Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

dalyvaujant pareiškėjui A. R., jo atstovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus apskr. VPK Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskr. VPK IV VTS vyriausiasis tyrėjas L. P. Vilniaus apskr. VPK pateikė 2020-12-09 tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-43455, kuriame nurodė apie galimą netinkamą duomenų tikrinimą policijos registruose. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-09-17 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. R. POLIS II naršyklėje (REGITRA, IAR, PRĮR, EĮIS, POLIS PP, VSATIS, SODRA, LDB, GR, PPPR, CAEGR, ANR, Trumpalaikiai leidimai dalyvauti eisme, ĮKNR, INDR, ITPR, IGR, INTERPOLE Šengeno informacinėje sistemoje, URNA ir Regitros vairuotojų registre) tikrino L. T., pagrindu nurodydamas „Kitas tarnybinis naudojimas, DS pranešimas“. Galimo informacijos apie netinkamą duomenų tikrinimą metu nustatyta, kad nėra teikta ar gauta iš Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK DS pranešimų susijusių su L. T.. Be to 2020-08-19 A. R. PRĮR tikrino ROIK 0120000409980 pagrindu nurodydamas „Administracinis tyrimas atsakymas draudimui“. ROIK 0120000409980 užfiksuota, kad ekskomisarų biuro dispečerė pranešė, kad apsaugos ekipažas per raciją pranešėjai pranešė, kad jų automobilis pateko į eismo įvykį, daugiau informacijos nežino, sakė, kad yra nukentėjusiųjų, dėl prispaustų nieko nežino. Galimo informacijos apie netinkamą duomenų tikrinimą metu negauta duomenų, jog A. R. būtų vykdęs konkretų pavedimą, susijusį su ROIK 0120000409980. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-03-18 iki 2020-10-08 A. R. atliko 10 512 duomenų peržiūros veiksmų ir 5 213 atvejų netinkamai, nurodė tikrinimo pagrindą.

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. R. 2020-12-10 įteiktas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą Nr. 10-PR1-126.

A. R. 2020-12-20 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-44844 nurodė, kad dirbdamas Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK 2 VS vyriausiojo tyrėjo pareigose gavo korupcinio pobūdžio informacijos apie buvusį policijos pareigūną L. T., todėl tikrino jo duomenis. Kitas tarnybinis patikrinimas, DS pranešimas pažymėjo, nes informaciją gavo Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdyba (toliau – KPŽV), todėl numerį mato tik minėtos valdybos pareigūnai. Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) tikrino ROIK 0120000409980, nes šis įvykis jam priskiriamas pagal teritoriją, kaip grupės vyresniajam pareigūnui.

Vilniaus apskr. VPK KPŽV 2021-01-11 raštu Nr. 10-38(DS)-3 informavo, kad A. R. 2020-12-10 elektroniniu paštu pateikė informaciją, jog jis 2020-12-08 gavo informaciją apie galimai korupcinius L. T. veiksmus.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Duomenų apsaugos skyriaus vedėjas A. L. 2021-01-29 tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-337 dėl asmens duomenų pažeidimo konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir nesant teisėto pagrindo, t. y. tenkindamas savo asmeninius interesus (tyrimo metu negauta duomenų, kad L. T. ir (ar) su eismo įvykiu, užregistruotu ROIK 0120000409980, susijusių duomenų subjektų asmens duomenys galėjo būti tvarkomi tenkinant trečiųjų asmenų interesais), Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2-ojo PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. R. peržiūrėjo L. T. asmens duomenis, kitų trijų asmenų asmens duomenis, ir su eismo įvykiu, užregistruotu ROIK 0120000409980, susijusius duomenis (tikrinant pagal transporto priemonės valstybinius numerius POLIS II naršyklėje pateikiami ir transporto priemonės savininko asmens duomenys, taip pat įvykio dalyvių ir pranešėjų asmens duomenys), konstatavo, kad asmens duomenų saugumo pažeidimas buvo padarytas.

Vilniaus apskr. VPK Imuniteto valdybos vyriausiasis tyrėjas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. R. vykdydamas L. T. duomenų tikrinimą POLIS II naršyklėje (REGITRA, IAR, PRĮR, EĮIS, POLIS PP, VSATIS, SODRA, LDB, GR, PPPR, CAEGR, ANR, Trumpalaikiai leidimai dalyvauti eisme, ĮKNR, INDR, ITPR, IGR, INTERPOLE Šengeno informacinėje sistemoje, URNA ir Regitros vairuotojų registre) vykdė perteklinių duomenų peržiūrą, nes pranešimo užpildymui pakanka trijų Elektroninio dokumento nuorašų rekvizitų asmens vardo ir pavardės bei asmens kodo, du iš nurodytų rekvizitų, kurie A. R. buvo ir taip žinomi, nes duomenis teikė apie buvusį kolegą. Kiti duomenys buvo pertekliniai ir jų tikrinimas neatitiko BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) ir b) p., Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų reikalavimų. Taip pat A. R. veiksmai, kai 5 213 duomenų tikrinimo atvejų jis netinkamai nurodė tikrinimo pagrindą, laikytinas Taisyklių 11.4 punkto pažeidimu, pasireiškusiu aplaidžiu požiūriu į reikalavimo tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tvarkymo pagrindą (pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir pan.) įgyvendinimu.

Išvadoje pasiūlyta už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a), b) punktų, Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų, Taisyklių 11.4, 12.1 ir 12.5 punktų nesilaikymą Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. R. skirti tarnybinę nuobaudą.

Siūlyti KPŽV įvertinti A. R. pateiktų duomenų pagrįstumą teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnybinio patikrinimo išvadą pateikti Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK viršininkui susipažinti ir supažindinti suinteresuotus pareigūnus. Kreiptis į Policijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.

Vilniaus apskr. VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. P. 2021-02-23 teikimu Nr. 10-PR2-5954 pasiūlė Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. R. pagal tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-8 nustatytus pažeidimus, pasireiškusius nepagrįstu pertekliniu L. T. duomenų tikrinimu, pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a), b) punktų, ir Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus ir 5 213 duomenų tikrinimo atvejų netinkamai, nurodant tikrinimo pagrindą ir pažeidžiant Taisyklių 11.4 punktą taikyti tarnybinę atsakomybę.

Vilniaus apskr. VPK viršininkas 2021-09-17 įsakymu Nr. 10-TE-1067, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgdamas į Vilniaus apskr. VPK 2021-02-01 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-8 „Dėl A. R. veiksmų vykdant duomenų peržiūras policijos registruose“, Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021-02-02 kreipimąsi Nr. 10-S-3989(1.46E-10), Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2021-02-12 raštą Nr. 01-01-15 ir Vilniaus apskr. VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. P. 2021-02-23 teikimą Nr. 10-PR2-5954, skyrė komisarui A. R., Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui, tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda. Teigia, kad surinkti duomenys buvo būtini užduočiai atlikt. Be to patikrinimo metu buvo atlikti procedūriniai pažeidimai. Pranešime buvo nurodyta, kad jis L. T. duomenis tikrino be teisėto pagrindo, tačiau Teikime nustatytas jau kitas pažeidimas - perteklinis duomenų tikrinimas, dėl kurio jam nebuvo įteiktas Pranešimas ir nesuteikta galimybė pasiaiškinti dėl šių naujų aplinkybių.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.

BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu; b) punkte numatyta, jog asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu.

Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtai ir sąžiningai (1 p.), renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir netvarkomi su šiais tikslais nesuderinamu būdu (2 p.), adekvatūs, tinkami ir ne per didelės apimties, atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi (3 p.).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-964 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – Asmens duomenų tvarkymo taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad šių taisyklių privalo laikytis visi Policijos departamento ir jam pavaldžių policijos įstaigų bei kitų įstaigų, tvarkančių policijos departamento valdomus registrus ir informacines sistemas (toliau – tvarkytojai), valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurie tvarko asmens duomenis arba eidami savo pareigas juos sužino. Šių taisyklių 6.2. p. nurodyta, jog duomenų tvarkymas - bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad naudotojas tiksliai ir išsamiai nurodo duomenų tvarkymo pagrindą (pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir pan.) (11.4. p.). Šių taisyklių 12 p. nustatyta, kad naudotojui griežtai draudžiama: naudotis POLIS duomenimis ne tarnybos tikslais (12.1. p.); be teisėto pagrindo tvarkyti POLIS duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti (12.5. p.).

Taigi, iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo, matyti, jog asmens duomenų tvarkymas ar jų rinkimas yra griežtai saugomas tiek nacionalinių, tiek ES teisės aktų.

Iš byloje pateikto Pranešimo turinio matyti, kad jame pranešama pareiškėjui, kad Vilniaus apskr. VPK viršininko pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas bei yra duomenų, jog galbūt jis padarė tarnybinį nusižengimą, o būtent laikotarpiu nuo 2020-03-18 iki 2020-10-08 atlikdamas duomenų peržiūras duomenų registruose, neturėdamas teisėto duomenų tikrinimo pagrindo tikrino: 2020-09-17 L. T. duomenis registruose (REGITRA, IAR, PRĮR, EĮIS, POLIS PP, VSATIS, SODRA, LDB, GR, PPPR, CAEGR, ANR, Trumpalaikiai leidimai dalyvauti eisme, ĮKNR, INDR, ITPR, IGR, INTERPOLE Šengeno informacinėje sistemoje, URNA ir Regitros vairuotojų registre) duomenų tikrinimo pagrindą nurodant „Kitas tarnybinis naudojimas, DS pranešimas“; Policijos registruojamų įvykių registre 2020-08-19 tikrino ROIK 0120000409980 duomenis, duomenų tikrinimo pagrindą nurodant „Administracinis tyrimas atsakymas draudimui“; 5 299 atvejais (iš jų 1 287 nurodytas duomenų tikrinimo pagrindas „Administracinis tyrimas, paieška/kontrolė“; 313 - „Duomenų patikrinimas, sutikrinimas, P/Darbui“; 1994 - „Ikiteisminis tyrimas, Paieška/pavedimas“; 801 - „Kitas tarnybinis naudojimas, pavedimas/DS/Narkotinės“; 840 - „Kitas tarnybinis naudojimas DS“ ir pan.) be konkretaus pavedimo numerio, nenurodęs tinkamo duomenų tikrinimo pagrindo kaip to reikalauja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymo Nr. 5-V-755 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020-06-04 įsakymo Nr. 5-V-449 redakcija) patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 11.4 punkte atliko tikrinimus įvairiuose duomenų registruose. Pareiškėjas buvo paprašytas pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2020-12-18 ir informuoti, ar yra profesinės sąjungos narys.

A. R. 2020-12-20 surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-44844, kuriame nurodė, kad gavo korupcinio pobūdžio informacijos apie buvusį policijos pareigūną L. T., todėl tikrino jo duomenis. O kitas tarnybinis patikrinimas, DS pranešimas pažymėjo, nes info gavo Vilniaus aps. VPK KPŽV, o Nr. mato tik minėti pareigūnai. Policijos registruojamų įvykių registre tikrino ROIK 0120000409980, nes šis įvykis priskiriamas pagal teritoriją jam kaip grupės vyresniajam pareigūnui.

Pranešimo turinys patvirtina, kad jame aiškiai įvardytas konkretaus asmens L. T. tikrinimas su nurodytais registrais, kuriuose duomenys buvo tikrinti, taip pat ROIK kuris buvo peržiūrėtas ir konkretus skaičius (5 299) netinkamo duomenų tikrinimo pagrindo nurodymo atvejų su nustatytu laikotarpiu, papildomai diferencijuojant atvejus pagal skirtingas netinkamo pagrindo nurodymo kategorijas. Pareiškėjo pateiktas paaiškinimas yra trumpas, jame konkrečiai dėl galimo nusižengimo nepaaiškinta. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tarnybinį pranešimą pateikė tik 2021-01-04, kai tyrimo metu buvo pasitikslinta ar jis teiks paaiškinimas.

Teismo įsitikinimu, tai, kad perteklinių duomenų tikrinimas paaiškėjo jau atlikus tarnybinį patikrinimą, po papildomų A. R. duomenų ir tarnybinio pranešimo Nr. 10-S-3989(1.46E-10) pateikimo, nelaikytinas pareiškėjo teisės į gynybą pažeidimu. Akcentuotina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, tačiau ja nepasinaudojo, pasirinko savo gynybos taktiką nesusipažinti su medžiaga ir joje nustatytomis aplinkybėmis, neteikti papildomų paaiškinimų.

Įvertinęs, tai kas nustatyta, teismas daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su patikrinimo medžiaga ir galimybė pasiaiškinti dėl naujai išaiškėjusių aplinkybių, tačiau jis sąmoningai šių veiksmų neatliko, todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, atmestini.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo tarp šalių dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas vykdė policijos duomenų bazėse aukščiau nurodytas duomenų peržiūras. Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo, ar minėtas peržiūras registruose pareiškėjas vykdė atlikdamas savo tarnybines funkcijas.

Pareiškėjas nurodo, kad buvusio policijos pareigūno L. T. duomenis tikrino, nes gavo korupcinio pobūdžio informaciją. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga parvirtina, kad A. R. savo elektroniniame laiške KPŽV nurodo, jog duomenis gavo 2020-12-08, o DS pranešimą apie tai pateikė 2020-12-10, kai faktiškai L. T. duomenų tikrinimą atliko 2020-09-17, t. y. tikrinimą atliko daugiau nei dviem mėnesiais anksčiau, nei gavo korupcinio pobūdžio informaciją. Taip pat pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad DS pranešimas pateiktas elektroniniu paštu tą pačią dieną kai A. R. įteiktas pranešimas apie galimai padarytą nusižengimą (2020-12-10). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas tikrino ir su L. T. patikrinimu susijusį informaciją pateikusį šaltinį A. M. Duomenų audito ataskaitoje matyti, jog A. R. 2020-09-17 12.30.24 val. tikrino patį informacijos šaltinį A. M. POLIS II naršyklėje (Gyventojų registre (toliau - GR) nustatydamas 5 giminaičius ir ITPR) po ko tikrino šaltinio A. M. sutuoktinę H. M. VRIS įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, POLIS II naršyklėje (GR, ITPR) ir dukrą V. M. VRIS gyventojų registre bei POLIS II naršyklėje (REGITRA, IAR, PRĮR (gaunant duomenis apie 18 ROIK duomenų apie pristatymą į policijos įstaigą ir 10 ROIK apie įvykius), EĮIS, POLIS PP, VSATIS, SODRA, LDB, GR (su giminystės ryšiais), PPPR, CAEGR, ANR, Trumpalaikiai leidimai dalyvauti eisme, ĮKNR, INDR, ITPR, IGR, INTERPOLE Šengeno informacinėje sistemoje, URNA ir Regitros vairuotojų registre).

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-06-28 įsakymu Nr. 5-V(S)-27(RN) „Dėl informacijos gavimo iš asmenų, įforminimo ir panaudojimo kriminalinės policijos veikloje taisyklių patvirtinimo“ nustatytą tvarką teikiant duomenis nėra pagrindo ir pareigos nurodyti daugiau nei vardą, pavardę bei gautos informacijos turinį. Šiuos duomenis A. R. galėjo gauti iš vienintelio 2020-09-17 12.30.24 val. A. M. POLIS II naršyklėje gyventojų registro patikrinimo, kai nustatė 5 giminaičius.

Be to tarnybinio patikrinimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo konkrečios užduoties ar pavedimo 2020-09-17 POLIS II naršyklėje tikrinti L. T. duomenis, pagrindu nurodydamas „Kitas tarnybinis naudojimas, DS pranešimas“, taip pat neturėjo konkrečios užduoties ar pavedimo tikrinti ROIK 0120000409980 pagrindu nurodant „Administracinis tyrimas atsakymas draudimui“.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjui įvykdyti užduotį pakako tikrinti POLIS II naršyklėje esančius duomenis, todėl visų kitų duomenų peržiūra policijos registruose buvo perteklinė.

Pareiškėjas skunde argumentų dėl 5 213 duomenų tikrinimo atvejų, kai netinkamai nurodytas tikrinimo pagrindas, argumentų nepateikė, todėl teismas šiuo aspektu nepasisakys.

Teismas, įvertinęs faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų aplaidus atlikimas). Aptartos aplinkybės sudarė pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos, patikrinimo metu nenustatyta aplinkybių, sunkinančių ar lengvinančių pareiškėjo atsakomybę. Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nesuėję. Už nustatytą ir įrodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda, nustatyta Statuto 99 straipsnio 2 dalies 1 punkte – pastaba – pareiškėjui parinkta pagrįstai, adekvati padarytam pažeidimui, yra pati švelniausia iš galimų skirti tarnybinių nuobaudų. Skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Vilniaus apskr. VPK 2021-09-17 įsakymas Nr. 10-TE-1067 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui A. R.“, kuriuo A. R. pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo jį panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.