- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- A-3816-968/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03877-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos probacijos tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos probacijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos probacijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2019 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. P-247 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. J. skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas) bei grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą, 2) priteisti iš Lietuvos probacijos tarnybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 3) sušvelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą, 4) priteisti iš Lietuvos probacijos tarnybos 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis iki 2019 m. spalio 15 d. ėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus specialisto pareigas, tačiau buvo atleistas Įsakymo pagrindu. Pripažinta, kad jis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes vieną darbo dieną nepasirodė tarnyboje be pateisinamos priežasties. Tačiau pareiškėjas su jam paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, nes padaryti esminiai tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūriniai pažeidimai, nuobauda paskirta tinkamai nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties požymių, nepagrįstai įvertinus jo veiksmus kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nesilaikant tarnybinių nuobaudų skyrimo kriterijų, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei teisingumo ir protingumo principų.
2.2. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 22 d. susipažino su 2019 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu Nr. VD-848 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Pranešimas), kuriame buvo nurodyta, kad yra duomenų dėl galbūt jo padaryto tarnybinio nusižengimo, t. y. nebuvimo tarnyboje be pateisinamos priežasties 2019 m. rugpjūčio 7–8 dienomis. Pareiškėjas iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. nepateikė rašytinio paaiškinimo dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, tačiau darbovietei elektroniniu paštu išsiuntė dokumentų, patvirtinančių, jog 2019 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į polikliniką, kopijas; be to, kartu buvo pateikta ir medicininė pažyma dėl pareiškėjo ir jo dukters ligos. Jis 2019 m. rugpjūčio 7 d. dėl blogos savijautos kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą (toliau – ir Medicinos centras), į savo šeimos gydytoją, kuriai paaiškino, kad atostogauja iki rugpjūčio 7 d., manydamas, kad jo atostogos tęsiasi ir į tarnybą turės grįžti tik 2019 m. rugpjūčio 9 d. Dėl šių priežasčių pareiškėjas neprašė gydytojos išduoti jam nedarbingumo pažymėjimo ar kitokio dokumento dėl ligos, iš darbovietės tą dieną jis taip pat nesulaukė jokio skambučio dėl neatvykimo į tarnybą, todėl buvo tikras, kad tai yra oficialus jo atostogų laikotarpis. 2019 m. rugpjūčio 8 d. susirgo dukra ir jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kur gydytojas per klaidą išdavė nedarbingumo pažymėjimą dėl dukters slaugos tik nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d., tačiau vėliau poliklinikos administracija ištaisė šį apsirikimą ir nedarbingumas buvo išduotas nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjas su darbovietės administracija dėl savo nebuvimo darbe bendravo 2019 m. rugpjūčio 8 d., o darbovietėje pradėjus aiškintis 2019 m. rugpjūčio 7 d. neatvykimo į tarnybą priežastis, jis kreipėsi į šeimos gydytoją J. K., kad jam būtų išduotas oficialus dokumentas, patvirtinantis jo apsilankymo tą dieną gydymo įstaigoje faktą ir priežastis, dėl kurių tuo metu nebūtų galėjęs eiti tarnybos. Šeimos gydytoja 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjui išrašė medicininę pažymą dėl jo vizito 2019 m. rugpjūčio 7 d., kurią jis ir pateikė savo darbovietės administracijai. Tačiau pareiškėjo darbovietėje 2019 m. spalio 14 d. buvo baigtas tarnybinis patikrinimas surašius išvadą, kurioje pripažinta, kad jis 2019 m. rugpjūčio 7 d. neatvyko į tarnybą be pateisinamų priežasčių ir tai suvokdamas bei siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės kreipėsi į gydymo įstaigą dėl tikrovės neatitinkančio dokumento išdavimo, o vėliau minėtą dokumentą pateikė Lietuvos probacijos tarnybai, todėl padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
2.3. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju tarnybinė atsakomybė jam yra taikoma ne tik už neatvykimą į tarnybą 2019 m. rugpjūčio 7 d., bet ir už tikrovės neatitinkančio dokumento pateikimą, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. Pranešime, o vėliau ir tarnybinio patikrinimo metu jis nebuvo informuotas, jog iš gydymo įstaigos pateiktas dokumentas apie jo neatvykimą į tarnybą 2019 m. rugpjūčio 7 d. pateisinančias priežastis yra neteisėtas, neatitinkantis tikrovės ir kad tai taip pat nuspręsta tokius veiksmus laikyti tarnybiniu nusižengimu. Pranešime nebuvo įtariamas sulaužęs duotą pataisos pareigūno priesaiką, buvo nurodytos visai kitos galbūt pažeistos Statuto ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo normos, nei konstatuojama 2019 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VD-1071 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono specialisto A. J. neatvykimo į tarnybą be pateisinamų priežasčių“ (toliau – ir Išvada) ir skundžiamame įsakyme. Papildomas pranešimas surašytas nebuvo ir nesudaryta galimybė paaiškinti nurodyto tarnybinio nusižengimo aplinkybes.
2.4. Po atleidimo iš tarnybos pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į savo šeimos gydytoją, taip pat į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrių su prašymu išduoti jam nedarbingumo pažymėjimą dėl 2019 m. rugpjūčio 7 d. neatvykimo į tarnybą. Įvertinus susidariusią situaciją, pareiškėjui 2019 m. lapkričio 19 d. buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėjui skiriant griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, nebuvo nagrinėjama, kokias pasekmes sukėlė jo neatvykimas į tarnybą 2019 m. rugpjūčio 7 d., be to, pateikti įrodymai nepagrįstai buvo vertinami kaip sunkinantys jo teisinę atsakomybę. Taip pat nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo charakteristiką bei veiklą iki tarnybinio nusižengimo tyrimo, t. y. jo vidaus tarnybos stažą, kuris yra daugiau nei 24 metai, į faktą, kad tarnybą visą laiką vykdė tinkamai, nėra gavęs nei vienos tarnybinės nuobaudos, septynis kartus buvo skatintas padėkomis, 2015 m. – vardine dovana, 2016 m. jo tarnybinė veikla įvertinta gerai, 2017 m. – labai gerai. Dėl atleidimo iš tarnybos patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, neteko pajamų šaltinio, negali teikti tinkamo išlaikymo savo trims nepilnamečiams vaikams, mokėti kreditinių įsipareigojimų bankui, taip pat prarado teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nedarbo draudimo išmoką tam tikrą laikotarpį, tęsti savo karjerą valstybės tarnyboje.