- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- A-1349-629/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02221-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- V.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. (V.) L. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. (V.) L. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) vado 2018 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 47TE-390 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui V. L.“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymas buvo priimtas remiantis 2018 m. gegužės 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-602 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 5-osios kuopos I-ojo būrio jaunesniojo specialisto v. t. vyr. psk. V. L. veiksmų“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, 2017 m. liepos 8 d. padaręs administracinį nusižengimą ir apie tai tyčia nedelsdamas neinformavęs savo tiesioginio vadovo, taip pat 2018 m. liepos 14 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) nutarime tyčia nenurodęs, kad dirba VST, pažeidė VST pareigūnų tarnybinės etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 4 punkte ir 16.2 papunktyje numatytas nuostatas, taip pat VST standartinių veiklos procedūrų 33.3 papunktyje numatytas nuostatas.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad vienintelis būtinas ir pakankamas pagrindas tikrinamo pareigūno tarnybinei atsakomybei atsirasti yra tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 2 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 3 punktu, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, jog tam, kad pareigūno veikoje būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties buvimą, būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimą, t. y. būtina objektyviai bei vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos – konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo – faktą bei pareigūno kaltę. Taip pat, vadovaudamasis Statuto 33 straipsniu ir Tvarkos aprašo 23 ir 24 punktais, atsižvelgdamas į teismų praktiką, nurodė, jog tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir įtariamo pareigūno paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant nustatytas procedūras.
4. 2018 m. balandžio 6 d. pareiškėjas susipažino su 2018 m. balandžio 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – Pranešimas), kuriame nurodyta, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2017 m. liepos 8 d., būdamas Šalčininkų r., Poškonių sen., Antaniškių k., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje valstybės sienos apsaugos zonoje, neturėdamas privalomo VSAT išduoto leidimo atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos juostoje, traukdamas medžius iš miško traktoriumi, užvažiavo ant patrulio tako bei kontrolinės pėdsakų juostos ir šiais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui pateikė paaiškinimą „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Paaiškinimas), neneigdamas, jog 2017 m. liepos 8 d. padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio 2017 m. liepos 14 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, ir pabrėždamas, kad jo elgesyje tyčios nebuvo, nes leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje ir G. Ž. užkardoje, Poškonių girininkijoje, atlikti miško pjovimo bei ištraukimo darbus jis turėjo, tačiau nežinojo, jog užvažiuoti ant patrulio tako bei kontrolinės pėdsakų juostos reikalingas dar papildomas leidimas. Paaiškinime pareiškėjas nesutiko, jog savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.
5. Pareiškėjo nuomone, administraciniu nusižengimu jis nežemino vidaus tarnybos sistemos autoriteto, negriovė pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga, t. y. VST, ir jos nekompromitavo. Pareiškėjo neteisėti veiksmai, pažeidžiant tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 „Dėl Pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pasienio teisinio režimo taisyklių (toliau – ir Pasienio teisinio rėžimo taisyklės) 14 punkto pirmos pastraipos reikalavimą ir tokiu būdu padarant administracinį nusižengimą, buvo atlikti dėl neatsargumo. Jokių veiksmų, kurie akivaizdžiai kirstųsi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, jis, kaip pareigūnas, neatliko. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas priskirtinas prie mažai pavojingų, todėl laikytina, kad jis nepažemino pareigūno vardo.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo teigimu, iš visos tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad net pradėjus tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu nebuvo pakankamai duomenų, jog jis galėjo pažeminti pareigūno vardą. Po pareiškėjo paaiškinimo tyrimas buvo atliekamas tam, kad jam būtų pritaikyta tarnybinė atsakomybė. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas, matydamas, kad jo veiksmuose yra kitų tarnybinių nusižengimų požymių, privalėjo surašyti papildomą pranešimą apie tai, kokius teisės aktus pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ir kokį tarnybinį nusižengimą padarė, o su tokiu papildomu pranešimu jį pasirašytinai supažindinti ir sudaryti galimybę pasiaiškinti, tačiau to nebuvo padaryta. Išvada dėl pareiškėjo veiksmais Etikos kodekso 4 punkto ir 16.2 papunkčio bei Tarnybos standartinių veiklos procedūrų 33.3 papunkčio nuostatų pažeidimo buvo parengta negavus jokių pareiškėjo paaiškinimų dėl galimo šių nuostatų pažeidimo ir pareiškėjui net nežinant, jog jis yra įtariamas pažeidęs minėtas nuostatas. Tokiu būdu buvo apribota pareiškėjo teisė į gynybą, o padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių vertinimui.
7. Kadangi Tvarkos apraše numatyta tvarka pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta, jog jis padarė tarnybinį pažeidimą, jis negalėjo pateikti paaiškinimo dėl aplinkybių, kurios būtų reikšmingos nustatant tarnybinio nusižengimo sudėtį, ypač kaltę.
8. Išvadą, jog jis tyčia siekė nuo VST nuslėpti faktą, jog padarė administracinį nusižengimą, pareiškėjas laikė nepagrįsta. Pareiškėjo teigimu, nuo VSAT specialisto, rengusio nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 1449ANH-108772835-17 (toliau – Nutarimas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 536 straipsnio 1 dalį savo darbovietės pavadinimo neslėpė. Be to, tą pačią dieną, kai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, skambino savo kuopos vadui kapitonui R. B., norėdamas informuoti apie šį faktą, tačiau pokalbis neįvyko, nes kuopos vadas tą dieną buvo išvykęs į mokymus ir neturėjo galimybės su juo kalbėti, o vėliau pranešti apie padarytą administracinį nusižengimą pareiškėjas tiesiog pamiršo. Pabrėžė, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokios tyčios slėpti informaciją apie savo darbovietę ir nepranešti VST apie padarytą administracinį nusižengimą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas VST atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, dirbantis MB „Forestvita“, 2017 m. liepos 8 d. Šalčininkų rajono savivaldybės Poškonių seniūnijos Antaniškių kaimo prieigose, valstybės sienos apsaugos zonoje, neturėjo privalomo VSAT išduoto leidimo atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos juostoje, ir, traukdamas medžius iš miško traktoriumi, užvažiavo ant patrulio tako bei kontrolinės pėdsakų juostos ir pažeidė Pasienio teisinio režimo taisyklių reikalavimus bei padarė veiką, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje. Šios faktinės aplinkybės buvo nurodytos Nutarime ir pareiškėjas jų neginčijo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas apie minėtą įvykį ir padarytą teisės pažeidimą nepranešė tiesioginiam viršininkui, taip pat nepateikė duomenų apie savo pagrindinę darbovietę VST, taip aktyviai siekdamas išvengti, kad faktas apie jo padarytą teisės pažeidimą būtų nežinomas VST.
11. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 8 d. padarė administracinį nusižengimą ir apie tai tyčia nedelsdamas neinformavo savo tiesioginio vadovo, o taip pat nepateikė duomenų VSAT po administracinio nusižengimo padarymo apie tai, kad yra statutinis valstybės tarnautojas ir dirba VST, taip pažeisdamas Etikos kodekso 4 ir 16.2 punktuose numatytas nuostatas ir VST standartinių veiklos procedūrų 33.3 papunktyje numatytas nuostatas.
12. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, privalėjo žinoti ir žinojo, suvokė savo vykdomų veiksmų neteisėtą pobūdį ir priešingumą teisei, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, tačiau savo laisva valia neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenutraukė. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas turi ir tęstinumo požymių, o vertindamas jo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pažeidė jam nustatytas prievoles. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas neneigė tarnybinio nusižengimo fakto ir nepateikė duomenų apie jo padarymo aplinkybes, o skunde teismui nurodė, kad tarnybinį nusižengimą padarė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl, atsakovo įsitikinimu, tokie pareiškėjo skundo teiginiai vertintini kritiškai ir atmestini kaip neatitinkantys pirminių tyrimo duomenų bei laikytini pareiškėjo siekimu išvengti tarnybinės atsakomybės.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo V. L. skundą tenkino ir panaikino Įsakymą.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šiol eina VST Vilniaus dalinio 5-osios kuopos I-ojo būrio jaunesniojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo), jam suteiktas vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsnis. Pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 28 d. yra Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys. Pareiškėjui 2017 m. liepos 14 d. 15 val. 30 min. buvo surašytas Nutarimas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos pilietis V. L., būdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje valstybės sienos apsaugos zonoje, neturėjo privalomo VSAT išduoto leidimo atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos juostoje, ir, traukdamas medžius iš miško traktoriumi, užvažiavo ant patrulių tako bei kontrolinės pėdsakų juostos, pažeidė Pasienio teisinio režimo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir savo veiksmais padarė veiką, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje. Nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, o nurodant jo anketinius duomenis, grafoje „Darbovietės pavadinimas, adresas, pareigos“ įrašyta: „MB „FORESTVITA“, Šalčininkų r. sav. Šalčininkų m. Plento g. 18A-2“. 2018 m. balandžio 6 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui buvo pranešta, kad yra duomenų, jog jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. Paaiškinime nurodė, kad neneigia padaryto administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio VSAT 2017 m. liepos 14 d. Nutarimu jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Tačiau pareiškėjas nesutiko, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo jis pažemino pareigūno vardą, nes savo veiksmais nepažemino vidaus tarnybos sistemos autoriteto, negriovė pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga (VST) ir jos nekompromitavo. Nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, nes nustatytoje valstybės sienos apsaugos zonoje buvo su leidimu, atliko leidime numatytus darbus, apie medžių kirtimą šalia patrulio bei kontrolės pėdsakų juostos buvo informavęs eigulį, o, atlikdamas darbus, užvažiavo ant patrulio bei kontrolės pėdsakų juostos, nežinodamas, jog tam turėjo turėti specialų leidimą. Pabrėžė, kad jokių veiksmų, kurie kirstųsi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, neatliko, padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas prie mažai pavojingų, dėl jo padarymo gailisi, todėl, jo nuomone, jis negalėtų būti laikomas tokiu, kuris pažemino pareigūno vardą. VST Vilniaus dalinio 5-osios kuopos I-ojo būrio vadas R. M. 2018 m. gegužės 2 d. rašytame tarnybiniame pranešime nurodė, kad apie 2017 m. liepos 8 d. padarytą nusižengimą pareiškėjas jo neinformavo, o apie tai jis sužinojo tik 2018 m. balandžio 9 d. grįžęs po atostogų. 2018 m. gegužės 4 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-602, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, 2017 m. liepos 8 d. padaręs administracinį nusižengimą ir apie tai tyčia nedelsdamas neinformavęs savo tiesioginio vadovo, taip pat 2018 m. liepos 14 d. VSAT Nutarime tyčia nenurodęs, kad dirba VST, pažeidė Etikos kodekso 4, 16.2 ir 33.3 punktų nuostatas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą – papeikimą, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, buvo pasiūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. VST 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 47SD-939 kreipėsi į Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo profesinę sąjungą, prašydama pateikti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Susipažinusi su Patikrinimo išvada, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo profesinė sąjunga 2018 m. gegužės 18 rašte nurodė, jog sutinka su tarnybinės nuobaudos paskyrimu pareiškėjui, tačiau prašė atsižvelgti į tai, kad pareigūnas pažeidė ne tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o Etikos kodeksą, o pareigūnui inkriminuojami tarnybiniai nusižengimai yra formalūs, padaryti ne tarnybos metu, neigiamų pasekmių nesukėlė, pareigūnas charakterizuojamas teigiamai ir siūlė apsvarstyti galimybes apsiriboti švelnesnėmis organizacinėmis priemonėmis – įvertinti pareigūno veiklą etikos komisijos posėdyje. VST vadas 2018 m. gegužės 21 d. Įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.
15. Teismo vertinimu, atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą, buvo tirti ir konstatuoti visiškai kitokio pobūdžio tarnybiniai nusižengimai, nei buvo nurodyta 2018 m. balandžio 6 d. Pranešime, nes joje buvo konstatuota, kad pareiškėjas, 2017 m. liepos 8 d. būdamas padaręs administracinį nusižengimą, apie tai tyčia nedelsdamas neinformavo savo tiesioginio vadovo, taip pat VSAT 2018 m. liepos 14 d. Nutarime tyčia nenurodė, kad dirba VST, dėl ko pažeidė Etikos kodekso 4 punkte ir 16.2 papunktyje numatytas nuostatas bei VST standartinių veiklos procedūrų 33.3 papunktyje numatytas nuostatas.
16. Nagrinėjimu atveju nustačius, jog pareiškėjui 2018 m. balandžio 6 d. buvo pateiktas Pranešimas dėl 2017 m. liepos 8 d. padaryto administracinio nusižengimo, taip galimai pažeminant pareigūno vardą, o tarnybinio patikrinimo metu nustačius naujų, šiame Pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų požymių, ir nesurašius papildomo pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, pareiškėjui buvo užkirstas kelias tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą dėl visai kitų įtarimų, nei nurodyta 2018 m. balandžio 6 d. Pranešime, nes jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, nors tokia jo teisė yra įtvirtinta Tvarkos aprašo 22.1 papunktyje. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad šio tarnybinio patikrinimo metu padarytas procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu, nes nebuvo užtikrintas objektyvus visų tarnybinio nusižengimo, dėl kurio padarymo ginčijamu Įsakymu pareigūnui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, aplinkybių įvertinimas, bei suvaržytos pareigūnui garantuojamos teisės ir dėl ko Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, galėjo būti padarytos neteisingos ir nepagrįstos išvados.
17. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jį panaikino.
III.
18. Atsakovas VST apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
19. Atsakovas teigia, jog skundžiamame teismo sprendime buvo netinkamai nustatytas byloje kilusio ginčo dalykas. Teismas sprendime nurodė, kad ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda (įspėjimas), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamo ginčo dalykas yra pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos (pastabos) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
20. Skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl teisės normų, reguliuojančių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros klausimus, aiškinimo. Pagal teismų praktiką, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas laikomas esminiu ir yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados vertinant pareigūno veiksmus. Teismas šiuo atveju suabsoliutino faktinę aplinkybę, kad 2018 m. balandžio 6 d. Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pasisakyti dėl darbovietės nurodymo aplinkybių 2017 m. liepos 14 d. dėl administracinio nusižengimo. 2018 m. balandžio 6 d. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nenurodymas pareiškėjui pasisakyti dėl darbovietės aplinkybių skiriant jam administracinę nuobaudą nelaikytinas esminiu ir neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant, ar tarnybinio patikrinimo metu buvo užtikrintas objektyvus visų tarnybinio nusižengimo įvertinimas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad darbovietė nurodyta 2017 m. liepos 14 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo, o pareiškėjas, kaip teigė skunde, nekreipė dėmesio į administracinio nusižengimo nutarime nurodytą su juo susijusią informaciją.
21. Atsakovo nuomone, teismo išvada, kad nesurašius papildomo pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, pareiškėjui buvo užkirstas kelias tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą dėl visai kitų įtarimų nei nurodyta 2018 m. balandžio 6 d., prieštarauja rašytinei bylos medžiagai, iš kurios matyti, kad 2018 m. balandžio 6 d. pranešimu pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie tiriamą tarnybinį nusižengimą ir žinojo, kad jis siejamas su jo 2017 m. liepos 8 d. veika, dėl kurios 2017 m. liepos 14 d. jam buvo surašytas ir pasirašytinai įteiktas nutarimas dėl administracinio nusižengimo. Pareiškėjas pripažino, kad yra susipažinęs su reikalavimu informuoti VST apie įvykdytus teisės pažeidimus, ir neneigė, kad šio reikalavimo neįvykdė.
22. Pareiškėjas V. L. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
23. Pareiškėjo teigimu, teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą. Pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl Įsakymo, kuriuo jam paskirta nuobauda – pastaba, panaikinimo. Taigi šioje byloje buvo nagrinėjamas tarnybinės nuobaudos (pastabos) teisėtumas ir pagrįstumas, o administracinė nuobauda – įspėjimas, buvo minima kaip bylai reikšminga aplinkybė. Nors teismo sprendimo konstatuojamosios dalies pradžioje nurodyta, kad byloje kilęs ginčas yra dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – įspėjimas, teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau, pareiškėjo vertinimu, tai yra techninė klaida, nes toliau teismo sprendime kalbama apie pastabą.
Šalies argumentai
24. Priešingai nei teigia atsakovas, teismas visus argumentus išdėstė aiškiai ir logiškai, rėmėsi ne tik teisės aktais, bet ir teismų praktika. Teismas aiškiai pagrindė, kodėl pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo metu padarytas procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pirmą kartą nurodė aplinkybes dėl VSAT 2017 m. liepos 14 d. nutarime nurodytos darbovietės ir dėl tiesioginio vadovo informavimo apie padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas to nedarė 2018 m. balandžio 9 d., nes atsakovas Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo neleido suprasti, jog pastarosios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą, o vėliau papildomu pranešimu jis nebuvo informuotas, kad šios aplinkybės bus laikomos pagrindu tarnybinei atsakomybei.
25. Pranešime jokių esminių objektyviųjų įtariamo nusižengimo požymių nebuvo nurodyta, buvo nurodyti tik administracinio nusižengimo požymiai. Jeigu Pranešime ar papildomame pranešime būtų nurodytos konkrečios tarnybinio nusižengimo veikos, pareiškėjas būtų galėjęs pateikti paaiškinimus, į kuriuos būtų reikėję atsižvelgti surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VST vado 2018 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 47TE-390 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui V. L.“, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jį panaikino. Su tokiu aplinkybių vertinimu atsakovas nesutinka ir apeliaciniame skunde pabrėžia, kad teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
29. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Statutas (aktuali 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) ir Tvarkos aprašo (aktuali 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) nuostatos.
30. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 str. 1 d.). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 7 d.). Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).
31. Pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.
32. Tvarkos aprašo 23 punkto 1 dalyje įtvirtinta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios (išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus) surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Tvarkos aprašo 22 punkte yra įtvirtintos pareigūno, traukiamo atsakomybėn, subjektinės teisės, kurias jis turi tarnybinių nuobaudų skyrimo proceso metu, o būtent: teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti jos kopiją ir kt.; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą; apskųsti tikrintojo veiksmus. Tvarkos aprašo 23 punkto 2 dalis nustato, kad kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, Tvarkos aprašo 23 punkto nustatyta tvarka surašytame pirmajame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų požymių, tikrintojas nedelsdamas surašo papildomą pranešimą ir su juo pasirašytinai supažindina tikrinamą pareigūną.
33. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Pranešimu pareiškėjui buvo pranešta, kad yra duomenų, jog jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą: 2017 m. liepos 8 d. būdamas Šalčininkų r., Poškonių sen., Antaniškių k., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje valstybės sienos apsaugos zonoje, neturėdamas VSAT išduoto leidimo atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos juostoje, traukdamas medžius iš miško traktoriumi VAMET 840 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), užvažiavo ant patrulio tako bei kontrolinės pėdsakų juostos, šiais veiksmais galimai pažemindamas pareigūno vardą. Taigi iš esmės pareiškėjui buvo pranešta, jog jis pareigūno vardą pažemino išimtinai tik dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 536 straipsnio 1 dalyje, padarymo, dėl kurio VSAT 2017 m. liepos 14 d. Nutarimu jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Pareiškėjas, teikdamas Paaiškinimą, jame išdėstė bei detalizavo savo atliktus veiksmus ir visas aplinkybes, susijusias su minėto administracinio nusižengimo padarymu, išreikšdamas poziciją, jog jo padarytas administracinis nusižengimas nepažemino pareigūno vardo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas, 2017 m. liepos 8 d. būdamas padaręs administracinį nusižengimą, apie tai tyčia nedelsdamas neinformavo savo tiesioginio vadovo, taip pat 2018 m. liepos 14 d. VSAT Nutarime tyčia nenurodė, kad dirba Tarnyboje, dėl ko pažeidė Etikos kodekso 4 punkte ir 16.2 papunktyje numatytas nuostatas bei Tarnybos standartinių veiklos procedūrų 33.3 papunktyje numatytas nuostatas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą, buvo tirti ir konstatuoti visiškai kitokio pobūdžio tarnybiniai nusižengimai, nei buvo nurodyta 2018 m. balandžio 6 d. Pranešime.
34. Vadovaujantis nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, apie bet kokį pareigūno atžvilgiu pradėtą tarnybinį tyrimą šiam pareigūnui turi būti pranešta. Tokio pranešimo būtinumas negali būti traktuojamas tik kaip formalus tarnybinio tyrimo procedūros reikalavimas, nes būtent su pranešime apie tarnybinio tyrimo pradžią suformuluotu įtarimu yra siejama pareigūno teisė duoti atitinkamus paaiškinimus ir Tvarkos apraše nustatytais būdais gintis nuo jam pareikšto įtarimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisė duoti arba neduoti atitinkamus paaiškinimus, nors ir yra tikrinamo pareigūno apsisprendimo dalykas, tačiau ją suponuoja tokio pareigūno turimos informacijos apie pradėtą tyrimą apimtis ta prasme, kad pareigūno žinojimas apie konkrečius jam pareikštus įtarimus nulemia tokį jo apsisprendimą. Taigi konstatuotina, kad tikrinamo pareigūno nežinojimas apie jam pareikštų įtarimų apimtį arba apie jam reiškiamus papildomus įtarimus laikytinas jo teisės į gynybą pažeidimu. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu, toks teisės į gynybą pažeidimas laikytinas pagrindinės administracinio sprendimo priėmimo procedūros – taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą – pažeidimu ir yra savarankiškas pagrindas panaikinti tokį pažeidimą turėjusios procedūros metu priimtą administracinį sprendimą (žr., pvz., 2012 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1643/2012).
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytomis teisės normomis bei aktualia teismų praktika prieina prie išvados, kad pareiškėjui buvo užkirstas kelias tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą dėl visai kitų įtarimų, nei nurodyta Pranešime, nes jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, nors tokia jo teisė yra įtvirtinta Tvarkos aprašo 22.1 papunktyje, o šis tarnybinio patikrinimo metu padarytas procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu, t. y. užkirtusiu kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui.
36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.