Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-05-18 · Administracinė byla Nr. eA-139-492/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-02-15Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-18
Bylos Nr.
eA-139-492/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03379-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-139-492/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03379-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 10-TE-1208 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui M. Š.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuso 39 straipsnio 1 ir 2 dalimi bei atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-76 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. Š. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) Įsakymu nusprendė skirti vyresniajam inspektoriui M. Š. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas nurodė, jog jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigose. Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba), todėl jo nuomone, jis turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas neteisingai traktuoja pareiškėjo veiksmus, kurių pagrindu jam paskirta tarnybinė nuobauda.

4. Pareiškėjo teigimu, jis savo paaiškinime aiškiai nurodė, jog viena iš jam 2020 m. kovo 2 d. suformuluotų tarnybinės veiklos 2020 metų užduočių yra pateikti atsakymus Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdybai (toliau – ir KPŽV) apie gautos informacijos panaudojimą per 20 dienų. Pareiškėjas, apie įtartinus asmenis, kurie lankėsi šalia pareiškėjo gyvenamosios vietos, prieš tikrindamas adresą, informavo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąjį tyrėją N.B.

5. Pareiškėjo tvirtinimu, iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nagrinėjamos pareiškėjo 2020 metų tarnybinės veiklos užduotys, o tik įvertintas jo pareigybės aprašymas. Pareiškėjas patikino, jog VRIS naršyklėje ieškojo duomenų tik gavęs vyriausiojo tyrėjo N. B. pritarimą, tačiau tarnybinio patikrinimo metu jis nebuvo apklaustas. Anot pareiškėjo, tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo, nevertindamas jo tarnybinių užduočių ir neapklausdamas N. B. pareiškėjo argumentus įvertino kaip gynybinę taktiką siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės, negalėjo padaryti vienareikšmišką išvadą, jog duomenys buvo renkami be teisėto pagrindo, nes tiek 2020 m. pareiškėjui suformuluotos užduotys, tiek N. B. parodymai įrodo priešingai. Pareiškėjas patikino, jog visais atvejais VRIS naršyklėje asmens duomenis tvarkė teisėtai vykdydamas tarnybines pareigas, todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog jis pažeidė teisės aktų nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pareiškėjas skunde rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015. Nurodė, jog minėtoje byloje pareigūnas neužpildė visų administracinio teisės pažeidimo protokolo grafų, o jis netiksliai nurodė paieškos pagrindus VRIS naršyklėje, bet abiem atvejais toks pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių, todėl mano, jog tarnybinis nusižengimas turėtų būti pripažintas mažareikšmiu.

Šalies argumentai

7. Atsakovas Vilniaus AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Vilniaus AVPK paaiškino, jog pareiškėjas 2020 m. balandžio 16 d. 23.41 val. VRIS naršyklėje „Asmens anketiniai duomenys“ vykdė asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), asmens duomenų paiešką, nurodydamas paieškos pagrindą „Administracinis tyrimas 14“ ir 2020 m. balandžio 17 d. 2.01 val. VRIS naršyklėje „Transporto priemonės“ vykdė automobilio (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų asmens duomenų paiešką bei peržiūrą, nurodydamas paieškos pagrindą „Administracinis tyrimas 14“, nesant tarnybinio būtinumo. Nors pareiškėjas skunde ir nurodė, jog minėtas peržiūras atliko rinkdamas kriminalinės žvalgybos informaciją, tačiau pareiškėjo aprašyme nėra numatyta kriminalinės žvalgybos veikla. Vilniaus AVPK KPŽV jokia informacija apie minėtu adresu gyvenančius bei minėtu automobiliu besinaudojančius asmenis neregistruota. Be to, abiem atvejais kaip paieškos pagrindą pareiškėjas nurodė – „Administracinis tyrimas 14“, o tai neatitinka pareigūno paaiškinimo, jog jis medžiagą rinko kriminalinės žvalgybos tikslais. Todėl atsakovas šiuos pareiškėjo argumentus vertino kaip gynybinę taktiką, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės.

Atsiliepimas

9. Atsakovo teigimu, iš pareiškėjui suformuluotos užduoties yra akivaizdu, kad ne pareiškėjas renka informaciją registruose, o jis tik rengia atsakymą apie gautos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, t. y. kaip buvo panaudota iš KPŽV gauta žvalgybinė informacija. Ši užduotis nesuteikia jokio pagrindo ja remtis ir rinkti informaciją registruose, be to, pareiškėjas šios užduoties neįvardijo ir kaip pagrindo duomenų tikrinimui. Pasak atsakovo, pareiškėjas, nenurodydamas tinkamų pagrindų iš esmės nepagrindė savo poreikio prašomus duomenis gauti, tačiau su duomenimis susipažino. Pareiškėjas piktnaudžiavo suteiktu pasitikėjimu ir prieigos teise prie duomenų registrų, sąmoningai nenurodydamas tinkamų įstatymų reikalavimus atitinkančių ir reglamentuotų pagrindų, todėl pareiškėjo argumentas dėl mažareikšmiškumo, atmestinas.

II.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas, iš byloje esančių duomenų nustatė, kad: pareiškėjas dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju; tarnybinis patikrinimas pareiškėjui buvo pradėtas atsakovui 2020 m. liepos 20 d. gavus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų valdybos raštą Nr. 10-6-58398 apie atliktą planinį asmens duomenų peržiūros teisėtumo patikrinimą; atsakovas 2020 m. liepos 31 d. surašė Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-72 ir paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo buvo supažindintas 2020 m. rugpjūčio 3 d.; 2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog viena iš jo 2020 m. kovo 2 d. suformuluotų tarnybinės veiklos 2020 metų užduočių Nr. 5-TVV-13613 yra pateikti atsakymus KPŽV apie gautos informacijos panaudojimą per 20 dienų. Apie įtartinus asmenis, kurie lankėsi šalia pareiškėjo gyvenamosios vietos, ir prieš tikrinant minėtą adresą, apie tai buvo informuotas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. B.

12. Teismas nustatė, jog Vilniaus AVPK surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodoma, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas M. Š. 2020 m. sausio 16 d. 7.30 val.; 2020 m. vasario 5 d. 17.09 val.; 2020 m. vasario 11 d. 14.15 val.; 2020 m. vasario 11 d. 14.15 val.; 2020 m. vasario 24 d. 10.01 val.; 2020 m. vasario 24 d. 10.05 val.; 2020 m. vasario 28 d. 8.47 val.; 2020 m. kovo 5 d. 15.45 val.; 2020 m. kovo 7 d. 16.36 val.; 2020 m. kovo 17 d. 9.05 val.; 2020 m. balandžio 7 d. 14.53 - 14.57 val; 2020 m. balandžio 8 d. 8.48 val. ir 11.27 val.; 2020 m. balandžio 16 d. 23.41 val.; 2020 m. balandžio 17 d. 2.01 val. ir 2020 m. balandžio 17 d. 21.00 val. policijos duomenų bazėse (VRIS naršyklėje) vykdė duomenų peržiūras, nenurodydamas tinkamo duomenų paieškos pagrindo bei šį pagrindą pagrindžiančių dokumentų registracijos numerio ir datos, vietoje to įvesdamas savo paties sugalvotas priežastis, sutrumpinimus ar simbolius. Už tai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

13. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, jog iš pareiškėjui suformuluotos užduoties akivaizdu, kad pareiškėjas nerenka informacijos registruose. Pareiškėjas tik rengia atsakymą apie gautos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, t. y. kaip buvo panaudota iš KPŽV gauta žvalgybinė informacija. Teismas vertino, jog ši užduotis nesuteikia jokio pagrindo ja remtis ir rinkti informaciją registruose, be to, pareiškėjas šios užduoties neįvardijo ir kaip pagrindo duomenų tikrinimui.

14. Teismas nesutiko su pareiškėju, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-449 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.4 punkto reikalavimo nesilaikymas yra tik techninio pobūdžio pažeidimas, nesukeliantis jokių pasekmių. Pabrėžė, jog Taisyklių 11.4 punktas įtvirtina pareigą naudotojui nurodyti teisėtą pagrindą duomenims tvarkyti. Akivaizdu, jog nesant tokiam pagrindui, prieiga prie duomenų savaime yra neteisėta, o teisinio pagrindo nenurodymas ar netinkamas nurodymas, suponuoja išvadą, jog prieiga prie duomenų neturėtų būti suteikta. Šiuo atveju, pareiškėjas pažeisdamas teisės aktų nuostatas (BDAR 5 straipsnį, Taisyklių 11.4, 12.1 punktus ir kt.) ir nenurodydamas teisėtų pagrindų iš esmės nepagrindė savo poreikio prašomus duomenis gauti, tačiau su šiais duomenimis susipažino.

15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo kaltę nusprendė, jog neteisėta veika atlikta sąmoninga tyčia, nes pareiškėjas, turėdamas tokią darbo patirtį įstaigoje, ginčo situacijoje galėjo ir turėjo suprasti, kad duomenų rinkimas be teisėto pagrindo, yra teisės aktų pažeidimas ir netinkamas tarnybinių funkcijų vykdymas. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjo duomenų rinkimas buvo nevienkartinis veiksmas. Teismas sutiko su pareiškėju, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių kilusias pasekmes, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014).

16. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir faktines bylos aplinkybes, priėjo prie išvados, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą. Teismas pripažino, jog atsakovo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, be to, tai pati švelniausia už tarnybinį pažeidimą skirtina tarnybinė nuobauda.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo Įsakymo turinį, konstatavo, kad jis yra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, t. y. jame yra nurodytos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisės aktų reikalavimai, kuriuos pareiškėjas pažeidė, atlikdamas tarnybinį nusižengimą. Be to, Įsakymas yra pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens, jame yra nurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių Įsakymas galėtų būti panaikintas. Todėl padarė išvadą, kad Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nėra pagrindo jo panaikinti.

III.

18. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

19. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, dėl jų sprendime nepasisakė, todėl šis sprendimas turėtų būti panaikintas, o pareiškėjo skundas patenkintas.

20. Pareiškėjas teigia, jog savo paaiškinime aiškiai nurodė, jog viena iš jam 2020 m. kovo 2 d. suformuluotų tarnybinės veiklos 2020 metų užduočių yra pateikti atsakymus KPŽV apie gautos informacijos panaudojimą per 20 dienų. Pareiškėjas apie įtartinus asmenis, kurie lankėsi šalia pareiškėjo gyvenamosios vietos, ir prieš tikrindamas duomenis, informavo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąjį tyrėją N. B. Tačiau Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nagrinėjamos pareiškėjo 2020 metų tarnybinės veiklos užduotys, o tik įvertintas pareigybės aprašymas, nors tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes.

21. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad kriminalinės žvalgybos duomenų rinkimas buvo suderintas su tiesioginiu viršininku ir gavus jo leidimą. Teismas apsiribojo tik tuo, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra numatyta funkcija rinkti kriminalinės žvalgybos informaciją. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog padarytas pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių, taigi jis laikomas mažareikšmiu .

Atsiliepimas

22. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Vilniaus AVPK atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, nurodytais jo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime. Papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas klaidina teismą, nes įstaigos vadovas jam negalėjo pavesti vykdyti kriminalinės žvalgybos užduočių, todėl, kad tai yra specialaus padalinio – KPŽV tiesioginė veikla, o pareiškėjas atlieka tik techninį darbą, teikdamas ataskaitas apie KPŽV gautos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą tarnybinėje veikloje. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Taisyklių 11.4 punkto reikalavimo nesilaikymas yra mažareikšmis pažeidimas, nesukeliantis jokių pasekmių. Anot atsakovo, pareiškėjas, nenurodydamas tinkamų pagrindų, nepagrindė savo poreikio prašomus duomenis gauti, tačiau su šiais duomenimis susipažino. Be to, pagrindo pateikimas svarbus ir teisėtumo užtikrinimo įgyvendinimui, todėl tokių pagrindų nenurodydamas negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu.

24. Atsakovo teigimu, pareiškėjas remiasi teismų praktika, susijusia su administracinio nusižengimo protokolo trūkumais, tačiau ši teismų praktika šiuo atveju netinkama, kadangi surašant protokolą ir neužpildžius visų grafų, asmuo, priimdamas nutarimą šią situaciją gali ištaisyti ir trūkumus pašalinti, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nenurodydamas teisėto pagrindo, susipažino su kitų asmenų duomenimis registruose, ir tokiu būdu pažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui statutiniam valstybės pareigūnui, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 10-TE-1208 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui M. Š.“, atmetė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba – remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuso 39 straipsnio 1 ir 2 dalimi bei Tarnybinio patikrinimo išvada buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas policijos duomenų bazėse (VRIS naršyklėje) vykdė duomenų peržiūras, nenurodydamas tinkamo duomenų paieškos pagrindo bei šį pagrindą pagrindžiančių dokumentų registracijos numerio ir datos, vietoje to, įvesdamas savo paties sugalvotas priežastis, sutrumpinimus ar simbolius (žr. nutarties 12 p.).

27. Pareiškėjas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės neginčijo nustatytų duomenų peržiūros faktų, tačiau teigė, jog atlikti veiksmai buvo teisėti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nagrinėjamos pareiškėjo 2020 metų tarnybinės veiklos užduotys, o tik įvertintas pareigybės aprašymas, neatsižvelgė, kad viena iš jam 2020 m. kovo 2 d. suformuluotų tarnybinės veiklos 2020 metų užduočių yra pateikti atsakymus KPŽV apie gautos informacijos panaudojimą per 20 dienų. Teismas nevertino aplinkybės, kad kriminalinės žvalgybos duomenų rinkimas buvo suderintas su tiesioginiu viršininku ir gavus jo leidimą – prieš tikrindamas duomenis, pareiškėjas informavo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąjį tyrėją N. B. Pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokių reikšmingų pasekmių, todėl pažeidimas laikytinas mažareikšmiu.

28. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

29. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

30. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos Statuto (redakcija galiojusi 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 7 punktą, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip šiame Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 39 straipsnio 1 dalis numato, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos; pareigūnui gali būti skiriama viena iš šio straipsnio 2 dalyje numatytų nuobauda, 1 punkte numatyta švelniausia nuobauda – pastaba.

31. Tarnybinio patikrinimo išvadoje 2020 m. rugpjūčio 28 d. konstatuota, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. šeštojo PK VS tyrėjas M. Š. tyčia pažeidė Taisyklių 11.4 punktą, Nuostatų 14.1 punktą, 14.2 punktą, BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus bei Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, t. y. policijos duomenų bazėse (VRIS naršyklėje) vykdė aukščiau nurodytų duomenų peržiūras, nenurodydamas tinkamo duomenų paieškos pagrindo bei šį pagrindą pagrindžiančių dokumentų registracijos numerio ir datos, vietoje to, įvesdamas savo paties sugalvotas priežastis, sutrumpinimus ar simbolius; tokie jo veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį jam, sutinkamai su Statuto 39 str. 1 d. nuostatomis, skirtina tarnybinė nuobauda.

32. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė paaiškinimą, kuriame buvo nurodęs, be kita ko, jog viena iš jo 2020 m. kovo 2 d. suformuluotų tarnybinės veiklos 2020 metų užduočių Nr. 5-TVV-13613 yra pateikti atsakymus KPŽV apie gautos informacijos panaudojimą per 20 dienų. Be to, apie duomenų tikrinimą buvo informuotas Vilniaus AVPK Vilniaus m. šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. B.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo ištirta ir įvertinta aplinkybė, kad viena iš jam 2020 m. kovo 2 d. suformuluotų tarnybinės veiklos 2020 metų užduočių Nr. 5-TVV-13613 yra pateikti atsakymus KPŽV apie gautos informacijos panaudojimą per 20 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

34. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokius pareiškėjo teiginius, nurodė, kad jau pati 2020 m. kovo 2 d. suformuotos tarnybinės veiklos 2020 metų užduočių formuluotė – pateikti atsakymus KPŽV apie gautos informacijos panaudojimą per 20 dienų, patvirtina, kad ne pareiškėjas renka informaciją registruose; jis tik rengia atsakymą apie gautos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą. Pareiškėjas atlieka tik techninį darbą, teikdamas ataskaitas apie KPŽV gautos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą tarnybinėje veikloje. Taigi minėta užduotis nesuteikia jokio pagrindo rinkti informaciją registruose, be to, pareiškėjas šios užduoties ir neįvardijo ir kaip pagrindo duomenų tikrinimui, kaip to reikalauja Taisyklių 11.4. punktas.

35. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra numatyta kriminalinės žvalgybos veikla. Vilniaus m. šeštojo PK VS tyrėjo pareigybės aprašyme (funkcijos kodas 35919), patvirtintos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 10-TE-377, numatyta, jog šias pareigas einantis pareigūnas vykdo funkcijas specialiojoje veiklos srityje – viešojo saugumo užtikrinimas (4 punktas). Pareigybės aprašymo 6 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo šias funkcijas: pagal kompetenciją užtikrina dokumentų, įslaptintų dokumentų apskaitos ir tvarkymo, asmens duomenų apsaugos reikalavimų vykdymą, atsako už ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, teikiamų registrams ir informacinėms sistemoms, teisingumą ir pagrįstumą, išsamumą ir pateikimo terminus (6.16 punktas); pagal kompetenciją atlieka funkcijas, susijusias su registrų ir informacinių sistemų duomenų tvarkymu (6.17 papunktis) ir kt.

36. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad pareigūno paaiškinime nenurodytos priežastys, dėl kurių neįvestas tinkamas paieškos pagrindas bei pagrindžiančių dokumentų datos ir registracijos numeriai. Tai reiškia, kad pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės apie 2020 m. kovo 2 d. suformuluotų tarnybinės veiklos 2020 metų užduočių Nr. 5-TVV-13613 vykdymą faktiškai buvo įvertintos kaip nesudarančios teisėto pagrindo atlikti duomenų paiešką.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus motyvus, atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad pareiškėjo nurodomos 2020 m. užduoties vykdymas galėtų būti laikomas teisėtu pagrindu vykdyti pareiškėjui įtartinų asmenų patikrinimus registruose.

38. Kitas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kuriuo įrodinėjamas jo atliktos duomenų peržiūros teisėtumas, yra grindžiamas aplinkybe, kad jo veiksmai buvo suderinti su jo tiesioginiu viršininku – jis buvo informavęs Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąjį tyrėją N. B.; šios aplinkybės netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas. Aptariamu aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėta aplinkybė galėtų būti laikoma reikšminga byloje tik tokiu atveju, jei pareiškėjas būtų pateikęs duomenis, patvirtinančius, kad buvo teisinis pagrindas pareiškėjo nurodytam suderinimui. Byloje tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra, priešingai, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad įstaigos vadovas jam negalėjo pavesti vykdyti kriminalinės žvalgybos užduočių, todėl, kad tai yra specialaus padalinio – KPŽV tiesioginė veikla. Šios aplinkybės patvirtina, kad asmens apklausa negalėtų turėti įtakos Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje atliktam pareiškėjo veiksmų neteisėtumo vertinimui.

39. Atmestinas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pažeidimas turi būti pripažintas mažareikšmiu, nes pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokių pasekmių. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pagrįstai nurodo, kad pagrindo susipažinti su asmens duomenimis nurodymas yra svarbus teisėtumo užtikrinimo įgyvendinimui; pareiškėjas, nenurodydamas teisėto pagrindo, susipažino su kitų asmenų duomenimis registruose, ir tokiu būdu pažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT formuojamoje teismų praktikoje su asmens duomenų apsauga susiję pažeidimai nėra laikomi mažareikšmiais, už jų padarymą taikomos tarnybinės nuobaudos; akcentuojama, kad tiek duomenų teisinei apsaugai taikomi itin aukšti tiek teisinio reglamentavimo, tiek šių duomenų naudojimo standartai. Jie didesne dalimi yra prevencinio pobūdžio, skirti ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl atsakomybė už pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą. Pareiškėjas, būdamas statutiniu pareigūnu, turinčiu teisę patikrinti asmens duomenis, privalo užtikrinti tokių duomenų naudojimo teisėtumą, o tuo pačiu, kilus ginčui, pagrįsti, kad duomenys buvo tikrinami esant teisėtam pagrindui ir su tarnyba susijusiais tikslais, nes asmens duomenų peržiūrai keliami griežti reikalavimai yra neatsiejami nuo šių duomenų apsaugos, jų nesilaikymo toleravimas reikštų neleistiną asmens duomenų apsaugai taikomų standartų sumažinimą. Subjektų, turinčių teisę naudoti asmenų duomenis, veiksmuose negali būti jokių neapibrėžtų, negalimų patikrinti situacijų, nes tai sukurtų prielaidas netinkamam asmens duomenų naudojimui, neatitiktų asmens duomenų apsaugos principinių nuostatų, įtvirtintų teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose A-2605-492/2021, A-183-756/2016, Nr. A-438-694/2014, kt.).

41. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir pripažino, kad tarnybinė atsakomybė pareiškėjui Įsakymu pritaikyta pagrįstai. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasDainius RaižysVirginija Volskienė