Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. J. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2019 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. P-247 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. J. skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) bei grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą; priteisti iš atsakovės Lietuvos probacijos tarnybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; sušvelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą; priteisti iš atsakovės 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (patikslintame) nurodo, kad iki 2019 m. spalio 15 d. jis ėjo Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau buvo atleistas minėto Įsakymo pagrindu. Pripažinta, kad jis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes vieną darbo dieną nepasirodė tarnyboje be pateisinamos priežasties. Tačiau pareiškėjas su jam paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, teigdamas, jog buvo padaryti esminiai tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūriniai pažeidimai. Kaip nurodo pareiškėjas, 2019 m. rugpjūčio 22 d. jis susipažino su 2019 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu Nr. VD-848 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Pranešimas), kuriame buvo nurodyta, jog yra duomenų dėl galbūt jo padaryto tarnybinio nusižengimo, t. y. nebuvimo tarnyboje be pateisinamos priežasties 2019 m. rugpjūčio 7-8 dienomis. Pareiškėjas iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. nepateikė rašytinio paaiškinimo dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, tačiau darbovietei elektroniniu paštu išsiuntė dokumentų, patvirtinančių, jog 2019 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į polikliniką, kopijas; be to, kartu buvo pateikta ir medicininė pažyma dėl pareiškėjo ir jo dukters ligos. Kaip nurodo pats pareiškėjas, 2019 m. rugpjūčio 7 d. dėl blogos savijautos jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą (toliau – ir Medicinos centras), į savo šeimos gydytoją, kuriai paaiškino, kad atostogauja iki rugpjūčio 7 d., manydamas, kad jo atostogos tęsiasi ir į tarnybą turės grįžti tik 2019 m. rugpjūčio 9 d. Dėl šių priežasčių pareiškėjas neprašė gydytojos išduoti jam nedarbingumo pažymėjimo ar kitokio dokumento dėl ligos, iš darbovietės tą dieną jis taip pat nesulaukė jokio skambučio dėl neatvykimo į tarnybą, todėl buvo tikras, kad tai yra oficialus jo atostogų laikotarpis. Pažymi, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. susirgo dukra ir jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kur gydytojas per klaidą išdavė nedarbingumo pažymėjimą dėl dukters slaugos tik nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d., tačiau vėliau poliklinikos administracija ištaisė šį apsirikimą ir nedarbingumas buvo išduotas nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjas su darbovietės administracija dėl savo nebuvimo darbe bendravo 2019 m. rugpjūčio 8 d., o darbovietėje pradėjus aiškintis 2019 m. rugpjūčio 7 d. neatvykimo į tarnybą priežastis, jis kreipėsi į šeimos gydytoją J. K., kad jam būtų išduotas oficialus dokumentas, patvirtinantis jo apsilankymo tą dieną gydymo įstaigoje faktą ir priežastis, dėl kurių tuo metu nebūtų galėjęs eiti tarnybos. Šeimos gydytoja 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjui išrašė medicininę pažymą dėl jo vizito 2019 m. rugpjūčio 7 d., kurią jis ir pateikė savo darbovietės administracijai. Tačiau pareiškėjo darbovietėje 2019 m. spalio 14 d. buvo baigtas tarnybinis patikrinimas surašius išvadą, kurioje pripažįstama, kad jis 2019 m. rugpjūčio 7 d. neatvyko į tarnybą be pateisinamų priežasčių ir tai suvokdamas bei siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės kreipėsi į gydymo įstaigą dėl tikrovės neatitinkančio dokumento išdavimo, o vėliau minėtą dokumentą pateikė Lietuvos probacijos tarnybai, todėl padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju tarnybinė atsakomybė jam yra taikoma ne tik už neatvykimą į tarnybą 2019 m. rugpjūčio 7 d., bet ir už tikrovės neatitinkančio dokumento pateikimą, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. Po atleidimo iš tarnybos pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į savo šeimos gydytoją, taip pat į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrių su prašymu išduoti jam nedarbingumo pažymėjimą dėl 2019 m. rugpjūčio 7 d. neatvykimo į tarnybą. Įvertinus susidariusią situaciją, 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškėjui buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. Taigi, pareiškėjas mano, kad jam skiriant griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, nebuvo nagrinėjama, kokias pasekmes sukėlė jo neatvykimas į tarnybą 2019 m. rugpjūčio 7 d., be to, pateikti įrodymai nepagrįstai buvo vertinami kaip sunkinantys jo teisinę atsakomybę. Taip pat pažymi, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo charakteristiką bei veiklą iki tarnybinio nusižengimo tyrimo, t. y. jo vidaus tarnybos stažą, kuris yra daugiau nei 24 metai, į faktą, kad tarnybą visą laiką vykdė tinkamai, nėra gavęs nė vienos tarnybinės nuobaudos, septynis kartus buvo skatintas padėkomis, 2015 m. – vardine dovana, 2016 m. jo tarnybinė veikla įvertinta gerai, 2017 m. – labai gerai. Pareiškėjas nurodo, kad dėl atleidimo iš tarnybos patyrė dvasinių išgyvenimų, neteko pajamų šaltinio, negali teikti tinkamo išlaikymo savo trims nepilnamečiams vaikams, taip pat prarado teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.