Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad 2018 m. balandžio 6 d. susipažino su 2018 m. balandžio 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – Pranešimas), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2017 m. liepos 8 d., būdamas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje valstybės sienos apsaugos zonoje, neturėdamas privalomo VSAT išduoto leidimo atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos juostoje, traukdamas medžius iš miško traktoriumi VAMET 840 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), užvažiavo ant patrulio tako bei kontrolinės pėdsakų juostos ir šiais veiksmais galimai pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui pateikė paaiškinimą „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Paaiškinimas), neneigdamas, jog 2017 m. liepos 8 d. padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio 2017 m. liepos 14 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, ir pabrėždamas, kad jo elgesyje tyčios nebuvo, nes leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje ir G. Žagunio užkardoje, Poškonių girininkijoje, atlikti miško pjovimo bei ištraukimo darbus jis turėjo, tik nežinojo, jog užvažiuoti ant patrulio tako bei kontrolinės pėdsakų juostos reikalingas dar papildomas leidimas. Paaiškinime nurodė, jog nesutinka, kad savo veiksmais galimai pažemino pareigūno vardą, kaip buvo nurodyta Pranešime.

Pareiškėjo nuomone, administraciniu nusižengimu jis nežemino vidaus tarnybos sistemos autoriteto, negriovė pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga, t. y. Tarnyba, ir jos nekompromitavo. Pareiškėjo neteisėti veiksmai, pažeidžiant tuo metu galiojusių Pasienio teisinio režimo taisyklių 14 punkto pirmos pastraipos reikalavimą ir tokiu būdu padarant administracinį nusižengimą, buvo atlikti dėl neatsargumo. Jokių veiksmų, kurie akivaizdžiai kirstųsi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, jis, kaip pareigūnas, neatliko. Mano, kad padarytas administracinis nusižengimas priskirtinas prie mažai pavojingų, todėl Paaiškinime nurodė, kad jis negalėtų būti laikomas tokiu, kuris pažemino pareigūno vardą. Daugiau tarnybinio patikrinimo metu jokių paaiškinimų pareiškėjas neteikė ir plačiau galimo tarnybinio nusižengimo faktinių aplinkybių neaiškino.

Nurodo, jog 2018 m. gegužės 4 d. tarnybinis patikrinimas buvo baigtas surašius Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje, pareiškėjo teigimu, nebuvo nurodyta, kad jo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, nes jis savo veiksmais galimai pažemino pareigūno vardą, kaip buvo nurodyta Pranešime. Pareiškėjo teigimu, iš visos tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad net pradėjus tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu nebuvo pakankamai duomenų, jog pareiškėjas galėjo pažeminti pareigūno vardą. Pareiškėjo nuomone, po jo Paaiškinimo šio įtarimo buvo atsisakyta ir tyrimas buvo atliekamas tik ta linkme, kad jam būtų pritaikyta tarnybinė atsakomybė už etikos normų pažeidimą ir už tai, jog laiku nepranešė tiesioginiam vadovui apie padarytą administracinį nusižengimą. Tačiau, pasak pareiškėjo, tai jau yra visiškai kito pobūdžio teisės normų pažeidimai, nei pareigūno vardą žeminantys veiksmai, o savo Paaiškinimą jis teikė tik dėl Pranešime nurodyto įtarimo. Vadovaudamasis Tvarkos aprašo 23 punktu, teigia, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas, matydamas, jog pareiškėjo veiksmuose galimai yra kitų tarnybinių nusižengimų požymių, privalėjo surašyti papildomą pranešimą apie tai, kokius teisės aktus pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ir galimai padarė tarnybinį nusižengimą, su tokiu papildomu pranešimu jį pasirašytinai supažindinti ir sudaryti galimybę pasiaiškinti, tačiau to nebuvo padaryta. Išvada dėl pareiškėjo veiksmais Etikos kodekso 4 punkto ir 16.2 papunkčio bei Tarnybos standartinių veiklos procedūrų 33.3 papunkčio nuostatų pažeidimo buvo parengta negavus jokių pareiškėjo paaiškinimų dėl galimo šių nuostatų pažeidimo ir pareiškėjui net nežinant, jog jis yra įtariamas pažeidęs minėtas nuostatas. Todėl mano, kad jam buvo apribota teisė į gynybą, kuri privalo būti užtikrinta bet kokios rūšies teisės pažeidimo tyrimo metu. Pareiškėjo atžvilgiu vykdyto tarnybinio patikrinimo metu buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui.

Kadangi Tvarkos apraše numatyta tvarka pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta, jog jis savo veiksmais galimai padarė tarnybinį nusižengimą, nes yra įtariamas Etikos kodekso 4 punkto ir 16.2 papunkčio bei Tarnybos standartinių veiklos procedūrų 33.3 papunkčio nuostatų pažeidimu, jis negalėjo pateikti paaiškinimo dėl aplinkybių, kurios būtų reikšmingos, nustatant tarnybinio nusižengimo sudėtį, o ypač subjektyvųjį požymį – kaltę.

Išvadą, jog pareiškėjas tyčia siekė nuo Tarnybos nuslėpti faktą, jog padarė administracinį nusižengimą, laiko nepagrįsta. Teigia, kad nuo VSAT specialisto, rengusio nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 1449ANH-108772835-17 (toliau – Nutarimas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 536 straipsnio 1 dalį, savo darbovietės pavadinimo neslėpė, nes apie darbovietę nebuvo klausiama, pareiškėjas taip pat nepatikrino, kokia darbovietė Nutarime nurodyta. Taip pat teigia, kad tą pačią dieną, kai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, skambino savo kuopos vadui kapitonui R. B., norėdamas informuoti apie šį faktą, tačiau pokalbis neįvyko, nes kuopos vadas tą dieną buvo išvykęs į mokymus ir neturėjo galimybės su juo kalbėti, o vėliau pranešti apie padarytą administracinį nusižengimą pareiškėjas tiesiog pamiršo. Tai, jog pareiškėjas yra susipažinęs su Tarnybos vado įsakymu Nr. 47V-1061, nereiškia, kad tyčia atliko šį įsakymą pažeidžiančius veiksmus. Pabrėžia, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokios tyčios slėpti informaciją apie savo darbovietę ir nepranešti Tarnybai apie padarytą administracinį nusižengimą.

Daro išvadą, jog pareiškėjas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekso 4 punkto, o kokiais veiksmais ir kaip konkrečiai jis pažeidė Etikos kodekso 16.2 papunkčio nuostatas, Išvadoje apskritai nedetalizuojama.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teigia, kad jo atžvilgiu atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, nebuvo atsižvelgta į visas faktines bei teisines aplinkybes, kurios buvo būtinos tarnybinio nusižengimo sudėčiai nustatyti, todėl Įsakymas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas (b. l. 1–7).

Paaiškina, kad pareiškėjas, dirbantis MB „F1“, 2017 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, tarp VSŽ 0928-0929 valstybės sienos apsaugos zonoje, neturėjo privalomo VSAT išduoto leidimo atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos juostoje, ir, traukdamas medžius iš miško traktoriumi VAMPT 840 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), užvažiavo ant patrulio tako bei kontrolinės pėdsakų juostos, tuo pažeisdamas Pasienio teisinio režimo taisyklių i–f punkto reikalavimus, šiais savo veiksmais padarydamas veiką, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje. Šios faktinės aplinkybės nurodytos Nutarime, pareiškėjas jų neginčijo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas apie minėtą įvykį ir padarytą teisės pažeidimą nepranešė tiesioginiam viršininkui, taip pat nepateikė duomenų apie savo pagrindinę darbovietę Tarnyboje, taip aktyviai siekdamas išvengti, kad faktas apie jo padarytą teisės pažeidimą būtų nežinomas Tarnybai. Kadangi tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. pateiktame paaiškinime savaip interpretavo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jame pateikti subjektyvūs teiginiai, neatitinkantys objektyvių faktinių aplinkybių, jie vertintini kritiškai ir atmestini.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 8 d. padarė administracinį nusižengimą ir apie tai tyčia nedelsdamas neinformavo savo tiesioginio vadovo, o taip pat nepateikė duomenų VSAT po administracinio nusižengimo padarymo apie tai, kad yra statutinis valstybės tarnautojas ir dirba Tarnyboje, tuo pažeisdamas Etikos kodekso 4 ir 16.2 punktuose numatytas nuostatas ir Tarnybos standartinių veiklos procedūrų 33.3 papunktyje numatytas nuostatas.

Pareiškėjas turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Ankstesnio tarnybinio patikrinimo (tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-250) metu nustatyta, kad pareiškėjas neatliko nustatytos prievolės, o tai įrodo jo, kaip pareigūno, požiūrį į nustatytų prievolių vykdymą, psichinį santykį su atliekamais veiksmais; pasirinkimas nevykdyti prievolių įrodo pareigūno tyčią, o ne jo nurodomą neatsargumą. Tarnybos vadas, matydamas pasikartojančias pareiškėjo veikas (neveikimą), pareigūno požiūrį į nustatytų prievolių vykdymą, ėmėsi drausminimo priemonių, kad pareigūnas suvoktų, jog pareigas reikia vykdyti ir užkardinti, kad pareigūnas savo elgesio modelio nepradėtų taikyti atliekant tarnybines užduotis (pareigūno tarnybinių nusižengimų prevencija), todėl skyrė nuobaudą, siekdamas tarnybinių nuobaudų skyrimo tikslų.

Atsakovė cituoja Statuto 2 straipsnio 12 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 1 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo saugumo įstatymo (toliau – VSĮ) 3 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, 4 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies bei Etikos kodekso 4, 5.1, 5.12, 12, 16.2 ir 16.6 punktų nuostatas. Pažymi, kad pareiškėjas, priimant jį į statutinę valstybės tarnybą, davė priesaiką ir įsipareigojo būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų, gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltės turinį sudaro jo psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, privalėjo žinoti ir žinojo, suvokė savo vykdomų veiksmų neteisėtą pobūdį ir priešingumą teisei, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, tačiau savo laisva valia neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenutraukė. Teigia, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas turi ir tęstinumo požymių, o vertindama jo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas pažeidė jam nustatytas prievoles.

Pažymi, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno teisinis statusas lemia itin didelius dorovinius reikalavimus, keliamus pareigūnui, atstovaujančiam valstybinei valdžiai, turinčiam viešojo administravimo teisę sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu bei atliekant nustatytas Tarnybos funkcijas, todėl jis visose gyvenimo situacijose turi formuoti Tarnybos prestižą, kelti jos autoritetą, stiprinti teigiamą įvaizdį, taip pat saugoti profesinę garbę. Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus, nei eiliniams piliečiams, o vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusui būdinga ypatinga drausmė. Minėti vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso ypatumai ir duota priesaika įpareigoja tokį pareigūną garbingai prisiimti ir atsakomybę už savo veiksmus, padarytus vykdant jam nustatytas funkcijas. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas neneigė tarnybinio nusižengimo fakto ir nepateikė duomenų apie jo padarymo aplinkybes, o skunde teismui nurodo, kad tarnybinį nusižengimą padarė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl daro išvadą, kad tokie pareiškėjo skundo teiginiai vertintini kritiškai ir atmestini kaip neatitinkantys pirminių tyrimo duomenų bei laikytini pareiškėjo siekimu išvengti tarnybinės atsakomybės (b. l. 36–41).

Pareiškėjui 2017 m. liepos 14 d. 15 val. 30 min. buvo surašytas Nutarimas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos pilietis V. L. G. Žagunio užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) prieigose, būdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje valstybės sienos apsaugos zonoje, neturėjo privalomo VSAT išduoto leidimo atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos juostoje, ir, traukdamas medžius iš miško traktoriumi VAMET 840 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), užvažiavo ant patrulių tako bei kontrolinės pėdsakų juostos; tuo pažeidė Pasienio teisinio režimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 39 redakcija)) 14 punkto reikalavimus ir savo veiksmais padarė veiką, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje. Nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, o nurodant jo anketinius duomenis, grafoje „Darbovietės pavadinimas, adresas, pareigos“ įrašyta: „MB „F1“, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 68).

Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas V. A. 2018 m. balandžio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 47TP-1042 kreipėsi į Tarnybos vadą, siūlydamas pareiškėjo atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimą, kadangi pagal patikrintus duomenis Administracinių nusižengimų registre nustatė, jog pareiškėjas 2017 m. birželio 8 d. yra padaręs administracinį teisės nusižengimą (b. l. 63). Atsižvelgdamas į tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, Tarnybos vadas 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 47V-412 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ atsakingam pareigūnui įsakė atlikti patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų (b. l. 62). 2018 m. balandžio 6 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui buvo pranešta, kad yra duomenų, jog jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą: 2017 m. liepos 8 d. būdamas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje valstybės sienos apsaugos zonoje, neturėdamas VSAT išduoto leidimo atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos juostoje, traukdamas medžius iš miško traktoriumi VAMET 840 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), užvažiavo ant patrulio tako bei kontrolinės pėdsakų juostos, šiais veiksmais galimai pažemindamas pareigūno vardą (b. l. 64).

Pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. Paaiškinime nurodė, kad neneigia padaryto administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio VSAT 2017 m. liepos 14 d. Nutarimu jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, detalizuodamas šio pažeidimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjas nesutiko, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo jis pažemino pareigūno vardą, nes nepažemino vidaus tarnybos sistemos autoriteto, negriovė pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga (Tarnyba) ir jos nekompromitavo. Nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, nes nustatytoje valstybės sienos apsaugos zonoje buvo su leidimu, atliko leidime numatytus darbus, apie medžių kirtimą šalia patrulio bei kontrolės pėdsakų juostos buvo informavęs eigulį, o, atlikdamas darbus, užvažiavo ant patrulio bei kontrolės pėdsakų juostos, nežinodamas, jog tam turėjo turėti specialų leidimą. Pabrėžė, kad jokių veiksmų, kurie kirstųsi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, neatliko, padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas prie mažai pavojingų, dėl jo padarymo gailisi, todėl, jo nuomone, jis negalėtų būti laikomas tokiu, kuris pažemino pareigūno vardą (b. l. 65–67).

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 5-osios kuopos I-ojo būrio vadas R. M. 2018 m. gegužės 2 d. rašytame tarnybiniame pranešime nurodė, kad apie 2017 m. liepos 8 d. padarytą nusižengimą pareiškėjas jo neinformavo, o apie tai jis sužinojo tik 2018 m. balandžio 9 d. grįžęs po atostogų (b. l. 72).

2018 m. gegužės 4 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-602, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, 2017 m. liepos 8 d. padaręs administracinį nusižengimą ir apie tai tyčia nedelsdamas neinformavęs savo tiesioginio vadovo, taip pat 2018 m. liepos 14 d. VSAT Nutarime tyčia nenurodęs, kad dirba Tarnyboje, pažeidė Etikos kodekso 4 punkte numatytas nuostatas, pagal kurias Tarnybos pareigūnų tarnyba grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo; 16.2 papunktyje numatytas nuostatas, kad pareigūnas ne tarnybos metu privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie Tarnybą ir jos pareigūnus; Tarnybos standartinių veiklos procedūrų 33.3 papunktyje numatytas nuostatas, jog pareigūnai, tarnautojai ir darbuotojai, padarę ar įtariami padarę teisės pažeidimą, numatytą ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, ar draudžiamą veiką, taip pat įvykus konfliktui (ne tarnybos metu), privalo nedelsdami apie tai pranešti tiesioginiam vadovui, tiesioginis vadovas apie įvykį nedelsdamas informuoja JOC budėtoją, kuris tarnybiniu pranešimu informuoja Tarnybos vadą (b. l. 54–58). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą – papeikimą, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, buvo pasiūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Tarnyba 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 47SD-939 kreipėsi į Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo profesinę sąjungą, prašydama pateikti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą (b. l. 42). Susipažinusi su Patikrinimo išvada, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo profesinė sąjunga 2018 m. gegužės 18 rašte nurodė, jog nesutinka su tarnybinės nuobaudos paskyrimu pareiškėjui, kadangi pareigūnas pažeidė ne tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o Etikos kodeksą, be to, prašė atsižvelgti į tai, kad pareigūnui inkriminuojami tarnybiniai nusižengimai yra formalūs, padaryti ne tarnybos metu, neigiamų pasekmių nesukėlė, pareigūnas charakterizuojamas teigiamai ir siūlė apsvarstyti galimybes apsiriboti švelnesnėmis organizacinėmis priemonėmis – įvertinti pareigūno veiklą etikos komisijos posėdyje (b. l. 61).

Tarnybos vadas 2018 m. gegužės 21 d. Įsakymu už Etikos kodekso 4 punkto, 16.2 punkto ir 33.3 punkto nuostatų pažeidimą paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 44). Įsakymas buvo priimtas, remiantis 2018 m. gegužės 4 d. Tarnybinio patikrinimo išvada, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl, sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą, taikytinas Statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintame Tvarkos apraše. Tvarkos aprašas reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų (toliau – tarnybiniai nusižengimai) atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką. Pagrindinis Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo ir tarnybinių nusižengimų prevencijos. Tvarkos aprašo 9 punktas, be kita ko, nustato, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas supaprastinta tvarka, jei iš gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą matyti akivaizdus tarnybinis nusižengimas. Tokiu atveju tikrintojas įteikia akivaizdų tarnybinį nusižengimą padariusiam pareigūnui pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta tvarka, siūlo pareigūnui pateikti paaiškinimą bei surašo tarnybinio patikrinimo išvadą ir ją pateikia vadovui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo. Tvarkos aprašo 23 punkto 1 dalyje įtvirtinta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios (išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus) surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Tvarkos aprašo 22 punkte yra įtvirtintos pareigūno, traukiamo atsakomybėn, subjektinės teisės, kurias jis turi tarnybinių nuobaudų skyrimo proceso metu, o būtent: teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti jos kopiją ir kt.; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą; apskųsti tikrintojo veiksmus.