L. T. tikrino, nes gavo korupcinio pobūdžio informacijos apie jį, numerio nenurodė, nes jį mato tik Vilniaus AVPK KPŽV pareigūnai, ROIK 120000409980 tikrino, nes įvykis priskiriamas pagal teritoriją pareiškėjui kaip grupės vyresniajam pareigūnui.

41.3. Įsakyme skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui nurodyta, kad ji skiriama vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgus į Išvadą ir Teikimą.

41.4. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, vykdydamas L. T. duomenų tikrinimą POLIS II naršyklėje ir PRĮK ROIK 0120000409980 duomenų peržiūrą be teisėto pagrindo (nevykdydamas tarnybinio pavedimo) tyčia padarė tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų pažeidimu, Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų pažeidimu ir Taisyklių 12.1 ir 12.5 papunkčių pažeidimu; o pareiškėjui 5 213 duomenų tikrinimo atvejų netinkamai nurodžius tikrinimo pagrindą pažeistas Taisyklių 11.4 papunktis.

41.5. Teikime nurodoma, kad profesinė sąjunga savo rašte nurodo, kad 5 213 atvejų nėra įvardinti ir aprašyti. Taip pat Teikime aprašomi 2020 m. rugsėjo 17 d. įvykiai (siųstas el. laiškas, pareiškėjo tikrinti asmenys A. M., H. M., V. M.), nurodoma, kad tikrinimai duomenų registruose yra pertekliniai. Dėl pareiškėjo vykdyto L. T. duomenų tikrinimo nurodyta, kad pranešimo užpildymui užteko 3 rekvizitų (vardo, pavardės, asmens kodo), kuriuos galima sužinoti iš gyventojų registro, todėl visų kitų duomenų peržiūra policijos registruose neatitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų, Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų reikalavimų. Taip pat Teikime nurodyta, kad PRĮK ROIK 0120000409980 duomenų tikrinimo atveju nustatyta, kad pareiškėjui buvo skirta užduotis, todėl laikytina, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą susipažinti su ROIK 0120000409980 turiniu. Teikime siūloma pareiškėjui už Išvadoje nustatytus pažeidimus, pasireiškusius nepagrįstu pertekliniu L. T. duomenų tikrinimu, pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų, Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, ir 5 213 duomenų tikrinimo atvejų netinkamai nurodžius tikrinimo pagrindą ir taip pažeidžiant Taisyklių 11.4 punkto reikalavimus, taikyti tarnybinę atsakomybę.

42. Statuto 39 straipsnyje nurodyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (1 dalis). Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

43. BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas) (a punktas), renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas) (b punktas).

44. Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnis 1 dalis nustato, kad asmens duomenys be kita ko turi būti tvarkomi teisėtai ir sąžiningai (1 punktas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir netvarkomi su šiais tikslais nesuderinamu būdu (2 punktas); adekvatūs, tinkami ir ne per didelės apimties, atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi (3 punktas).

45. Taisyklių 11.4 papunktyje nustatyta, kad naudotojas tvarkydamas asmens duomenis tiksliai ir išsamiai nurodo duomenų tvarkymo pagrindą (pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir pan.).

46. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką detalizuoja Statuto 39 straipsnis ir Aprašas. Aprašo 21 punktas nustato, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. <...> Kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka surašytame pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tikrintojas nedelsiant surašo papildomą pranešimą. Tokiu atveju toliau atliekami šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti veiksmai.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi Įsakymo, Išvados ir Teikimo turinį (nutarties 41.3–41.5 papunkčiai), daro išvadą, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta tik už du epizodus: perteklinį L. T. duomenų tikrinimą ir pareiškėjo elgesį 5 213 duomenų tikrinimo atvejais netinkamai nurodant tikrinimo pagrindą. Kitų epizodų teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako, nes, nors jie minimi Išvadoje ir Teikime, nuobauda už juos nebuvo paskirta.

48. Dėl perteklinio L. T. duomenų tikrinimo ir procedūrinių pažeidimų, nurodytų apeliaciniame skunde:

48.1. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino procedūrinius pažeidimus, padarytus skiriant tarnybinę nuobaudą už L. T. duomenų perteklinį tikrinimą kaip neesminius. Pranešime pareiškėjas buvo informuotas dėl kito tarnybinio nusižengimo (L. T. duomenų tikrinimas be teisėto pagrindo) nei kad paskirta tarnybinė nuobauda. Paaiškinime pareiškėjas aiškinosi dėl teisinio pagrindo tikrinti L. T. duomenis. Teikime konstatuota, kad tikrinti L. T. duomenis pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą – vykdė užduotį, tačiau tikrino perteklinius duomenis (tikrino daugiau duomenų nei kad reikėjo užduočiai įvykdyti) ir už tai skirta tarnybinė nuobauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šios veikos pareiškėjas nebuvo informuotas Pranešimu, papildomas pranešimas nesurašytas, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės teikti paaiškinimus. Tokiu būdu buvo pažeistas Aprašo 21 punktas. Tikrinamo pareigūno nežinojimas apie jam pareikštų įtarimų apimtį arba apie jam reiškiamus papildomus įtarimus laikytinas jo teisės į gynybą pažeidimu. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu, toks teisės į gynybą pažeidimas laikytinas pagrindinės administracinio sprendimo priėmimo procedūros – taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą – pažeidimu ir yra savarankiškas pagrindas panaikinti tokį pažeidimą turėjusios procedūros metu priimtą administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1643/2012, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1349-629/2020; 2020 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3816-968/2020).

48.2. Pažymėtina, kad pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2605-492/2021, nėra, nes nagrinėjamoje byloje epizodas dėl L. T. duomenų perteklinio tikrinimo yra nepripažįstamas tarnybiniu nusižengimu dėl esminių procedūrinių pažeidimų, kurių nebuvo nustatyta minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje.

49. Dėl netinkamo tikrinimo pagrindo nurodymo 5 213 duomenų tikrinimo atvejais ir apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Pranešimo nekonkretumu, pirmosios instancijos teismo motyvais:

49.1. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šio epizodo atžvilgiu pareiškėjas teisėtai, motyvuotai ir pagrįstai pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą. Atsakovas pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusiu Taisyklių 11.4 papunktį, kai 5 299 atvejais (iš jų 1 287 nurodytas duomenų tikrinimo pagrindas „Administracinis tyrimas, paieška / kontrolė“; 313 – „Duomenų patikrinimas, sutikrinimas, P / Darbui“; 1994 – „Ikiteisminis tyrimas P / paieška / pavedimas“; 801 – „Kitas tarnybinis naudojimas, pavedimas / DS / Narkotinės“, 840 – „Kitas tarnybinis naudojimas DS“ ir pan.) be konkretaus pavedimo numerio, nenurodęs tikrinamo duomenų tikrinimo pagrindo atliko tikrinimus įvairiuose duomenų registruose. Pareiškėjas niekada nepaneigė šios veikos (kad vesdavo tokius duomenų tikrinimo pagrindus), į bylą yra pateikti įrodymai (audito išrašas iš AuditIII informacinės sistemos) patvirtina, kad pareiškėjas tikrindamas duomenis įvesdavo duomenų tikrinimo pagrindą „Ikiteisminis tyrimas, P“ ir kt.

49.2. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad iš Pranešimo jis negalėjo suprasti apie kokius atvejus kalbama ir nenurodžius visų atvejų konkrečiai, negalėjo teikti paaiškinimų. Pranešime (nutarties 41.1 papunktis) aiškiai įvardinta veika, ji pakankamai detalizuota, nurodytas teisės aktas, kurį pažeidė pareiškėjas. Paaiškinime (nutarties 41.2 papunktis) pareiškėjas dėl šios jam inkriminuotos veikos nepateikė iš viso jokių paaiškinimų, nepaneigė jos, taip pat ir nenurodė jam kylančių neaiškumų šiuo aspektu, kad reikėtų detalizuotai aiškintis ir papildomai tirti konkrečius atvejus.

49.3. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo skundo argumentų šio epizodo procedūrinių pažeidimų atžvilgiu. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjas argumentų dėl šio epizodo nepateikė, todėl teismas šiuo aspektu nepasisakys, tačiau teismo sprendime pasisakoma tiek dėl Pranešimo turinio šiuo aspektu, tiek dėl pareiškėjo paaiškinimų nebuvimo, tiek dėl teisės aktų ir veikos kvalifikavimo. Taigi pareiškėjo argumentai iš esmės įvertinti ir tik dėl techninės klaidos nurodyta, kad teismas nepasisako šiuo klausimu.

50. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2072-492/2021).

51. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta už du epizodus, kurių vienas teisėjų kolegijos buvo pašalintas dėl esminių procedūrinių pažeidimų. Kito epizodo atžvilgiu (pareiškėjo elgesys 5 213 duomenų tikrinimo atvejais netinkamai nurodant tikrinimo pagrindą) atsakovas teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaba, kaip tarnybinė nuobauda, yra adekvati pareiškėjo padarytam pažeidimui, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-139-492/2022), todėl konstatuojama, jog atsakovas tinkamai parinko tarnybinę nuobaudą. Taigi net ir pašalinus vieną epizodą, Įsakymo nėra pagrindo panaikinti.

52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, tačiau atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, keistini pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų. Konstatuotina, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui paskirta už jo elgesį 5 213 duomenų tikrinimo atvejais netinkamai nurodant tikrinimo pagrindą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėDainius Raižys