Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 10-TE-1208 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) M. Š.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas M. Š. dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini).

Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas atsakovui 2020 m. liepos 20 d. gavus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų valdybos raštą Nr. 10-6-58398 apie atliktą planinį asmens duomenų peržiūros teisėtumo patikrinimą.

Atsakovas 2020 m. liepos 31 d. surašė Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-72 ir paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo buvo supažindintas 2020 m. rugpjūčio 3 d.

2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog viena iš jo 2020 m. kovo 2 d. suformuluotų tarnybinės veiklos 2020 metų užduočių Nr. 5-TVV-13613 yra pateikti atsakymus KPŽV apie gautos informacijos panaudojimą per 20 dienų. Apie įtartinus asmenis, kurie lankosi šalia pareiškėjo gyvenamosios vietos, ir prieš tikrinant minėtą adresą, apie tai buvo informuotas Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) N. B.

Atsakovas surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodyta, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) PK) Veiklos skyriaus (toliau – ir VS) (duomenys neskelbtini) M. Š. 2020 m. sausio 16 d. 7.30 val.; 2020 m. vasario 5 d. 17.09 val.; 2020 m. vasario 11 d. 14.15 val.; 2020 m. vasario 11 d. 14.15 val.; 2020 m. vasario 24 d. 10.01 val.; 2020 m. vasario 24 d. 10.05 val.; 2020 m. vasario 28 d. 8.47 val.; 2020 m. kovo 5 d. 15.45 val.; 2020 m. kovo 7 d. 16.36 val.; 2020 m. kovo 17 d. 9.05 val.; 2020 m. balandžio 7 d. 14.53 - 14.57 val; 2020 m. balandžio 8 d. 8.48 val. ir 11.27 val.; 2020 m. balandžio 16 d. 23.41 val.; 2020 m. balandžio 17 d. 2.01 val. ir 2020 m. balandžio 17 d. 21.00 val. policijos duomenų bazėse (VRIS naršyklėje) vykdė aukščiau nurodytų duomenų peržiūras, nenurodydamas tinkamo duomenų paieškos pagrindo bei ši pagrindą pagrindžiančių dokumentų registracijos numerio ir datos, vietoj to įvesdamas savo paties sugalvotas priežastis, sutrumpinimus ar simbolius. Pareigūnas paaiškinime, nenurodė priežasčių, dėl kurių neįvedė tinkamo paieškos pagrindo bei pagrindžiančio dokumentų datos ir registracijos numerio. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) PK VS (duomenys neskelbtini) M. Š. sąmoningai (tyčia) pažeidė Taisyklių 11.4. punkto reikalavimus. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) PK VS (duomenys neskelbtini) M. Š. 2020 m. sausio 16 d. 7.30 val.; 2020 m. vasario 5 d. 17.09 val.; 2020 m. vasario 11 d. 14.15 val.; 2020 m. vasario ­11 d. 14.15 val.; 2020 m. vasario 24 d. 10.01 val.; 2020 m. vsasario 24 d. 10.05 val.; 2020 m. vasario 28 d. 8.47 val.; 2020 m. kovo 5 d. 15.45 val.; 2020 m. kovo 7 d. 16.36 val.; 2020 m. kovo 17 d. 9.05 val.; 2020 m. balandžio 7 d. 14.53 - 14.57 val; 2020 m. balandžio 8 d. 8.48 val. ir 11.27 val.; išskyrus 2020 m. balandžio 16 d. 23.41 val. ir 2020 m. balandžio 17 d. 2.01 val. bei 2020 m. balandžio 17 d. 21.00 val. policijos duomenų bazėse (VRIS naršyklėje) aukščiau nurodytų duomenų peržiūras vykdė atlikdamas tarnybines funkcijas - nagrinėdamas PRĮR registruotus įvykius ar atlikdamas procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo medžiagose. Atsakovas taip pat konstatavo, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) PK VS (duomenys neskelbtini) M. Š. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. VRIS naršyklėje „Asmens anketiniai duomenys“ vykdė asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), asmens duomenų paiešką, nurodydamas paieškos pagrindą „(duomenys neskelbtini)“; ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. VRIS naršyklėje „Transporto priemonės“ vykdė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų asmens duomenų paiešką bei peržiūrą, nurodydamas paieškos pagrindą „(duomenys neskelbtini)“, nesant tarnybinio būtino. Pareigūno teigimu, jis minėtas peržiūras atliko rinkdamas kriminalinės žvalgybos informaciją, tačiau atsakovas pažymėjo, kad M. Š. pareigybės aprašyme nėra numatyta kriminalinės žvalgybos veikla, Vilniaus apskr. VPK KPŽV jokia informacija apie minėtu adresu gyvenančius bei minėtu automobiliu besinaudojančius asmenis nėra registruota. Be to, abiem atvejais kaip paieškos pagrindą M. Š. nurodė - „(duomenys neskelbtini)“, o tai neatitinka pareigūno paaiškinimą, jog medžiagą rinko kriminalinės žvalgybos tikslais. Minėti pareigūno teiginiai atsakovo buvo įvertinti kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti galimos tarnybinės atsakomybės.

Atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Mariui Šikšniui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 10-TE-1208 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) M. Š.“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

BDAR 5 straipsnyje yra įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); to paties straipsnio b punktas numato, jog asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal BDAR 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); 5 straipsnio f punkte įtvirtintas vientisumo ir konfidencialumo principas, kuris reiškia, jog asmens duomenys tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo. BDAR 6 straipsniu yra reglamentuotas duomenų tvarkymo teisėtumo klausimas, t.y. duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš 6 straipsnio sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma. Taigi, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus bei pritaikius bent vieną iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

BDAR 4 straipsnis apibrėžia asmens duomenų sampratą. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą asmens duomenys - bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalį, duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir kita nurodyta informacija.

Taigi, iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo, matyti, jog asmens duomenų tvarkymas ar jų rinkimas yra griežtai saugomas tiek nacionalinių, tiek ES teisės aktų.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Teisėsaugos ADTAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtai ir sąžiningai (1 punktas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir netvarkomi su šiais tikslais nesudarinamu būdu (2 punktas); adekvatūs, tinkami ir ne per didelės apimties, atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi (3 punktas).

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinti policijos uždaviniai, be kita ko, asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo (2 punktas); nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, atskleidimas ir tyrimas (4, 5 punktai), eismo automobilių keliais priežiūra (6 punktas). Minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad policijos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose. Tvarkydama duomenis, policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones; 9 straipsnio 2 dalis numato, jog policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-964 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Asmens duomenų tvarkymo taisyklės) 6.2 punkte nurodyta, jog duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-118 (nuo 2020 m. birželio 4 d. galioja nauja teisės akto redakcija – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 5-V-449) patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11. 4 punktas numato, jog naudotojas, tvarkydamas asmens duomenis tiksliai ir išsamiai nurodo duomenų tvarkymo pagrindą (pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo bylos numerį ir kt.). Taisyklių 12 punktas numato, jog naudotojui griežtai draudžiama naudotis POLIS duomenimis ne tarnybos tikslais (12.1 punktas); prisijungimo duomenis perduoti kitiems asmenims (12.2 punktas); naudotis svetimais prisijungimo duomenimis (12.3 punktas); be teisėto pagrindo tvarkyti POLIS duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti (12.5 punktas).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 14.1 punkte nustatyta, kad POLIS naudotojai privalo naudotis POLIS tik su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusiais tikslais; 14.2 punkte numatyta, kad POLIS naudotojai privalo užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą.

Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) PK VS (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme (funkcijos kodas (duomenys neskelbtini)), patvirtintos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 10-TE-377, numatyta, jog šias pareigas einantis pareigūnas vykdo funkcijas specialiojoje veiklos srityje – viešojo saugumo užtikrinimas (4 punktas). Pareigybės aprašymo 6 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo šias funkcijas: pagal kompetenciją užtikrina dokumentų, įslaptintų dokumentų apskaitos ir tvarkymo, asmens duomenų apsaugos reikalavimų vykdymą, atsako už ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, teikiamų registrams ir informacinėms sistemoms, teisingumą ir pagrįstumą, išsamumą ir pateikimo terminus (6.16 punktas); pagal kompetenciją atlieka funkcijas, susijusias su registrų ir informacinių sistemų duomenų tvarkymu (6.17 papunktis) ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos Statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 7 punktą tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip šiame Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 39 straipsnio 1 dalis numato, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo tarp šalių dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas vykdė policijos duomenų bazėse aukščiau nurodytas duomenų peržiūras. Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo, ar minėtas peržiūras registruose pareiškėjas vykdė atlikdamas savo tarnybines funkcijas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad viena iš jo 2020 m. kovo 2 d. suformuluotų tarnybinės veiklos 2020 metų užduočių Nr. 5-TVV-13613 yra pateikti atsakymus KPŽV apie gautos informacijos panaudojimą per 20 dienų, ir tai laikytina pagrindu vykdyti pareiškėjui įtartinų asmenų patikrinimus registruose. Tačiau šiuo atveju teismas visiškai sutinka su atsakovu, jog jau iš užduoties formuluotės yra aišku, kad ne pareiškėjas renka informaciją registruose, o pareiškėjas rengia atsakymą apie gautos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, t. y. kaip buvo panaudota iš KPŽV gauta žvalgybinė informacija. Ši užduotis nesuteikia jokio pagrindo ja remtis ir rinkti informaciją registruose, be to, pareiškėjas šios užduoties neįvardijo ir kaip pagrindo duomenų tikrinimui, kaip to reikalauja Taisyklių 11.4. punktas.

Pažymėtina, jog teismas nesutinka su pareiškėju, jog Taisyklių 11.4 punkto reikalavimo nesilaikymas yra tik techninio pobūdžio pažeidimas nesukeliantis jokių pasekmių. Kaip minėta, Taisyklių 11.4 punktas įtvirtina pareigą naudotojui nurodyti teisėtą pagrindą tvarkyti duomenis. Akivaizdu, jog nesant tokiam pagrindui, prieiga prie duomenų savaime yra neteisėta, o teisinio pagrindo nenurodymas ar netinkamas nurodymas suponuoja išvadą, jog prieiga prie duomenų neturėtų būti suteikta. Šiuo atveju, pareiškėjas pažeisdamas aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas (BDAR 5 straipsnį, Taisyklių 11.4, 12.1 punktus ir kt.) ir nenurodydamas teisėtų pagrindų iš esmės nepagrindė savo poreikio prašomus duomenis gauti, tačiau su gautais duomenimis susipažino.

Vertindamas pareiškėjo kaltę teismas sprendžia, kad neteisėta veika atlikta sąmoningai tyčia, nes pareiškėjas turėdamas tokią darbo patirtį policijoje, ginčo situacijoje galėjo ir turėjo suprasti, kad duomenų rinkimas, be teisėto pagrindo, yra teisės aktų pažeidimas ir netinkamas tarnybinių funkcijų vykdymas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo duomenų rinkimas buvo nevienkartinis veiksmas. Minėti pareigūno veiksmai tik patvirtina pareiškėjo tyčinę veiką.

Teismas sutinka su pareiškėju, jog byloje nėra duomenų, jog dėl aukščiau minėtos pareigūno neteisėtos veikos kilo pasekmės. Tačiau pagal LVAT praktiką pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014).

Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjas prašo jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti, tačiau teismas jau nustatė, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė. Tarnybinis nusižengimas padarytas sąmoningai tyčia. LVAT yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (LVAT 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas pripažįsta, jog atsakovo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui, be to, tai pati švelniausia už tarnybinį nusižengimą skirtina tarnybinė nuobauda.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Įsakymas turėtų būti panaikintas. LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Iš ginčijamo Įsakymo matyti, jog jis yra motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis, t. y. jame yra nurodytos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisės aktų reikalavimai, kuriuos pareiškėjas pažeidė, atlikdamas tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas Įsakymas galėtų būti panaikintas. Be to, ginčijamas Įsakymas yra pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens, jame yra nurodyta jo apskundimo tvarka. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovo Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.