- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-525-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12431-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- D. R.
- Ieškovas
- D. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti jos ir atsakovo D. R. nepilnamečių vaikų K. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 130 Eur kiekvienam mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), gyvenant santuokoje jiems gimė trys vaikai K. R., R. R. ir E. R., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Ieškovė negyvena kartu su atsakovu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo to momento, kai atsakovas abipusiu susitarimu išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), po to jis nebuvo grįžęs į Lietuvą. Iš pradžių atsakovas reguliariai siuntė pinigus vaikų išlaikymui, bet pastaruoju metu siunčia nereguliariai po 100–200 Eur į mėnesį. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, šiuo metu ji dirba sezoninį darbą (duomenys neskelbtini) bei gauna minimalų 400 Eur užmokestį, kitas jos pajamas sudaro 135,66 Eur išmoka vaikams. Be to, ieškovė gauna iš valstybės paramą maistu ir gyvena su vaikais atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste, apmoka visas šio būsto išlaikymo išlaidas. Nepilnamečių vaikų poreikiai nuolat auga, vaikų išlaikymui kas mėnesį reikia minimaliai 700 Eur. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas ir privalo vykdyti pareigą išlaikyti savo vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečių vaikų K. R., R. R. ir E. R. gyvenamąją vietą kartu su ieškove D. R., priteisė K. R., R. R., E. R. iš atsakovo D. R. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur nuo 2018 m. liepos 25 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovę D. R. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė valstybei iš D. R. 327,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Teismas nustatė, kad šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos, atsakovas šiuo metu yra užsienyje ir praktiškai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, yra nusišalinęs nuo jų auklėjimo, t. y. netinkamai atlieka savo kaip tėvo pareigas. Teismas, atsižvelgęs į šalių nepilnamečių vaikų prioritetinį interesą augti šeimoje kartu su artimiausiais giminaičiais (tarp jų – motina), sprendė, kad E. R., R. R. ir K. R. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks jų interesus. Teismas padarė išvadą, kad nors ieškovė turi tam tikrų problemų, tačiau šeimoje vyksta pokyčiai, jai teikiama profesionali socialinio darbuotojo pagalba, ieškovės šeima yra stebima socialinių tarnybų, todėl tikėtina, kad ateityje ieškovė, gaudama socialinių darbuotojų pagalbą, sugebės išspręsti jos šeimoje kilusias problemas ir tinkamai užtikrinti savo nepilnamečių vaikų interesus gyventi saugioje artimų žmonių aplinkoje. Todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą nustatyti nepilnamečių E. R., R. R. ir K. R. gyvenamąją vietą kartu su ieškove.
3. Teismas nustatė, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą), kuriame gyvena ieškovė kartu su trimis nepilnamečiais vaikais. Atsakovas šiuo metu gyvena J. K., ieškovės teigimu, jis ten dirba. Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas dirba užsienyje bei apie jo gaunamas pajamas. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų aplinkybių (t. y. kad jis dirba), todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas dirba J. K.. Ieškovė šiuo metu dirba sezoninį darbą, į mėnesį gauna apie 400 Eur, jos vardu įregistruotos dvi transporto priemonės. Atsakovas neprieštaravo ieškovės prašymui priteisti vaikų išlaikymui po 130 Eur į mėn. kiekvienam. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė padidino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iki 200 Eur kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šeimos bylose teismas nėra saistomas ieškinio reikalavimų ir turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, į teismų praktikoje priteisiamą išlaikymo dydį, sprendė, kad ieškovė ieškinyje nurodė itin mažą nepilnamečių vaikų išlaikymą, priteistiną iš atsakovo (t. y. 130 Eur kiekvienam), sprendė, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl didesnės nei nurodyta ieškinyje išlaikymo dydžio sumos priteisimo iš atsakovo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kad ieškovė ir nepilnamečiai vaikai gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, namo išlaikymo išlaidas apmoka viena ieškovė, ginčo šalys yra sveiki ir dirbantys asmenys, ieškovė gauna minimalias pajamas, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog atsakovo mėnesio pajamas sudaro apie 1600 Eur į mėn. (400 Eur×4 savaitės), padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, kuriai tenka didesnė našta išlaikant kartu su ja gyvenančius nepilnamečius vaikus, ir priteisė iš atsakovo po 180 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovas D. R., atstovaujamas advokato E. U., apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2018 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21490-1070/2018 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamų išmokų 130 Eur, netenkinus prašymo, panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21490-1070/2018 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prie bylos prijungti rašytinius įrodymus: 2018 m. lapkričio 18 d. D. R. išlaidų ataskaitą, 2018 m. rugsėjo 28 d. D. R. darbo užmokesčio ataskaitą, 2018 m. lapkričio 9 d. D. R. darbo užmokesčio ataskaitą, 2018 m. gruodžio 4 d. Nuomos sutartį, priteisti iš D. R. atsakovui D. R. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas padarė neteisingas išvadas, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, ko pasekoje jis turi teikti vaikų išlaikymui po 180 Eur į mėnesį. Teismas nenustatė kokią savo gaunamo darbo užmokesčio dalį vaikams išlaikyti skiria ieškovė ir ar tokia priteistina vaikų išlaikymui suma yra proporcinga ne tik atsakovo turtinei padėčiai, bet ir abiejų iš tėvų pareigai teikti išlaikymą savo vaikams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Todėl padidinta priteista vaikų išlaikymui suma nuo ieškovės prašomos 130 Eur sumos iki 180 Eur sumos yra nepagrįsta, nes į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas dirba užsienyje bei apie jo gaunamas pajamas, gyvenimo išlaidas, t. y. kiek jis išleidžia savo pragyvenimui. Teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, negalėjo konstatuoti, kad skiriama 180 Eur vaikų išlaikymo suma proporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovo gaunamos pajamos per savaitę yra nevienodo dydžio, svyruoja tarp 300-400 £. Savaitės atlyginimo vidurkis yra 350 £, kas sudaro 395,32 Eur, taigi vidutiniškai mėnesinis atsakovo atlyginimas yra 1 581,28 Eur. Atsakovas visą mėnesio darbo užmokestį išleidžia būtiniesiems asmeniniams poreikiams, todėl atsakovas, kiek įmanoma sumažinęs savo būtinuosius asmeninius poreikius, vaikų išlaikymui vis tiek galėtų teikti tik minimalią, ieškovės prašomą 130 Eur dydžio sumą.
7.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad į aplinkybę, jog vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, turi būti atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Kadangi atsakovo asmeninis turtas, t. y. būstas, esantis Lietuvoje, jam gyvenant ir dirbant užsienyje galėtų būti nuomojamas, tai nuomos santykių negalimumas tokiu atveju, kai nuosavybės teise priklausančiame būste gyvena asmens nepilnamečiai vaikai su jų motina, reiškia atsakovo pajamų sumažėjimą, nuosavybės teisės suvaržymą. Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl priteistino iš atsakovo išlaikymo dydžio padidinimo nuo ieškovės prašomos 130 Eur sumos iki 180 Eur sumos, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų neįvertino. Teismas turėjo atsižvelgti, kad šiuo atveju pareiga aprūpinti vaikus gyvenamuoju plotu perkelta tik atsakovui, nes iš esmės jis vienintelis užtikrino nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, ko pasekoje atsakovui tenkanti našta suteikiant vaikams gyvenamąją vietą ir didesnį piniginį išlaikymą yra neproporcinga ir pažeidžianti tėvų lygybės principą vykdant pareigą išlaikyti savo vaikus ir aprūpinti juos gyvenamuoju plotu.
7.3. Atsakovas, nepateikdamas atsiliepimo į ieškovės ieškinį, sutiko su 130 Eur dydžio vaikų išlaikymo suma, tačiau laiko nepagrįsta ir neteisinga teismo padidintą priteistą vaikų išlaikymo 180 Eur dydžio sumą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė D. R., atstovaujama advokatės J. B., prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Teismo sprendimas teisingas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nepažeidžiantis vaikų interesų.
8.2. Atsakovas neatsižvelgia, kad ieškovė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą prižiūri, apmoka išlaikymo išlaidas, atlieka remontą, keičia grindis vien dėl to, kad sudarytų tinkamesnes sąlygas vaikams gyventi.
8.3. Atsakovas analizuoja tik savo poreikius, visiškai nevertindamas vaikų poreikių. Atsakovo pateikta nuomos sutartis neįrodo kokio dydžio buto nuomos mokestį moka atsakovas. Atsakovas gali sau leisti vien rūkymui skirti 200 svarų, kas atitiktų mėnesio išlaikymą vienam vaikui. Atsakovo pateikti įrodymai apie jo gaunamas pajamas patvirtina jo galimybę mokėti teismo priteistą išlaikymą vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
6. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė 2018 m. lapkričio 18 d. D. R. išlaidų ataskaitą, 2018 m. rugsėjo 28 d. D. R. darbo užmokesčio ataskaitą, 2018 m. lapkričio 9 d. D. R. darbo užmokesčio ataskaitą, 2018 m. gruodžio 4 d. Nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir prijungti naujus įrodymus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
7. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams po 130 Eur kiekvienam mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo po 180 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
8. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
9. Atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo priteisimo grindžiamas tuo, kad priteistas išlaikymas neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovas argumentų, kad priteistas išlaikymas neatitinka vaikų poreikių, nepateikė, todėl darytina išvada, kad su teismo nustatytu vaikų poreikių dydžiu sutinka, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio išlaikymo dydžio nustatymo kriterijaus nepasisako.
10. Atsakovas į bylą pateikė nuomos sutartį, kuria įrodinėja savo išlaidas būstui. Iš nuomos sutarties matyti, kad nuomininkė yra L. R., nuomos mokestis yra 700 svarų per mėnesį. Be to, atsakovas pateikė gaunamas pajamas patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad jo pajamos vidutiniškai sudaro 1581,28 Eur per mėnesį. Atsakovas savo išlaidų skaičiuotėje nurodo, kad maistui išleidžia 500 svarų, higienai 60 svarų, transportui 160 svarų, būstui 350 svarų ir 70 svarų komunaliniams patarnavimams, rūkymui 200 svarų, laisvalaikiui 200 svarų (elektroninės bylos apyrašas, b.l. 104-113).
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia atsakovo argumentų, jog jis neturi galimybių mokėti priteisto dydžio išlaikymą vaikams. Atsakovo pateiktoje nuomos sutartyje nėra duomenų, kokio ploto tai būstas ir kiek asmenų jame gyvena, todėl teismas negali įvertinti tokio būsto poreikio bei atsakovo tikrų išlaidų būsto išlaikymui. Be to, iš nuomos sutarties nėra matyti susitarimo dėl komunalinių patarnavimų mokėjimo, todėl nėra galimybės įvertinti, ar į nuomos kainą įtraukiama komunalinių patarnavimų kaina (ir kokia), ar už juos reikia mokėti papildomai. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad transportas kainuoja 160 svarų. Be to, teismui kelia abejones, kad vienam asmeniui maistui reikalinga suma, net ir įvertinant tą aplinkybę, jog atsakovas gyvena D. B., yra 500 svarų. Atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovas, motyvuodamas, jog neturi galimybės vaikams mokėti jų poreikius atitinkantį išlaikymą, žalingiems įpročiams patenkinti gali skirti 200 svarų per mėnesį.
12. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaikų naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas gyvena skyrium nuo vaikų, jam netenka rūpintis jų kasdiene buitimi, ugdymu, sveikata. Todėl atsakovas turi daug didesnes galimybes gauti pajamas, galimai dirbdamas ne vieną darbą.
13. Darytina išvada, kad priteistas 180 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš atsakovo kiekvienam iš vaikų, kuris yra sveikas ir darbingas, nepažeidžia atsakovo interesų, ir jis tokį išlaikymą teikti gali.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išeidamas už ieškinio ribų, pagrįstai priteisė didesnį išlaikymą nei ieškovė prašė teismo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su vaikų teisėmis, t.y. viešojo intereso dalykas, pagrįstai buvo aktyvus ir pagrįstai savarankiškai sprendė dėl vaikų poreikių.
15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-18-T-6099-322 buvo paskirta teisinė pagalba.
17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 110,50 Eur. Todėl iš atsakovo priteistina 110,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 110,50 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.